Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK) Kriminalinės policijos (toliau - KP) Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau - NVRS) vyresniajam tyrėjui A. S. 2018-07-20 tarnybos metu atsakovas sutrikdė sveikatą. Nuo 2018-07-21 iki 2018-08-28 A. S. buvo išduotas nedarbigumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl įvykio Vilniaus AVPK Vilniaus m. ketvirtajame PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 str. ir atsakovui buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką. Nukentėjusiuoju pripažintas Vilniaus AVPK KP NVRS vyresnysis tyrėjas A. S.. Apklaustas atsakovas kaltę pripažino iš dalies, t. y. nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo pareigūno. A. S. 2018-07-20 sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika sveikatai ar gyvybei. Vidaus reikalų ministerijos Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustatė, kad A. S. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018-07-20, priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Ieškovui pripažinus, kad A. S. sužalojimą patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, išmokėjo A. S. 13.97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (25 845,48 Eur) kompensaciją.

Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, <...>, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose. Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam A. S. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje aiškinama, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 – 6.250 straipsniais): atsakovas sužalojo policijos pareigūną, dėl ko šis patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Remiantis byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovas įrodė kompensacijos dydį, ją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteisiant 25 845,48 Eur žalos atlyginimą.

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, 775,00 Eur mokėtinas žyminis mokestis ir 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso – 780,58 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, į. k. 191688326, iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 25 845,48 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 780,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660. Sumokėjus šią sumą būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.