Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-604-327/2015

Teisėjas Bronius Varsackis Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00408-2014-3

2015 m. spalio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, se­kre­to­riau­jant Vik­to­ri­jai Akelienei, dalyvaujant prokurorams V. Š. ir V. K., nukentė­ju­sie­siems L. V. ir V. V., jų atstovui advokatui Artūrui Špilkovui, nu­teis­tajam G. J., jo gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, viešame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal nuteistojo G. J., nukentėjusiųjų ir civilinių ieš­ko­vų V. V. ir L. V. ape­lia­ci­nius skundus dėl Kauno apy­linkės teis­mo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu, padarius nu­si­kal­timą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., ir pas­kir­ta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, nustatant G. J. pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos – Kauno miesto ir rajono ribų, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vyk­dy­mo atidėjimą, sutikimo.

G. J., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta nau­dotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas pilnai ir priteista Kauno teritorinei ligo­nių kasai iš G. J. 25,40 eurų turtinės žalos atlyginimo.

V. V. ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir pri­teis­ta V. V. iš G. J. 933,97 eurų turtinės žalos atlyginimo.

V. V. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista V. V. iš G. J. 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

L. V. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš da­lies ir priteista L. V. iš G. J. 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

V. V. ieškinio reikalavimas dėl advokato paslaugų atlyginimo apmokėjimo ten­kintas pilnai ir priteista V. V. iš G. J. 289,43 eurų advokato paslau­goms apmokėti.

L. V. ieškinio reikalavimas dėl advokato paslaugų atlyginimo apmokėjimo tenkintas pilnai ir priteista L. V. iš G. J. 289,43 eurų advokato pas­lau­goms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad 2014-06-16, apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir va­žiuo­da­mas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo tai­syk­lių (toliau – KET) 37, 238 punktų reikalavimus tuo, kad viešajame eisme dalyvavo neapdraudęs trans­por­to priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, artėdamas prie nere­gu­liuo­jamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryp­tį, perėjoje ėjusio pėsčiojo V. V. ir jį mirtinai sužalojo.

Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinių skundų argumentų.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nuomone, pirmos instancijos teismas neteisingai nus­pren­dė visą ieškiniuose prašomą sumą priteisti tik iš nuteistojo G. J. ir konstatavo, kad Drau­di­kų biuras neprivalo atlyginti nuteistojo veiksmais padarytą žalą, nes nukentėjusieji nebuvo pa­reiš­kę pretenzijos tiesiogiai Draudikų biurui, ieškinių nuteistojo atžvilgiu neatsisakė ir prašė, kad pa­da­ry­tą žalą atlygintų kaltininkas, nes tik jis už tai yra atsakingas, o ne Draudikų biuras.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi tei­sę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nu­sikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Ci­vi­li­nis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuos­tatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių spren­di­mo šis ko­deksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieš­ta­rauja bau­džiamojo proceso normoms (BPK 112 str. 1 d., 113 str.).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įsta­ty­mą (toliau – TPVCAPDĮ) nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės drau­di­mo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo drau­diko atstovui preten­zi­joms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Draudikų biurui ar jo atstovui. Pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Draudikų biurui, jeigu nukentėjęs tre­čia­sis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsa­kin­gas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 str. nustatytus atvejus (bankrutavus draudimo įmonei). Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Draudikų biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priė­mė ir bylą nutraukė. Draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį pa­darytos žalos nuken­tė­jusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos kyla transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybė (13 str. 1, 3 d., 16 str. 3 d., 17 str. 1 d. 1 p.). Vadinasi, pagal TPVCAPDĮ nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš išvardytų subjektų. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste at­kreip­tinas dėmesys į tai, kad Draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo iš­mo­kas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eis­mo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais TPVCAPDĮ nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu regu­lia­vimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant tei­sę išmokėjusiam išmoką draudikui ar Draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokė­tas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo su­tar­tį (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuos­to­lių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei at­sakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepri­klau­somai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsi­ra­do, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (kasacinės bylos Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010, 3K-3-555/2013, 3K-3-296-219/2015). Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atly­gini­mo TPVCAPDĮ 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Draudikų biu­rą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Draudikų biuro pareigos atly­ginti žalą (kasacinė nutartis 2K-404/2011).

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. J. žalą padarė vai­ruo­da­mas civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį. Civiliniai ieškovai V. V. ir L. V. dėl išmokos su pretenzija į Draudikų biurą nesikreipė – jie teisminio nagrinėjimo metu 2014 m. gruodžio 18 d. pareiškė civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, jame nurodydami kam juos reiškia. Pranešus apie bylos nagrinėjimą Draudikų biurui, pirmosios instancijos teisme buvo gau­tas Draudikų biuro raštas, kuriame išdėstyta jo pozicija dėl įtraukimo į bylą kaip civilinio atsa­ko­vo ir prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. 2015 m. vasario 19 d. teismo protokoline nutartimi Draudikų biuras buvo pripažintas civiliniu atsakovu ir jam buvo užtikrintos galimybės nau­dotis BPK 110 str. 2 d. nustatytomis civilinio atsakovo procesinėmis teisėmis.

