Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-232-881/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-08
Bylos Nr.: e2A-232-881/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00023-2025-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Aldona Tilindienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“, Indijos bendrovės Karamtara Engineering Pvt
Suinteresuotas asmuo: akcinė bendrovė „LITGRID“

Kategorijos

4.1Privačių ginčų sprendimas arbitraže
10.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-232-881/2025Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00023-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 10.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“ ir Indijos bendrovės Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skundus dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0145/2024e pagal pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“ ieškinį pareiškėjai (atsakovei) Indijos bendrovei Karamtara Engineering Pvt. Ltd. dėl nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės prekių patiekimo, atlyginimo, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „LITGRID“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Connecto Lietuva“ (toliau – ir ieškovė, pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (toliau – ir Arbitražo teismas, VKAT), prašydama priteisti iš atsakovės Karamtara Engineering Pvt. Ltd. (toliau – ir atsakovė, pareiškėja) 511 209,86 Eur nuostolius, patirtus dėl netinkamos kokybės prekių, 279 599,14 Eur palūkanas, 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir arbitražo išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „LITGRID“ 2021 m. gruodžio 2 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. 21VP-SUT-229 dėl naujo oro linijos ruožo tiesimo. Ieškovės darbų apimtys pagal šią sutartį buvo bokštų surinkimas, bokštų pastatymas, laidininkų įtempimas, fiksavimas, OPGW (optinio pluošto kompozitinio oro linijos įžeminimo laido) įtempimo darbai. Atsakovė 2023 m. sausio 9 d. pateikė pasiūlymą Estijos bendrovei AS „Connecto Eesti“, kuri yra ieškovės patronuojančioji bendrovė, ir patvirtino, kad prekės visiškai atitinka AB „LITGRID“ keliamus reikalavimus. 2023 m. sausio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. CLT2023/TK1 dėl metalinių konstrukcijų, medžiagų (bokštų, metalinių viengubų įtempimų, pakabos atramų) įsigijimo. Prekės buvo reikalingos oro linijos naujos atkarpos nuo LN531 iki LN447 statybai Kruonyje, Lietuvoje, t. y. ieškovės ir AB „LITGRID“ rangos sutarties įvykdymui. Ieškovė nurodė, kad dėl prastos atsakovės patiektų prekių dažymo kokybės, ieškovė turėjo sutvarkyti bokštus, perdažyti 50 vnt. bokštų, todėl patyrė nuostolius. Ieškovė atliko nurodytus darbus, nes baiminosi teisminių ginčų su AB „LITGRID“, taip pat ieškovė baiminosi praleisti rangos sutarties vykdymo terminą (2024 m. rugpjūčio 23 d.). Ieškovė 2024 m. vasario 26 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamos prekių kokybės, kuria pareikalavo atlyginti 33 449 Eur nuostolius už dalį jau atlikto prekių perdažymo. Pretenzijoje nurodė, kad 2023 m. spalio 4 d. užfiksavo prekių kokybės defektus. Atsakovės atstovas pasirašė ir užantspaudavo pranešimą apie defektų turinčius bokštus. Atsakovė 2024 m. balandžio 3 d. atsakyme į pretenziją išreiškė nesutikimą su ieškovės pasirinktu prekių trūkumų šalinimo būdu ir atsisakė atlikti mokėjimą, nurodydama, kad defektai turėjo būti šalinami lokaliai perdažant konstrukcijas tik pažeistose vietose, o ne perdažant visas konstrukcijas. Ieškovės iniciatyva parengtoje 2024 m. spalio 2 d. eksperto prof. S. M. ataskaitoje nurodyta, kad aplink pūsles danga luposi, todėl vien tik pūslių pažeisto ploto perdažymas problemos neišspręstų, nes aplink pūsles esanti danga taip pat luposi. Būtina buvo perdažyti visas defektų turinčias bokštų dalis, nes luposi ne tik bokštų kojos, bet ir visos bokštų dalys, kurios buvo patikrintos ir perdažytos. Ieškovė nurodė, kad AB „LITGRID“ nepriėmė bokštų prieš jų perdažymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Karamtara Engineering Pvt. Ltd. atsiliepime nesutiko su ieškovės reikalavimais. Paaiškino, kad šalims sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė pradėjo bokštų gamybą, padalintą į 5 atskiras partijas. Atitinkami kokybės ir techniniai testai buvo atlikti kiekvienai iš bokštų partijų ir šių bandymų rezultatais buvo pasidalinta su ieškove, kuri priėmė bandymų ataskaitas. Remiantis pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 5 punktu, prekių pristatymui taikomas „Orgalime S2000“ standartas su šiais pakeitimais, t. y.: jei garantiniu laikotarpiu nustatytas defektas akivaizdžiai atsirado dėl medžiagos ar konstrukcijos broko ir yra pagrindo manyti, kad analogiški defektai atsiras ir kituose gaminiuose (epideminis trūkumas), tiekėja (atsakovė) privalo pašalinti visų pagal sutartį jau pristatytų ir dar pristatytinų gaminių defektus. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, informavo subrangovą (duomenys neskelbtini)., kuris buvo atsakingas už dažų tiekimą ir bokštų dažymą. Subrangovas pasirūpino, kad nepriklausomas ekspertas inspektorius iš „EPIC Solutions“ 2023 m. lapkričio 22 d. apsilankytų ieškovės darbų aikštelėje, atliktų patikrinimą ir rekomenduotų veiksmų eigą. „EPIC Solutions“ inspektorius patvirtino, kad dažų dangoje yra nedidelių oro pūslių ir paaiškino, jog šiuos defektus galima ištaisyti, atliekant lokalius smulkius pataisymus, ypač šlifuojant ir perdažant paveiktas vietas ir tam nereikia perdažyti visų bokštų. Šią aplinkybę, anot atsakovės, patvirtino ir ieškovė 2023 m. gruodžio 7 d. elektroniniame laiške. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. buvo surengti keli ieškovės, subrangovo (duomenys neskelbtini) ir atsakovės atstovų susitikimai, kurių metu susitarta, jog dėl logistinių sunkumų transportuojant ir atliekant defektinius bokštų taisymus, subrangovas (duomenys neskelbtini) tieks reikiamus dažus ir padengs smulkaus taisymo išlaidas. Buvo susitarta, kad ieškovė pasirūpins ir apmokės už angarą, šildymą ir vietinį rangovą, kuris atliks taisymus, o sąskaita už patirtas išlaidas bus pateikta subrangovui (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė, žinodama, kad bokštai buvo ginčo objektas, ir, jog defektų ištaisymo būdas nebuvo galutinai sutartas, ėmėsi veiksmų ir perdažė visus bokštus, naudodama savo pasirinktą dažų kokybę ir kiekį. Atsakovės teigimu, tiek ji, tiek subrangovas (duomenys neskelbtini) laikėsi ieškovės pateiktų techninių specifikacijų ir sutartinius įsipareigojimus vykdė atidžiai ir rūpestingai. Jeigu atsakovės atžvilgiu ir būtų nustatyta kokia nors atsakomybė, tokia atsakomybė turėtų būti apribota iki 10 proc. pirkimo–pardavimo sutarties vertės, remiantis pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 14 punktu.

4. Suinteresuotas asmuo AB „LITGRID“ pateikė procesinius dokumentus, kuriuose sutiko su ieškovės pozicija. Pažymėjo, kad atsakovė sutiko su defektų šalinimo ir kompensavimo būdu bei tuo, jog bokštai buvo perdažyti nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Suinteresuoto asmens nuomone, tik dalinis bokštų perdažymas neužtikrintų suinteresuoto asmens patvirtintų techninės specifikacijos reikalavimų bokštų kokybei. Šių darbų vykdymas pagal ieškovės ir AB „LITGRID“ sutartį yra strategiškai svarbaus Lietuvai ir Baltijos šalims sinchronizavimo projekto įgyvendinimo etapas. Pagal Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklais įstatymo nuostatas, sinchronizacijos projektas pripažįstamas ypatingos nacionalinės svarbos projektu, o Lietuvos elektros sistema turi būti išvystyta taip, kad ją būtų galima prijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų sinchroniniam darbui 2024 metais. Todėl ypač svarbu užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas per rangos sutartyje nurodytus kritinius terminus. Bokštai yra specifinės konstrukcijos, skirtos aukštos įtampos (330 kV) laidams laikyti. Jiems reikalinga ypatinga techninė priežiūra. Bylos medžiaga patvirtina, kad bokštai turėjo ne tik kosmetinių, bet ir kritinių dažymo defektų. Lietuvos klimato sąlygomis šie defektai būtų lėmę tolesnį dažų lupimąsi naujose srityse, o tai reikštų, kad įjungus įtampą, norint pašalinti šiuos defektus, tektų atjungti elektros liniją (dėl to AB „LITGRID“ patirtų nuostolius). Šiuo atveju dažymas turi atlikti specifinę praktinę funkciją – užtikrinti gerą bokštų matomumą ir saugumą aviacijai. Dalis darbų atliekami pasienio zonos teritorijoje (bendras tokių ruožų ilgis apie 17 km), konkrečiai – į šią teritoriją patenka 50 bokštų. Todėl bokštų dažymui taikomi konkretūs kliūčių ženklinimo taisyklėse nustatyti reikalavimai. Asmenys, atsakingi už aukštas konstrukcijas, turi laikytis galiojančių teisės aktų, susijusių su apšvietimu ir ženklinimu, siekiant užtikrinti, kad kliūtys būtų pakankamai matomos oro erdvės naudotojams. Dėl šios priežasties kai kurie bokštai dažomi raudonai ir baltai, o dažymas turi užtikrinti ilgalaikį efektą ir aviacijos saugumą. Raudona ir balta spalvos padeda užtikrinti, kad bokštai būtų matomi orlaiviams, ypač prasto matomumo sąlygomis, taip išvengiant susidūrimų.

