Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-104-1036/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-08
Bylos Nr.
1-104-1036/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37300-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
J. S.
Kaltinamasis
D. D., D. S.
Advokatai
Algis Kojala, Ana Ustinovič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-104-1036/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37300-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Deirai Jakaitei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorui Vladimirui Segejevui, nukentėjusiajam J. S. (J. S.), kaltinamojo D. D. (D. D.) gynėjai advokatei Anai Ustinovič, kaltinamojo D. S. (D. S.) gynėjui advokatui Algiui Kojalai, kaltinamajam D. D. (D. D.), kaltinamajam D. S. (D. S.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metamas, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metamas, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus; kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį;

D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) skirstytoju-operatoriumi, neteistas; kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. ir D. S. 2020 m. rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 23:00 val. iki 23:30 val., prie namo esančio, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, kilus asmeniniam konfliktui su kartu buvusiu J. S., pastarąjį mušė, t. y. tyčia, kartu sudavė rankomis nukentėjusiajam į krūtinę, tokiu būdu palauždami galimą nukentėjusiojo J. S. pasipriešinimą ir bendrais veiksmais tyčia sudavė ne mažiau 1 smūgio rankomis J. S. į krūtinės ląstos dešinę pusę, savo bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam J. S. fizinį skausmą bei padarydami nukentėjusiajam krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą: VIII–XI dešinės pusės šonkaulių lūžius su plaučių sumušimu ir su aplinkine poodine kraujosruva bei oru ir krauju dešinėje krūtinplėvės ertmėje bronchinės astmos, bronchektazinės ligos ir plautinės širdies su lėtiniu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu bei alkoholinės intoksikacijos fone (2,9 g/l etilo alkoholio kraujyje), dėl ko buvo sukeltas ūmus kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo paūmėjimas (kardiopulmoninis šokas) su bradikardija iki asistolijos, ir taip tyčia savo bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė J. S. sveikatą.

Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad tiksliai įvykio datos nepamena. Apie 10-11 valandą atvažiavo pas M. T. (M. T.), atvažiavo motociklu. Tada atėjo visi vaikinai. Buvo M., R. G., daugiau asmenų, pavardžių nepamena, išgėrinėjo. Jie ten buvo iki pirmos, bet tiksliai pasakyti negali. Nukentėjusysis S. jau buvo ten. Po to įvyko konfliktas. Jie pradėjo stumdytis, tampytis, išsistumdė į lauką. J. S. nukrito. Kiek smūgių sudavė nepamena, vieną-du smūgius, tačiau tiksliai įvardinti negali. Negali pasakyti kiek smūgių sudavė D., bet mušė abu.

Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis J. S.) gulėjo ant žemės, sakė, kad jam blogai. Jis su T. (T.) nunešė jį (teismo pastaba – nukentėjusįjį J. S.) į namą, davė atsigerti vandens. Galvojo, kad jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam J. S.) bloga dėl ligos, neatrodė, kad ten taip stipriai. Jis sakė, kad reikia kviesti greitąją. Po to liko tik jis ir R. G.. Norėjo sulaukti greitosios, bet pradėjo rėkti, kad jie sumušė ir uždarė duris. Vaikinai pabėgo prieš atvykstant greitajai. Jie visi iš (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad nukentėjusiajam sužalojimai atsirado nuo jo veiksmų. Jis trenkė į krūtinę gal du kartus, ne į galvą. Smūgiavo rankomis, kojomis nemušė. D. S. daužė į šonus, ne į galvą. Įvykis tęsėsi kažkur 10-15min., gal 20min. Kitą rytą po to buvo suimtas ir su kitais žmonėmis nekalbėjo. Šešis mėnesius jų nematė. Veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, D. irgi buvo išgėręs. Gėrė daug alaus, ar gėrė degtinę nepamena. Jie jau Medininkuose gėrė ir atėję ten truputį gėrė. Jei būtų buvę blaivi, taip niekada nebūtų buvę. Pas jį taip niekada nėra buvę. Konflikto priežasčių pasakyti negali, kažkas įvyko, gal dėl H. K. pavydėjimas. Prieš įvykį pažinojo H. K., ji šiaip pažįstama. Jie nedraugavo, pora nebuvo, tik bendravo, susirašinėjo. Tą vakarą kai įvyko incidentas nežinojo, ar jis (teismo pastaba – nukentėjusysis J. S.) jos draugas ar kas, neklausė, ji jam ne panelė, jam neįdomu kas ten tokio buvo. Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį sumokėti sutinka. Neatsisako mokėti nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio, tik mano, kad prašo per daug. Susitikęs su nukentėjusiuoju nebuvo, jam neatsiliepė, jis norėjo atsiprašyti. Teismo posėdžio metu atsiprašė, kad taip išėjo, nenorėjo padaryti to specialiai, atlygins žalą. Gailisi dėl padaryto.

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad laiko nelabai pamena. Jie ten atėjo išgerti ir prasidėjo ginčas. Kažkas ginčijosi su S.. Nepamena ar pats S. išėjo į lauką. D. sudavė jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam J. S.), kiek kartų negali pasakyti. Jis irgi sudavė ranka. Smūgiavo su dešine ranka. Mušė į kairį šoną, į galvą nesmūgiavo. Jo smūgiai buvo du. Sudavė tik rankomis, kojomis ne. D. irgi į korpusą mušė, ne į galvą. Nepamenu, kad kas kojomis spyrė, bet kažkas galėjo. T. T. (T. T.) jam sakė mušti, ragino smūgiuoti, nežino kodėl. Tiksliai nepamena, bet atrodo ir T. mušė. Sunku atsiminti, bet kiek pamena ir T. mušė. Po to J. buvo bloga, buvo sunku kvėpuoti. Sumuštą nukentėjusįjį D. D. ir T. įvedė namo, davė atsigerti vandens. Jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam J. S.) geriau nebuvo. Iškvietė greitąją. P. liepė H. kviesti. Tada visi išėjo iš namo ir ėjo po namus. Išvyko visi vienu metu. D. irgi tuo metu išvyko, ėjo pėsčioms. Jie greitosios nesulaukė. Prieš įvykį nepažinojo nukentėjusiojo. Tą vakarą su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, gal iš anksčiau. Su D. yra draugai, iš skirtingų kaimų, mokėsi vienoje mokykloje. Su T. santykiai tokie pat kaip su D. T. tvirtinimo, kad jo bijojo, nesupranta. Konflikto kilimo priežasčių nežino. Konfliktu labiausiai suinteresuoto asmens nepamena. Rimtos priežasties nežino. H. K. vaidmens nežino, bet įvykis vyko pas ją. Jie su D. buvo susitikę, jis paskolino jam pakrovėjo ir H. pakvietė juos pas ją. Anksčiau pas ją nėra buvęs, daugiau irgi nebus. Vartojo alų, kiek nepamena. Jautėsi apsvaigęs, būdamas blaivas, raginimų mušti nebūtų paklausęs. Prieš įvykį buvo išgėręs. Sutinka mokėti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, bet ne tokia didelę sumą. Jo vertinimu žala turi būti tokia, kiek priteis teismas. Vilniaus teritorinei ligonių kasai sumokėti sutinka. Po įvykio problemų su teisėsauga neturėjo. Po įvykio su kitais įvykio dalyviais kontakto neturėjo. Nukentėjusysis su juo kontakto neturėjo. Jo mama bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl susitaikymo. Dėl savo veiksmų atsiprašė, nenorėjo, kad taip gautųsi. Gailisi dėl padaryto. Anksčiau tokių įvykių nebuvo, pirmas kartas. Dabar dirba, gyvena su mama, turi draugę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamųjų D. D. ir D. S. prisipažinimo, jų kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo Medininkuose. Vilniuje susitiko su H., kuri pasiūlė nuvažiuoti pas brolį. Jie Vilniuje paėmė degtinės ir su taksi nuvažiavo. Buvo M., jo sugyventinė ir H.. Jie išgėrinėjo, kalbėjo su M. H. išėjo į parduotuvę. Po to atvažiavo jie, su motociklu, keturiese-šešiese, atėjo su alumi, čipsais. Susipažino, sėdėjo, kalbėjosi. Pradžioje jokio konflikto nebuvo. Juos supažindino H. Toliau išgėrinėjo. Jis atsigulė, po to atsikėlė. Jau buvo neblaivus. Klausėsi muziko ir viskas, nepamena jokio konflikto. Jie išėjo į lauką ir po poros minučių grįžo. Dviese už parankių paėmę ištempė. D. ir antrojo neprisimena, bet tikrai ne D. Jam davė per šonus, pasipylė su kojomis. Vertina, kad savo elgesiu neprovokavo. Supranta, kad D. ten kažką prie H., gal pagalvojo, kad jis jos vaikinas. Moralinė ir fizinė žala verta 10 000 eurų. Dėl sužalojimų prarado darbą, reikėjo mokėti alimentus. Iki įvykio dirbo oficialiai „Norfoje“. Per mėnesį gaudavo apie 500 eurus. Po įvykio stacionare buvo dvi savaites, savaitę reanimacijoje. Po to buvo nedarbingume, daktarė tris savaites uždraudė vaikščioti. Po to dėl sveikatos pasakė, kad negalės dirbt. Gruodžio 9 d. įsidarbino į kitą darbą, iki kol nedirbo. Iš „Norfos“ išėjo gal prieš mėnesį, tiek laiko nedirbo. Sutriko sveikata, skausmus jautė pusę metų, sunkiai kvėpavo, pirko nekompensuojamus vaistus. Dabar taip pat jaučiasi blogai, savijauta sunki. Pažeistas dešinys plautis, lankosi pas gydytoją. Prieš įvykį turėjo sveikatos draudimą. Papildomo draudimo neturėjo, tik privalomąjį, jam išmokėjo biuletenį. Prieš įvykį turėjo bronchinę astmą. Turėjo neįgalumą, 60 procentų nedarbingumą. Dabar gali būt kitas darbingumo lygis, kaip pasakys medikai. Su juo bandė susisiekti D. S. mama, skambino, atsiprašė, bandė taikytis, priima atsiprašymus. D. atsiprašymą priima.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto medinis namas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Privažiavimas prie namo yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Prie namo esanti teritorija apaugusi žolėmis ir krūmais. Prie namo stovi tamsios spalvos nevažiuojantis ir apardytas automobilis „Dodge“. Apžiūros metu namo įėjimo durys nerakintos, jas atidarius patenkame į kambarį, kurio kairėje palei sieną stovi sofos, spintelės ir televizorius. Kambario dešinėje stovi spinta, kėdės ir stalas. Kambario dešinėje prie pečiaus yra praėjimas į virtuvę, kurioje stovi šaldytuvas, sofa, viryklė ir kampe stalas. Virtuvėje prie stalo ant grindų guli tušti alaus plastikiniai buteliai ir skardinės. Buvo paimti: 1) 3 vnt. 0,5 l. talpos tuščios skardinės su užrašais “Zubr”, 2) 3 vnt. 0,568 l. talpos tuščios skardinės su užrašais “Gubernatorius”, 3) 3 vnt. 0,5 l. talpos tuščios skardinės su užrašais “Paderborner”. Minėtos skardinės supakuotos į kartoninę dėžutę. Namo teritorija neaptverta, vartų nėra yra laisvas priėjimas ir privažiavimas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra, teritorijoje apšvietimo nėra. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų neaptikta ir neišimta (1 t., b. l. 43–54).

