- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- 2-1319-955/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14101-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- V. K., V. A. K.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
- Advokatai
- Vytis Grybauskas
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir V. A. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo be bendrasavininkų sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas D. Z. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė leisti jam savo vardu, be namo bendrasavininkų sutikimo sudaryti su trečiuoju asmeniui uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ vandens tiekimo sutartį visam namui, tiekimo ribą nustatant ties įvadiniu į namą skaitikliu.
2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra vienintelis iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas/Pastatas) savininkų, deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir faktiškai nuo gimimo gyvenantis šiame name su savo tėvu R. Z. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš viso yra vienuolika gyvenamųjų patalpų. Iš jų tik dešimtyje fiziškai ir teisiškai galima naudotis vandens gavimo ir nuotekų nukanalizavimo paslauga, kadangi joms priklauso po dalį bendrojo naudojimo patalpų, kuriose yra įrengti vandens tiekimo ir nukanalizavimo vidaus įrengimai. Gyvenamoji patalpa, kuri priklauso atsakovams, neturi bendrojo naudojimo patalpų, kuriose yra įrengti vandens tiekimo ir nukanalizavimo įrengimai.
3. Ieškovas nurodo, kad jis teisėtai naudojasi UAB „Kauno vandenys“ paslaugomis visame name - tai yra visuose namo butuose bei namo rūsyje įrengtuose vandens ėmimo taškuose, tame tarpe ir kiemo želdinių laistymui, todėl nėra jokios ekonomiškai ir teisiškai pagrįstos priežasties atsiskaitymo ribas nustatinėti atskirai kiekviename iš namo butų bei namo katilinėje, į kuriuos kažkada savo duomenų bazėje yra suskirstęs VĮ Registrų centras, ir juose įrenginėti atskirus vandens tiekimo apskaitos prietaisus.
4. Šiuo metu visame name UAB „Kauno vandenys“ tėra įrengusi vienintelį, galiojančią patikrą turintį vandens apskaitos prietaisą - įvadinį skaitiklį Nr. PR 6977101, kurio rodmuo ieškinio pateikimo dienai buvo 1015. Atsakingu už šio skaitiklio saugumą 2021 m. balandžio 8 d. skaitiklio įrengimo-pakeitimo akte UAB „Kauno vandenys“ yra pasirašytinai nurodžiusi ieškovą ir jis yra tą aktą pasirašęs.
5. 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovas pateikė UAB „Kauno vandenys“ prašymą sudaryti su juo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, tiekimo ribą nustatant ties įvadiniu skaitikliu Nr. PR 6977101, tačiau UAB „Kauno vandenys“ 2022 m. sausio 6 d. raštu atsisakė tenkinti prašymą motyvuodama tuo, kad ieškovas nepateikė visų bendrasavininkų raštiškų sutikimų.
6. Ieškovas kreipėsi į atsakovus, kad šie tokį sutikimą jam duotų, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių atsakovai tai padaryti atsisako.
II. Atsakovų argumentai
7. Atsakovai V. K. ir V. A. K. (toliau – atsakovai) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė bei jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai nuosavybės teise valdo didžiąją dalį visų gyvenamajame name 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių patalpų, ieškovui priklauso tik 1/24 Pastato (atskirų butų dalys).
9. Atsakovai negali naudotis savo turima Pastato patalpų dalimi, kuri sudaro didžiąją dalį viso Pastato, kadangi negali pateikti į jį dėl ieškovo ir (ar) jo tėvo veiksmų, savavališkai užrakinus įėjimus į Pastatą bei neperduodant raktų. Maža to, kad ieškovas neleidžia naudotis atsakovams priklausančia nuosavybe, bet ir reiškia visiškai nepagrįstus ieškinius bei skundus teismams, bandydamas paneigti atsakovų nuosavybės teisių įgijimo į nekilnojamąjį turtą ginčo adresu pagrindus. Tokie veiksmai ne tik neteisėti ir netoleruotini, tačiau ir patvirtina ieškovo bei jį atstovaujančių asmenų piktavališkus veiksmus ir ketinimus bei piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
10. Atsakovai taip pat nurodo, kad toks ieškinio reikalavimas, kokį yra pareiškęs ieškovas, negali būti patenkintas, kadangi net jį patenkinus nebūtų aišku, kaip jis turėtų būti vykdomas bei įgyvendinamas, nes ieškovas nenurodo kokio leidimo prašo, kad teismas išduotų, bei kokį leidimą teismas apskritai galėtų ir turėtų kompetenciją išduoti.