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2025 m. sausio 30 d. sprendimu išnagrinėjo arbitražo bylą Nr. V-0145/2024e ir nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Connecto Lietuva“ iš atsakovės Karamtara Engineering Pvt. Ltd. 372 798,85 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo 2024 m. balandžio 17 d. (nuo ieškinio pateikimo Arbitražo teismui dienos) iki galutinio sprendimo įvykdymo už 275 518,33 Eur ir 6 procentų metines procesines palūkanas nuo 2024 m. liepos 22 d. iki galutinio sprendimo įvykdymo už 97 280,52 Eur, taip pat 7 964,42 Eur arbitražo išlaidas.

6. Arbitražo teismas nurodė, kad bylai taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, taip pat „Orgalime S2000“ taisyklių bendrosios sąlygos. Nors Arbitražinėje išlygoje nėra apibrėžta konkreti arbitražo buveinė, tačiau šalys neginčijo, kad Vilnius, Lietuva yra arbitražo buveinė, atsižvelgiant į tai, jog šalys konkrečiai susitarė dėl VKAT ir jo patvirtinto arbitražo procedūros reglamento (toliau – VKAT reglamentas) taikymo. Arbitražo teismas pažymėjo, kad šalys nesusitarė dėl vienintelio arbitro kandidatūros, todėl 2024 m. liepos 1 d. VKAT pirmininkė vienintele arbitre paskyrė R. B. iš rekomenduojamų VKAT arbitrų sąrašo.

7. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė prašė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, arbitrė procesinėje nutartyje Nr. 1 nurodė, jog remiantis VKAT reglamentu, yra galimybė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. nustatytas kaip galutinis terminas informuoti arbitrę, jei šalys pageidauja, kad pagrindinis posėdis būtų rengiamas šalims dalyvaujant asmeniškai. Atsakovė 2024 m. liepos 15 d. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad nori surengti virtualų parengiamąjį teismo posėdį ir per šį posėdį susitarti dėl svarbių klausimų, siekiant išspręsti ginčą, taip pat sutiko, kad pagrindinis posėdis būtų rengiamas rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. Arbitrė 2024 m. liepos 15 d. procesine nutartimi Nr. 2 nusprendė surengti virtualų parengiamąjį teismo posėdį, nurodė datas, tinkamas arbitrei, o šalys buvo raginamos susitarti dėl vienos datos ir informuoti apie ją arbitrę. 2024 m. liepos 19 d. buvo priimta procesinė nutartis Nr. 3 ir dar kartą prašoma šalių nurodyti datas, tinkamas virtualiam parengiamajam teismo posėdžiui. Tačiau iš atsakovės nebuvo gautas atsakymas dėl procesinės nutarties Nr. 3. 2024 m. liepos 24 d. buvo priimta procesinė nutartis Nr. 4, kuria atsakovei nustatytas terminas iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti. Taip pat buvo nuspręsta virtualų parengiamąjį teismo posėdį surengti 2024 m. rugpjūčio 13 d. 15:00 val. Rytų Europos laiku. 2024 m. rugpjūčio 13 d. per konferencijų programą „MS Teams“ surengtas parengiamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo arbitrė ir ginčo šalių atstovai.

8. Arbitražo teismas nustatė, kad bendra pirkimo–pardavimo sutarties kaina už prekes yra 3 727 988,52 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Pirkimo–pardavimo sutarties 6 dalis numatė, kokius standartus turi atitikti prekės, t. y. vieningus Europos standartus, IEC standartus, IEC standartus ir CEE leidinius ir jei tarptautinių standartų nėra, naudojami vietiniai standartai. Arbitražo teismo vertinimu, atsakovė, patiekdama prekes, patvirtino, kad jos bus atitinkamos kokybės ir atitiks visus joms taikomus standartus, įskaitant ir AB „LITGRID“ nurodytus techninius parametrus.

9. Arbitražo teismas akcentavo, kad tinkamas ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį, sudarytą su AB „LITGRID“ vykdymas, yra Lietuvai ir Baltijos valstybėms strategiškai svarbaus elektros energijos tiekimo sinchronizavimo projekto įgyvendinimo etapas. Todėl buvo svarbu užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas laikantis ieškovės ir AB „LITGRID“ rangos sutartyje numatytų kritinių terminų, pagal kuriuos pirmojo etapo darbai turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo, o antrojo etapo darbai turi būti baigti ir projektas turi būti įgyvendintas iki 2025 m. vasario 1 d.

10. Arbitražo teismas rėmėsi ieškovės eksperto prof. S. M. išvada, pagal kurią vietinis oro pūslių zonų perdažymas ištaisytų tik vieną iš nustatytų defektų. Tokiu būdu taisant defektus, išsisluoksniavęs dažų sluoksnis liktų nepataisytas. Tokia išvada Arbitražo teismą įtikino, kad bokštus reikia nudažyti pilnai, o ne tik lokaliai perdažyti oro pūslių vietas, kaip siūlė atsakovė. Todėl ginčo atveju ieškovės pasirinktas defektų šalinimo būdas yra ne tik racionaliai pagrįstas, bet ir daug pigesnis atsakovei, nes padeda vėliau išvengti didesnių ir brangesnių intervencijų. Arbitražo teismas konstatavo, kad bokštų trūkumai negalėjo būti pašalinti lokaliai perdažant bokštus tik pažeidimo vietose. Atsižvelgiant į tai, jog AB „LITGRID“ nepakeitė visų objekte atliekamų darbų užbaigimo termino, dėl to visi darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 23 d., tokiomis aplinkybėmis ieškovė pagrįstai nusprendė, jog dėl netinkamos kokybės atsakovės pristatytų prekių kyla didelė rizika, kad ieškovė negalės laiku įvykdyti įsipareigojimų AB „LITGRID“. Anot Arbitražo teismo, visos ieškovės ir atsakovės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Bokštai buvo reikalingi ieškovei, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus AB „LITGRID“, todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis atsakovės patiektų prekių atitikties AB „LITGRID“ reikalavimams, nes atsakovė, susipažinusi su AB „LITGRID“ patvirtintos techninės specifikacijos reikalavimais, patvirtino galimybę pateikti reikalavimus atitinkančias prekes.

11. Arbitražo teismas padarė išvadą, kad atsakovės netinkamai atliktus metalinių konstrukcijų dažymo darbus patvirtino ir nepriklausomas „EPIC Solutions“ ekspertas K. M., kuris vertinimą atliko dalyvaujant atsakovės paskirtam subrangovui (duomenys neskelbtini). Vertinimo rezultatai nebuvo nuginčyti, pretenzijų nei vienas suinteresuotas tiekėjas nepareiškė. Be to, konstrukcinius defektus patvirtino ir AB „LITGRID“ bei jos „FIDIC“ inžinierius.

12. Arbitražo teismas, remdamasis pirkimo–pardavimo sutartimi, nustatė, kad garantinis terminas yra treji metai nuo tos dienos, kai ieškovė perėmė prekes. Sprendimo priėmimo metu garantinis terminas nebuvo pasibaigęs, nes prekės buvo pristatytos 2024 m. vasario 12 d. Remdamasis tuo, kad prekės turėjo trūkumų, Arbitražo teismas nusprendė, jog ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo už prekių kokybės trūkumų ištaisymą.

13. Arbitražo teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog patyrė 496 075,86 Eur be PVM nuostolius. Tačiau nurodė, kad remiantis pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 14 punktu, bet kokiu atveju bendra tiekėjo atsakomybė pagal šią sutartį, įskaitant sutartinius nuostolius ir kitus nuostolius, yra apribota iki 10 proc. visos sutarties kainos, išskyrus atvejus, kai tiekėjas yra kaltas dėl didelio nerūpestingumo, tokiu atveju bendra tiekėjo atsakomybė pagal šią sutartį, įskaitant sutartinius nuostolius, yra apribota iki 20 proc. visos sutarties kainos.

14. Arbitražo teismas nurodė, kad šiuo atveju patikslintame ieškinyje nurodyta žalos atlyginimo suma yra 511 209,86 Eur, tai sudaro apie 14 proc. pirkimo–pardavimo sutarties kainos, kuri yra 3 727 988,52 Eur (be PVM), todėl ieškovei tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, jog atsakovė yra kalta dėl didelio nerūpestingumo. Arbitražo teismas nusprendė, kad atsakovės veiksmuose nėra didelio nerūpestingumo ir nėra akivaizdu, jog atsakovė pažeidė sutartį, nes nebuvo tokia atidi ir apdairi, kaip buvo būtina pagal sutarties sąlygas, nes: 1) atsakovės pateiktoje „EPIC Solutions“ ataskaitoje nurodyta, kad „<...> dėl nurodyto dažų dangos storio ir džiūvimo laiko dangos kietėjimo metu susikaupusios dujos negalėjo pasišalinti. Jos buvo uždengtos danga, todėl prasidėjo lėto dangos kilimo ir pūslių susidarymo procesas. Todėl pakavimo ir siuntimo metu šie defektai nebuvo nustatyti“, taigi, ataskaitoje nenustatytas atsakovės didelis nerūpestingumas; 2) atsakovė sureagavo į ieškovės pretenzijas dėl prekių defektų, parengė apžiūros ataskaitas ir negavo prieštaravimų dėl apžiūros aktų; 3) iš ieškovės eksperto ataskaitos ir kitų arbitražo bylos dokumentų nėra aišku, ar visuose bokštuose buvo tariamų defektų ir, nors kai kuriuose bokštuose luposi dažai, jų buvo gerokai mažiau, lyginant su bendru atsakovės patiektų bokštų skaičiumi; 4) iš „EPIC Solutions“ eksperto ataskaitos nėra aišku, kokia yra tikroji defektų priežastis; 5) ieškovė, nors žinojo, kad bokštai buvo ginčo objektas, ir žinojo, kad tariamų defektų ištaisymo būdas nebuvo galutinai sutartas, perdažė visus bokštus, naudodama pasirinktą dažų kokybę ir kiekį, ir norėdama išvengti galimos žalos reikalavimo iš AB „LITGRID“; 6) arbitražo bylos medžiagoje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškove, priešingai, nuosekliai perdavė bokštams naudotas operacines procedūras ir testavimo protokolus, paskyrė subrangovą (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsakingas už bokštų dažymą.

15. Arbitražo teismas konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyta didelio atsakovės nerūpestingumo, todėl nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei 10 proc. dydžio nuostolius nuo pirkimo–pardavimo sutarties kainos, t. y. 372 798,85 Eur.