2020 m. spalio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. S., atpažino ir parodė D. D., kurį atpažino kaip vaikiną, pravarde "D.". (1 t., b. l. 163–168)

2020 m. spalio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. S., atpažino ir parodė M. J. (M. J.), kurį atpažino kaip vaikiną, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 157–162).

2020 m. spalio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. S., atpažino ir parodė D. S., kurį atpažino kaip vaikiną (tamsių plaukų, kuris paėmė jį už rankų), apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 177–181).

Liudytoja H. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. ji buvo kartu su savo draugu J. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Su juo kartu negyvena, jis yra jos tik pažįstamas. Šiuo metu neprisimena, kuris paskambinom jos brolio M. T. sugyventinei J. M. ir jai pranešė, kad atvyks pas ją į svečius. Tada J. S. iškvietė taksi. Atvykus taksi automobiliui, jos nuo (duomenys neskelbtini) namo nuvyko pas jos brolį M. T., adresu (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. su taksi automobiliu atvyko pas jos brolį. Atvykę pas brolį vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę, alų, sidrą. Gėrė ji, jos brolis M. T., J. M. ir draugas J. S.. Jie visi sėdėjo kambary, kuris yra vos užėjus į namą. Tada apie 22.30 val. atvažiavo raudonos spalvos motociklas, nei markės nei valstybinio numerio pasakyti negali, panašus į „britvą“. Tada atėjo į namus ir atsisėdo vienas ant vienos lovos, kitas ant kitos. Jie visi draugiškai bendravo, jokio konflikto nebuvo kilę tarp jų. T. D. (D.) paskambino kažkam ir pasakė, kad ateik pas M. Tada po kiek laiko atėjo dar keturi vyrai. Vienas iš jų buvo R. G. ir M. (M.) (pavardės nežino), kitų ji nežino. Jie irgi atsisėdo prie stalo. D. D. (D.) apie 27 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plikas, sportinis, pilkos spalvos sportinis megztinis, juodos spalvos striukė, kokios kelnės nežino, daugiau požymių neįsidėmėjo. R. G. apie 18 metų amžiaus, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, trumpai kirptų, kaip buvo apsirengęs neįsidėmėjo. M. apie 20 metų amžiaus, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos gymio, tamsių plaukų, vidutinio ilgio, dėvėjo baltos spalvos trumpų rankovių marškinėlius. Vienas vyras buvo apie 30 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, žydros spalvos trumpų rankovių marškinėliai, tamsių, trumpų plaukų. Kitas vyras apie 20 metų amžiaus, 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo juodos spalvos striuke, kitų požymių neįsidėmėjo. Paskutinis vyras apie 18 metų amžiaus, 195 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, buvo su raudonos spalvos kepure su snapeliu, snapelis buvo nusuktas į nugarą. Daugiau apie vyrus jokių požymių neįsidėmėjo, juos visus atpažinti galėtų. Ji jiems pasakė eikit jau iš čia. Ji su J. S. sėdėjo ant lovos, tuo metu du kažkurie vyrai (kurie konkrečiai pasakyti negali) priėjo prie J. S. ir pasakė, kad einam į lauką ir pakalbėsim. J. S. nesutiko su jais eiti, pasakė, kad niekur neis. Tada keli vyrai (kokie vyrai ir kiek vyrų pasakyti negali) paėmė J. S. nuo lovos ir išnešė į kiemą. Ji bandė išeiti į kiemą, bet kažkas laikė užrėmęs duris. Ji šaukė atidarykit duris, norėjo padėti J. Tada grįžo D. ir pasakė eik pasiimk savo draugą. Ji nuėjo į kiemą, pamatė ant žolės, priešais namą, tarp pagrindinio kelio ir namo, gulėjo jos draugas J. S., kuris buvo be sąmonės. Ji jokių sužalojimų nematė ant jo, buvo mėlynas veidas, lūpos, akys buvo atmerktos, žvilgsnis buvo sustingęs. Ji tada pasakė tiems vyrams, kad parneškit jį namo. Vyrai parnešė J. namo ir paguldė ant lovos. Jie jos paklausė kuo serga draugas, ji pasakė, kad serga cukriniu diabetu. Jie pradėjo šaukti, kad atneškite vandens ir cukraus. Ji atnešė vandens ir cukraus. Bet jos brolio sugyventinė J. M. pradėjo šaukti, kad kviečia greitąją medicinos pagalbą, tada visi vyrai pasišalino iš namo. Ji apžiūrėjo J. S. kūną, jokių sužalojimų nematė ant jo kūno, mėlynavo tik jo veidas. Ji nematė kaip mušė J. S., jo su tais vyrais ji nematė apie 15-20 minučių. J. S. nesugebėjo nieko pasakyti. Ji negirdėjo jokių grumtynių garsų, jokio triukšmo. Prieš šį konfliktą J. S. buvo prastai pasijautęs, bet prie savęs jokių vaistų neturėjo. Kai išnešinėjo J. S. jos brolis su sugyventine miegojo. Jie prabudo tada, kai ji pradėjo šaukti, kad ją išleistų. Nei ji, nei jie per langus nežiūrėjo, todėl nematė, kas vyksta lauke. Kai J. S. buvo jau parneštas namo, ji pastebėjo, kad nėra jo mobilaus ryšio juodos spalvos telefono „Samsung“, su juodos spalvos dėkliuku, nesudaužytas. Ji su broliu bandė ieškoti jo lauke, bet kai skambino į telefoną, niekas lauke neskambėjo. Po kiek laiko pabandžius vėl paskambinti, telefonas buvo išjungtas. Vėliau atvyko Greitoji medicinos pagalba, kuri išsivežė jos draugą į RVUL. Kai išvežė J. S., ji su broliu ir jo sugyventine nuėjo miegoti. Daugiau tų vyrų nematė (2 t., b. l. 11–12).

Liudytoja H. K. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad liudytojo teisės jai išaiškintos. Lietuvių kalbą supranta parodymus duos lietuvių kalba. Prie savo ankščiau duotų parodymų norėtų paaiškinti, kad šį trečiadienį, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d. iš ryto ji buvo pas J. S. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo pasilikusi pas jį nakvoti. Nurodytos dienos išvakarėse ji su juo vartojo alkoholį. Jai į jos mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino jos brolis M. T., jo mobiliojo ryšio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Jos brolį dažnai vadina "Z.'' arba "M.'', arba "M.''. Į jį vardu mažai kas kreipiasi. Jis kartu su savo sugyventine J. M. gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Jai brolis paskambino apie 11 valandą. Jis klausė kur ji, ką ji veikia ir kada ji pas juos su J. atvažiuos. Ji jam pasakė, kad ji pas pažįstamą J. Brolis pakvietė ją su J. atvažiuoti pas juos į svečius. Ji pasiūlė J. nuvažiuoti pas brolį. J. sutiko. Iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) iškvietė taksi. Kelintą valandą jie išvažiavo iš J. namų ji neprisimena. Taksi markės ji neprisimena. Jie su taksi nuvažiavo pas jos brolį. Taksi automobilyje ji paliko savo mobiliojo ryšio telefoną. Jie ieškojo telefono, jai skambino ir brolis ir J. Po to prisiminė, kad mobiliojo ryšio telefoną paliko taksi automobilyje. Kai atvažiavo pas M. ir J., pas juos namuose buvo D. T. ir V. (V.) N. Visi sėdėjo, vartojo alkoholį, ji su J. prisijungė prie jų, gėrė degtinę ir sidrą. Po kažkiek laiko D. ir V. išvažiavo, jie liko toliau gerti alkoholį. Namuose buvo – ji, J., jos brolis M. ir jo sugyventinė J. Vakare J. davė pinigų M., kad jis nuvažiuotų paimtų dar degtinės. Jie iš namų niekur išėję nebuvo, ir brolio namuose apart jų daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Ji su J. liko nakvoti jos brolio namuose. Kitą dieną, trečiadienį 2020 m. rugsėjo 16 d., ji atsikėlė. M. namuose nebuvo. J. pasakė jai, jau 10 valandų reikia eiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio ir cigarečių. Jis davė jai pinigų, kad nueitų į parduotuvę. Ji išėjo, J. liko jos brolio namuose. Tuo metu namuose dar buvo J. Medininkuose prie kapinių ji sutiko savo brolį M., jis buvo su dviračiu. Tai pat netoli matė savo pažįstamą F. S. (F. S.), kuris kalbėjosi su jos broliu. Jie kartu su ja nuėjo prie parduotuvės, ji užėjo į parduotuvę, nupirko alkoholio ir cigarečių. Išėjusi padavė F. alaus "bambalį'' ir ji su broliu išvažiavo su dviračiu link jo namų, jis ją vežė ant dviračio. Ar ji matė D. D. tuo metu, ji neprisimena. Reikia klausti jos brolio M. Jis galėjo ją matyti, tačiau ji tikrai kiek prisimina su juo nekalbėjo. Ji su brolio atvažiavo prie jo namų. Tuo meti J. ir J. buvo namuose. Jie prašė greičiau duoti cigarečių. Visi pastovėjo, parūkė. Tada nuėjo namo ir toliau vartojo alkoholį. Gėrė degtinę. Tuo metu namuose buvo keturiese. Po kažkiek laiko atvažiavo jau apklausoje minėti D. su V., jie atvežė alaus. Jie sėdėjo, visi vartojo alkoholį. Po pusvalandžio D. su V. išvažiavo namo. Jie namuose liko keturiese, toliau vartojo alkoholį. Iki pačio vakaro namuose buvo keturiese. J. elgesyje nieko keisto nepastebėjo. Jis gėrė degtinę, rūkė. Buvo atsigulęs pamiegoti. Vakare pas jos brolį į namus atėjo D. D. ir jai prieš tai nepažįstamas asmuo. Jį įvykio dieną matė pirmą kartą. Jam apie 20 metų, aukštas apie 180 cm, liekno kūno sudėjimo. Jos brolis M. pasakė, kad jie atvažiavo su motociklu. Vaikinas atėjo rankoje laikant šalmą. Jis dėvėjo odinę striukę, juodos spalvos. Galėtų jį atpažinti. D. prisėdo prie stalo. O kitas vaikinas ant lovos. Viskas buvo gerai, niekas nekonfliktavo. D. gėrė alų. Jai jos brolis sakė, kad girdėjo, kaip D. kažkam skambino, kvietė ateiti pas juos. Maždaug po 40 minučių į namus atėjo asmuo, pravardė "M.', galėtų jį atpažinti. R. (R.) G. ir dar du jai nepažįstami asmenys. Jie pradėjo tarpusavyje kalbėtis, kas važiuos nusipirkti alaus. Kažkas išvažiavo pirkti alaus. Ji asmeniškai nepastebėjo, kad išvažiavo pirkti alaus. Viskas labai greitai įvyko. Tuo metu ji kalbėjo su pažįstamu Andrejumi, kuris turėjo jiems su J. iškviesti taksi. J. nenorėjo važiuoti. Pamatęs, kad yra daug žmonių, kad yra alaus nenorėjo važiuoti. Prašė pasilikti pas jos brolį. Jie liko. Visi vartojo alkoholį. Ji norėjo visus išvaryti iš brolio namų, tačiau jie atsisakė išeiti. J. mažai bendravo su nurodytais asmenimis, nes jie nebuvo jam pažįstami. Jis sėdėjo, gėrė degtinę ir rūkė. Po kažkiek laiko apgirtęs J. nuėjo atsigulė ant lovos. Tuo metu visi prieš tai nurodyti asmenys buvo namuose. Prie gulinčio J. priėjo D. ir dar vienas aukštas vaikinas, kiek prisiminė pravardė "S.''. Priėję paėmė J. už parankių ir tempė jį link išėjimo durų. D. laikė J. už parankių, o "S.'' laikė J. už kojų. J. buvo labai girtas, pats jau negalėjo atsistoti. Tuo meto, kai J. tempė prie durų, namuose buvo ji, J. ir M. Kiti asmenys, kiek prisimena buvo lauke. Pamačiusi, kad J. tempė link durų, ji greitai nuskubėjo prie durų, tačiau jie jau buvo ištempę J. į lauką. O durų ji negalėjo atidaryti, nes buvo uždarytos durys, ji negalėjo jų atidaryti. Ji duris trankė apie 10 minučių. Ji pradėjo broliui sakyti, kad jis padėtų duris atidaryti, kad galėtų išeiti į lauką. Maždaug po 10 minučių atsidarė durys, kas jas atrakino ji nematė. Tada prie jos priėjo D. ir pasakė rusiškai: "idi zabiraj svajevo fruktą'', ji suprato, kad eitų pasiimti J. Jis parodė, kur gulėjo J. Jis gulėjo prie medžio, kuris auga prie namo. Atstumas tarp namo ir medžio 50 m. Nuo namo iki to medžio yra laiptų liekanos. Betono liekanos. Ji greitai nuskubėjo prie J. Prie medžio jis gulėjo ant dešinio šono, galva jo buvo į medžio pusę. Jo rūbai buvo šlapi ir purvini. Jis gulėjo jau be sąmonės. Veido jo neprisimena, nes jau buvo tamsu. Kraujo nematė. Kai tik buvo išėjusi iš namų, lauke prie namo matė D., asmenį pravardė "M.'', asmenį pravardę "S.'', R. G.. Jei prisimina visi atėję asmenys buvo lauke. Visi stovėjo prie namo. Prie medžio nieko nebuvo. Pamačiusi be sąmonės J., ji paprašė, kad kažkas padėtų jai parnešti jį namo. Prie jos ir gulinčio J. priėjo D. ir nurodytas asmuo, kuris atėjo į namus su šalmu. Jie pakėlė J. ir nunešė į namus. Paguldė jį ant lovos. Ji namuose jau pamatė, kad J. veidas mėlynuoja. Kad jis dejuoja. Ji pasakė, kad jam labai blogai, reikia kviesti greitąją. J. M. kvietė greitąją iš savo mobiliojo ryšio telefono. Po to, kai pasakė, kad reikia kviesti greitąją, visi asmenys išėjo iš jų namų, nei vieno neliko. Tą dieną J. su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su juodos spalvos dėklu. Jo numeris (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą telefoną matė, kai namuose buvo keturiese, vartojo alkoholį, o J. klausėsi muzikos. Po to dar telefoną matė jo kelnių kišenėje, o kai parnešė J. be sąmonės ir paguldė jį ant lovos, ji pradėjo ieškoti jo mobiliojo ryšio telefono. Ji sakė broliui, kad jis paskambintų jam. Tačiau mobiliojo ryšio telefonas buvo jau išjungtas. Kur jis dingo ji nežino. Daugiau nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 16–18).

