- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-1764-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29713-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-30715-433/2020 pagal atsakovo T. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1834-960/2020 pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BĮ Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskrities VPK) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. S. 25 845,48 Eur žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-21 sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisti ieškovei iš atsakovo 25 845,48 Eur žalos atlyginimą, taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 780,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas T. S. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesą įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-21 sprendimu už akių užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-1834-960/2020. Prašymą grindė tuo, kad:
3.1. Atsakovui 2020-06-08 buvo įteiktas antstolio Vitalio Milevičiaus raginimas įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-21 sprendimą už akių, t. y. sumokėti ieškovei 25 845,48 Eur žalos atlyginimą bei 207,05 Eur vykdymo išlaidų. Atsakovui nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai. Atsakovas prarado teisę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese. Įteikiant atsakovui procesinius dokumentus buvo pažeisti procesinių dokumentų įteikimą reguliuojantys teisės aktai. Atsakovui nebuvo įteiktas ir teismo sprendimas už akių.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas, tenkinęs ieškinį, vadovavosi (duomenys neskelbtini) ekspertizės komisijos 2019-03-13 pažyma, kuria nustatytas A. S. sveikatos sutrikdymas, kuris priskirtinas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiajam A. S. (duomenys neskelbtini) mėnesio A. S. vidutinio užmokesčio dydžio (25 845,48 Eur) kompensaciją. Teismas nurodė, jog atsakovas sužalojo policijos pareigūną. Aptariamu atveju teisės aktai nustato mažesnę nukentėjusiajam išmokėtinos kompensacijos sumą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-10-01 baudžiamojoje byloje Nr. 1-2179-1096/2019 priimtas nuosprendis, kuriame konstatuota, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G771/2019 padaryti sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais atvejais nustatytinas ženkliai menkesnis nukentėjusiajam išmokėtinos piniginės kompensacijos dydis.
Atsiliepimas
4. Ieškovė Vilniaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, nustatė visas atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Atsakovas nenurodė naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos sprendimo už akių priėmimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-05 nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškinys buvo priimtas teisėjo 2019-10-10 rezoliucija. Teismas 2019-10-10 išsiuntė atsakovui pranešimą bei ieškinio su priedais nuorašus ieškinyje nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui procesiniai dokumentai, siųsti (duomenys neskelbtini), grąžinti teismui neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo persiųsti darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas 2019-11-26 procesinius dokumentus atsakovui persiuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), su 30 dienų žyma, todėl buvo laikoma, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dėl šios priežasties teismas priėmė sprendimą už akių. Sprendimo už akių kopija atsakovui 2020-01-23 išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sprendimas už akių atsakovui neįteiktas.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėjas nurodė, kad apie sprendimą už akių sužinojo 2020-06-08, o prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui padavė 2020-09-01. Apylinkės teismas konstatavo, kad trijų mėnesių terminas atnaujinti procesą nepraleistas. Apylinkės teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, kad egzistuoja pagrindai procesui atnaujinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Byla iš esmės nebuvo nagrinėjama. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu būtų labai susiaurintos bylos nagrinėjimo ribos. Apylinkės teismas nurodė, kad tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atsakovui procesiniai sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-1834-960/2020 apie iškeltą civilinę bylą faktiškai (realiai) neįteikti. Apylinkės teismas sprendė, kad savo teises bei teisėtus interesus atsakovas gali apginti teikdamas teismui pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, bet ne pasinaudodamas proceso atnaujinimo institutu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas T. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1834-960/2020. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad nors teismas civilinėje byloje Nr. 2-1834-960/2020 ir atliko formalų įrodymų vertinimą, tačiau esant prieštaringiems įrodymams apie nukentėjusiajam A. S. padarytos žalos mastą negalima daryti išvados, jog vienareikšmiškai tokių duomenų pagrindu ieškinys galėjo būti tenkintas. Tai, kad įrodymai buvo vertinami formaliai nereiškia, kad tokių įrodymų vertinimas neturėjo atitikti teisingumo ir objektyvumo principų, o prieštaravimai neprivalėjo būti motyvuotai pašalinti. Nesutinka su teismo nuomone, kad negalima konstatuoti, jog neegzistuoja CPK įtvirtinti pagrindai procesui atnaujinti.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į atsakovo T. S. atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-05 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad sprendimu už akių teismas nustatė, jog yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovas sužalojo policijos pareigūną, dėl ko šis patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Teismas nustatė, kad ieškovė įrodė kompensacijos dydį. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi. Socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-05 nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1834-960/2020, kuri buvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo ieškovės naudai priteistas 25 845,48 Eur žalos atlyginimas.
11. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-21 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1834-960/2020 iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 25 845,48 Eur žalos atlyginimą (b. l. 47–48). Apylinkės teismas nurodė ir ginčo dėl to nėra, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, sprendimas už akių) faktiškai atsakovui įteikti nebuvo. Priimant teismo sprendimą už akių atsakovas apie pradėtą teisminį procesą bei priimtą procesinį sprendimą informuotas teisine fikcija grindžiamu procesinių dokumentų įteikimo būdu (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
12. Tais atvejais, kai asmeniui priimtas sprendimas už akių, CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta bendroji taisyklė, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Bylos bei informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys rodo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad teise paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nesinaudojo.
13. CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas taip pat numato galimybę asmeniui byloje, užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Nei CPK 365 straipsnis, nei kitos CPK nuostatos nenumato draudimo paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kuri baigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinio pobūdžio įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, kuris dažniausiai taikomas tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 20 punktas).
14. Nors teismų praktikoje pastebima tendencija siekti proceso atnaujinimo, kaip pažeistų teisių gynybos būdo, siekiant revizuoti priimtą sprendimą už akių, tuo atveju, kai asmuo jau būna pasinaudojęs galimybe teikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, nutarties 41 punktą), ar tais atvejais, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių asmuo jau nebeturi galimybės pasinaudoti teise paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014), tačiau nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato draudimo asmeniui, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui už akių, savo nuožiūra pasirinkti vieną iš kelių procesinių alternatyvų (pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimas ar proceso atnaujinimas), kuriomis pasinaudojus siekiama (ap)ginti galimai pažeistas savo teises, tikslu vienokia ar kitokia forma revizuoti (peržiūrėti) byloje įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių. Teisminėje jurisprudencijoje taip pat laikomasi pozicijos, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1060/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas negali asmeniui priekaištauti dėl to, kad besikreipiantis į teismą asmuo (aptariamu atveju – atsakovas) pasirinko vienokią ar kitokią savo galimai pažeistų teisių procesinės gynybos formos alternatyvą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas į teismą kreipėsi 2020-09-01 su procesiniu dokumentu, kuris įvardintas prašymu dėl proceso atnaujinimo (b. l. 59–63). Iš analizuojamo atsakovo procesinio dokumento turinio matyti, kad atsakovas jį grindžia aplinkybėmis, kurios būdingos prašymui dėl proceso atnaujinimo: atsakovas nurodo faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, dėl kurių procesas užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių civilinėje byloje turi būti atnaujintas. Kadangi sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteistas žalos atlyginimas įsiteisėjęs, atsakovas nurodo faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, dėl kurių siekiama proceso atnaujinimo. Dėl šios priežasties, vertintina, jog apylinkės teismas neturėjo atsakovui priekaištauti dėl pasirinktos procesinės pažeistų teisių gynybos formos, o turėjo spręsti prašymą iš esmės.
16. Analizuojant skundžiamos nutarties motyvus matyti, jog apylinkės teismas atsakovo prašyme nurodytų argumentų, susijusių su proceso atnaujinimo pagrindu, numatytu CPK 366 straipsnio 2 dalyje, neanalizavo: nepasisakė nei dėl faktinių aplinkybių, kurios (ne)sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, nei dėl teisinio tokių aplinkybių vertinimo. Iš esmės apylinkės teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, ne analizavo prašyme išdėstytus argumentus bei aplinkybes, o nurodė priekaištą dėl to, kad atsakovas nepasinaudojo CPK numatyta galimybe paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu proceso įstatymas įsakmiai numatytų, kad prieš pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu asmeniui reikalinga atlikti papildomus veiksmus (visų pirma kreiptis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), tai tik tokiu atveju teismas galėtų nurodyti, kad atsakovas dar yra nepasinaudojęs privaloma procedūra, kuria reikia pasinaudoti prieš kreipiantis su prašymu į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu už akių. Tokiu atveju procesinis dokumentas turėtų būti ne atmetamas, o jį turėtų būti atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) arba procesinis dokumentas paliekamas nenagrinėtu, jeigu buvo priimtas teisminiam nagrinėjimui (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (CPK 374 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ir tai, jog atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė dviem grupėmis aplinkybių: tai, kad paaiškėjo nauja aplinkybė – atsakovas tik 2020-06-08 sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį sprendimą už akių ir tai, kad priimant sprendimą už akių buvo vadovautasi (duomenys neskelbtini) ekspertizės komisijos 2019-03-13 pažyma, kurioje A. S. (nukentėjusio nuo atsakovo asmens) sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip apysunkis, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2179-1096/2019 nustatyta, kad A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmoji grupė atsakovo nurodytų aplinkybių nors ir buvo aptarta, tačiau teisiškai nekvalifikuota proceso atnaujinimo pagrindo kontekste. Antroji aplinkybė apskritai nei aptarta, nei analizuota, nei pateiktas tokios aplinkybės teisinis vertinimas. Atsakovas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
18. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reguliuojančias proceso atnaujinimo institutą bei sprendimo už akių peržiūrėjimo institutą. Esant nurodytoms aplinkybėms atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta nutartis naikinama ir proceso atnaujinimo klausimas grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Apylinkės teismas turi teisę, jeigu mano esant reikalinga, svarstyti, ar netikslinga aptariamu atveju pasinaudoti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų šalinimo procedūra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir grąžinti atsakovo T. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.