16. Arbitražo teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 279 599,14 Eur delspinigius. Arbitražo teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 5.3 papunktyje numatyta, jog šalinant defektus mokami 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną savaitę. Arbitražo teismas, remdamasis pirkimo–pardavimo sutarties 14 punktu, apribojančiu atsakovė atsakomybę 10 proc., taip pat atsižvelgęs į tai, kad nenustatytas didelis atsakovės nerūpestingumas, nusprendė, jog delspinigiai iš atsakovės nepriteisiami.

17. Spręsdamas dėl arbitražo išlaidų atlyginimo, Arbitražo teismas nurodė, kad ieškovei iš dalies laimėjus Arbitražo bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 48 straipsniu ir VKAT reglamento 7 straipsnio 4 dalimi, jai priteisiama 47,14 proc. arbitražo rinkliavos kompensacija nuo 16 895,25 Eur, t. y. 7 964,42 Eur. Arbitražo teismas pažymėjo, kad VKAT reglamentas nenumato šalių patirtų arbitražo išlaidų, išskyrus arbitražo rinkliavas, paskirstymo taisyklių. Remiantis VKAT reglamentu, arbitražo rinkliavos apima registracijos mokestį, arbitravimo rinkliavą ir kompensavimo mokesčius.

18. Šalys nesudarė susitarimo dėl arbitražo išlaidų paskirstymo. KAĮ 48 straipsnio 3 dalis numato, kad arbitražo išlaidas arbitražo teismas paskirsto atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir šalių elgesį. Arbitražo teismas, atsižvelgdamas į šalių elgesį nagrinėjant bylą, nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kuri nors iš šalių elgėsi netinkamai kitos atžvilgiu. Tačiau, Arbitražo teismo nuomone, šioje byloje svarbu tai, kad ginčas yra tarp pardavėjo ir pirkėjo, kurie turi dėti maksimalias pastangas bendradarbiauti ir tai šiuo atveju nebuvo tinkamai atlikta. Kadangi šalys tinkamai nebendradarbiavo, Arbitražo teismas, paskirstydamas arbitražo išlaidas, išskyrus arbitražo rinkliavas (arbitravimo ir registracijos mokesčius), netaikė taisyklės „pralaimėjusi šalis moka“. Taigi, nepriteisė nei vienai šaliai kitų arbitražo išlaidų, išskyrus arbitražo rinkliava s.

III. Skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Pareiškėja (ieškovė) UAB „Connecto Lietuva“ skundu prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. V0145/2024e ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai. Sprendime nėra Arbitražo teismo motyvų, perkelti tik atsakovės argumentai ir pateikti įrodymai, o ieškovės argumentai ir įrodymai neišanalizuoti ir neįvertinti, taip pat nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių jie nebuvo įvertinti.

19.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė argumentus, kuriais įrodinėjo garantinių defektų buvimą, didelį neatsargumą, kuomet 10 proc. dydžio nuostolių ribojimas negalėjo būti taikomas. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 6 punktą, prekių garantinis laikotarpis yra ne trumpesnis kaip treji metai, skaičiuojant nuo tos dienos, kurią pirkėjas perima prekes. Sutarties 9 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu garantiniu laikotarpiu nustatytas gedimas akivaizdžiai atsirado dėl medžiagos ar konstrukcijos nekokybiškumo ir yra pagrindas manyti, jog analogiški defektai atsiras net ir kituose gaminiuose (epideminis gedimas), tiekėjas privalo pašalinti visų pagal sutartį jau pristatytų ir dar pristatytinų gaminių defektus. Tiek ieškovės, tiek atsakovės ekspertai nurodė, kad defektai atsirado dažymo metu, todėl defektai buvo atlikti gamybos procedūrų metu, todėl turi būti taikomos garantijos sąlygos.

19.3. Šalys susitarė, kad pirkimo–pardavimo sutarčiai taikomos „Orgalime S2000“ nuostatos. Šio dokumento 25 ir 26 bei 32 punktuose nurodyta, kad pirkėja, t. y. ieškovė, nedelsdama raštu praneša tiekėjai apie atsiradusį defektą. Tiekėja, gavusi pranešimą, nedelsdama ir savo lėšomis ištaiso defektą. Jei tiekėja neįvykdo įsipareigojimų per tokį galutinį terminą, pirkėja gali pati įsipareigoti arba pasamdyti trečiąją šalį, kuri atliktų būtinus taisymo darbus tiekėjo rizika ir sąskaita. Pastebėjus defektus, atsakovė buvo nedelsiant informuota raštu. Kadangi atsakovė garantiniu laikotarpiu įsipareigojimų nevykdė ir defektų nepašalino, nebendradarbiavo, ieškovė buvo priversta pašalinti defektus, nes iš suinteresuoto asmens AB „LITGRID“ grėsė baudos ir žala būtų buvusi dar didesnė. Garantiniu laikotarpiu defektų pašalinimo išlaidos, pagal sutarties nuostatas, nėra ribojamos, todėl turėtų būti padengiamos visiškai, nes visi defektai atsirado gamybos procedūrų metu.

19.4. Abiejų šalių pasitelkti ekspertai nurodė priežastis, už kurias atsako atsakovė, nes būtent ji neužtikrino būtinų sąlygų dažymui ir dėl to ant bokštų susidarė burbuliukai. Tokiais atsakovės veiksmais buvo pažeista sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovė užtikrins aukštą konstrukcijų kokybę ir tai atitiks suinteresuoto asmens AB „LITGRID“ standartus. Nė vienos iš nuostatų atsakovė tinkamai neįvykdė, todėl yra atsakinga už ieškovės išlaidų atlyginimą. Sutarties šalys nesusitarė ir neapribojo garantinių trūkumų šalinimo išlaidų ribos. Atitinkamai, privalėjo būti atlygintos visos patirtos išlaidos. Arbitražo teismas nepasisakė dėl tokio ieškovės argumento, rėmėsi išimtinai atsakovės argumentais.

19.5. Atsakovė kalta ir dėl didelio neatsargumo, ir dėl būtinų sąlygų tinkamam dažymui neužtikrinimo. Dėl šios priežasties turėtų būti taikoma ne mažesnė kaip 20 proc. sutarties kainos riba. Net ir taikant atsakomybės ribojimo institutą, Arbitražo teismas nepasisakė dėl 20 proc. nuo visos sutarties kainos taikymo ribos. Priešingai, pritaikė 10 proc. ribą – taip, kaip prašė atsakovė. Dėl šių aplinkybių Arbitražo byla buvo išspęsta neteisingai.

19.6. Arbitražo bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė vienas arbitras – R. B.. Atitinkamai, buvo padarytas esminės reikšmės turintis, šiurkštus teisės į tinkamą procesą pažeidimas, tai lėmė esminį KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų pažeidimą. Tarp šalių sudaryta sutartis nenumatė konkretaus skiriamų arbitrų skaičiaus, todėl turėjo būti skiriami trys arbitrai.

19.7. Arbitražo teismas, priimdamas sprendimą, nepaisė imperatyvių įstatymo nuostatų bei nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, kaip tai numatyta KAĮ 48 straipsnyje, taip pažeisdamas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Nagrinėjamu atveju bylos šalių patirtos išlaidos advokatams, ekspertams ir kitos turėjo būti paskirstytos.

Atsiliepimas

20. Pareiškėja (atsakovė) Karamtara Engineering Pvt. Ltd. atsiliepimu į skundą nesutiko su UAB „Connecto Lietuva“ skundo argumentais bei prašė tenkinti atsakovės pateiktą skundą ir nurodė tokius argumentus:

20.1. Arbitražo teismo byla teisėtai ir pagrįstai buvo sprendžiama tik vieno arbitro. Pirkimo–pardavimo sutarties 13 punkte šalys įtvirtino arbitražinę išlygą tarp šalių kilusius ginčus nagrinėti VKAT, pagal Lietuvos Respublikos teisę, procesą vedant anglų kalba. Sutartyje nurodydamos tokią arbitražinę išlygą, kurioje nurodyta konkreti nuolatinė arbitražo institucija (teismas) – VKAT, šalys priėmė ir sutiko, kad procesiniams klausimams spręsti bus vadovaujamasi ne tik KAĮ, bet ir VKAT reglamentu, kuriame numatyta, jog tuo atveju, jeigu arbitražiniame susitarime nėra susitarimo dėl arbitrų skaičiaus, laikoma, kad šalys susitarė dėl to, kad ginčą nagrinės vienas arbitras, išskyrus atvejus, kai bet kuri iš šalių prašo, jog ginčas būtų nagrinėjamas trijų arbitrų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pageidauja, jog arbitru būtų paskirtas A. P., iš kurio jau buvo gautas patvirtinimas. Be to, ieškovė į bylą 2024 m. balandžio 19 d. pateikė papildomą prašymą, kuriame nurodė, kad byloje pageidauja vieno arbitro ir jei bus skiriamas vienas arbitras, ieškovei turėtų būti grąžinama atitinkama dalis arbitravimo rinkliavos. 2024 m. birželio 6 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė patvirtino, kad sutinka su vieno arbitro skyrimu ir siūlo arbitru skirti E. D.. Atsižvelgdama į nurodytas šalių pozicijas dėl vieno arbitro byloje, tačiau šalims nesutarus dėl bendros arbitro kandidatūros, VKAT pirmininkė 2024 m. liepos 1 d. nutartimi vienintele arbitre paskyrė R. B..