2020 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu H. K., atpažino ir parodė M. J., kurį atpažino kaip vaikiną, pravarde "M." (2 t., b. l. 19–24).

2020 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu H. K., atpažino ir parodė A. P. (2 t., b. l. 25–30).

Liudytojas M. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 17 val. su taksi automobiliu atvyko pas jį (adresu (duomenys neskelbtini)) jo sesuo H. K. su draugu J. S.. Atvykę pas jį vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę, alų, sidrą. Gėrė jis, jo sesuo, J. S., J. M. ir draugas J. S.. Jie visi sėdėjo kambary, kuris yra vos užėjus į namą. Tada apie 22.30 val. D. D. ir kažkoks vyras atvažiavo raudonos spalvos motociklu, nei markės, nei valstybinio numerio pasakyti negali, panašus į „britvą“. Tada atėjo į namus ir atsisėdo vienas ant vienos lovos, kitas ant kitos. Jie visi draugiškai bendravo, jokio konflikto nebuvo kilę tarp jų. T. D. paskambino kažkam ir pasakė, kad ateik pas M. Tada po kiek laiko atėjo dar keturi vyrai. Vienas iš jų buvo R. G. ir M. (pavardės nežino), kitų jis nežino. Jie irgi atsisėdo prie stalo. D. D. apie 27 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plikas, sportinis, pilkos spalvos sportinis megztinis, juodos spalvos striukė, kokios kelnės nežino, daugiau požymių neįsidėmėjo. R. G. apie 18 metų amžiaus, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, trumpai kirptų, kaip buvo apsirengęs neįsidėmėjo. M. apie 20 metų amžiaus sudėjimo, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos gymio, tamsių plaukų, vidutinio ilgio, dėvėjo baltos spalvos trumpų rankovių marškinėlius. Vienas vyras buvo apie 30 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, žydros spalvos trumpų rankovių marškinėliai, tamsių, trumpų plaukų. Kitas vyras apie 20 metų amžiaus, 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo juodos spalvos striuke, kitų požymių neįsidėmėjo. Paskutinis vyras apie 18 metų amžiaus, 195 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, buvo su raudonos spalvos kepure su snapeliu, snapelis buvo nusuktas į nugarą. Daugiau apie vyrus jokių požymių neįsidėmėjo, juos visus atpažinti galėtų. Tada jo sesuo pasakė jiems eiti jau iš čia. Tada du vyrai (kurie konkrečiai pasakyti negali) priėjo prie J. S. ir pasakė, kad einam į lauką ir pakalbėsim. Tada keli vyrai (kokie vyrai ir kiek vyrų pasakyti negali) paėmė J. S. nuo lovos ir išnešė į kiemą. Jis tuo metu gulėjo lovoje. Tuo metu jo sesuo H. bandė išeit iš namo, bet kažkas laikė duris ir ji niekaip negalėjo išeit. Kiek laiko buvo išėję vyrai ir J. S. pasakyti negali. Tada grįžo D. ir pasakė jo sesei eik pasiimk savo draugą ir tada jo sesė išėjo į lauką. Jis nėjo kartu. Vyrai parnešė J. namo ir paguldė ant lovos. Jie pradėjo šaukti, kad atneškite vandens ir cukraus. Jo sugyventinė J. M. pradėjo šaukti, kad kviečia greitąją medicinos pagalbą, tada visi vyrai pasišalino iš namo. Kai sesė apžiūrinėjo J. S. kūną, jokių sužalojimų ant jo kūno nematė, nei kraujo. Matė, kad jo pamėlęs veidas, bet tai buvo ne dėl sužalojimų. Jis negirdėjo jokių grumtynių garsų, jokio triukšmo. Prieš šį konfliktą J. S. ar prastai jautėsi nežino, jis tiesiog norėjo miego, bet galvojo, kad dėl to, kad nori miego. Jo sesuo pasakė, kad nėra J. S. mobilaus ryšio telefono „Samsung“. Jis su sese bandė ieškoti jo lauke, bet kai skambino į telefoną, niekas lauke neskambėjo. Vėliau atvyko Greitoji medicinos pagalbą, kuri išsivežė J. S. į ligoninę (2 t., b. l. 35–36).

