Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-3151-1101/2021, pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad yra visos keturios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydami, kad ieškinys visiškai nepagrįstas. Tai, kad ieškovas išmokėjo policijos pareigūnui 25 845,48 Eur išmoką, nereiškia, kad ieškovas įgyja regreso teisę šios sumos reikalauti iš atsakovo. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad policijos pareigūnas patyrė 200 Eur neturtinės žalos ir 19,19 Eur turtinės žalos, kurią atsakovas policijos pareigūnui ir atlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. 2021 m. birželio 21 d. gautas ieškovo apeliacinis skundas, kuriuo šis teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

7.2. Pagal teismų praktiką, baudžiamojoje byloje atsakovo veiksmai buvo vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, tuo tarpu civilinėje byloje veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

7.3. Kai proceso dalyvio teismui pateikta konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės akto išvadoms, teismas turi imtis priemonių prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados ar ekspertizės akto priežastims išsiaiškinti ir šiems prieštaravimams pašalinti.

7.4. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismo išvados, kad tenkinti ieškovo ieškinio nėra pagrindo ir kad ieškovas, nustatydamas pareigūnui išmokėtinos kompensacijos dydį, nepagrįstai dėl atsakovo veiksmų padarytą pareigūno sveikatos sutrikdymą priskyrė prie apysunkių, yra nepagrįstos.

7.5. Teismas nepagrįstai panaikino 2020 m. sausio 21 d. sprendimą už akių.

7.6. Visiško žalos atlyginimo principo laikomasi asmens sveikatos sužalojimo atveju, taip pat ir dėl apdraustojo nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu sveikatos sužalojimo.

7.7. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad prašoma priteisti ir priteista išlaidų suma nagrinėjamoje byloje yra per didelė. Todėl, atsižvelgiant į civilinės bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, manytina, kad teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas.

8. 2021 m. liepos 13 d. gautas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašoma apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:

8.1. Eksperto S. L. specialisto išvada jokiu būdu negali būti priskirta ieškovo apeliaciniame skunde įvardintai konsultacinei išvadai.

8.2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo ieškinys atmestas ne neteisingai pritaikius civilinio kodekso nuostatas, o todėl, kad sistemiškai vertinant atitinkamas tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), tiek ir vidaus reikalų pareigūnams skirtinos pinigų sumos dydį nustatančius teisės aktus galima įsitikinti, kad šios sumos (kompensacijos) dydis sietinas, visų pirma, su pareigūnų sužalojimo mastu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo (apelianto) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

14. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos, be kitų – ir garantijos dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sutrikdymo. Vidaus tarnybos statuto aštuntojo skirsnio 59 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

15. Teismų praktikoje pažymėta, jog valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jų sveikatai, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais. Tačiau policijos įstaiga paprastai nėra žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo, o žalai atlyginti skirtą išmoką sumoka pareigūnui ne civilinės atsakomybės pagrindu, bet vykdydama įstatyme įtvirtintą socialinio draudimo funkciją. Taigi kyla policijos įstaigos, išmokėjusios specialiaisiais teisės aktais reglamentuotą draudimo išmoką sužalotam pareigūnui, teisių ir pareigų, susijusių su žalos atlyginimo mokėjimu, ir realiai žalą padariusio ar už ją atsakingo asmens civilinės atsakomybės santykio klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).

16. Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-496/2008).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas Vilniaus apskrities policijos vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į teismą dėl 25 845,48 Eur žalos atlyginimo, sužalojus policijos pareigūną tarnybos metu. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2179-1096/2019 atsakovas T. S. buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, už pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą ir fizinį pasipriešinimą (dviejų smūgių į kairės kojos kelį ir trijų smūgių į dešinės rankos dilbį sudavimą, sukėlusius fizinį skausmą ir dešinio dilbio odos nubrozdinimą, teismo įvertintą kaip nežymų sveikatos sutrikdymą). Ginčo dėl žalos padarymo fakto kaltais atsakovo veiksmais nagrinėjamoje byloje nėra. Ginčas kilo dėl kompensaciją išmokėjusio ieškovo atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į žalą padariusį asmenį pagrįstumo ir žalos dydžio.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2179-1096/2019 atsakovas T. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo pareigūno A. S. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturinės ir 1 990 Eur turtinės žalos atlyginimo. Įsitiesėjusiu teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teisimo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi nukentėjusiajam A. S. iš nuteistojo T. S. buvo priteista 200 Eur dydžio neturtinės žalos ir 19,19 Eur turtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš dalies patenkinus civilinį ieškinį pareigūnui A. S. realiai padaryta nuteistojo kaltais veiksmais žala buvo visiškai atlyginta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal kasacinio teismo praktikos išaiškinimus ieškovas turi teisę regreso tvarka iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumai, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamu atveju žala, kuri yra žymiai mažesnė nei ieškovo pareigūnui išmokėta kompensacija, yra atlyginta, todėl tenkinti ieškovo ieškinį nėra pagrindo.

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės ir baudžiamosios bylos medžiagą negali pritarti pirmosios instancijos teisimo išvadoms. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad žala nukentėjusiajam pareigūnui atlyginta visiškai ir tuo pagrindu netenkinęs ieškinio, nesivadovavo suformuota teismų praktika.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio duomenimis, nukentėjęs A. S. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 1 990 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad patyrė tiesioginių nuostolių dėl įtvaro, vaistų ir tepalų pirkimo, teko važiuoti į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, vėliau – į reabilitacijos įstaigą (duomenys neskelbtini), dėl to patyrė išlaidų dėl degalų įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas 600 Eur neturinės žalos ir 19,19 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas priteisdamas turinės žalos atlyginimą, iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl degalų įsigijimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 200 Eur. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nebuvo pareiškęs, kad jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo apima visą nusikaltimu padarytą žalą, pavyzdžiui, tikėtina, kad dėl patirto sužalojimo pareigūnas nedirbo, prarado dalį tarnybinio aplyginimo, tačiau tokio atlyginimo baudžiamojoje byloje nereikalavo. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuosprendžiu buvo atlyginta visa nusikaltimu realiai padaryta žala, dėl to ieškovas, išmokėjęs kompensaciją pareigūnui Vidaus statuto ir kitų teisės aktų, Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, neteko teisės reikalauti iš atsakovo kompensacijos, priskaičiuotos ir išmokėtos dėl to paties įvykio.

21. Ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo pareigūnui A. S. kompensaciją už sveikatos sutrikdymą vadovaudamasis Vidaus Tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmens draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis, Vidaus reikalų ministro įsakymais. VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2019 m. kovo 19 d. nustatė, kad pareigūnui A. S. 2018 m. liepos 20 d. buvo padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu pripažino, kad A. S. sužalojimą patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybinės pareigas ir nusprendė išmokėti 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (25 845,48 Eur) kompensaciją.

22. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosekliai ginčijo atlygintinos žalos dydį, motyvuodamas, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pareigūnui A. S. padarytas sveikatos sutrikdymas buvo perkvalifikuotas iš apysunkio į nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus.

23. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas neturi teisės reikalauti kompensacijos atlyginimo iš žalą padariusio asmens regreso tvarka, kitų šio ginčo aspektų nenagrinėjo, nevertino šalių argumentų dėl atlygintinos žalos dydžio, nepasiūlė šalims pateikti papildomų žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams išmokėta jų 13,97 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais, nebuvo siejama su teismo nuosprendžiu nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar pareigūnui išmokėta draudimo kompensacija atitinka pareigūnų realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją. Pažymėtina, kad žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant atsakovo regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos realios žalos dydis.

24. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

26 Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.