20.2. Arbitražo teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl tai nėra pagrindas naikinti sprendimą. Nagrinėjamu atveju, VKAT, remdamasis VKAT reglamento 7 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į ieškiniu reikštų ir patenkintų reikalavimų procentinę dalį (47,14 proc.), atsakovė turėtų atlyginti ieškovei 7 964,42 Eur arbitražo rinkliavos. VKAT reglamente nurodyta, kaip turėtų būti paskirstoma arbitravimo rinkliava, o taisyklių dėl kitų bylos nagrinėjimo išlaidų, įskaitant ir išlaidas atstovavimui, nėra nustatyta. KAĮ nustato, kad kitos išlaidos turėtų būti paskirstomos atsižvelgiant į šalių elgesį, jei nėra kitokio šalių susitarimo arbitražo procese. Nei pirkimo–pardavimo sutartyje, nei bylos nagrinėjimo metu šalys nesusitarė dėl to, kaip turės būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, todėl arbitrei buvo palikta diskrecija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti savo nuožiūra. Arbitrė įvertino, kad nors procesinis šalių elgesys buvo tinkamas, negalima nustatyti, jog ieškovė ir atsakovė dėjo maksimalias pastangas bendradarbiauti, todėl kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

21. Pareiškėja (atsakovė) Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skundu prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. V0145/2024e ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Arbitražo teismas peržengė įgaliojimų ribas imdamasis vertinti ieškovės ir suinteresuoto asmens AB „LITGRID“ rangos sutarties bei jos nuostatomis grįsti sprendimą. Arbitražo teismas sprendime išplėtė savo kompetenciją, į bylos nagrinėjimo dalyką įtraukė sutartį, kurios šalimi atsakovė nebuvo. Tokiu būdu Arbitražo teismas nusprendė dėl klausimų, kurių neturėjo teisės nagrinėti. Byloje nėra ginčo, kad arbitražinė išlyga buvo įtraukta į pirkimo–pardavimo sutartį tarp ieškovės ir atsakovės. Visgi iš sprendimo motyvų matyti, kad teisėms ir pareigoms nustatyti Arbitražo teismas vadovavosi ir kitu šaltiniu – ieškovės ir AB „LITGRID“ sutartimi, kuri, nustatinėjant atsakovės atsakomybės apimtį, negalėjo būti vertinama.

21.2. Arbitražo teismas įvertino ieškovės ir suinteresuoto asmens AB „LITGRID“ sutartyje ieškovei nustatytas sankcijas dėl terminų, projekto svarbos ir jomis grindė sprendimą bei poreikį ieškovei veikti operatyviai. Tai reiškia, kad Arbitražo teismas neteisėtai įtraukė trečiosios šalies sutartinius įsipareigojimus, kurių atsakovė neprisiėmė. Kadangi pirkimas–pardavimas nebuvo susijęs su rangos sutartyje numatytomis sankcijomis, Arbitražo teismas negalėjo naudoti ieškovės ir AB „LITGRID“ sutarties kaip pagrindo priteisti žalą. Nors AB „LITGRID“ ir buvo įtraukta į arbitražo procesą kaip trečioji šalis, tačiau jos teisės ir pareigos buvo numatytos atskiroje sutartyje.

21.3. Arbitražo teismas sprendimą iš esmės grindė AB „LITGRID“ argumentais apie projekto svarbą ir atsakovės kalte dėl žalos, tačiau ieškovės ir AB „LITGRID“ sutarties sąlygų pažeidimas iš ieškovės pusės, jei toks ir buvo, negalėjo būti pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Tokia situacija pažeidžia tiek sutarčių laisvės, tiek ir sutarčių uždarumo principą, nes Arbitražo teismas nusprendė dėl įsipareigojimų, kurių atsakovė neprisiėmė ir apie kuriuos nežinojo.

21.4. Suinteresuoto asmens AB „LITGRID“ dalyvavimas arbitražo procese kaip trečiojo asmens yra neteisėtas, nes pažeidžia imperatyvų arbitražo proceso konfidencialumo principą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė AB „LITGRID kaip trečiąjį asmenį, kurį Arbitražo teismas įtraukė į procesą, nors AB „LITGRID“ nepareiškė savarankiško reikalavimo ir nebuvo pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinto arbitražinio susitarimo dalyve. Arbitražo teismo sprendimo priėmimas nesukūrė AB „LITGRID“ teisių ir pareigų. Ginčo, nagrinėjamo Arbitražo teisme, kontekste AB „LITGRID“ yra pašalinis asmuo, todėl jo įtraukimas pažeidė tiek VKAT reglamento nuostatas dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo procese, tiek ir VKAT reglamento bei KAĮ nuostatas dėl arbitražo proceso konfidencialumo.

21.5. VKAT sprendime nepagrįstai taikė iura novit curia (arbitri) (teisėjas (arbitras) žino teisę) principą, nors šalys tokios diskrecijos arbitrei nebuvo suteikusios. Be to, Arbitražo teismo sprendime visiškai netaikytos šalių ginčo teisinius santykius reguliuojančios „Orgalime S2000“ taisyklės. Arbitrė pati sau suteikė mandatą aiškinti ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas nepriklausomai nuo to, ar šalys jomis grindė poziciją. Be to, arbitrė nusprendė nesivadovauti kitomis – pirkimo–pardavimą reglamentuojančiomis – teisės normomis. Ginčo atveju priimtas siurprizinis sprendimas. Arbitrė, pati savarankiškai prisiėmusi sau iura novit arbitri mandatą, sprendime vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258, 6.251, 6.327 straipsnių nuostatomis, kuriomis šalys pozicijos negrindė. Be to, sprendimo motyvai grindžiami ir Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, kuriuo nei viena šalis pozicijos apskritai negrindė. Sprendime pirmiau nurodytos teisės normos ar aktai buvo naudoti siekiant pagrįsti projekto, kurį vykdė AB „LITGIRD“, svarbą nacionaliniu mastu, o tai naudinga tik ieškovei. Atsakovei susidaro įspūdis, kad tokie Arbitražo teismo veiksmai rodo siekį pagrįsti vienos iš šalių argumentų pagrįstumą. Kita vertus, jei jau arbitrė de facto (faktiškai; iš tikrųjų) prisiėmė iura novit arbitri mandatą, turėjo taikyti ne tik teisės normas, naudingas ieškovei, bet ir laikytis visų (ne pasirinktų) teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos pagal Lietuvos teisę. Pavyzdžiui, ieškiniu ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės 279 599,14 Eur iš anksto sutartų nuostolių, vadovaudamasi pirkimo–pardavimo sutarties 5.3 papunkčiu, kurio taikymo apimtis pagal Lietuvos teisę yra itin ribota. Arbitražo teismas neįvertino, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, nes ieškovė prašo iš anksto sutartų nuostolių atlyginimo, papildomai – realiai patirtų nuostolių atlyginimo. Arbitrė turėjo taikyti visas ginčui taikytinas teisės normas, įskaitant ir „Orgalime S2000“ taisykles, tačiau savo nuožiūra jų netaikė.

21.6. Tarp ginčo šalių nebuvo ginčo, jog byloje taikytinos „Orgalime S2000“ taisyklės. Tai buvo expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta pirkimo–pardavimo sutarties 5 dalyje. Arbitražo teismas sprendimo šiomis taisyklėmis negrindė ir pažeidė šalių teisę ginčą spręsti jų sutartos taikytinos teisės apimtyje. Jeigu arbitrė būtų taikiusi „Orgalime S2000“ taisykles, su modifikacijomis, sulygtomis pirkimo–pardavimo sutarties 5 dalyje, ji būtų priėjusi prie kitokių išvadų, nei padarytos sprendime. „Orgalime S2000“ taisyklės parengtos Europos inžinerinių pramonės asociacijos, kuri atstovauja daugiau nei 130 000 bendrovių, kurios gamina mašinas, įrenginius, elektroniką ir metalo produktus. „Orgalime“ asociacija veikia kaip bendrasis balsas, atstovaujantis šios pramonės interesams Europos Sąjungoje. „Orgalime S2000“ taisyklės yra bendrosios sąlygos, skirtos mechaninių, elektrinių ir elektroninių produktų tiekimui. Šios sąlygos buvo išleistos 2000 m. rugpjūčio mėn. ir yra plačiai naudojamos pramonėje. Jos nustato taisykles ir atsakomybę tarp tiekėjo ir pirkėjo, siekiant užtikrinti teisingą produktų tiekimą ir priėmimą. Jeigu Arbitražo teismas būtų taikęs šias taisykles, nebūtų padaręs išvados dėl ieškovei priteistinų nuostolių dydžio, kadangi ieškovė prašė priteisti išlaidas, kurias sudaro 16 darbuotojų darbo užmokesčio kaštai, pridėtinės 10 proc. išlaidos (biuro nuoma, kelionės išlaidos, programinės ir kompiuterinės įrangos, kanceliarinės ir kitos sąnaudos), kurios niekaip negali būti laikomis tiesioginėmis išlaidomis. Ieškovės žalos dalį sudarė ir kitos išlaidos, kaip tariama angarų nuoma, darbuotojų nuoma. Taigi, nuostolių suma, kurią sudaro mažiausiai 188 131,97 Eur, negalėjo būti priteista vadovaujantis „Orgalime S2000“ taisyklių 43 punkto nuostata.

21.7. Arbitražo teismo sprendimas pažeidžia viešąją tvarką, nes atsakovei nebuvo sudaryta galimybė paneigti eksperto išvadą, o bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, po to, kai byloje atsirado eksperto išvada, neatitiko teisės į tinkamą procesą reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, iš anksto apie tai nepranešusi, su dubliku pateikė eksperto nuomonę, kuri, kaip matyti iš sprendimo, turėjo svarbią reikšmę rezultatui. Atsakovei prieštaraujant ekspertizės išvadoje nustatytiems faktams ir jų teisiniam vertinimui, Arbitražo teismas turėjo pareigą pasiūlyti būdus, kaip užtikrinti atsakovės galimybę tinkamai atsikirsti į naują įrodymą, t. y. apklausti ekspertą arba inicijuoti žodinį posėdį tam, kad būtų galima nuodugniau ištirti eksperto išvados patikimumą. Tokios procedūros nebuvimas lėmė, kad atsakovė neturėjo realios galimybės užduoti klausimus ekspertui, įvertinti eksperto pasirinktą metodologiją, pateiktus duomenis bei išvadas. Tai apribojo atsakovės teisę gintis ir pažeidė rungimosi principą.