Liudytojas M. T. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad liudytojo teisės jam išaiškintos. Lietuvių kalbos nesupranta parodymus duos rusų kalba. Prie savo ankščiau duotų parodymų norėtų paaiškinti, kad antradienį 2020 m. rugsėjo 15 dieną vakare kiek pamena jo sesuo H. K. atvažiavo pas jį į svečius. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Nurodytu adresu jis gyvena su savo sugyventine J. M.. Nurodytą dieną H. atvažiavo ne viena, kartu su savo pažįstamu J. Pavardės jis jo nežino. Jam apie 35 metai, jo ūgis apie 173 cm, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Su juo kalbėjo rusų kalba. Atpažinti jį galėtų. H. atvažiavo su J. su taksi. Tą dieną J. matė pirmą kartą. Jie atvežė degtinės ir sidro. Jie sėdėjo keturiese – jis, H., J. ir jo sugyventinė J. Vartojo alkoholį. Dagiau pašalinių asmenų jų namuose nebuvo. J. kartu su H. liko pas juos nakvoti. Iš ryto atsikėlė, paėmė tuščius butelius ir nuvažiavo į taromatą priduoti turėtus butelius. Jis išvažiavo su dviračiu. Iš namų išvažiavo vienas. Jis pridavė butelius ir važiavo link namų. Kelyje sutiko einančią savo seserį H. Ji ėjo į parduotuvę. Ji jam pasakė, kad eina į parduotuvę pirkti alkoholio ir kad jis ją palydėtų iki parduotuvės. Jie nuėjo prie parduotuvės "Aibė''. H. nuėjo į parduotuvę, o jis liko prie parduotuvės. Palaukė, kol jo sesuo išeis iš parduotuvės. Išeidama ji jam pasakė, kad nupirko sidro ir degtinės. Dar paėmė cigarečių. Jis dar paklausė ar jai užteko pinigų. J. davė jai savo kartelę, kad ji sumokėtų parduotuvėje. Ji atsakė, kad taip ir ji nupirko visko, ko prašė J. Tada ji atsisėdo ant dviračio ir jie važiavo link jo namų. Kelyje sutiko D., vardo pavardės jis jo nežino. Jam apie 20 metų, ūgis apie 178 cm, sportinio kūno sudėjimo, trumpo kirpimo plaukai. Atpažinti jį galėtų. Jis buvo ne vienas, kartu su juo buvo draugas. Nežino ar galėtų jį atpažinti. Jo sesuo sako jam, kad eina D., prašė, kad sustotų, nes ji norėjo pasisveikinti su juo. Tada jis privažiavo prie jų. Sesuo nulipo nuo dviračio, pradėjo kalbėtis su D. Pirmiausiai jie pasisveikino. Tada jo sesuo paklausė kur D. su draugu eina. D. atsakė, kad eina palydėti draugo. H. parodė D., kad turi sidro ir degtinės ir paklausė D. ar jis nenori prisijungti prie jų. Jis atsakė, kad šiuo metu negali, nes eina palydėti draugo. Pasakė: "susimatysime vakare''. Ir D. su draugu nuėjo, o jie su dviračiu nuvažiavo namo. Kol važiavo, skambino J. klausė ar jie greitai atvažiuos. Jis skambino į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), nes savo mobiliojo ryšio telefoną H. paliko taksi automobilyje. Jie atvažiavo, tuo metu namuose buvo J. ir J. Kai užėjo į namus, matė, kad J. guli lovoje. Atnešė cigarečių. Visi parūkė, tada prisėdo prie stalo ir gėrė degtinę. Tada H. atidavė jam jo banko kortelę, J. įdėjo ją savo piniginę. J. turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su juodu dėklu. Telefoną įsidėmėjo, nes J. sėdėjo, klausėsi muzikos. Vakare, nes lauke jau buvo tamsu prie jų namų privažiavo motociklas. Kiek prisimena raudonos spalvos. Valstybinio numerio jis neįsidėmėjo. Kažkas pabeldė į duris. Jis priėjo prie durų, paklausė: "Kto?''. Jam rusiškai atsakė: "Eto ja, D.''. Jis iš balso pažino, kad tai D. Jis atidarė duris, užėjo D. kartu su jam nepažįstamu vaikinu. Vaikinas rankoje laikė šalmą. Jam apie 180 cm, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Ant veido turėjo apgamą. Atpažinti jį galėtų. Jo pravardės jis neprisimena. Atnešė "bambalį'' alaus. Sėdėjo, vartojo alkoholį. D. paklausė jo sesers: "Kas čia toks?''. Jo sesuo jam atsakė: "tai jos draugas, susipažink''. Jis matė, kad D. pasisveikino su J. Padavė jam ranką. D. kalbėjo su J., tačiau jis jam nieko neatsakinėjo. J. iš vis pastebėjo, kad toks ramesnio būdo. Sėdėjo daugiau, tylėjo. D. paklausė jo ar gali ateiti į namo namus jo draugai. Jis pasakė, kad taip, jeigu po to nebus jokių problemų. Jis atsakė, kad ne, jokių problemų nebus. Jis leido, kad į jo namus ateitų jo draugai. Kažkur po 20 minučių atėjo dar keturi vaikinai. Iš jų, iš matymo pažįstamas R. G., kiek žino jis mokosi mokykloje, ir asmenį pravardė "M.''. Jam apie 18 metų. Jo ūgis apie 170 cm, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Atpažinti jį galėtų. Dar dviejų vaikinų jis nepažįsta ir juos matė pirmą kartą. Jis nežino ar galėtų juos atpažinti. Keturi vaikinai atnešė alaus. Kiek prisimina 4 "skarbonkės'' alaus. Jie gėrė alų. Iš pradžių jokių konfliktų nebuvo. Vaikinai su savimi turėjo elektroninę cigaretę ir visi iš eilės ją rūkė. Daug dūmų buvo. Tada vaikinai, jam atrodo iš eilės pradėjo klausinėti J.:"Čivo nebazaris?'', "Čivo neabsciajissia?'' iš jų pasakymo suprato, jie J. klausė, kodėl jis su jais nebendrauja. J. tylėjo, nežino, gal gėdijosi. Jis jiems pasakė: "Ko jūs prie jo pristojote, nenori vaikinas su svetimais bendrauti''. Tada jie nusiramino. Toliau visi gėrė alkoholį. Po kiek laiko jau visas alus baigėsi, jie su J. atsigulė į lovą jau. Pamačiusi sesuo, kad jie jau norėjo eiti miegoti, pasakė vaikinams: "Gal jums jau laikas eiti namo, nes jie nori eiti jau miegoti.'' Vaikinai, lygtai ir sutiko geranoriškai išeiti. Visi išėjo į lauką. Jie su J. gulėjo lovoje. J. gulėjo kitoje lovoje kartu H. Maždaug po poros minučių į namą greitai užėjo D. ir dar du asmenys, kuriuos jau minėjo apklausoje, kuriuos nurodytą dieną matė pirmą kartą. Jie trise priėjo prie gulinčio lovoje J., paėmė jam už parankių ir greitai ištempė J. į lauką. Viskas įvyko labai greitai. Tiksliai netgi negali pasakyti, nes nesitikėjo, kad jie grįš. Jo sesuo nuskubėjo jiems iš paskos. Norėjo atidaryti duris, tačiau durų jai nepavyko atidaryti. Tada ji jį pakvietė, kad atsikeltų iš lovos, jai padėtų. Jis atsikėlė, jie dviese bandė atidaryti duris. Po kelių minučių durys atsidarė. Kažkas iš vaikinų (kuris nurodyti negali) pasakė jo seseriai: "Idi zabirai svajevo frukta''. Jo sesuo nuėjo į lauką. O jis liko namuose. Į lauką išėjęs nebuvo. Kas vyko lauke jis nežino. Tie patys asmenis, kurie "ištempė'' J., parnešė jį atgal į namus. Tuo metu jis buvo be sąmonės. Jo drabužiai buvo šlapi. Veidas pradėjo mėlynuoti. H. pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Po šitų žodžių visi asmenys išėjo iš jų namų. Jo sugyventinė J. išvietė greitąją. Atvažiavo greitoji ir policijos pareigūnai. Daugiau nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 40–42).

2020 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. T., atpažino ir parodė D. D., kurį atpažino kaip vaikiną, pravarde "D.", apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 43–48).

2020 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. T., atpažino ir parodė M. J., kurį atpažino kaip vaikiną, pravarde "M." (2 t., b. l. 53–59).

Liudytoja J. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad liudytojo teisės jai išaiškintos. Lietuvių kalba supranta blogai, todėl parodymus savo išdėstys rusų kalba. Ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Name gyvena kartu su sugyventiniu M. T. (duomenys neskelbtini) gyvena apie 4 metus. Ji kreipiasi į savo sugyventinį pravardė "M.''. Apskritai mažai kas iš pažįstamų kreipiasi į jį vardu. M. turi seserį H. K.. Kartais H. lankosi jų namuose, negali pasakyti, kad dažnai tačiau tikrai retkarčiais atvažiuoja į svečius. Antradienį, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 19 valandą taksi atvežė H. pas juos. Ji atvažiavo ne viena, su ja atvažiavo jai nepažįstamas vaikinas. Nurodytą dieną jį matė pirmą kartą. Po tai, kai susipažino sužinojo, kad jo vardas J. Pavardės ji jo neprisimena. Jam apie 37 metus, ūgis apie 178, lieso kūno sudėjimo. Kalbėjo rusiškai. H. jį atvežė pas juos ir su juo supažindino. Jie su savimi atvežė butelį degtinės ir sidro. Jie atsisėdo prie stalo, vartojo jų atvežtą alkoholį. Tą dieną trumpam buvo atvažiavusi D. su savo broliu, vardo neprisimena. Jie pabuvo labai trumpai, išvažiavo. Jie išgėrė turėtą alkoholį ir nuėjo miegoti. H. su J. liko pas juos nakvoti. Kitą dieną 2020 m. rugsėjo 16 d. iš ryto atsikėlė. J. sakė, kad jam labai bloga ir jam reikia "pahmelica'' išgerti alkoholio ir dar sakė, kad nori parūkyti. Tada H. sakė, kad reikia nueiti į parduotuvę. J. sakė, kad negalės nueiti ir padavė savo banko kortelę H., kad ji nueitų nusipirkti alkoholio ir cigarečių. H. išėjo. Kur buvo M. ji neprisimena. Tuo metu ji ruošė maistą. Neužilgo grįžo H. Jie atvežė cigarečių ir alkoholio: degtinės ir sidro. Jie prisėdo keturiese prie stalo, gėrė jų atvežta alkoholį. Taip sėdėjo iki vakaro. Ji niekur iš namų išėjusi nebuvo. Visą laiką buvo namuose. Alkoholio jie turėjo dar, bet pažiūrėjo į laikrodį, kad buvo apie 20 valanda, pagalvojo, kad į parduotuvę jau nespės. Sėdėjo keturiese, klausėsi muzikos. M. atsistojo, pasakė jiems, kad kažkas atvažiavo. Ji asmeniškai nematė ir jokių garsų negirdėjo. M. sėdėjo arti lango, todėl ir galėjo matyti, kad kažkas atvažiavo. M. išėjo pažiūrėti, kas atvažiavo. Į namą kartu su M. užėjo du vaikinai. Vieną ji pažinojo, kaip asmenį pravardė "D.''. Jo vardo pavardės ji nežino. Jis gan jaunas, sportinio kūno sudėjimo. Atpažinti jį galėtų. O kitą vaikiną ji matė pirmą kartą. Iš pradžių į namą jis užėjo su motociklininko šalmu. Po to jam H. pasakė, kad nusiimtų šalmą. Jis nusiėmė šalmą. Ji matė jo veidą. Jam apie 20 metų, jis gan aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, trumpo kirpimo plaukų, galimai dažytų ir iš jų buvo padaryta šukuosena. Kiek prisimina jie su savimi atnešė po skarbonkę alaus. Jie sėdėjo su jais, gėrė savo alų. Visi kalbėjosi, buvo triukšmas. Tik pastebėjo, kad J. sėdėjo ant lovos ir tylėjo. D. pradėjo skambinti, kaip suprato savo draugams, kviesti pas juos į svečius. Labai trumpas laiko tarpas praėjo. Pas juos atėjo keturi vaikinai. Ji iš matymo pažįsta R. ir asmenį pravardė "Mareček''. Kaip jie buvo apsirengę ji jau tikrai nepaskys. Atpažinti juos galėtų. O kitus du vaikinus matė pirmą kartą. Abu buvo gan aukšti. Vienas buvo kirpčiukais su ilgesniais plaukais, o galvos gale buvo nuskusta. Pokalbio metu jis pasakė, kad neseniai išėjo iš kalėjimo. Tą asmenį galėtų atpažinti. O kitą nelabai įsidėmėjo, nieko ypatingo jo išvaizdoje nebuvo. Buvo gan aukštas. Nežino ar galėtų jį atpažinti. Jie su savimi atnešė alaus. Kiekvienas turėjo po skarbonkę alaus. Visi vartojo alkoholį, jie savo, jie savo. Vaikinai tarpusavyje bendravo. J. sėdėjo ant lovos, nieko nekalbėjo. Ji jau mažai ką girdėjo, triukšmas buvo. Vaikinai rūkė elektroninę cigaretę. Jų nuorūkų namuose nerado. Kai išgėrė turėtą alkoholį, ji nusprendė eiti su M. miegoti. Prieš tai, dar pastebėjo, kad J. atsigulė į lovą. Ji su M. atsigulė jau miegoti. Visi vaikinai išėjo iš jų namų. Labai mažai laiko praėjo, į namą užėjo D. ir dar vienas asmuo. Jeigu neklysta, tas asmuo, kuris su kirpčiukais buvo. Jie greitai nuėjo link gulinčio J. Ji iš pradžių nesuprato kas vyksta. Nes jau ruošėsi miegoti ir dar buvo išgėrusi. Tik pamatė, kad pro juos nešė J. link lauko durų. Ir duris uždarė. H. puolė prie durų, pradėjo jas trankyti. Durys buvo uždarytos, kaip suprato. Tada H. kvietė M., kad jis atsikeltų, jai padėtų atidaryti duris. Labai greitai durys atsidarė. H. iššoko pro duris. Kas vyko lauke ji jau nežino, nes į lauką išėjusi nebuvo. Ji liko gulėti lovoje. Tik jau matė, kaip D. ir tas vaikinas su kirpčiukais panešė atgal J. ir padėjo jį ant lovos. Matėsi, kad jam labai blogai, jo veidas mėlynavo, jis blogai kvėpavo. Ji paskambino į greitąją ir iškvietė pagalbą. Vaikinai išgirdę, kad skambins į greitąja išėjo iš jų namų. Tą dieną kai prisimina, J. turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną liečiamą, modelio neprisimena su juodu dėklu. Mobiliojo ryšio telefoną jie ieškojo, tačiau nerado. O kai skambino į jo numerį, telefonas buvo išjungtas. Daugiau nieko pasakyti negali. (2 t., b. l. 61–62).

