Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui R. Z., trečiajam asmeniui D. Z., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti skolą už vandenį ir nukanalizavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

19. Apeliantas R. Z. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Savo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo grindžia neišnagrinėtomis esminėmis bylos aplinkybėmis pirmosios instancijos teisme.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantas dalyvavo teismo posėdžiuose ir jam buvo suteikta teisė pasisakyti, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą nuspręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22. Atsakovas R. Z. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1319-955/2023 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1319-955/2023.

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

25. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto teikiama teismo nutartis ir sprendimas yra pasiekiami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos papildomus įrodymus kaip perteklinius.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1/24 buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. Z., o šia dalimi uzufrukto teise naudojasi R. Z..

27. 2009 m. vasario 5 d. tarp ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ir atsakovo R. Z. buvo sudaryta Atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuotą ir valomą vandenį sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

28. 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovė atsakovui surašė pranešimą „Dėl vandens skaitiklio pakeitimo ir mokesčio už geriamąjį vandenį skaičiavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad atsakovo patalpose įrengtų skaitiklių patikra pasibaigusi, o nesudarius sąlygų pakeitimui mokestis už suvartojimą bus skaičiuojamas pagal galiojančias normas.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

29. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjo neteisėtos sudėties šališkas teismas, anksčiau dalyvavęs sprendžiant savo esme analogišką ginčą tarp tų pačių šalių, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-1319-995/2023 buvo nagrinėjamas D. Z. ieškinys dėl teisės atsiskaityti su UAB „Kauno vandenys“ pagal vandens skaitiklio parodymus, o teisėja, nagrinėjusi ir šią bylą, civilinėje byloje Nr. 2-1319-995/2023 sprendė D. Z. apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

30. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. birželio 5 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1319-955/2023 pagal ieškovo D. Z. patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir V. A. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo be bendrasavininkų sutikimo. Bylą nagrinėjo teisėja Kristina Imbrasienė. Apeliantui pateikus apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2023 m. birželio 30 d. potvarkio 8 punktu spręsti skubius procesinius veiksmus teisėjai Kristinai Imbrasienei priskirtose bylose paskirta teisėjai Jūratei Vaidelytei, t. y. teisėjai, nagrinėjusiai civilinę bylą, kurioje yra reiškiamas apelianto R. Z. apeliacinis skundas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. liepos 11 d. nutartimi buvo nustatyti apelianto D. Z. apeliacinio skundo trūkumai, o šią nutartį priėmė teisėja Jūratė Vaidelytė.

32. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus dėl teismo sudėties ir šališkumo, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Kauno vandenys“ teikė ieškinį atsakovui R. Z., o D. Z. byloje yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1319-955/2023 atveju, pastebėtina, kad R. Z. šioje byloje nedalyvavo, o ieškinį joje reiškė D. Z..

33. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-1319-955/2023 teisėja Jūratė Vaidelytė sprendė tik D. Z. apeliacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. vertino tik formalų apeliacinio skundo atitikimą procesiniam dokumentui keliamiems reikalavimams bei ar nėra kliūčių apeliacinį skundą priimti, o paties ginčo iš esmės nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad civilinėje byloje Nr. 2-1319-955/2023 apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja nagrinėjamoje byloje turėjo išankstinę nuomonę R. Z. atžvilgiu.

34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu bylą nagrinėjančiai teisėjai jokių nušalinimų nereiškė, o pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 7 d., metu, teismui pasiteiravus, ar atsakovas nereiškia nušalinimų teismo sudėčiai, atsakovas nurodė „kol kas ne“, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės joks nušalinimas pareikštas nebuvo, kas iš esmės reiškia, jog atsakovas teismo sudėtimi pasitikėjo.

Dėl ginčo esmės

35. Apeliantas skunde nurodo, kad nors teismas ir rėmėsi įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo sprendimu kaip prejudiciniais faktais, tačiau išskyrus tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodomose bylose dalyvavo tos pačios šalys, tačiau nustatytos aplinkybės yra visiškai kitos – kitos patalpos, į kurias tiekiamas vanduo bei kitas ieškovei privalomų savo lėšomis įrengti vandens apskaitos prietaisų skaičius ir kitos jų įrengimo vietos.

36. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tuo tikslu teismas turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas ir kiek tokia aplinkybė turi reikšmės nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas; 2025 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-916/2025, 35 punktas).

38. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-798/2020).

39. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl 195,10 Eur mokesčio už vandenį ir nukanalizavimą iš atsakovo priteisimo. Ieškovė reikalavimą reiškė už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. ir išskyrė du ginčo atveju svarbius laikotarpius: 1) laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. liepos 17 d. bute buvo tik atsakovo lėšomis įrengtas vandens apskaitos prietaisas, kurio metrologinė patikra pasibaigusi, todėl bute suvartoto šalto geriamojo vandens kiekis ir išleistų nuotekų kiekis buvo skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens sunaudojimo normas; 2) laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. spalio 31 d. įrengus vandens apskaitos prietaisą, atitinkantį metrologinius reikalavimus, atsakovo suvartoto vandens ir išleistų nuotekų kiekis buvo nustatomas pagal bute esančio vandens apskaitos prietaiso rodmenis.

