Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. V., R. V., R. V.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio S. V. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo dydį, vykdomosios bylos administravimo ir kitas išlaidas, atsižvelgiant į nemokėtinus /išskaičiuotinus laikotarpius, kurių metu antstolis vykdė vykdomąjį dokumentą neturėdamas tam teisinio pagrindo. Nurodė, kad nors laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. pilnai išlaikė nepilnametį sūnų M. R., nes vaikas teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e-2SP-2039-470/2018 pagrindu gyveno pas jį, o R. V. tuo metu neturėjo laikinosios vaiko globėjos statuso, tačiau antstolis vis tiek vykdė jo atžvilgiu sūnaus išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal darbo sutartį jam išvykus į užsienį, R. V. bendru žodiniu sutarimu vaiko išlaikymui sumokėjo 500 Eur grynaisiais pinigais. Tokiu būdu nemokėtinas (išskaičiuotinas) išlaikymo dydis už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. yra 825 Eur, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 500 Eur, tačiau antstolis šio fakto minėtoje vykdomojoje byloje neįvertino ir atitinkamai aptartų sumų iš bendros įsiskolinimo sumos neišskaičiavo.

2. Suinteresuotas asmuo antstolis S. V. 2024 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo skundo ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad vykdo Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolininko R. R. prievolės mokėti nepilnamečiam vaikui M. R. išlaikymą po 150 Eur/mėn., šių lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti R. V. ir R. V.. Antstolio teigimu, skolininkas nepateikė duomenų apie teismo sprendimų dėl aukščiau nurodyto vykdomojo dokumento panaikinimo ar pakeitimo. Patvarkyme pažymima, kad antstoliui nėra suteikta teisė revizuoti teismo priimtus sprendimus ar priimti sprendimus dėl jų pakeitimo, todėl nesuprantamas skolininko pageidavimas, kad antstolis nevykdytų teismo išduoto vykdomojo rašto tokia apimtimi, kokią yra nurodęs teismas. Pasisakydamas dėl skolos sumos dydžio, antstolis pažymėjo, jog pagal aukščiau nurodytą teismo išduotą vykdomąjį raštą skolininko pareiga mokėti išlaikymą per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 26 d. yra 18 720,67 Eur. Įvertinęs skolininko ir išieškotojos pateiktus duomenis apie prievolės vykdymą, nustatė, kad skolininkas per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 26 d. sumokėjo 12 998,78 Eur, tokiu būdu skolininko skola išieškotojai 2024 m. kovo 26 d. sudaro 5721,89 Eur (18 720,67 Eur – 12 998,78 Eur = 5 721,89 Eur). Pateikdama vykdymui teismo išduotą vykdomąjį raštą išieškotoja nurodė, kad išieškotinos skolos suma yra 3 225 Eur. Ši išieškotojos nurodyta išieškotina skolos suma yra mažesnė nei pagal išieškotojos ir skolininko pateiktus dokumentus apskaičiuota skolos suma, todėl antstoliui nėra teisinio pagrindo šios skolos sumos išieškoti iš skolininko. Tapačias aplinkybes antstolis nurodė ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.4. Nurodo, kad teismas neanalizavo taikos sutarties sąlygų, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo reikalaujama, kad būtų pateikti duomenys apie taikos sutarties įvykdymą. Teigia, kad teismas turėjo imtis visų priemonių tiesai nustatyti, išsiaiškinti, ar išieškotoja turi teisė reikalauti išlaikymo nepilnamečio vaikui, jei vaikas gyvena su išlaikymą teikiančiu asmeniu, ar antstolis turi teisę gavęs vykdomąjį dokumentą perskaičiuoti išieškotojo nurodomą išlaikymo įsiskolinimo dydį, tačiau teismas neatskleidė bylos esmės.

11.2. Nurodo, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalį tvarką, tačiau antstolis neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik gali nustatyti akivaizdžius trūkumus.

11.4. Nurodo, kad pateikdama vykdymui teismo išduotą vykdomąjį raštą išieškotoja nurodė, kad išieškotinos skolos suma yra 3 225 Eur. Ši suma yra mažesnė nei pagal išieškotojos ir skolininko pateiktus dokumentus apskaičiuota skolos suma, todėl antstoliui buvo ir yra teisinis pagrindas šią skolą sumos išieškoti iš skolininko. Pažymi, kad nevertinant išlaikymo indeksacijos už visą laikotarpį, matyti, kad vis dar yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, todėl skolininko nurodomomis sumomis išieškotinas įsiskolinimas nėra mažintinas, antstolis pagrįstai vykdo išieškojimą ir antstolio prerogatyva surinkti duomenis bei apskaičiuoti tikslų įsiskolinimo dydį. Pažymi, kad suinteresuoti asmenys yra vaiko rūpintojai, todėl jie turi teisę reikalauti išlaikymo nepilnamečiui vaikui, tačiau pareiškėjas nuo 2018 m. birželio iki 2020 m. sausio 1 d. neteikė visiško vaiko išlaikymo, dėl ko susidarė įsiskolinimas, taip pat tinkamai neindeksavo mokėtinų sumų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

15. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad antstolis S. V. 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1858-896/2015, nurodydamas, jog išlaikymo įsiskolinimo suma – 3 225 Eur, kurio pagrindu buvo pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4814-59/2011 buvo nutraukta pareiškėjo ir V. R. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjas įsipareigojo nuo 2011 m. spalio 1 d. mokėti vaiko M. R. išlaikymui 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikas sulauks pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1858-896/2015 buvo patvirtinta ieškovės V. R. ir pareiškėjo sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kuria šalys susitarė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4814-59/2011 patvirtintoje sutartyje nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. R. mėnesinį dydį iki 150 Eur per mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka ir atitinkamai R. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą M. R. naudai po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išmokas nepilnamečio sūnaus išlaikymui sumokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 26 dienos. (duomenys neskelbtini) m. mirė nepilnamečio M. R. motina V. R.. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-6-894/2024 buvo laikinai apribota pareiškėjo valdžia nepilnamečio M. R. atžvilgiu, palikta nepakeista Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo dalis dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio padidinimo iki 250 Eur. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-74-835/2024 nepilnamečio M. R. nuolatiniais rūpintojais buvo paskirti vaiko motinos tėvai R. V. ir R. V. (atitinkamai rūpintojai paskirti nepilnamečio M. R. piniginių lėšų tvarkytojais uzufrukto teise).

18. Šiuo atveju ginčo dalykas yra antstolio 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir kuriame pareiškėjo teigimu neteisingai apskaičiuotas nepilnamečiui vaikui priklausantis išlaikymo įsiskolinimas.

19. Pirmiausia, bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti konkrečiame vykdymo procese laikytinas pirmuoju antstolio procesiniu veiksmu (CPK 651 straipsnis).

20. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

21. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) priėmimo klausimą, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, CPK normos neleidžia kvestionuoti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jo vykdymo stadijoje – tam procese numatytos apeliacija ir kasacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-798/2018).

22. Pastebėtina, jog pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nedetalizuoja skundžiamo antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą padarytų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, tačiau mano, kad antstolis tinkamai neįvertino skolininko ir išieškotojo teikiamų duomenų dėl faktinio skolos dydžio. Kita vertus, šiuo aspektu negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjo argumentai dėl skolos fakto (ne) buvimo yra dviprasmiški, tai yra pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nėra skolingas, tačiau taip pat ir nurodo, kad įsiskolinimas yra, kadangi nebuvo tinkamai indeksavęs teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad kaip pats skolininkas (pareiškėjas) nurodo, kad tinkamai nesumokėjo vaikui priteisto išlaikymo (tinkamai neindeksavo mokamo išlaikymo) atitinkamai nėra pagrindo ir išvadai, jog vykdymasis dokumentas, kurį priėmė antstolis vykdyti, yra įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, pirmiausia daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus. Konstatuojama, jog antstolis vykdomąjį dokumentą teisėtai priėmė vykdyti ir nepadarė vykdymo proceso pažeidimų.

23. Antra, pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad šiuo atveju antstolio veiksmai nebuvo tinkamai įvertinti tuo aspektu, jog antstolis netinkamai nustatė skolos dydį, tinkamai nesivadovavo pareiškėjo ir R. V. teikiamais duomenimis, neatsižvelgė į tai, kad vaikas nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. gyveno su pareiškėju todėl mano, kad už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimo vaikui nėra, o šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės. Su šiais argumentais nesutiktina.

24. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018).

25. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 1–2 dalimis, antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, tai yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

27. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas nesutikdamas su antstolio patvarkyme apskaičiuota išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui suma (3 225 Eur) pateikė 2024 m. rugpjūčio 14 d. antstoliui laisvos formos dokumentą, jame nurodydamas, kad jokių sumų išieškotojams nėra skolingas, kadangi visuomet teikė nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui, išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. spalio mėn., kuomet nepilnametis vaikas teismo nutarties pagrindu faktiškai gyveno su juo, tačiau pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, tai yra vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

28. Išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), todėl šiuo aspektu atmestini pareiškėjo argumentai, jog antstolis turėjo vertinti pareiškėjo (skolininko) teikiamą informaciją dėl (ne) įsiskolinimo nebuvimo ar kitokio jo dydžio, be kita ko pažymint, jog pirma, ir pats pareiškėjas nepateikė duomenų, kiek patyrė išlaidų prižiūrėdamas nepilnametį vaiką (tai yra kokias sumas jis išleido vaiko maistui, aprangai, būreliams ir kitiems kasdieniams jų poreikiams), įrodymų, jog visą pareiškėjo nurodomą laikotarpį nepilnametis vaikas faktiškai gyveno su juo ir visą šį laikotarpį jam suteikė visapusišką išlaikymą, kadangi nagrinėjamas klausimas be kita ko yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais – jo turtine teise į priteistą išlaikymą, o ir antra, antstolis gavęs iš pareiškėjo informaciją apie galimą kitokią išlaikymo dydžio skolą, veikė aktyviai, kreipėsi į suinteresuotą asmenį R. V. (išieškotoją), kuri atstovauja vaiko interesus ir kuri laikosi pozicijos, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio skolininkas visiškai nesuteikė vaikui išlaikymo, vėliau mokėtų sumų neindeksavo ir neprieštaravo antstolio nustatytam skolos dydžiui. Tokios nuoseklios pozicijos suinteresuotas asmuo R. V. laikėsi tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdama atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, tai yra nesuteikė antstoliui teisės sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumos.

29. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Antstolis S. V. gavęs vykdomąjį raštą, jį patikrinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, pradėjo vykdymo veiksmus. Kaip minėta šios nutarties 20-21 punktuose, antstolis neturi teisės atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie pagal CPK priskirti jo kompetencijai. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės suteikia teisę sumažinti priteisto išlaikymo dydį ar pakeisti priteisto išlaikymo formą tik teismui, tačiau ir šiuo aspektu negalima neatsižvelgti į tai, kad ginčo ribas apibrėžia antstolio veiksmų teisėtumas, o ir antra, byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju antstolio pateiktas skolos apskaičiavimas yra neteisingas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės ginčija antstolio nustatytos skolos dydį, kuri yra nepilnamečio vaiko turtinė teisė (išlaikymas), teismo vertinimu atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus, būtent pareiškėjas ir turėjo pareigą įrodyti, jog visą jo atskirajame skunde nurodytą laikotarpį vaikas gyveno su pareiškėju ir jis faktiškai išlaikė vaiką (CPK 178 straipsnis). Jeigu nagrinėjamu atveju antstolis būtų nusprendęs atlikti procesinius veiksmus, taip kaip pageidauja pareiškėjas, kurie keistų vykdomosios bylos šalių materialines teises ar jų turinį (sumažinti vaiko išlaikymo dydį, nesant tai pagrindžiančių įrodymų, ar laikyti, jog skolininkas nėra skolingas, nes suteikė išlaikymą vaikui kita forma – jį prižiūrėdamas), toks antstolio veikimas būtų vertinamas kaip ultra vires veikimas, tai yra kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmų neteisėtumo, todėl pagrįstai jo netenkino. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

34. Pažymėtina, jog suinteresuoti asmenys R. V., R. V. pateikė išankstinę 2024 m. spalio 24 d. sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas advokato teisines paslaugas (parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą) bendrai 363 Eur sumai, tačiau ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, nustatyta, jog už suteiktas advokato teisines paslaugas 2024 m. spalio 31 d. mokėjimu buvo sumokėta 306 Eur suma, mokėtojas – M. V..

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gali būti priteisiamos tik faktiškai patirtos, tai yra apmokėtos, bylinėjimosi išlaidos. Tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti priteisiamos ir tos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių įrodymai yra pateikiami po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau šiuo atveju suinteresuotiems asmenims R. V. ir R. V. jokių aplinkybių dėl šių patirtų bylinėjimosi išlaidų nenurodžius, nėra pagrindo priteisti visos 2024 m. spalio 24 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 363 Eur sumos, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog faktiškai buvo sumokėta 306 Eur suma. O ir be to, patvirtinimas, jog likusioje 57 Eur sumoje su advokatu yra atsiskaityta byloje nepateiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

36. Antra, ištyrus pateiktą 2024 m. spalio 31 d. mokėjimą nustatyta, kad jas apmokėjo M. V.. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, yra išaiškinta, kad, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“, tokios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių asmenų, už kuriuos juos sumokėtos, išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti atlyginti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023).

37. Remdamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo to, jog suinteresuotų asmenų R. V., R. V. patirtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme apmokėjo kitas asmuo (M. V.), dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra sprendžiama dėl faktiškai bylinėjimosi išlaidas apmokėjusio asmens teisių ir pareigų šioje byloje ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų R. V., R. V. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, į tai, kad suinteresuotų asmenų R. V., R. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo M. V., nutariama suinteresuotiems asmenims R. V. ir R. V. priteisti po 153 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. V. iš pareiškėjo R. R. 153 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. V. iš pareiškėjo R. R. 153 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.