Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitražo teismo sudarymo tvarką, arbitražo procesą administruojančios institucijos pirmininko nešališkumą, arbitrų nepriklausomumą ir nešališkumą, aiškinimo ir taikymo.Šioje byloje kasacine tvarka skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria spręstas Lietuvos Respublikos teritorijoje priimto arbitražo sprendimo panaikinimo klausimas. Atsakovė (pareiškėja) AB „Ekra“ skunde dėl arbitražo sprendimo panaikinimo prašė teismo panaikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Nr. 74-NKA/14 pagal UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimą apmokėjimo. Arbitražo procesą inicijavo ieškovė UAB „Aukštaitijos vandenys“, kuri ieškiniu kreipėsi į VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą (toliau – ir VšĮ VTNKA), prašydama iš atsakovės AB „Ekra“ priteisti 2 204 463,75 Lt (638 456,83 Eur) kompensaciją už darbų uždelsimą nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal 2011 m. birželio 8 d. rangos sutartį Nr. 2011/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau – Rangos sutartis). 2015 m. balandžio 27 d. pareiškimu ieškinio reikalavimas padidintas iki 188 397,06 Eur už darbų uždelsimą nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. ir prašyta iš atsakovės priteisti 826 853,89 Eur, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šalys Rangos sutarties priedo „Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių Projektavimo ir statybos bei įrangos sutartis“ Bendrųjų sąlygų 20.6 punkte nustatė arbitražinę išlygą, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, ginčas galutinai bus išspręstas pagal Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisykles, ginčą spręs trys arbitrai, ginčas bus nagrinėjamas bendravimo kalba (lietuvių kalba). Rangos sutarties Specialiųjų sąlygų 20.6 punkte šalys nustatė, kad arbitražo vieta – Vilnius, Lietuva, taip pat nurodė arbitražo taisykles – Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį arbitražo procedūros reglamentą.Ieškovės ir atsakovės ginčas dėl kompensacijos už uždelstų darbų priteisimo buvo išspręstas VšĮ VTNKA 2015 m. spalio 20 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14, juo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteista 413 426,95 Eur dydžio kompensacija už uždelstus darbus nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 6 proc. dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 299,34 Eur arbitravimo-administravimo mokesčio, 875 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Atsakovė prašė Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti šį arbitražo teismo sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punktui. Atsakovė skunde nurodė, kad buvo pažeistos KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos. Šalių ginčo nagrinėjimą organizavo ir administravo, taip pat ir trečiąjį arbitrą (pirmininką) paskyrė subjektas (VšĮ VTNKA), kuriam šalys tokių įgaliojimų nebuvo suteikusios ir kuris pagal KAĮ apskritai neturėjo teisės vykdyti jokių nuolatinės arbitražo institucijos funkcijų, o arbitražo nagrinėjimas vyko ne Sutartyje nurodytame mieste. Atsakovė kėlė klausimą dėl VšĮ VTNKA teisės organizuoti ir administruoti arbitražo procesus, nurodė, kad ši institucija neatitinka nuolatinei arbitražo institucijai keliamų imperatyvių reikalavimų (KAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisinės formos – nuolatinės arbitražo institucijos; reikalavimų, keliamų steigėjams, statutui (KAĮ 5 straipsnio 2 dalis), o Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas negalėjo būti taikomas nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, nes neatitinka šiam dokumentui keliamų imperatyvių įstatymo reikalavimų (jis patvirtintas ne nuolatinės arbitražo institucijos, bet Lietuvos arbitražo asociacijos visuotinio narių susirinkimo 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1/13-08). KAĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos, kurios apibrėžia privalomus reikalavimus nuolatinei arbitražo institucijai, taip pat KAĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtinti privalomi reikalavimai dėl arbitražo procedūros reglamento, yra imperatyviosios nuostatos, nuo kurių organizuojant ir administruojant ginčus nukrypti draudžiama. Be to, buvo pažeistos ne tik imperatyviosios KAĮ nuostatos, bet ir arbitražinis susitarimas, t. y. šalys juo nebuvo susitarusios perduoti ginčo nagrinėti VšĮ VTNKA, arbitražinis nagrinėjimas pagal susitarimą turėjo vykti Vilniuje, o vyko Kaune. Atsakovė Lietuvos arbitražo teismo sprendimo panaikinimą grindė ir KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatomis – sprendimo prieštaravimu viešajai tvarkai, arbitro A. Z. šališkumu, nepagrįstai didelių netesybų priteisimu. Abejones dėl nurodyto arbitro šališkumo atsakovė grindė aplinkybe, jog ieškovė arbitru iš savo pusės paskyrė AB „Panevėžio statybos trestas“ vyr. juristą A. Z., o ši įmonė yra ne tik pagrindinė atsakovės konkurentė, ji kartu su atsakove dalyvavo ieškovės organizuotame Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkime ir netgi buvo paskelbta jo laimėtoja. AB „Panevėžio statybos trestas“ nuolat dalyvauja kaip rangovė ieškovės vykdomuose infrastruktūros projektuose, todėl AB „Panevėžio statybos trestas“ pajamos ir veiklos rezultatai yra priklausomi nuo ieškovės priimamų sprendimų, nes ieškovė gali daryti tiesioginę įtaką savo rangovei AB „Panevėžio statybos trestas“ bei aukštas pareigas šios įmonės administracijoje einančiam (ėjusiam) A. Z., kurio finansinė gerovė priklauso nuo AB „Panevėžio statybos trestas“. Atsakovė ir AB „Panevėžio statybos trestas“ dalyvavo tame pačiame pirkime Nr. 85151 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, taip pat yra dalyvavusi ir kituose ieškovės vykdytuose infrastruktūros projektuose, tačiau šių aplinkybių A. Z. neatskleidė savo paskyrimo metu, o vėliau, net kai šie ryšiai paaiškėjo, jie teismų nebuvo tinkamai įvertinti. Arbitražo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes juo iš atsakovės priteista 425 601,29 Eur delspinigių suma yra neprotingo dydžio ir neatitinka Lietuvos teisėje įtvirtintos kompensacinės civilinės atsakomybės sampratos.