2020 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. M., atpažino ir parodė D. D., kurį atpažino kaip vaikiną, pravarde "D." (2 t., b. l. 67–

73).

2020 m. rugsėjo 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. M., atpažino ir parodė M. J., kurį atpažino kaip vaikiną, pravarde "M." (2 t., b. l. 73–78).

Liudytoja I. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad liudytojos teisės jai išaiškintos, lietuvių kalbos nesupranta parodymus duos rusų kalba. R. G. yra jos sūnus. Jam šiuo metu 15 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasėje. Šių metų rugsėjo mėnesį, dienos jau neprisimena, kiek prisimena buvo darbo savaitės vidurys gal, jos sūnus R., pasakė jai, kad važiuos pas savo pusbrolį D. D., kuris gyvena kitame kaime. Ji jam leido ir jis išvažiavo. Nurodytos dienos vakare ji bandė prisiskambinti savo sūnui į jo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas buvo išjungtas. Tada ji paskambino savo seseriai M. D., paklausė jos, kur R. Ji jai pasakė, kad D. su R. grįžo ir šiuo metu yra jos namuose. Ji pasakė, kad jau vėlu ir R. pasiliks pas ją nakvoti. Ji neprieštaravo. Kiek laiko buvo tuo metu ji neprisimena jau. Sekančią dieną R. atvažiavo namo, pradėjo jai pasakoti, kad vakar pas H. T., galimai pas ją kita pavardė yra, ji žino tik jos mergautinę pavardę, įvyko tragedija. R. paskambino D., paklausė kur jis, D. jam pasakė vietą, kur buvo. Šitą žino iš R. pasakojimo, jos sūnus atvažiavo į D. nurodytą vietą, tuo metu, kaip atvažiavo prie namo pamatė, kad asmuo vardu "D.'' mušė jam nepažįstamą asmenį. Jis dar pasakė, kad jo nemuštų. Tada jie kartu su D. išvažiavo iš ten. Tai yra viskas, ką jai pasakojo R. Daugiau nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 81–82).

Liudytojas R. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini), jam yra 15 metų, pažada sakyti tiesą. Kalbės apie sumuštą vyrą. Iš pradžių jis buvo namuose. Tada paėmė jį pas T. M. Ir jie ruošėsi. T. turėjo jį paimti. T. nuvežė juos pas M. Jie atvažiavo, jie išgėrinėjo. Jis mažai prisimena, mažai ten matė. Jie ten sėdėjo, ten pabuvo apie valandą laiko, ruošėsi namo, ir ten prie durų G. K. apkabino D. Po to priėjo tas kitas vyras, kurį sumušė, jis pastūmė D., pradėjo vienas kitą stumti. Po to jie kažkokiu būdu atsidūrė lauke, D. ir tas sumuštas vyras parkrito ant žemės. D. ir kitas atsikėlė, D. pradėjo mušti. Sumušė, kažkas užnešė sumuštą vyrą namo. T. juos nuvežė namo. Jie buvo su D., o ryte atvažiavo policija ir pasiėmė. Tai buvo rugsėjo ar spalio mėnesį, tikslios datos nepamena. Įvykis vyko namie, po to lauke. Adreso nežino, bet gali parodyti. Vyrą mušė. Kiek smūgių jam buvo suduota jis nematė. Vyrą mušė rankomis. D. S. jį mušė rankomis. Nematė į kurias kūno vietas D. S. mušė vyrą. Jie pradėjo stumdytis, G. apkabino, priėjo vyras, pastūmė D., kažkokiu būdu atsidūrė lauke, nugriuvo ant žemės. D. atsistojo, o D. pradėjo mušti. Dėl ko prasidėjo muštynės, negali pasakyti, gal dėl to, kad G. apkabino D.. Jis toliau stovėjo, negirdėjo ką jie kalbėjo. Jis stovėjo ir žiūrėjo kaip vyrą mušė. Nieko nesakė. Sumušė tą vyrą, nutempė į namus, nuvažiavo namo. Kas sumuštą vyrą nutempė į namus, nežino. Jis važiavo pas D., jie turėjo vykti į jo namus, jis turėjo jį apkirpti. Nepažįsta žmogaus, kurį sumušė. Toje vietoje buvo D. S., jis, M. J., dar vienas jaunuolis. Taip pat T. T., dar vienas buvo S., bet jo pavardės nežino. Jie buvo šešiese. Nematė, ar sumuštas vyras turėjo kažkokių daiktų. Sakė, kad jis paėmė ir kažkam atidavė sumušto vyro telefoną. Kas taip sakė, nežino. Po įvykio su išvardintais asmenimis apie įvykį nekalbėjo. Ar D. D. pažinojo nukentėjusįjį, nežino. Jų kompanijoje moterų nebuvo, o toje kitoje kompanijoje buvo moteris G. Kai jis atėjo, ta kita kompanija jau buvo. Ta kita kompanija su muštynėmis neturėjo nieko bendro. Toje kitoje kompanijoje buvo M. T., G. K., ir dar buvo Lena, jos pavardės nežino. M. J. stovėjo netoli jų. Jis nieko nemušė (2 t., b. l. 112–114).

Įtariamuoju apklaustas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lietuvių kalbą moka, parodymus duos lietuviu kalba, vertėjas nereikalingas. Narkologinėje ligoninėje nesigydė, įskaitoje neįrašytas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, įskaitoje neįrašytas. Jam pareikšto įtarimo esmę suprato, dėl įtarimo neprisipažįsta. Tiksliai pasakyti negali kokia buvo diena, tačiau neatmeta galimybės, kad tai buvo įtarime nurodyta 2020 m. rugsėjo 16 d., kažkur apie 16.00 val. tą dieną jis susitiko su D. ir D., Medininkuose prie mokyklos. Jiems būnant Medininkuose jie lauke išgėrinėjo. Kiekvienas iš jų išgėrė po vieną butelį 0,5 litro talpos alus. Vėliau kažkur apie 18.00 val. jis paskambino T. į jo mobiliojo ryšio telefoną, kartu su juo buvo A. Pasiūlė jiems atvažiuoti pas juos prie mokyklos. Kai atvažiavo T. ir A., jie visi kartu, t. y. jis, D., D., T. ir A. praleido apie valandą laiko. Tą valandą jie nieko negėrė iš alkoholio. Tuomet D. pasiūlė, kad gali nuvažiuoti namo pasiimti pinigų tam, kad nupirkti alkoholio. T. ir D. išvažiavo pas D. namo pinigų. Jis, D. ir A. liko prie mokyklos. Kadangi T. ir D. ilgą laiką nebuvo, kiek tiksliai jų nebuvo pasakyti negali, tačiau jam atrodo virš vienos valandos, todėl jis paskambino D. paklausit kur jie yra, kodėl negrįžta. D. atsakė, kad jis yra pas M. M. pavardės jis nežino, tačiau žino kur jis gyvena ir jį pažįsta. M. gyvena įtarime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat D. pasakė, kad jie ateitų pas M. Kai pakalbėjo su D., jis pasakė A. ir D., kad T. ir D. yra pas M. ir D. juos kviečia ateiti. Visi sutiko nueiti pas M. Kai atėjo pas M. namo jam atrodo, kad tai buvo kažkur apie 22.30 val. Ten namuose buvo T., D., G., G. brolis M., M. sugyventinė (jos vardo ir kitų duomenų nežino), taip pat buvo ir J. J. tą dieną matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Jie visi namuose išgėrinėjo. Kiek ten buvo alkoholio pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio, tačiau žino, kad namuose buvo tik alus. Jis asmeniškai išgėrė vieną skardinę alaus, kiek gėrė kiti nežino, jų nestebėjo. Kol gėrė tas J. namie negėrė, jis sėdėjo prie stalo parėmęs ranka galvą ir atrodė, kad jis miegojo. Iš to, kad nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas suprato, kad jis buvo girtas. Minėtame name jie visi buvo apie valandą laiko. Kažkuriuo metu tarp G. ir D. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jie pradėjo bartis negali pasakyti, nes neatkreipė į tai jokio dėmesio. Tačiau jam pasidarė nesmagu klausytis jų barnio, todėl jis pasakė, kad reikia eiti iš ten. Visi sutiko ir išėjo iš namų. Tuo metu, kai pradėjo išeidinėti J. nuėjo atsigulti į lovą, kuri stovėjo tame pačiame kambaryje kur jie išgėrinėjo. Tas namas turi tik vieną kambarį ir atskirą virtuvę. Iš namų išėjo jis, D., D., T. ir A. Namuose tuo metu liko G., M., M. sugyventinė ir J. Kai išėjo iš namo jis, T. ir A. ėjo truputį priekyje, o D. ir D. ėjo už jų, jie apie kažką kalbėjosi, tačiau apie ką jis negirdėjo. Kai jie ėjo per kiemą ir nuėjo iki kelio, D. ir D. apsisuko ir grižo atgal į namą. Kai pamatė kai jie grįžta atgal į namą, jie sustojo ir pradėjo jų laukti. Nuo tos vietos kur laukė D. ir D. iki namo kažkur apie 50 metrų. Kai D. ir D. užėjo į namą, namo durys buvo uždarytos, iš namo nesigirdėjo jokio triukšmo, jokių rėkimų. Taip jie jų pralaukė kažkur apie 20 minučių. Po 20 minučių pamatė, kad namo durys atsidarė ir D. su D. išneša J. Kas kur laikė pasakyti negali, nes namas yra neapšviestas ir kiemas neapšviestas, tačiau jis matė, kad kažkas laikė J. už pažastų, o kitas laikė už kojų, t. y., kad J. nėjo savo kojomis, jį išnešė, jis nesiekė pats žemės. Po to, kai D. ir D. išnešė J. jis girdėjo, kad kažkas mušė J. Kadangi stovėjo toliau, o toje vietoje, kur buvo mušamas J. yra tamsu, todėl nematė kas jį mušė, ar tai buvo D. ar D., ar jie mušė abu. Gali pasakyti tik tiek, kad girdėjo suduodamus smūgius, girdėjo 3 arba 4 smūgius, bei girdėjo kaip J. kalbėdamas rusiškai prašė, kad jo nemuštų, sakė "Nebejtė". Girdėjo jo dejones. Taip pat girdėjo, kad į namo įėjimo duris beldė G. ir rėkė, kad ją išleistų, iš to suprato, kad kažkas laikė duris, kad G. neišeitų iš namų. Visą laiką, kol buvo mušamas J. prie jo stovėjo T. ir A., jis juos matė ir žino, kad jie J. tikrai nemušė. Vėliau, kai namo durys atsidarė ir G. išėjo iš namų, D. ir D. juos pakvietė prieiti. Kai atsidarė namo durys, iš namo sklido šviesa, tuomet jis pamatė, kad J. guli ant žemės, o prie jo yra D., D. ir priėjo G. D. pasakė, kad reikia J. nunešti atgal į namus. Jis pasakė, kad nepadės to daryti, todėl D. ir D. nunešė atgal J. namo. Kadangi buvo namo durys atidarytos, o jis stovėjo prie durų matė, kaip D. ir D., kai užnešė J. namo, jie jį paguldė ant lovos. J. veidas atrodė pamėlynavęs, tačiau nesimatė jokio kraujo ant jo. D. ir D. pradėjo girdyti vandeniu J., taip davė jam cukraus. Nežino kodėl jie taip darė, mano, kad norėjo suteikti pirmąją pagalbą. Kai pamatė, kad J. labai blogai atrodo, jis pasakė, kad kas nors iškviestų greitąją pagalbą. Į greitąją pagalbą kiek atsimena paskambino M. sugyventinė. Ten jie dar pabuvo apie pusę valandos ir visi išėjo. Kai iš ten išėjo, greitosios pagalbos automobilio dar nebuvo. Kodėl D. ir D. taip pasielgė jis nežino. Tuo metu, kai jie buvo name J. elgėsi gražiai, su niekuo nekonfliktavo. Taip pat Da. ir D. su J. nekonfliktavo, todėl nežino ir negali suprasti, kodėl buvo mušamas J. Nedidelis žodinis konfliktas įvyko tarp D. ir G., tačiau J. tame nedalyvavo. J. kaip ir minėjo visą vakarą sėdėjo ramiai, nes negėrė, o kai jau išeidinėjo, jis nuėjo, atsigulė miegoti ant lovos. Į tyrėjos klausimą atsakė, kad pas J. tą vakarą jis telefono nematė, prie jo jis telefonu nekalbėjo. Taip pat, jei pas J. buvo telefonas ir jis dingo, tai nežino kas tą telefoną paėmė arba kur jis galėjo dingti. Po šio įvykio jis su nieko nesimatė ir apie tai kas atsitiko nesikalbėjo (2 t., b. l. 176–178, 183).

