Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui T. S. (T. S.) dėl žalos atlyginimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 845,48 Eur žalos atlyginimo. Anot ieškovo, 2018 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniajam tyrėjui tarnybos metu atsakovas sutrikdė sveikatą. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (CMEK) nustatė, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio sveikatos sutrikdymo. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalimi bei CMEK pažyma, ieškovas išmokėjo pareigūnui 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (25 845,48 Eur) kompensaciją, kuri regreso tvarka priteistina iš atsakovo.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovas nevisapusiškai įvertino nukentėjusiojo pareigūno konkrečias sužalojimo aplinkybes, todėl netinkamai kvalifikavo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį. Valstybinės teismo ekspertizės tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad pareigūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad pareigūnui padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas, ši aplinkybė turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnas patyrė 200 Eur neturtinės žalos ir 19,19 Eur turtinės žalos, kurią atsakovas jau atlygino.

Grąžindamas šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas <...> nevertino šalių argumentų dėl atlygintinos žalos dydžio, nepasiūlė šalims pateikti papildomų žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams išmokėta jų 13,97 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais, nebuvo siejama su teismo nuosprendžiu nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar pareigūnui išmokėta draudimo kompensacija atitinka pareigūnų realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją. Pažymėtina, kad žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant atsakovo regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos realios žalos dydis.“. Nagrinėdamas šią bylą iš naujo, teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pasiūlė pateikti savo argumentus, samprotavimus, pareiškimus ir įrodymus dėl apygardos teismo nutartyje nurodytų (taip pat ir kitų, dalyvaujančių byloje asmenų nuomone, reikšmingų) aplinkybių. Ieškovas, vykdydamas šią pareigą, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais iš esmės nurodė tik tiek, kad atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau jokių įrodymų dėl pareigūno realiai patirtos žalos dydžio nepateikė, nors būtent ieškovui teko įrodinėjimo našta įrodyti šią esminę bylos aplinkybę. Nors ieškovas rėmėsi išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir (arba) nustatytomis aplinkybėmis (nukentėjusio pareigūno turėta ankstesnė trauma, kuri atsinaujino dėl atsakovo veiksmų, pareigūno sužalojimo mastas-pobūdis ir pan.), tačiau pabrėžtina, kad tokie ieškovo nurodomi įrodymai ir (arba) aplinkybės jau teisiškai įvertinti būtent baudžiamojoje byloje, kurioje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nukentėjusiam pareigūnui priteista 200 Eur neturtinė ir 19,19 Eur turtinė žala jau atlyginta (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktas). Kitokios patirtos žalos, kurios atlyginimo klausimai neišnagrinėti baudžiamojoje byloje, ieškovas neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai). Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neturi teisės į išmokėtos kompensacijos atlyginimą regreso tvarka, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovui iš ieškovo priteisiama 2480,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 780,58 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu), teismas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio nevertina kaip per didelio, todėl nemažina. Valstybei iš ieškovo priteisiama 10,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui T. S. (T. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo biudžetinės įstaigos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, j. a. k. 191688326, 2480,58 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt euru 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo biudžetinės įstaigos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, j. a. k. 191688326, 10,06 Eur (dešimt eurų 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.