11. Be to, kaip nurodė UAB „Kauno vandenys“ savo rašte, objektui, dėl kurio yra prašoma sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, priklausant bendrąja daline nuosavybe keliems savininkams, būtinas visų sutarimas, t. y. turi būti gautas kitų bendrasavininkų sutikimas raštu. Remiantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnyje įtvirtintu principu, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl dešimties Patalpų nuosavybei esant bendrąja daline nuosavybe, ieškovas negali sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties nesant atsakovų sutikimo.
12. Ieškinio reikalavimu prašoma išduoti leidimą dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties visam Pastatui bei ieškinyje teigiama, kad ieškovas teisėtai naudojasi UAB „Kauno vandenys“ paslaugomis visame Pastate. Tačiau ieškovas neįrodė, kokiu pagrindu naudojimasis UAB „Kauno vandenys“ paslaugomis yra teisėtas, jei šiuo ieškiniu siekiama teismo keliu sudaryti sutartį dėl naudojimosi šiomis paslaugomis. Priešingu atveju, jei ieškovas ieškinio pateikimo metu teisėtai naudojasi UAB „Kauno vandenys“ teikiamomis paslaugomis, ieškinio reikalavimas neturėtų jokios prasmės bei turėtų būti atmestas kaip nesukeliantis pasekmių ir šiuo aspektu.
13. Ieškinio reikalavimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovas kelia reikalavimą dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo visam Pastatui, tarsi jis būtų viso Pastato savininkas, tačiau tik maža dalis jo priklauso ieškovui, o didžioji dalis – atsakovams. Ieškovo turima 1/24 Patalpų dalis sudaro tokią dalį, kuri negali būti net eksploatuojama ir naudojama pagal Patalpų paskirtį, t. y. tokiose Patalpų dalyse nėra įmanoma gyventi, kas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimas taip pat nėra galimas, reikalingas ir įmanomas. Pažymėtina, kad didžiausią plotą turinčioje Patalpoje (duomenys neskelbtini), ieškovo turima dalis sudaro tik apie 3 kv. m bendro ploto, o daugumoje Patalpų Ieškovo turima 1/24 dalis net nesiekia 1 kv. m (yra 0,86 kv. m) ir sudaro iki 2 kv. m. bendro ploto.
Motyvuojamoji dalis
14. Atsižvelgiant į tai, kad Pastatas yra trijų ir daugiau butų gyvenamosios paskirties pastatas, minimalus naudingas buto plotas žmogui - 14 kv. m. buto, taigi, akivaizdu, kad nė viena ieškovo turima Patalpų nuosavybės dalis akivaizdžiai netenkina šių reikalavimų, kas reiškia, kad ji negali būti naudojama pagal paskirtį, t. y. joje negali būti gyvenama, todėl nėra jokio pagrindo ir geriamojo vandens tiekimui ir atitinkamos sutarties su UAB „Kauno vandenys“ sudarymui. Priešingu atveju, tai reikštų, kad ieškovas naudojasi ne tik savo turima 1/24 Patalpų dalimi, bet ir atsakovų turima nuosavybės dalimi be jokio teisinio pagrindo.
15. Atitinkamai, ieškovui neturint teisės ir galimybės gyventi Pastate, nėra pagrindo sudaryti geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartį su UAB „Kauno vandenys“. Atsakovai pažymi, kad neturi jokios imperatyvaus pobūdžio pareigos duoti ieškovui sutikimo, kad jo vardu būtų sudaroma geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo sutartis dėl UAB „Kauno vandenys“ paslaugų teikimo gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju, būtų laikoma, kad atsakovai pateisina, leidžia ir toleruoja ieškovo naudojimąsi ne tik savo turima nuosavybės dalimi, bet ir atsakovų turima dalimi. Tokiu būdu akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieškovas savo vardu sudarytų sutartį su UAB „Kauno vandenys“, tai pažeistų atsakovų teises ir interesus, tarp jų - ir LR Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą.
16. Ieškinyje ieškovas neigia Pastato registravimą atskiromis patalpomis, tačiau ši registracija yra galiojanti bei nenuginčyta. Todėl ieškovo argumentacija, kad turėtų būti sudaroma vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis bendrai visam namui ties įvadiniu į namą skaitikliu yra nepagrįsta ir atmestina, o sudarius tokią sutartį būtų pažeistos atsakovų teisės.
III. Trečiojo asmens argumentai
17. Trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“ nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmetamas.
18. Nustatyta, kad ieškovas D. Z. ir atsakovai V. K. ir V. A. K. yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Atsakovams V. K. ir V. A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-90)
19. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ieškovas D. Z. ir jo tėvas R. Z. (b. l. 5).