Įtariamuoju apklaustas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lietuvių kalbą supranta, parodymus duos lietuviu kalba. Teistas nebuvo, administracine tvarka baustas buvo. Psichiatrinėje ligoninėje negulėjo, į įskaitą įrašytas nebuvo. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje. Dėl jam pareikšto įtarimo gali paaiškinti, kad įtarime nurodytą dieną 2020 m. rugsėjo 16 dieną iš ryto jis buvo namuose. Iki 17 valandos buvo namuose. Po to išėjo iš namų, sutiko su T. T., jam jo pavardė buvo žinoma. Susitiko prie jo namų. Su T. susitikti susirašė per Messenger programėlę. Jo kieme sėdėjo prie stalo ir plepėjo apie viską. Po to T. paskambino M., jo vardas yra M. J.. Jis nepakėlė ragelio, tada jis prisiskambino jo seseriai. Po kažkiek laiko M. atėjo prie jų į kiemą. Tiksliai neprisimena kam paskambino D. D., iš pokalbio suprato, kad D. kartu su kažko ateis prie jų. Kažkur po 8 minučių atėjo D. ir D. S.. Visi kartu išėjo prie seniūnijos, atsisėdo ant laiptų. Po to prie jų dar buvo priėję D. G. (D. G.) ir R. G.. Jie pasisėdėjo ant tų laiptų, D. G. išėjo namo. Jie liko ant laiptų, D. kartu su T. su motociklu nuvažiavo į tą namą, kur buvo incidentas. D. pasakė, kad važiuos pas jį namo. Jie nuvažiavo su T. motociklu, „Jamacha“ raudonos spalvos, tiksliai modelio nepamena. Kai T. su D. išvažiavo, jie liko toje pačioje vietoje, sėdėjo ant laiptų. Toje vietoje liko jis, M., D. ir R. Kas kam skambino jis nežino, D. kalbėjo telefonu. Po to D. jam pasakė, kad jie turi ten nueiti. Jie nuėjo į vietą, kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Toje vietoje buvo pirmą kartą, iki tol pravažiuodavo per tą vietą. Toje vietoje yra senas medinis namas. Kai atėjo buvo jau tamsoka. Jis tik prisimena, kai buvo netoliese namų, prie namo stovėjo taksi automobilis. Prie namo auga pora medžių ir laukai. Jie užėjo į namus, namuose jau sėdėjo D. ir T. (T.), jie gėrė alų. Namuose buvo namų šeimininkas ir jo sugyventinė, dar buvo vyras, kurį sumušė ir jo moteris arba sugyventinė. Pirmą kartą matė šeimininko seserį G., pavardės jis nežino. Ir vyrą kurį sumušė. O namo šeimininką ir jo moterį matė ne pirmą kartą, teko juos matyti prie parduotuvės. Visi sėdėjo, gėrė alų ir kalbėjo tarpusavyje. Jie užėjo, atsisėdo. Jis sėdėjo šalia D. ir D., o M. sėdėjo tarp šeimininko ir jo moters. T. sėdėjo ant savo šalmo, o R. ant lovos kampo. Jie sėdėjo, kalbėjo, tada G. priėjo prie D., pradėjo jį kalbinti, tarp jų vos neįvyko konfliktas, tačiau viskas apsiėjo. Nieko ypatingo nebuvo, jie sėdėjo prie stalo. Po to jie išėjo į lauką. Į lauką išėjo jis, T., D., M. ir R. D. liko tame name. Po to jis atėjo prie jų. Jie jau ruošėsi eiti namo. Tada D. grįžo į namus, jie nuėjo jam iš paskos. Jie stovėjo prie durų visi, išskyrus D. ir T., kurie užėjo į namus. Jis stovėdamas prie durų pamatė, kaip D. eina prie lovos, kur gulėjo tas vyrukas. Vyras buvo labai girtas, tuo metu jis jau miegojo. D. paėmė vyrą ir nutempė jį ant grindų. D. paėmė vyrui už megztinio ir nutempė jį iš namų. Jis pilnai ištempė jį iš namų. Durys liko atidarytos. Priešais namo įėjimo duris D. pradėjo vyrą mušti. D. su rankos kumščiu pradėjo jį mušti per šonkaulius. Vyras tuo metu gulėjo ant šono. Vėliau D. pradėjo uždarinėti duris, tačiau jam nepavyko to padaryti, nes šeimininko sesuo priešinosi, norėjo išeiti į lauką. Tada D. paprašė atnešti kokį nors pagalį. Tuo metu jie stovėjo gal kokių 5 metrų atstumu. Stovėjo visi, išskyrus D. ir D. T. atnešė pagalį ir D. užtvėrė duris. Kai durys buvo užtvertos, jam atrodo D. su D. nutempė vyrą į kitą namo pusę, arti įvažiavimo. Minėtas vyrukas gulėjo jau ant nugaros. Po to D. nuėjo, atidarė duris ir šeimininko sesuo atbėgo pas juos visus, ji pradėjo verkti ir prašė, kad jie nuneštų jį namo. Ji pradėjo verkti dėl to, kad ji suprato, kad jos vyras sumuštas. Ji prašė jį nunešti namo. Jie pašvietė jam į akis, pamatė, kad jo akis pradėjo raudonuoti. Vėliau nepamena, kas nunešė jį namo ir paguldė ant lovos. Jie visi iš paskos užėjo į namus. Tada jį paguldė ant lovos, šeimininko sesuo pasakė, kad pas jį cukrinis debetas. Tada D. paėmė stiklinę vandens su cukrumi ir pradėjo girdyti tam vyrukui. Vyras buvo visas pamėlynavęs. Kai jį pradėjo girdyti vandeniu, jie stovėjo lauke – jis, M. ir R. Kaip jis pamatė, kad asmuo pradėjo mėlynuoti, jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją, nes nieko gero jau nebus. Kas kvietė greitąją, jis nežino. D. paėmė savo telefoną, jie visi jau buvo lauke. Jie visi išėjo iš ten. Su motociklu T. nuvežė D. su R. namo. O jis, M. ir D. ėjo link namų. Kai ėjo trise apie įvykį nekalbėjo, tik po to, kai palydėjo D., M. jo paklausė ar pirmą kartą tai vyksta jo akyse, jis atsakė, kad taip. Viskas, jie išsiskyrė ir jis išėjo namo. Jis savo kaltę pripažįsta dalinai dėl to, kad stovėjo šalia, nieko nedarė. Daugiau neturi ką pasakyti. Į VTAS atstovo klausimą: Ar grįžęs namo pasakė tėvams kas atsitiko, atsakė: Ne nesakė, pavalgė ir nuėjo namo. VTAS atstovo klausymas: Ar gyveni su tėvais ? Atsakymas: Ne tik su mama. Advokato Klausimas: Kas mušė nukentėjusįjį? D. ir D. Advokato klausimas: Kokiomis kūno dalimis mušė? Atsakymas: kumščiais. Advokato klausimas: Į kokias kūno dalis mušė? Atsakymas: Į šonkaulius, į šonus. Advokato klausimas: Ant kokio šono gulėjo nukentėjusysis? Atsakymas – jis gulėjo ant dešinio šono, o jį mušė į kairįjį šoną, nors porą kartų mušė ir į kairįjį šoną. Advokato klausimas: Koks apšvietimas toje vietoje, kur mušė. Atsakymas: Jokio apšvietimo, kaip duris užsidarė jokio apšvietimo nebuvo. Advokato klausimas: Kokiame jūs buvote atstume tuo metu kaip buvo mušamas nukentėjusysis? Atsakymas: Apie 5 metrus. Advokato klausimas: Kodėl D. ir D. mušė nukentėjusįjį? Atsakymas: Jie keistai į jį žiūrėjo namuose, tačiau priežasties jis nežino. Advokato klausimas: Kodėl buvo bandoma uždaryti duris? Atsakymas: Kad šeimininko sesuo negalėtų išeiti, jis suprato, kad tas vyras šeimininko sesers vyras ar vaikinas. Advokato klausimas: Kokie jūsų santykiai su nukentėjusiuoju? Atsakymas: Jis jo niekada nematė. Psichologo klausimas: Jeigu atsukti laiką atgal kaip padėtų nukentėjusiajam? Atsakymas: bandytų sustabdyti, nežino. Daugiau klausimų nėra (2 t., b. l. 198–200).