Atsiliepimas

22. Pareiškėja (ieškovė) UAB „Connecto Lietuva“ atsiliepimu į skundą nesutiko su Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skundo argumentais, prašė tenkinti ieškovės pateiktą skundą ir nurodė tokius argumentus:

22.1. Atsakovė nuo pat pradžių buvo informuota, kad vykdomas projektas yra valstybinės svarbos bei, jog bokštai bus tiekiami suinteresuotam asmeniui AB „LITGRID“, pagal ieškovės ir AB „LITGRID“ tarpusavio sutartį ir būtent AB „LITGRID“ yra galutinis užsakovas ir bokštų gavėjas. Atsakovė, pasirašydama sutartį su ieškove, patvirtino, kad tiekiami bokštai atitiks AB „LITGRID“ nurodomus techninius reikalavimus, kurie buvo pridedami kaip priedas prie pirkimo–pardavimo sutarties. VKAT reglamento 12 straipsnio 2 dalis numato, kad šalis turi teisę savo pusėje įtraukti dalyvauti procese trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, asmenį, jeigu jį saisto arbitražinis susitarimas. Šioje byloje AB „LITGRID“ įtraukta trečiuoju asmeniu, tam neprieštaravo nei ieškovė, nei atsakovė, nei AB „LITGRID“.

22.2. Arbitražo teismo sprendime yra minima rangos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir AB „LITGRID“, tačiau ja nėra grindžiamas sprendimas. Faktą, jog bokštai buvo pristatyti su defektais patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovės pasitelkti ekspertai, kurie nustatė, jog bokštai buvo pristatyti su defektais, o defektai atsirado būtent bokštų dažymo metu. Šiomis aplinkybėmis ir pagrįstas sprendimas.

22.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Arbitražo teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nes neįvertino, jog ieškovė prašo iš anksto sutartų nuostolių atlyginimo, papildomai – realiai patirtų nuostolių atlyginimo. Pagal pirkimo–-pardavimo sutarties 3 punktą, už nesavalaikį, t. y. pavėluotą medžiagų pristatymą, yra mokami 0,5 proc. delspinigiai nuo visos sutarties kainos, kurie negali viršyti 7,5 proc. sutarties kainos. Nurodyta nuostata kalba apie delspinigių priteisimą, kas yra leistina, nes delspinigiai yra priteisiami atskirai, kuomet kyla dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta taikyti Lietuvos Respublikos teisę, todėl atmestini atsakovės argumentai, nurodantys kitų teisinių sistemų netesybų skaičiavimo tvarką. Šiuo konkrečiu atveju gali būti priteisiami nuostoliai bei delspinigiai kartu. Byloje yra nustatyta, kad bokštai turėjo būti pristatyti 2023 m. lapkričio 23 d., tačiau faktiškai buvo pristatyti 2024 m. vasario 12 d. Defektai buvo pašalinti ir bokštai AB „LITGRID“ faktiškai perduoti 2024 m. liepos 29 d., t. y. vėluojant daugiau nei 8 mėnesius. Taigi, nagrinėjamu atveju turėtų būti priteisti tiek delspinigiai, tiek kompensuotos defektų šalinimo išlaidos.

23. Suinteresuotas asmuo AB „LITGRID“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos UAB „Connecto Lietuva“ skundą tenkinti ir Arbitražo teismo sprendimą panaikinti bei tenkinti UAB „Connecto Lietuva“ ieškinį visa apimtimi. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

23.1. Skundo nagrinėjimui turėjo būti skiriami trys arbitrai. Skundą išnagrinėjus vienam arbitrui, buvo padarytas esminis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimas. Arbitrė Arbitražo teismo sprendime visiškai nesivadovavo „Orgalime S2000“ taisyklėmis, dėl kurių taikymo šalys buvo susitarusios.

23.2. Atsakovei buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl eksperto išvados pagrįstumo. Eksperto išvada į bylą pateikta kartu su ieškovės dubliku 2024 m. spalio 14 d. Atsakovės prašymu, 2024 m. lapkričio 3 d. VKAT du kartus pratęsė terminą tripliko pateikimui. Atsakovė triplike išsamiai pasisakė dėl eksperto išvados, be to, 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimu VKAT nustatė terminą atsakovei pateikti papildomus rašytinius atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl arbitražo teismo sprendimų peržiūrėjimo procedūros ir esminių principų

24. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus dėl fakto ar (ir) teisės nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015, 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021).

25. Pagal KAĮ 8 straipsnį arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Teismai negali kištis į arbitražo teismo, į nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

26. Minėti KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016). Pareiga įrodyti pastarųjų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų buvimą tenka šaliai, kuri jais remiasi. Toks atitinkamų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo tvarkos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių teisinis reglamentavimas yra nustatytas tiek KAĮ, tiek Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) pavyzdiniame įstatyme, kurio pagrindu parengtas KAĮ, tiek 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio valstybėje priimto arbitražo sprendimo atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).

27. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022). Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Connecto Lietuva“ ir Karamtara Engineering Pvt. Ltd. prašo Arbitražo teismo sprendimą panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais. Toliau teisėjų kolegija atskirai pasisakys dėl kiekvienos pareiškėjos skundo argumentų.

Dėl ieškovės UAB „Connecto Lietuva“ skundo

- dėl Arbitražo teismo sudarymo tvarkos

29. Pareiškėjos UAB „Connecto Lietuva“ teigimu, arbitražo bylą išnagrinėjo viena arbitrė, todėl buvo padarytas šiurkštus teisės į tinkamą procesą pažeidimas. Anot pareiškėjos, šiuo konkrečiu atveju tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas nenumatė konkretaus skiriamų arbitrų skaičiaus, todėl turėjo būti skiriami trys arbitrai. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su tokia pareiškėjos pozicija.

30. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 5 skyriaus 13 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jei kils teisinių ginčų, dėl kurių šalys negalės susitarti, šalys ginčą spręs Vilniaus komercinio arbitražo teisme, anglų kalba ir pagal Lietuvos įstatymus. Taigi, arbitražinėje išlygoje nedetalizuotas nei arbitrų skaičius, nei jų skyrimo tvarka. Arbitražo teismui pateiktame pirminiame ieškinyje ieškovė nurodė, kad arbitražinėje išlygoje nėra sutarto arbitrų skaičiaus, todėl prašė paskirti vienintelį arbitrą – advokatą A. P.. Atsakovė nesutiko su ieškovės pasiūlyta arbitro kandidatūra ir pasiūlė vieninteliu arbitru paskirti advokatą E. D.. Atsižvelgdama į tai, kad šalys nesusitarė dėl vienintelio arbitro kandidatūros, VKAT pirmininkė 2024 m. liepos 1 d. nutartimi, remdamasi VKAT reglamento 17 straipsnio 4, 6 dalimis ir 1 dalies 1 punktu, vienintele arbitre paskyrė R. B. iš rekomenduojamų VKAT arbitrų sąrašo.

31. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktą, arbitražo teismo sudėties ar arbitražo proceso neatitiktis šalių susitarimo ir (arba) imperatyvioms šio įstatymo nuostatoms gali būti pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad arbitrų skyrimas yra viena iš esminių šalių teisių arbitražo procese, galinti turėti esminę įtaką visam arbitražo procesui, šalių teisės į tinkamą procesą įgyvendinimo galimybėms ir priimto arbitražo sprendimo legitimumui. Todėl šiurkštūs ir aiškūs arbitražo teismo sudėties formavimo tvarkos pažeidimai gali patekti ne tik į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto, bet ir į kito arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo – viešosios tvarkos pažeidimo – taikymo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi KAĮ 13 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad jeigu šalys nenustato arbitrų skaičiaus, skiriami trys arbitrai. Tačiau šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, kad šalys susitarė dėl VKAT reglamento taikymo. Taigi, pasirinkę ginčo sprendimą pagal VKAT reglamentą ir atskirai nesusitarę dėl arbitrų skaičiaus, šalys nepasinaudojo teise apriboti VKAT reglamento nuostatų taikymo. VKAT reglamento 16 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu arbitražiniame susitarime nėra susitarimo dėl arbitrų skaičiaus, laikoma, jog šalys susitarė dėl to, kad ginčą nagrinės vienas arbitras, išskyrus atvejus, kai bet kuri iš šalių prašo, jog ginčas būtų nagrinėjamas trijų arbitrų. Prašymas yra pareiškiamas ieškinyje (pranešime apie arbitražą) arba atsiliepime į ieškinį (pranešimą į arbitražą). Tokiu atveju skiriami trys arbitrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, KAĮ 13 straipsnio 2 dalis, kuri taikoma tuo atveju, kai nėra susitarta dėl arbitrų skyrimo tvarkos, byloje šiuo atveju netaikytina. Toks aiškinimas nepažeidžia teisės kreiptis į teismą, nes pačios šalys pasirinko alternatyvų teisių gynimo būdą – ginčo nagrinėjimą arbitraže, be to, susitarime aiškiai numatydamos, jog ginčas bus nagrinėjamas pagal VKAT reglamentą, taigi, šalys nepasinaudojo tiek VKAT reglamente, tiek KAĮ numatyta galimybe pasirinkti kitokį arbitrų skaičių.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė aiškiai suvokė ir patvirtino, jog Arbitražo teismą sudarys vienintelis arbitras, pagrindžia ir šalių konkliudentiniai veiksmai. Iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad Arbitražo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose tiek ieškovė, tiek atsakovė pasiūlė vienintelio arbitro kandidatūras. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ir pačios arbitražinės išlygos saistomos šalys nelaikė, jog Arbitražo teismas turėtų būti sudarytas iš trijų arbitrų.

34. Įvertinusi ieškovės skundo argumentus ir arbitražo bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta šiurkščių ir aiškių Arbitražo teismo sudėties formavimo tvarkos pažeidimų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti Arbitražo teismo sprendimą ieškovės nurodytų argumentų pagrindu dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų pažeidimo.

- dėl Arbitražo teismo nepriklausomumo ir nešališkumo

35. Pareiškėja UAB „Connecto Lietuva“ skunde laikosi pozicijos, kad apskųstame Arbitražo teismo sprendime nebuvo pasiremta jokiu ieškovės pateiktu įrodymu ar procesiniuose dokumentuose išdėstytu argumentu, nebuvo įvertinti ieškovės argumentai dėl nuostolių sumos ribojimo ir jo dydžio, garantijos taikymo, tai turėjo esminę reikšmę tinkamam bylos išnagrinėjimui. Anot ieškovės, apskųstame sprendime nepasisakyta, dėl kokių priežasčių ieškovės argumentai yra atmetami. Visa tai sudaro objektyvų pagrindą abejoti Arbitražo teismo nešališkumu, nes sprendimas priimamas remiantis tik atsakovės pateiktais argumentais ir įrodymais.