20. 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovas D. Z. pateikė prašymą UAB „Kauno vandenys“ sudaryti su juo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Prašyme nurodė, kad jis yra viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkas (b. l. 6).
21. UAB „Kauno vandenys“ 2022 m. sausio 6 d. raštu pareikalavo ieškovo pateikti visų bendrasavininkų raštiškus sutikimus, kad jie sutinka dėl sutarties sudarymo ir sąskaitų pateikimo pagal įvadinį skaitiklį ieškovo vardu (b. l. 7).
22. Ieškovas į bylą taip pat pateikė įrodymus, jog jis moka už tiekiamą vandenį ir suteiktas nukanalizavimo paslaugas (b. l. 8-10).
23. 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus, siūlydamas atsakovams pateikti raštiškus sutikimus vandens sutarties sudarymui su ieškovu arba alternatyviai sudaryti analogišką vandens tiekimo sutartį patiems savo vardu ( b. l. 13).
24. Ieškovas ieškiniu prašo leisti jam savo vardu, be namo bendrasavininkų sutikimo sudaryti su UAB „Kauno vandenys“ vandens tiekimo sutartį visam namui, tiekimo ribą nustatant ties įvadiniu į namą skaitikliu.
25. Teismas, spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
26. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
28. Ieškovas prašo leisti jam savo vardu sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį visam namui, tiekimo ribą nustatant ties įvadiniu į namą skaitikliu, neįrenginėjant atskirų vandens tiekimo prietaisų atskirose patalpose, motyvuojant tuo, kad jis teisėtai naudojasi UAB „Kauno vandenys“ paslaugomis visame name. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra padalintas į 11 atskirų patalpų, kurioms suteikti atskiri unikalūs numeriai. D. Z. nei viena iš šių patalpų visa nepriklauso, ieškovas nuosavybės teise valdo tik 1/24 dalis dešimt šių patalpų, likusios dalys pastato priklauso atsakovams. Taigi, sutarties su UAB „Kauno vandenys“ sudarymas visam namui vieno ieškovo vardu, akivaizdžiai pažeistų atsakovų teises, kadangi tai pažeistų atsakovų teises ir interesus, tarp jų – ir LR Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Pažymėta, kad daikto savininko nuosavybės teisė yra absoliuti ir tik daikto savininkas laisvu apsisprendimu gali nuspręsti dėl daikto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir CK nuostatas akivaizdu, kad tik savininkas ir tik laisvu savo apsisprendimu gali nuspręsti sudaryti teisės aktų nustatytos formos sutartis, todėl jokie įstatymai nesuteikia ieškovui teisės sudaryti sutarčių savo vardu dėl atsakovų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto disponavimo.
29. Pažymėtina, kad pats ieškovas nurodo, kad UAB „Kauno vandenys“ name yra įrengęs galiojančią patikrą turintį vandens apskaitos prietaisą - įvadinį į namą skaitiklį, pagal kurį ieškovas moka už sunaudotą vandenį. Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokį susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai, vienai šaliai teikiant paslaugas, o kitai šaliai priimant jų vykdymą. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat matyti, jog namui adresu (duomenys neskelbtini), paslaugos teikiamos komunaliniu vandentiekiu bei komunaliniu nuotekų šalinimo būdu, todėl mokesčiai už suteiktas paslaugas skaičiuojami pagal apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenis. Kadangi pats ieškovas patvirtino, kad šiuo metu jis vienintelis naudoja namui tiekiamą vandenį bei naudojasi nukanalizavimo paslaugomis, kadangi atsakovai name net negyvena, teismo vertinimu, atsakovų atsisakymas duoti sutikimą dėl vandens tiekimo sutarties sudarymo vieno ieškovo vardu niekaip nepažeidžia ieškovo interesų, kadangi geriamojo vandens ir nukanalizavimo paslaugomis jis turi galimybę naudotis, o taip pat turi galimybę atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal apskaitos prietaiso (skaitiklio) rodmenis, todėl ieškovo reikalavimai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, todėl atmetami (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovo ieškinį atmetus, iš jo priteisiamos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
31. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).
32. Atsakovus V. K. ir V. A. K. pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokato padėjėjas, kuriam už teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, atsakovas V. K. pagal advokato išrašytas sąskaitas 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo 1 350,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovo ieškinį atmetus jos priteisiamos atsakovui V. K. iš ieškovo.
33. Valstybei iš ieškovo priteisiamos 57,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 350,21 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 57,76 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.