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2249-560/2024 padaryta išvada, kad nagrinėjant ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ir atsakovo R. Z. ginčą dėl atsiskaitymo už vandens tiekimą bei nuotekų valymą privalo būti taikomi Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-356-221/2018 konstatuotos faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai).

41. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. išnagrinėjo atsakovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje 2A-356-221/2018 pagal ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui R. Z., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, o Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2249-560/2024 išnagrinėjo ieškovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui R. Z. dėl mokesčio už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė, D. Z.. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad abiejuose bylose ieškove buvo UAB „Kauno vandenys“, kuri reikalavimus reiškė atsakovo R. Z. atžvilgiu dėl atsiskaitymo už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį, o ieškovės UAB „Kauno vandenys“ minimose bylose reikšti reikalavimai grįsti teiktomis paslaugomis, tačiau skyrėsi tik suteiktų paslaugų laikotarpiai.

42. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. civilinėje byloje Nr. e2A-2249-560/2024 nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-356-221/2018 konstatuota, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neleido pakeisti bute skaitiklio, ieškovė, skaičiuodama vandens suvartojimo normą, privalo remtis LR Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 30 d.) 16² punktu, kuris nustato, kad jeigu abonento (vartotojo) patalpose neįrengtas geriamojo vandens apskaitos prietaisas arba jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaisas ne dėl abonento (vartotojo) kaltės sugedo (įstrigo sparnuote, sugedo skaičiavimo mechanizmas ar pan.) ir abonentas (vartotojas) informavo (raštu, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir pan.) vandens tiekėją apie šį gedimą, sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kol bus įrengtas ar pakeistas geriamojo vandens apskaitos prietaisas, nustatomas vartotojams pagal savivaldybės nustatytas vandens sunaudojimo normas. Vandens suvartojimo normos Kauno mieste patvirtintos 1999 m. liepos 22 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 94.

43. Priešingai nei teigia apeliantas, tiek Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-356-221/2018, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2249-560/2024, konstatuotos aplinkybės, kad kol nėra įrengtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis vandens tiekimą matuojantis prietaisas (skaitiklis), tol turi būti taikoma savivaldybės nustatytas vandens sunaudojimo skaičiavimo metodas yra prejudicinis faktas, todėl jos nereikia papildomai įrodinėti ir ši aplinkybė negali būti paneigta apelianto nurodytais argumentais.

44. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ir atsakovas 2009 m. vasario 5 d. sudarė Atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuotą ir valomą vandenį sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.2. papunktyje susitarė, jei bute nėra šalto ir karšto vandens skaitiklių, suvartoto vandens kiekis nustatomas pagal miesto Tarybos patvirtintas vandens suvartojimo normas, atsižvelgiant į buto gyventojų skaičių. Už laikotarpį, kada vandens skaitikliai sugedę arba pasibaigęs metrologinės patikros laikas, suvartoto vandens kiekis nustatomas pagal 2.2. papunktį (Sutarties 2.3. papunktis). Byloje ginčo nebuvo, jog atsakovas bute savo lėšomis buvo įsirengęs vandens apskaitos prietaisą ir šio prietaiso metrologinė patikra buvo pasibaigusi, o atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. liepos 18 d. nesudarė galimybės ieškovei pakeisti skaitiklio.

45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie ieškovės teisę laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. liepos 18 d. (iki tol, kada įrengti vandens apskaitos įtaisai) atsakovo sunaudojamą vandens kiekį skaičiuoti ne pagal faktinius sunaudojimo duomenis, bet pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Kauno miesto savivaldybės nustatytą skaičiavimo metodą.

46. Atsakovas R. Z. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1319-955/2023 D. Z. buvo pripažinta teisė už ieškovės teikiamas paslaugas atsiskaityti pagal įvadinio vandens apskaitos prietaiso rodmenis.

47. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų (jeigu tokie įrengti, išskyrus šio straipsnio 9 dalį) rodmenis, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju, garantiniu vandens tiekėju. Tokiu atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendru rašytiniu susitarimu nusprendžia, kaip bus nustatomas kiekvieno vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis, įskaitant skirtumą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, kai pasirenkamas sprendimas atsiskaityti pagal įvade įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis, ir apie šį sprendimą praneša raštu geriamojo vandens tiekėjui, garantiniam vandens tiekėjui.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad D. Z. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo pateikęs ieškinį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo be bendrasavininkų sutikimo, kuris 2023 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1319-955/2023 buvo atmestas. Teismas šioje byloje ieškinį atmetė ir konstatavo, kad sutarties su UAB „Kauno vandenys“ sudarymas visam namui vieno ieškovo vardu, akivaizdžiai pažeistų atsakovų teises, kadangi tai pažeistų atsakovų teises ir interesus, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi šį kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1319-955/2023 paliko nepakeistą. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, nei jis nei D. Z. su bendraturčiais nėra pasirašę susitarimo pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade.

49. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, apelianto minimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1319-955/2023 29 punktas yra paties ieškovo D. Z. (nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo) teiginių perfrazavimas, tačiau apeliantas akcentuoja būtent šiuos D. Z. teiginius, o ne teismo padarytas išvadas, kuriomis konstatuojama, jog ieškovo D. Z. ieškinio reikalavimai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo be bendrasavininkų sutikimo yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmesti.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Kiti apelianto argumentai neturi esminės teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

51. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino ginčui spręsti aktualias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuri duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.