36. Vadovaujantis KAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Kasacinio teismo praktika dėl arbitražo teismo nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų yra nuosekli ir suformuota. Nešališkumas yra subjekto vidinė būsena, reiškianti išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių nebuvimą. Nešališko subjekto vidinė būsena ir vertinimas neturi būti paveikti jo subjektyvių mąstymo ar emocinių veiksnių, galinčių trukdyti vykdyti savo pareigas ir, be kita ko, sąžiningai dėti maksimalias pastangas priimant objektyvų sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-687/2018).

37. VKAT reglamento 36 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai arbitraže yra rašytiniai dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, eksperto išvada, liudytojų parodymai bei kiti faktiniai duomenys, kuriuos bylą nagrinėjantis arbitražo teismas pripažįsta esant įrodymais. Jeigu nėra šalių susitarimo dėl įrodymų leistinumo bei kitų su įrodymais ir įrodinėjimu susijusių klausimų, visus klausimus, susijusius su įrodymų sąsajumu, leistinumu ir įrodinėjimu, sprendžia Arbitražo teismas. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, jokie įrodymai arbitražo teismui nėra privalomi (VKAT reglamento 36 straipsnio 3 dalis). Galutinį ir privalomą įrodymų įvertinimą arbitražo teismas pateikia galutiniame arbitražo sprendime (VKAT reglamento 36 straipsnio 7 dalis).

38. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šios įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklės suponuoja išvadą, jog arbitražo teismas, spręsdamas dėl reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumo, turi vadovautis ne vien šalių nurodytomis aplinkybėmis ir suformuluotais reikalavimais, tačiau taip pat atsižvelgti į pateiktų įrodymų turinį, spręsti, kiek ir kokia apimtimi jie pagrindžia šalių įrodinėjamą poziciją ginčo klausimu, o išvados dėl atitinkamų faktų (ne)buvimo, padarytos remiantis bylos medžiaga ir nurodytos galutiniame sprendime, negali būti traktuojamos kaip siurpriziniai motyvai, dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-566-370/2018).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai dėl to, kad Arbitražo teismas buvo tendencingas ir nevertino bei nepasisakė dėl ieškovės argumentų ir įrodymų, stokoja faktinio pagrįstumo. Susipažinusi su apskųsto Arbitražo teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija pastebi, kad Arbitražo teismas pasisakė tiek dėl ieškovės argumentų, tiek įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, o tam tikrais ieškovės įrodymais (pavyzdžiui, pateikta eksperto išvada) pagrindė sprendimo išvadas. Ta aplinkybė, kad Arbitražo teismas kitaip įvertino aplinkybes, įrodymus nei ieškovė ir jų pagrindu padarė atitinkamas išvadas dėl atsakovės atsakomybės pagal pirkimo–pardavimo sutartį, negali būti vertinama kaip Arbitražo teismo šališkumas, o sprendimas šiuo klausimu naikinamas vien dėl to, kad jis iš dalies nepalankus pareiškėjai (ieškovei) ir (ar) neatitinka jos pozicijos ginčo klausimu.

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė akivaizdaus Arbitražo teismo išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti Arbitražo teismo sprendimą ieškovės nurodytų argumentų pagrindu.

- dėl Arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai

41. Pareiškėja UAB „Connecto Lietuva“ teigia, kad Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ir nurodo šiuos argumentus: 1) sprendime nėra motyvų, perkelti tik atsakovės argumentai ir teikti įrodymai, o ieškovės argumentai ir įrodymai neišanalizuoti ir neįvertinti, taip pat nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių jie neįvertinti; 2) atsakovė kalta dėl didelio neatsargumo ir dėl būtinų sąlygų tinkamam bokštų dažymui neužtikrinimo. Dėl šios priežasties turėtų būti taikoma ne mažesnė kaip 20 proc. visos sutarties kainos riba. Arbitražo teismas nepasisakė dėl 20 proc. taikymo ribos; 3) Arbitražo teismas nepaisė imperatyvių įstatymo nuostatų bei nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, kaip tai numatyta KAĮ 48 straipsnyje, taip pažeisdamas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Nagrinėjamu atveju bylos šalių patirtos išlaidos advokatams, ekspertams ir kitos turėjo būti paskirstytos.

42. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Tokia viešosios tvarkos samprata taikoma ir procese dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo. Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi, viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).

43. Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl ieškovės argumentų, kuriais siekiama pagrįsti, kad Arbitražo teismas tendencingai neįvertino ieškovės argumentų bei į arbitražo procesą pateiktų įrodymų. Šiame kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde nurodomu argumentu, kad Arbitražo teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas, todėl turi būti panaikintas.

44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai skundžiamas procesinis sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad Arbitražo teismo sprendimas nemotyvuotas arba jame nėra išspręsti pareiškėjos (ieškovės) reikalavimai. Arbitražo teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, įvertino visas nagrinėjamam ginčui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, išsprendė visus ieškovės pareikštus reikalavimus, nurodė argumentus dėl abiejų šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų esminių argumentų (ne)pagrįstumo. Pirmiau aptartais skundo argumentais dėl sprendimo motyvų neišsamumo ir netinkamo bylos išsprendimo, pareiškėja siekia revizuoti Arbitražo teismo sprendimo turinį (kitaip įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, jų turinį, įrodomąją galią, šalių paaiškinimus, Arbitražo teismo motyvus dėl pareikštų reikalavimų), nors, kaip minėta šios nutarties 24–27 punktuose, tokia kompetencija Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nuostatomis nėra suteikta, todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisakoma. Vien tai, kad pareiškėja (ieškovė) nesutinka su Arbitražo teismo sprendimu, nelemia jo prieštaravimo viešajai tvarkai.

46. Apskųstame sprendime Arbitražo teismas nusprendė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su arbitražo rinkliavomis ir, konstatavęs, kad ginčo šalys (pirkėja ir pardavėja) nedėjo maksimalių pastangų bendradarbiauti, nusprendė neskirstyti kitų bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidų advokatams, ekspertams ir kitų. Pareiškėja nesutinka su nurodytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir teigia, kad Arbitražo teismas pažeidė KAĮ 48 straipsnio nuostatas.

47. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aksioma, jog teismo procese dėl nacionalinio arbitražo priimto sprendimo panaikinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas, apima arbitražo sprendime padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo negalimumą tiek materialiosios, tiek proceso teisės, į kurią patenka sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taikymo aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014).

48. VKAT reglamento 42 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, kad arbitražo teismo sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta atskirai arbitražo rinkliavų suma, kitos arbitražo išlaidos ir jų paskirstymas šalims. KAĮ 48 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu šalys nesusitarė kitaip, arbitražo teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, šalių elgesį, arbitražo teismo sprendime turi paskirstyti arbitražo išlaidas šalims.

49. Teismų praktikoje nurodoma, kad imperatyvių šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo arbitraže taisyklių nenumato nei KAĮ, nei VKAT reglamentas. Minėtuose dokumentuose yra suformuluoti tik kriterijai, kuriais vadovaujantis atliekamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims. Pažymėtina, kad arbitražo teismo pasirinktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdas, nurodant, jog kiekviena šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, yra visiškai įprastas komercinio arbitražo praktikoje, o aplinkybė, kad arbitražo teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių kriterijumi laikė ne vien ieškovo reikštų ir patenkintų reikalavimų santykį savaime nereiškia arbitražo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014).

50. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Arbitražo teismas nesilaikė pareigos paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas, kadangi iš apskųsto sprendimo turinio akivaizdu, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas buvo atliktas – nurodyta kiekvienai iš šalių apmokėti savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apibendrindama anksčiau nurodyta teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog Arbitražo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisėta ir prieštarauja viešajai tvarkai bei šiuo pagrindu panaikinti Arbitražo teismo sprendimą.

Dėl atsakovės Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skundo

- dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo

51. Pareiškėja Karamtara Engineering Pvt. Ltd. teigia, kad Arbitražo teismas peržengė įgaliojimų ribas vertindamas ieškovės ir suinteresuoto asmens AB „LITGRID“ rangos sutartį bei ginčo šalių teisėms ir pareigoms nustatyti vadovavosi nurodyta sutartimi. Anot pareiškėjos, Arbitražo teismas vertino ieškovės ir AB „LITGRID“ sutartyje ieškovei nustatytas sankcijas dėl terminų, projekto svarbos ir jomis grindė sprendimą, nors atsakovė nebuvo šios rangos sutarties šalimi, todėl tokia situacija pažeidžia sutarčių laisvės ir uždarumo principus. Be to, AB „LITGRID“ dalyvavimas arbitražo procese kaip trečiojo asmens yra neteisėtas, nes pažeidžia imperatyvų arbitražo proceso konfidencialumo principą. AB „LITGRID“ įtraukimas į procesą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pažeidė tiek VKAT reglamento, tiek KAĮ nuostatas.

52. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 3 straipsnio 5 dalis). Kadangi arbitražinio susitarimo egzistavimas yra pagrindas arbitražo teismo jurisdikcijai, visuotinai pripažįstama, kad, pagal bendrąją taisyklę, nesant arbitražinio susitarimo, negalimas ir arbitražinis bylos nagrinėjimas. Ši idėja atsispindi KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte, pagal kurį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-713-943/2020).