Liudytojas A. P. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad liudytojo teisės jam išaiškintos, yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Lietuvių kalbą supranta. Vertėjas nereikalingas. Praeitų metų rudenį buvo apklaustas įtariamuoju, dėl vyro sužalojimų aplinkybių. Kiek prisimena vyro vardas buvo J. Savo parodymus prisimena. Įtariamojo apklausos metu buvo dar nepilnametis, apklausoje dalyvavo advokatas, dar kažkas dalyvavo, jau neprisimena. Kiek prisimena jo apklausa buvo filmuota. Apklausos metu parodė, kad lietuvių kalbą supranta, parodymus duos lietuvių kalba. Teistas nebuvo, administracinė tvarka baustas buvo. Psichiatrinėje ligoninėje negulėjo, į įskaitą įrašytas nebuvo. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje. Dėl jam pareikšto įtarimo gali paaiškinti, kad įtarime nurodytą dieną 2020 m. rugsėjo 16 dieną iš ryto buvo namuose. Iki 17 valandos buvo namuose. Po to išėjo iš namų, sutiko su T. T., jam jo pavardė buvo žinoma. Susitiko prie jo namų. Su T. susitikti susirašė per Messenger programėlę. Jo kieme sėdėjo prie stalo ir plepėjo apie viską. Po to T. paskambino M., jo vardas yra M. J.. Jis nepakėlė ragelio, tada jis prisiskambino jo seseriai. Po kažkiek laiko M. atėjo prie jų į kiemą. Tiksliai neprisimena kam paskambino D. D., iš pokalbio suprato, kad D. kartu su kažkuo ateis prie jų. Kažkur po 8 minučių atėjo D. ir D. S.. Visi kartu išėjo prie seniūnijos, atsisėdo ant laiptų. Po to prie jų dar buvo priėję D. G. ir R. G.. Jie pasėdėjo ant tų laiptų, D. G. išėjo namo. Jie liko ant laiptų, D. kartu su T. su motociklu nuvažiavo į tą namą kur buvo incidentas. D. pasakė, kad važiuos pas jį namo. Jie nuvažiavo su T. motociklu, Jamacha raudonos spalvos, tiksliai modelio nepamena. Kaip T. su D. išvažiavo, jie liko toje pačioje vietoje, sėdėjo ant laiptų. Toje vietoje liko jis, M., D. ir R. Kas kam skambino jis nežino, D. kalbėjo telefonu. Po to D. jam pasakė, kad jie turi ten nueiti. Jie nuėjo į vietą, kuri yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Toje vietoje buvo pirmą kartą. Toje vietoje yra senas medinis namas. Kai atėjo, buvo jau tamsoka. Jis tik prisimena, kaip buvo netoliese namų, prie namo stovėjo taksi automobilis. Prie namo auga pora medžių ir laukai. Jie užėjo į namus, namuose jau sėdėjo D. ir T. (T.) jie gėrė alų. Namuose buvo namų šeimininkas ir jo sugyventinė, dar buvo vyras kurį sumušė ir jos moteris arba sugyventinė. Pirmą kartą matė šeimininko seserį G., pavardės ji nežino. Ir vyrą kurį sumušė. O namo šeimininką ir jo moterį matė ne pirmą kartą. Teko juos matyti prie parduotuvės. Visi sėdėjo, gėrė alų ir kalbėjo tarpusavyje. Jie užėjo, atsisėdo. Jis sėdėjo šalia D. ir D., o M. sėdėjo tarp šeimininko ir jo moters. T. sėdėjo ant savo šalmo, o R. ant lovos kampo. Jie sėdėjo, kalbėjo, tada G. priėjo prie D., pradėjo jį kalbinti, tarp jų vos neįvyko konfliktas, tačiau viskas apsiėjo. Nieko ypatingo nebuvo, jie sėdėjo prie stalo. Po to jie išėjo į lauką. Į lauką išėjo jis, T., D., M. ir R. D. liko tame name. Po to jis atėjo prie jų. Jie jau ruošėsi eiti namo. Tada D. grįžo į namus, jie nuėjo jam iš paskos. Jie stovėjo prie durų, visi išskyrus D. ir T., kurie užėjo į namus. Jis stovėdamas prie durų pamatė, kaip D. eina prie lovos, kur gulėjo tas vyrukas. Vyras buvo labai girtas, tuo metu jis jau miegojo. D. paėmė vyrą ir nutempė jį ant grindų. D. paėmė vyrui už megztinio ir nutempė jį iš namų. Jis pilnai ištempė jį iš namų. Durys liko atidarytos. Priešais namo įėjimo duris D. pradėjo vyrą mušti. D. su rankos kumščiu pradėjo jį mušti per šonkaulius. Vyras tuo metu gulėjo ant šono. Vėliau D. pradėjo uždarinėti duris, tačiau jam nepavyko to padaryti, nes šeimininko sesė priešinosi, norėjo išeiti ji į lauką. Tada D. paprašė atnešti kokį nors pagalį. Tuo metu jie stovėjo gal kokių 5 metrų atstumu. Stovėjo visi, išskyrus D. ir D. T. atnešė pagalį ir D. užtvėrė duris. Kai durys buvo užtvertos, jam atrodo D. su D. nutempė vyrą į kitą namo pusę, arčiau įvažiavimo. Minėtas vyrukas gulėjo jau ant nugaros. Po to D. nuėjo atidarė duris ir šeimininko sesuo atbėgo pas juos visus, ji pradėjo verkti ir prašė, kad jie nuneštų jį namo. Ji pradėjo verkti, dėl to, kad ji suprato, kad jos vyras sumuštas. Ji prašė jį nunešti namo. Jie pašvietė jam į akis, pamatė, kad jo akis pradėjo raudonuoti. Vėliau nepamena, kas nunešė jį namo ir paguldė ant lovos. Jie visi iš paskos užėjo į namus. Tada jį paguldė ant lovos, šeimininko sesuo pasakė, kad pas jį cukrinis debetas. Tada D. paėmė stiklinę vandens su cukrumi ir pradėjo girdyti tam vyrukui. Vyras buvo visas pamėlynavęs. Kai jį pradėjo girdyti vandeniu jis, M. ir R. stovėjo lauke. Kai jis pamatė, kad asmuo pradėjo mėlynuoti, jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją, nes nieko gero jau nebus. Kas kvietė greitąją jis nežino. D. paėmė savo telefoną, jie visi jau buvo lauke. Jie visi išėjo iš ten. Su motociklu T. nuvežė D. su R. namo. O jis, M. ir D. ėjo link namų. Kai ėjome trise apie įvykį nekalbėjo, tik po to kai palydėjo D., M. jo paklausė ar pirmą kartą tai vyksta jo akyse, jis atsakė, kad taip. Viskas jie išsiskyrė ir jis išėjo namo. Nori pasakyti, kad kiek prisimena vyrą mušė tik D., o D. D. jį tik ,,ištempė'' iš namų. Kodėl apklausos metu atsakydamas į klausimus, pasakė, kad vyrą mušė D. ir D. nežino. Pasilieka prie savo parodymų. Daugiau neturi ką pasakyti (3 t., b. l. 6–8).

Įtariamuoju apklaustas T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtariamojo teisės jam išaiškintos. Lietuvių kalbą supranta parodymus duos lietuvių kalba. Įtarimo esmė suprantama. Teistas nebuvo, administracinė tvarka nebaustas. Psichiatrijos ligoninėse negydytas. Narkotinių medžiagų nevartoja. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju. Dėl jam pareikšto įtarimo gali paaiškinti, kad visus įtarime išvardytus asmenis jis pažįsta. Nepažįsta tik asmens J. S.. D. D. ir M. J. yra buvę klasiokai. A. P. yra jo sūnėnas, o D. S. yra jo pažįstamas. Šių metų rugsėjo 16 dieną, jam atrodo tai buvo trečiadienis, nuo 6 valandos ryto iki 18 valandos vakaro jis buvo darbe. Kiekvieną dieną iš ryto jo atvažiuoja automobilis ir nuveža į darbą. Jo darbo vieta nėra pastovi, dirba objektuose. Jam atrodo pareitą trečiadienį dirbo prie Žaliųjų ežerų. Apie 18 valandą vakaro jį parvežė namo. Jis jau atsigulė į lovą, ilsėjosi, apie 19 valandą jam į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino D.. Pokalbio metu jis paprašė jo išeiti į lauką. Iš to suprato, kad jis kažkur netoli jo namų. Jis išėjo į lauką. Pamatė D., jis buvo ne vienas, su juo buvo M. J., D. ir D. pusbrolis R. G.. D. jo paklausė, ar jis gali jį nuvežti į parduotuvę. Jis pasakė jam, kad apsirengs ir gali jį pavežti iki parduotuvės. Pokalbio metu buvo sutarta, kad jie su D. nuvažiuos į parduotuvę ir po to važiuos į (duomenys neskelbtini). D. paminėjo šeimininko vardą, tačiau jis jo neprisimena. Jis pasakė, kad ten jų laukia. Jis tai pat pasakė R., D. ir M. eiti tenai. Iš visų reakcijos buvo matyti, kad jie žinojo, kur reikės jiems eiti. Jis asmeniškai nesuprato apie kokius namus jie kalba, nes nė karto iki įvykio nebuvo tenai. Jis turi savo motociklą „Jamacha“, raudonos spalvos. Tada jis su D. atsisėdo ant motociklo ir nuvažiavo į parduotuvę "Durga'', Minsko plente. Ta parduotuvė dirba visą parą, ten dažnai apsistoja "furistai''. D. nuėjo į parduotuvę. Jis liko jo laukti prie parduotuvės. D. išėjo iš parduotuvės, rankoje laikė maišelį, kuriame buvo "skarbonkės'' su alumi. Tiksliai kiek jų ten buvo nepasakys. Tada jie važiavo link tų namų, apie kurios buvo minėjęs D. Labai greitai atvažiavo prie jo namų. Jis buvo su šalmu. Ar D. turėjo šalmą, jis neprisimena. Namas yra senos statybos, medinis. Kiek pamena, labai arti daugiau nėra namų. Kaip atvažiavo, buvo jau tamsu, neprisimena, jam atrodo jokių priestatų prie namo nematė, kiek pamena, netoliese namų auga krūmai, apie 100 metrų auga medžiai. Nurodytoje vietoje buvo pirmą kartą. D. nuėjo į namus. Jis liko prie namų, stovėjo, rūkė. Tuo metu prie namų atėjo M. J., D. S., A. P. ir R. G.. Jie visi kartu užėjo į namą. Jis D. paklausė ar jie bus ilgai čia. Tuo metu namuose buvo namų šeimininkas, vardo pavardės jo nežino, matė jį antrą kartą gyvenime. Tai pat namuose buvo jo sugyventinė, vardo pavardės jis jos irgi nežino. Tai pat dviese sėdėjo vyras ir moteris. Vyrą ir moterį matė pirmą kartą gyvenime. Vyrui apie 28 metai, vidutinio kūno sudėjimo. Daugiau apie jį nieko pasakyti negali. Kai užėjo į namus, visi sėdėjo, vartojo alkoholį. Minėtas vyras sėdėjo ant lovos. Visi kiti sėdėjo prie stalo. Jis asmeniškai D. paklausė ar jie greitai. Jis pasakė, kad greitai važiuosim. Jis išėjo į lauką parūkyti. Prie jo atėjo D., pasakė, kad jis greitai ateis ir prašė jo palaukti. Jis grįžo į namus, girdėjo, kaip šaukė namo šeimininko sugyventinė. Tuo metu jis buvo prie namų, stovėjo prie išardytos mašinos, kuri yra netoli namų. Galima sakyti stovėjo tarp namų ir mašinos. Tada pamatė D. ir D. Jie laikydami vyrą už rankų tempė jį pro namo duris. Matė, kad asmuo labai girtas buvo, jo kojos vilkosi ant žemės. D. su D. numetė jį ant žemės. Asmuo gulėjo ant nugaros. Nieko jis nesakė, nes matėsi, kad jis neblaivus. R. G. sušuko, kad laikytų duris. Jis nubėgo paimti pagalio. R. G. laikė duris. Tuo metu, prie gulinčio vyro arčiau priėjo D., rankos kumščiu sudavė į krūtinę. Vyras susilenkė ir jau gulėjo ant šono. Tada D. dar sudavė jam rankos kumščiu smūgį į nugarą. Tuo metu išbėgo į lauką moteris, kuri pažinojo vyrą ir kartu su juo sėdėjo. Ji išbėgo į lauką ir iškarto nuskubėjo prie gulinčio asmens, tuo metu D. su koja sudavė vyrui į pilvą. Vyras pradėjo dejuoti, nieko nesakė, veidas pradėjo mėlynuoti. D. su D. norėjo jį pakelti, kad jis atsistotų. Tačiau asmuo jau atsistoti negalėjo. Visi kiti buvę asmenys stovėjo netoliese ir žiūrėjo, nieko nedarė. Jie stovėjo netoliese. Stovėjo visi kartu. D. su D. paėmė vyrą ir užnešė į namus ir paguldė jį ant lovos. Vyras jau pradėjo dusti, jo veidas mėlynavo. Jis dar užėjo į namus paklausti, kaip vyras. Matė, kad kažkas pradėjo kviesti greitąją, visi išsilakstė. D. jo kartu su R. laukė prie namų. Jie atsisėdo ant motociklo ir jis juos nuvežė namo. D. jam pasakė: "Tu ten nebuvai, tu nieko nematei, tu buvai namuose''. Jis pas nukentėjusįjį jokio telefono nematė, kur jis galėtų būti, jis nežino. Daugiau nieko pasakyti negali. Į advokato klausimą: Kodėl nebandė sustabdyti D. ir D., kada jie vartojo smurtą prieš asmenį? Atsakymas: Jis bijojo, kad jie galėjo jį sumušti (3 t., b. l. 26–28).