Priešingai nei nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, civiliniai ieškovai prašė priteisti žalos atlyginimą tiek iš kaltininko, tiek ir iš Draudikų biuro. Šiuo atveju, apylinkės teismas, nu­tar­da­mas nelaikyti Draudikų biuro civiliniu atsakovu byloje, pažeidė civiliniuose santykiuose egzis­tuo­jantį dispozityvumo (teisės laisvai pasirinkti savo elgesio modelį) principą ir tokiu būdu neužtikrino nukentėjusiųjų teisių į nuostolių atlyginimą, visą nuostolių atlyginimo naštą perkeldamas nuteis­ta­jam. Priimdamas šį sprendimą, kaip jį pagrindžiančią teismų praktiką apylinkės teismas be pagrindo nurodė kasacinę nutartį Nr. 2K-11-677/2015. Nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas tokios teismų praktikos nepatvirtina. Nurodytoje byloje analogiškoje situacijoje esant ieškinio reikalavimui priteisti neturtinę žalą iš kaltininko ir iš Draudikų biuro apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą priteisti neturtinę žalą iš nuteistojo, nes Draudikų biuras per įgaliotą draudimo ben­drovę jau buvo atlyginęs nukentėjusiajam savo dalį neturtinės žalos. Nukentėjusiajam iš kal­ti­ninko buvo priteista likusioji neturtinės žalos dalis.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. V. prašo priteisti iš Draudikų biuro 2500 eurų neturtinės žalos ir 933,97 eurų turtinės žalos atlyginimą, o iš kaltininko G. J. priteisti likusius 4500 eurų neturtinės žalos (t. 2, b. l. 29-31). Nukentėjusioji L. V. prašo priteisti iš Draudikų biuro 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o iš kaltininko G. J. priteisti likusius 7500 eurų neturtinės žalos (t. 2, b. l. 32-33).

Aukštesnysis teismas jau aukščiau pasisakė, kad sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio, tačiau nesutinka su jų pas­kirs­ty­mu atsakovams. Apylinkės teismas teisingai nurodė, jog civilinis ieškinys dėl turtinės 933,97 eurų žalos atlyginimo yra įrodytas sutartimi (t. 1, b. l. 115), mokėjimo dokumentais (t. 2, b. l. 116-128).

Kadangi byloje Draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, kuris, užtikrindamas nuken­tė­jusiesiems padarytos žalos apsaugą, nes kaltininkas vairavo neapdraustą automobilį, kuriuo pa­da­rytas eismo įvykis, jis prilyginamas draudikui, kuriam kyla pareiga atlyginti kilusią žalą. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių val­dytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (CK 6.254, 6.987 str.). Bendra tai­syklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu pada­ry­tos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (kasacinės nutartys 2K-213-489/2015, 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012 ir kt.).

Pagal TPVCAPDĮ 11 str. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino minėto įstatymo 13 str. 1 d., 17 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, skundžiamas nuosprendis šioje bylos dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klau­simų, o civilinių ieškinių klausimai pagal apeliacinius skundus spręstini šioje byloje (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinami priteisiant V. V. turtinę žalą iš Draudikų biuro ir abiem nukentėjusiesiems netur­ti­nę žalą iš abiejų civilinių atsakovų (G. J. ir Draudikų biuro), proporcingai abiem nuken­tė­ju­sie­siems apylinkės teismo priteistų sumų dy­džiui ir neviršijant įstatyme nustatytos maksimalios netur­tinės žalos sumos Draudikų biuro atžvil­giu, t. y. nukentėjusiajam V. V. iš Draudikų biuro priteisiama 7/17 dalis iš 5000 eurų maksi­ma­lios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (2058,82) ir 933,97 eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai L. V. iš Drau­di­kų biuro priteisiama 10/17 dalis iš 5000 eurų (2941,18). Likusi neturtinės žalos atlyginimo dalis nu­kentėjusiesiems (V. V. – 7000-2058,82, L. V. – 10000-2941,18) priteisiama iš kal­ti­ninko G. J.. priteisiant ir atitinkamą dalį neturtinės žalos ir iš civilinio atsakovo Draudikų biu­ro, atitinkamai sumažinant iš nuteistojo G. J. priteistą dalį.

Kadangi iš nuteistojo priteista žalos atlyginimo dalis šia nutartimi mažinama, laikoma, kad nu­teistojo apeliacinis skundas taip pat iš dalies tenkinamas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2628, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam G. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų su­ma yra 63,69 Eur. BPK 322 str. 1 d. im­pe­ra­tyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylą apeliacine tvarka, teismo po­sėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įs­ta­tymų leidėjas numatė, kad ape­­liaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgy­ven­di­nimą, dalyvauja tiek kal­ti­ni­mo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės tei­si­nės pa­gal­bos išlai­dų pri­pa­ži­ni­mas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmo­gaus teisių ir pagrindinių lais­vių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta vals­tybės pa­reiga ga­rantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžia­mąjį pro­ce­są savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tei­kiančio gy­nė­jo da­ly­va­vi­mą (Lie­­tuvos apeliacinio teismo nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garan­tuo­ja­mos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo da­lyvavimas yra būtinas, nepri­klau­so­mai nuo nuteistojo va­lios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas (kasacinė nutartis Nr.2K-322/­2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos prašymas pri­teisti tu­rė­tas antrinės teisinės pa­gal­bos išlaidas iš nuteistojo G. J. neten­kinami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno mieto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nelaikyti Lietuvos Respublikos transporto prie­monių draudikų biuro civiliniu atsakovu byloje.

V. V. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir pri­teis­ti V. V. iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 933,97 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. priteisti iš G. J. 4941,18 eurų, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2058,82 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. V. priteisti iš G. J. 7058,82 eurų, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2941,18 eurų netur­ti­nės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.