53. Taigi, pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyto arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo esmę ir jo aiškinimą teismų praktikoje, jis yra susijęs su arbitražinės išlygos ribomis, t. y. pagrindu panaikinti arbitražo teismo sprendimą remiantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punktu būtų situacija, kuomet arbitražo teismas išnagrinėtų ginčą, dėl kurio arbitruotinumo šalys nebuvo susitarusios. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokio argumento nenurodo ir reikalavimą panaikinti Arbitražo teismo sprendimą aptariamu teisiniu pagrindu sieja ne su šalių sudaryto arbitražinio susitarimo ribomis, bet su arbitruotino ginčo, šalių perduoto spręsti arbitražui, ribų peržengimu. Skunde nėra keliamas klausimas, kad dėl šalių Arbitražo teismui perduoto ginčo (pareiškėjos ieškinio, patikslinto ieškinio) tarp šalių nebuvo sudarytas arbitražinis susitarimas. Taigi, pareiškėjos teikiami skundo argumentai (nutarties 21.1 – 21.3 punktai, 52 punktas) apskritai nėra susiję su KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindu.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodomi apskųsto sprendimo motyvai, kuriais Arbitražo teismas vertino 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovės ir AB „LITGRID“ rangos sutartyje ieškovei nustatytas sankcijas dėl terminų, projekto svarbos ir jomis grindė sprendimą, susiję su ginčo šalių sudarytos 2023 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties atitinkamų nuostatų aiškinimu ir kaip to rezultatas – teisinių padarinių, atitinkamai išaiškinus sutarties sąlygas, pažeidusiai sutartį šaliai taikymu.

55. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių sudarytos 2023 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6 skirsnyje nurodyta, jog tiekėja (atsakovė Karamtara Engineering Pvt. Ltd.) patvirtina, kad medžiagos atitinka reikalavimus, pateikiamus prieduose, kurie buvo pateikti patvirtinti dėl AB „LITGRID“ techninių reikalavimų, t. y. AB „LITGRID“ specifikacija, bokštų kiekių žiniaraštis, detalūs gamybos (konstrukciniai) brėžiniai, tiekėjos pasiūlymas. Šios ginčo šalis saistančios sutartinės nuostatos pagrindu Arbitražo teismas padarė išvadą, kad atsakovė, tiekdama prekes, patvirtino, jog prekės bus atitinkamos kokybės ir atitiks visus joms taikomus standartus, įskaitant ir trečiosios šalies (AB „LITGRID) nurodytus techninius parametrus (Arbitražo teismo sprendimo 167 punktas). Arbitražo teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, nurodė, kad bokštai buvo reikalingi ieškovei UAB „Connecto Lietuva“ įvykdyti įsipareigojimams pagal sutartį su AB „LITGRID“, kadangi pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta siekiant užtikrinti tinkamų konstrukcijų tiekimą AB „LITGRID“, todėl konstrukcijos laikomos tinkamomis ir kokybiškomis tiek, kiek jos yra tinkamos pagal pirkimo–pardavimo sutartį bei kiek jų kokybės priimtinumą patvirtina trečioji šalis AB „LITGRID“ (Arbitražo teismo sprendimo 189 punktas). Arbitražo teismas taip pat nurodė, kad ieškovė UAB „Connecto Lietuva“ pagrįstai galėjo tikėtis prekių atitikties trečiosios šalies AB „LITGRID“ reikalavimams, nes atsakovė Karamtara Engineering Pvt. Ltd., susipažinusi su trečiosios šalies patvirtintos techninės specifikacijos reikalavimais, patvirtino galimybę pateikti nurodytus reikalavimus atitinkančias prekes, užtikrinančias tinkamą ieškovės ir AB „LITGRID“ sudarytos sutarties vykdymą (Arbitražo teismo sprendimo 192 punktas).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartų Arbitražo teismo sprendimų motyvų sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, kad Arbitražo teismas 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovės ir AB „LITGRID“ rangos sutartį ir 2023 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį tarp ieškovės ir atsakovės pripažino betarpiškai susijusiomis, kadangi 2023 m. sausio 13 d. sutarties objektas (bokštų konstrukcijos) turėjo atitikti 2021 m. gruodžio 2 d. rangos sutartyje numatytas specifikacijas. Dėl šios priežasties, aiškindamas šalių teises ir pareigas bei spręsdamas dėl jų vykdymo (ne)tinkamumo, Arbitražo teismas vadovavosi, be kita ko, ir 2021 m. gruodžio 2 d. rangos sutartyje numatytomis techninėmis specifikacijomis, atsižvelgė į aptartoje sutartyje numatytus darbų vykdymo terminus. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja Karamtara Engineering Pvt. Ltd., Arbitražo teismo atlikta 2021 m. gruodžio 2 d. rangos sutarties analizė nereiškia, kad ginčo šalių teisėms ir pareigoms teismas išplėtė šios sutarties nuostatų taikymą.

58. Taigi, nustačiusi, kad Arbitražo teismas sprendime atliko 2023 m. sausio 13 d. sutarties aiškinimo veiksmus, teisėjų kolegija neturi pagrindo įvertinti, jog Arbitražo teismas peržengė įgaliojimų ribas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirkimo–pardavimo sutarties tinkamam įvykdymui nustatyti byloje buvo aktualu aiškinti 2021 m. gruodžio 2 d. rangos sutartyje numatytus techninės specifikacijos kriterijus bei atsižvelgti į darbų atlikimo terminus. Ginčą sprendžiantis Arbitražo teismas ir turi kvalifikuoti teisinius santykius, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatęs faktines bylos aplinkybes, t. y. taikyti materialiosios teisės normas nustatytoms aplinkybėms. Arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo dalies, kuri šalių valia remiantis sudarytu susitarimu dėl ginčų sprendimo arbitraže ir buvo perduota spręsti arbitražui: dėl netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo ir ieškovei kilusių nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekių, atlyginimo. Arbitražo teismas būtent ir aiškinosi, kokius kriterijus turėjo atitikti pirkimo–pardavimo sutarties objektu buvusios prekės. Šiam tikslui pasiekti Arbitražo teismas vadovavosi, be kita ko, 2021 m. gruodžio 2 d. rangos sutarties tekstu ir šiuo pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikavo teisinius santykius bei padarė atitinkamas išvadas.

59. Pareiškėja Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skunde taip pat teigia, kad suinteresuoto asmens AB „LITGRID“ dalyvavimas arbitražo procese kaip trečiojo asmens yra neteisėtas, nes pažeidžia konfidencialumo principą. Anot pareiškėjos, arbitražo procese AB „LITGRID“ yra pašalinis asmuo, todėl šio asmens įtraukimas į arbitražo procesą pažeidė tiek VKAT reglamento nuostatas dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo procese, tiek ir VKAT reglamento bei KAĮ nuostatas dėl arbitražo proceso konfidencialumo.

60. VKAT reglamente įtvirtinta trečiojo asmens sąvoka. Pagal VKAT reglamento 12 straipsnio 2 dalį, šalis turi teisę savo pusėje įtraukti dalyvauti į procesą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, asmenį, jeigu jį saisto arbitražinis susitarimas.

61. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos arbitražo bylos Nr. V-0145/2024e medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Connecto Lietuva“, teikdama pirminį ieškinį Arbitražo teismui, kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį (angl. third party interested) nurodė AB „LITGRID“. VKAT 2024 m. balandžio 22 d. priėmė nutartį pradėti arbitražo procedūrų administravimą arbitražo byloje. Ši nutartis kartu su pranešimu apie galimybę per trisdešimt dienų pateikti atsiliepimą buvo išsiųsta atsakovei Karamtara Engineering Pvt. Ltd. ir AB „LITGRID“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Arbitražo teismas atskiru procesiniu dokumentu būtų išsprendęs trečiojo asmens įtraukimo į arbitražo procesą klausimą, tačiau iš aptartų Arbitražo teismo procesinių veiksmų galima spręsti, jog Arbitražo teismas, gavęs ieškovės pirminį ieškinį, trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukė AB „LITGRID“. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė Karamtara Engineering Pvt. Ltd. būtų išreiškusi aiškų prieštaravimą dėl trečiojo asmens įtraukimo ir (ar) dalyvavimo arbitražo procese.

62. Pagal bendrąją taisyklę arbitražas negali spręsti dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-943/2025).

63. Pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi 2021 m. gruodžio 2 d. ieškovės ir AB „LITGRID“ rangos sutartis ir 2023 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės yra betarpiškai susijusios, ir Arbitražo teismas turėjo aiškintis, ar konstrukcijos laikomos tinkamomis ir kokybiškomis, kiek jų kokybės priimtinumą patvirtina trečioji šalis AB „LITGRID“, todėl Arbitražo teismas, įvertinęs, kad būsimas sprendimas gali turėti įtakos AB „LITGRID“ teisėms ir pareigoms, gavęs ieškovės pirminį ieškinį, trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą pagrįstai įtraukė AB „LITGRID“.

65. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo sutikti su pareiškėjos Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skundo argumentu, kad AB „LITGRID“ įtraukimas į arbitražo procesą pažeidė konfidencialumo principą. Arbitražo procesas yra konfidencialus (KAĮ 8 straipsnio 3 dalis). Konfidencialumo principas siejamas su privačiu (uždaru) ginčo nagrinėjimo arbitražo teisme pobūdžiu. Sistemiškai aiškinant galiojančios KAĮ redakcijos nuostatas, galima teigti, kad arbitražo procesas yra uždaras (konfidencialus). Todėl skirtingai nei nagrinėjant civilines bylas teismuose, arbitražo teisme viešumo principas nėra užtikrinamas ir prioritetas teikiamas proceso konfidencialumui (uždarumui) (Jokubauskas, R., Kirkutis, M., Tamošiūnienė, E., Višinskis, V. Ginčų nagrinėjimas komerciniame arbitraže. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2020, p. 23). Jau minėta, kad apskųstame Arbitražo teismo sprendime analizuota ginčo šalių sutartinių santykių specifika pasižymi tuo, kad jos vykdymas betarpiškai susijęs su ieškovės UAB „Connecto Lietuva“ ir AB „LITGRID“ sutarties vykdymu. Iš arbitražo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad dar iki ginčo pradžios Arbitražo teisme suinteresuotam asmeniui AB „LITGRID“ buvo žinoma ginčo faktinė situacija, ieškovės ir atsakovės tarpusavio komunikacijos turinys dėl atsiradusių konstrukcijų trūkumų ir kitos arbitražiniam bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Duomenų, kad AB „LITGRID“ būtų pažeidusi privatų (uždarą) bylos nagrinėjimą, nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja Karamtara Engineering Pvt. Ltd. (CPK 178 straipsnis).

- dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymo

66. Pareiškėja Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skunde nurodo, kad Arbitražo teismas nepagrįstai taikė iura novit curia (arbitri) principą, priėmė siurprizinį sprendimą, nes vadovavosi CK 6.258, 6.251, 6.327 straipsnių bei Statybos techninio reglamento nuostatomis, kuriomis šalys pozicijos negrindė. Pareiškėjos teigimu, Arbitražo teismas nesirėmė „Orgalime S2000“ taisyklėmis, kurių taikymas buvo tiesiogiai numatytas ginčo šalių pirkimo–pardavimo sutartyje. Jei Arbitražo teismas būtų taikęs šias taisykles (jų 43 punkto nuostatą) nebūtų priteisęs ieškovei tam tikrų išlaidų (darbuotojų darbo užmokesčio kaštų, pridėtinės 10 proc. išlaidų, biuro nuomos, kelionės išlaidos, programinės ir kompiuterinės įrangos, kanceliarinių išlaidų), kurios negali būti laikomis tiesioginėmis išlaidomis.

67. Tarptautinėje arbitražo praktikoje visuotinai pripažįstama arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina (angl. doctrine of separability). Ši doktrina reiškia, kad arbitražinio susitarimo galiojimas nepriklauso nuo pagrindinės sutarties galiojimo ir atvirkščiai. Arbitražinio susitarimo autonomijos doktrina atspindi tarptautinėje arbitražo praktikoje vyraujantį požiūrį į arbitražinį susitarimą kaip į atskirą, savo tikslais ir prigimtimi savarankišką sutartį. Todėl ši doktrina inter alia (be kita ko) lemia galimybę šalims atskirai susitarti dėl pagrindinei sutarčiai ir arbitražiniam susitarimui taikytinos teisės. Kartu pažymėtina, kad arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina per se (pats savaime) nereiškia, jog arbitražinis susitarimas yra absoliučiai autonomiškas susitarimas, taip pat nereiškia, kad jis turi būti nagrinėjamas atskirai nuo pagrindinės sutarties (sutarčių), šalių sutartinių santykių visumos, jų sukūrimo aplinkybių, genezės bei konteksto, tikrosios šalių valios sutartiniuose santykiuose. Taigi, tais atvejais, kai šalys atskirai susitaria dėl arbitražinei išlygai taikytinos teisės, su arbitražinės išlygos galiojimu, ribomis ir kiti susiję klausimai nagrinėjami pagal šalių pasirinktą teisę. Jeigu šalys tokio susitarimo nesudaro, arbitražinei išlygai taikoma pagrindinei sutarčiai taikytina teisė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-547/2014).

68. Nagrinėjamu atveju 2023 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5 dalyje numatyta, kad tiekimui taikomos „Orgalime S2000“ sąlygos su toliau nurodytais pakeitimais (angl. Orgalime S2000 shall be applied to the delivery with following modifications). Nurodytos sutarties 5 dalies 13 punkte numatyta, kad jei kils tam tikrų teisinių ginčų, dėl kurių šalys negalės susitarti tarpusavyje, šalys ginčus spręs Vilniaus komercinio arbitražo teisme, anglų kalba, remdamasis Lietuvos teise.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų sutarties sąlygų lingvistinė analizė sudaro pagrindą išvadai, kad šalys susitarė dėl arbitražinei išlygai taikytinos teisės, taip pat susitarė dėl prekių tiekimui taikytinų taisyklių. Arbitražo teismas apskųstame sprendime nurodė, kad šiai bylai taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, taip pat „Origalime 2000“ bendrosios sąlygos (Arbitražo teismo sprendimo 29 punktas). Taigi, šalys aiškiai susitarė dėl taikytinos teisės turinio, todėl atmestini, kaip nepagrįsti, pareiškėjos skundo argumentai, kad Arbitražo teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.258, 6.251, 6.327 straipsnių bei Statybos techninio reglamento nuostatomis.

70. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai įvertina pareiškėjos argumentą, kad šalys nesirėmė pirmiau nurodytomis Lietuvos teisės normomis, kuriomis paremtas Arbitražo teismo sprendimas. Teisės doktrinoje, aktualioje arbitražo klausimais, pripažįstama, kad arbitrai turi pareigą taikyti šalių pasirinktą teisę, todėl prireikus jie privalo apibrėžti taikytinos teisės turinį. Maža to, jie privalo tai daryti ex officio (pagal pareigas) ir tai neturi būti laikoma pagrindu anuliuoti arbitražinį sprendimą, remiantis tuo, kad arbitrai naudojo teisinius argumentus, kurių šalys nepateikė procesiniuose dokumentuose (Daujotas, R., Kozubovska, B. (2013) „Jura novit curia principo taikymas tarptautiniame komerciniame arbitraže“, Teisė, 89, p. 179).

71. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais dėl „Orgalime S2000“ taisyklių taikymo arba netinkamo šių taisyklių taikymo. Kaip jau minėta, Arbitražo teismas sprendime pripažino, kad šios taisyklės yra taikomos nagrinėjamam ginčui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kaip ir kokia apimtimi Arbitražo teismas taikė „Orgalime S2000“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi Lietuvos apeliaciniam teismui nėra suteikta teisė peržiūrėti Arbitražo teismo sprendimo turinį materialiosios teisės taikymo aspektu. Tokio pobūdžio argumentais pareiškėja iš esmės siekia revizuoti Arbitražo teismo sprendimo turinį (kitaip kvalifikuoti ginčo šalių teisinius santykius pagal šalių pasirinktą teisę), nors, kaip minėta, tokia kompetencija Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nuostatomis nėra suteikta (žr. šios nutarties 23–26 punktus), todėl plačiau dėl šių argumentų nepasisakoma.

- dėl pareiškėjos Karamtara Engineering Pvt. Ltd. teisės pasisakyti dėl įrodymų, kaip viešosios tvarkos pažeidimo

72. Pareiškėjos teigimu, Arbitražo teismo sprendimas pažeidžia viešąją tvarką, nes atsakovei Karamtara Engineering Pvt. Ltd. nebuvo sudaryta galimybė paneigti eksperto išvadą, kurią ieškovė pateikė su dubliku. Anot pareiškėjos, arbitražo bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, po to, kai byloje atsirado eksperto išvada, neatitiko teisės į tinkamą procesą reikalavimų. Arbitražo teismas turėjo užtikrinti galimybę atsakovei tinkamai atsikirsti į naują įrodymą, t. y. apklausti ekspertą arba inicijuoti žodinį posėdį tam, kad būtų galima nuodugniau ištirti eksperto išvados patikimumą.

73. Lietuvos apeliacinis teismas šios nutarties 43 punkte detaliai aptarė sąvokos „viešoji tvarka“ reikšmę teismų praktikoje. Pareiškėjos nurodytų argumentų kontekste tik primenam, kad teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2014).

74. Iš arbitražo bylos Nr. V-0145/2024e medžiagos nustatyta, kad Arbitražo teismas 2024 m. liepos 2 d. priėmė procesinę nutartį Nr. 1, kuria nusprendė arbitražo byloje nerengti parengiamojo teismo posėdžio. Atsakovė Karamtara Engineering Pvt. Ltd. 2024 m. liepos 15 d. pateikė procesinį dokumentą, kuriame išreiškė norą surengti virtualų parengiamąjį teismo posėdį ir per šį posėdį susitarti dėl svarbių klausimų, siekiant išspręsti šį ginčą bei sutiko, kad pagrindinis posėdis būtų rengiamas rašytinio proceso tvarka, o ne dalyvaujant asmeniškai. Bylos duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 13 d. per „MS Teams“ konferencijų programą buvo surengtas parengiamasis Arbitražo teismo posėdis (buvo padarytas garso įrašas), kuriame dalyvavo arbitrė, abiejų šalių atstovai. 2024 m. spalio 14 d. ieškovė UAB „Connecto Lietuva“ pateikė dubliką, prie kurio buvo pridėta prof. S. M. 2024 m. spalio 2 d. eksperto ataskaita. Atsakovei Karamtara Engineering Pvt. Ltd. du kartus (iki 2024 m. lapkričio 11 d., vėliau iki 2024 m. lapkričio 18 d.) buvo pratęstas tripliko pateikimo terminas. Po tripliko pateikimo, Arbitražo teismas šalių prašymu suteikė galimybę apsikeisti papildomais rašytiniais paaiškinimais. Arbitražo teismas šalims nurodė, kad procesas bus baigtas 2024 m. gruodžio 23 d., o 2025 m. sausio 6 d. įvyks pagrindinis posėdis rašytinio proceso tvarka.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptartos faktinės (procesinės) aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog jai nebuvo suteiktos galimybės pasisakyti dėl ieškovės pateiktos eksperto išvados (ataskaitos) stokoja faktinio pagrįstumo. Atsakovė turėjo galimybę pasisakyti dėl eksperto išvados procesiniuose dokumentuose, be to, atsakovė galėjo reikšti prašymą dėl pagrindinio posėdžio žodinio proceso tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Kaip jau nurodyta, Lietuvos apeliacinis teismas neturi vertinti, ar tinkamai taikytos proceso normos, todėl dėl Arbitražo teismo proceso organizavimo plačiau nepasisako. Šiuo atveju nenustačius šiurkščių arbitražo proceso pažeidimų, nėra pagrindo naikinti apskųstą Arbitražo teismo sprendimą pareiškėjos nurodytų argumentų pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos apeliaciniame teisme, atlyginimo

76. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nenustačius KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3, 4 6 punktuose nustatytų pagrindų panaikinti Arbitražo teismo sprendimą, Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimas arbitražo byloje Nr. V-0145/2024e paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų UAB „Connecto Lietuva“ ir Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skundai atmetami.

77. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

78. Atmetusi tiek ieškovės UAB „Connecto Lietuva“, tiek atsakovės Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skundus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nei viena iš šalių neturi teisės į jos patirtų išlaidų atlyginimą, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas nelaikomas priimtu nei vienos iš šalių naudai. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, 331 straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Connecto Lietuva“ ir Indijos bendrovės Karamtara Engineering Pvt. Ltd. skundus dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0145/2024e panaikinimo, atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai Marius BajorasVilija MikuckienėAldona Tilindienė