Įtariamuoju papildomai apklaustas T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtariamojo teisės jam išaiškintos. Prie savo 2020 m. rugsėjo 23 dieną duotų parodymų nori paaiškinti, kad sumelavo, kad įvykio dieną nematė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono. Kai užėjo į namus pas nukentėjusįjį J. S. (vardą ir pavardę žino iš jam įteikto pranešimo apie įtarimą), nematė mobiliojo ryšio telefono. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, būnant namuose nekalbėjo su nukentėjusiuoju ir namuose nesėdėjo su juo. Po to, kaip D. ir D. ištempė nukentėjusįjį į lauką, iš pradžių smūgį sudavė jam D., o po to D. Jis, M. ir A. (S.) stovėjo netoliese. Matė, kad prie jų pribėgo R. G. ir labai greitai grįžo atgal prie jų. Galima sakyti, jis pribėgo prie D. Jis matė, kad R. pasilenkė prie gulinčio asmens, kažką pakėlė nuo žemės ir grįžo prie jo. Ką pakėlė, jis nematė, nes buvo jau tamsu. Jis nubėgo pats, jo niekas nekvietė. R. priėjo prie jo ir padavė jam mobiliojo ryšio telefoną. Jis iš karto suprato, kad tai nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas, nes jis buvo atidaręs pažiūrėti kas yra mobiliajame telefone ir pamatė, kad buvo parašytas vardas "J.''. Suprato, kad R. perdavė jam gulinčio vyro telefoną. Tai buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, jo dėklas pilkos spalvos, ekranas liečiamas, juodos spalvos. Daugiau kokių nors išskirtinių požymių telefonas neturėjo. Kai R. padavė jam mobiliojo ryšio telefoną, nepasakė, kieno tai mobiliojo ryšio telefonas. Iš pradžių jis pažiūrėjo kieno tai telefonas, o po to paėmė minėtą mobiliojo ryšio telefoną ir įdėjo sau į striukes kišenę. Niekas nematė, kaip jam R. padavė mobiliojo ryšio telefoną, nes jis greitai įdėjo į striukes kišenę. Po to niekas jo neklausė, kur mobiliojo ryšio telefonas, kurį jam perdavė R. G.. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, jis R. ir D. nuvežė namo. Atvažiavę prie D. namų, jie nekalbėjo apie mobiliojo ryšio telefoną. D. jam tik pasakė rusiškai: "Tibia tam nebilo, ty byl doma''. Ir jis išvažiavo. Atvažiavęs namo, jis paėmė mobiliojo ryšio telefoną, išėmė SIM kortelę, kiek pamena Tele2 Pildyk, numerio netikrino ir nežino. Mobiliojo ryšio telefono ekrano paveikslėlis, toks koks yra dabar, jam atrodo piramidės. Nuotraukos jokios nebuvo. Prisimena, buvo nuotraukos, jų nežiūrėjo, greitai ištrynė, tai pat buvo kontaktai, jų buvo nedaug. Nieko neįprasto telefone nebuvo. Modelis mobiliojo ryšio telefono yra „Samsung A6“. Grįžęs namo, jis išėmė mobiliajame telefone buvosią kortelę Tele2 Pildyk ir ją išmetė namuose į šiukšlių dėžę. Jis iš savo mobiliojo ryšio telefono išėmė SIM kortelę Tele2 Pildyk su Nr. (duomenys neskelbtini) ir įdėjo ją į nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną. Jis niekam neskambino iš telefono. Prieš tai visus buvusius duomenis ištrynė. Sekančią dieną jis susitiko su A., jis pamatė pas jį mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis jo neklausė iš kur pas jį mobiliojo ryšio telefonas, o jis jam nesakė. Jis tiesiog matė pas jį nurodytą mobiliojo ryšio telefoną. Jam atrodo praeitą sekmadienį, t. y. 2020 m. rugsėjo 20 d. jis nusipirko SIM kortelę "Ežys'' ir irgi ją įdėjo į nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną. Jam atrodo tą pačią dieną skambino savo tėvui. Numerio kortelės neprisimena. Jis galvojo sutaisys savo telefoną ir nukentėjusiojo telefoną padės jį namuose, ir telefonas liks pas jį. Jis suprato, kad jis pavogė mobiliojo ryšio telefoną, dėl to labai gailisi. Visą tą laiką, kol turėjo nukentėjusiojo telefoną su jo SIM kortele, niekas neskambino. Su R. nesitarė, kad pavogs mobiliojo ryšio telefoną. Jam būnant namuose, jis nematė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono. Jis niekam nepasakojo, iš kur pas jį nurodytas mobiliojo ryšio telefonas. Su R. nekalbėjo apie jo paimtą mobiliojo ryšio telefoną, jis jo neklausė, kur jo paimtas mobiliojo ryšio telefonas. Prisiminė, dėl ko kilo konfliktas namuose J. S., vardą pavardę žino iš jam įteikto pranešimo apie įtarimą, moteris, vardo pavardės jos nežino, pradėjo varyti visus iš namų, jie visi nenorėjo išeiti. J. irgi pasakė, kad jie išeitų. Namo šeimininkas pasakė rusiškai: "Pacimu ty ich vyganiajes?'' Po to D. pasakė: "Civo tut vaznikajete vse''. Tuo metu jis išėjo iš namų. Kai jie pradėjo šaukti, lauke to jau nieko negirdėjo. Kažkur po 10 minučių išėjo visi. Jis stovėjo prie motociklo, prie jo priėjo M., paprašė parūkyti, tada priėjo D. su D. paprašė jo irgi cigaretės, jis jiems padavė po cigaretę, jie užsirūkė. Jie "padarė porą dūmų''. D. rusiškai pasakė D.: "Davaj ivo vytascim?''. Jis tai pasakė žiūrėdamas į D. Jis suprato, kad D. kreipiasi į D., tačiau esmės jis nesuprato. Jie nuėjo į namus ir ištempė nukentėjusįjį. Pradėjo jį mušti, kaip jau pasakojo pirmos apklausos metu. Viskas ką pasakojo pirmos apklausos metu yra tiesa, tik sumelavo dėl mobiliojo ryšio telefono. Labai gailisi, kad paėmė svetimą mobiliojo ryšio telefoną. Daugiau nieko pasakyti negali (3 t., b. l. 33–34).

2020 m. rugsėjo 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. D., atpažino ir parodė A. P., kurį atpažino kaip vaikiną, pravarde "S." (A. P.) (1 t., b. l. 59–64).

2021 m. birželio 17 d. ikiteisminis tyrimas įtariamųjų T. T., A. P. ir M. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (2 t., b. l. 139–158).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3379/2020(01) nurodoma: 1. J. S. nustatyta krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas: VIII–XI dešinės pusės šonkaulių lūžiai su plaučių sumušimu ir su aplinkine poodine kraujosruva bei oru ir krauju dešinėje krūtinplėvės ertmėje bronchinės astmos, bronchektazinės ligos ir plautinės širdies su lėtiniu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu bei alkoholinės intoksikacijos fone (2,9 g/1 etilo alkoholio kraujyje), sukėlęs ūmų kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo paūmėjimą (kardiopulmoninį šoką) su bradikardija iki asistolijos. 2. Sužalojimai J. S. padaryti nemažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. 3. Sužalojimai padaryti iki keleto valandų laikotarpyje iki kreipiantis medicininės pagalbos. Medicininių požymių, kurie nurodytų į kartotiną traumavimą nekonstatuota. 4. Sužalojimas kvalifikuojamas visumoje nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui ir sukėlė lėtinio kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo paūmėjimą iki asistolijos), bet nebuvo vienintele ir betarpiška asistolijos priežastimi. 5., 6. Sužalojimai padaryti kietu buku, galimai riboto paviršiaus daiktu, tačiau kokiu konkrečiai pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės, nes specifinių sužalojimo daiktą identifikuojančių požymių neužsifiksavę. 7. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kietu buku, galimai riboto paviršiaus daiktu suduodant per dešinį krūtinės ląstos šoną, tiek krentant ir dešiniu krūtinės ląstos šonu atsimušant į kietą buką riboto paviršiaus daiktą. 8. Atsakyta trečiame išvados punkte (1 t., b. l. 137–139).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2660/2020(01) nurodoma: D. D. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos II-o piršto nugariniame paviršiuje. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tiriamajam nustatytas vienas sužalojimas, padarytas 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio formą, dydį ar žalojusių įrankių skaičių, neužsifiksavo. Nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje. Nustatytas sužalojimas padarytas 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. D. D. patiriant nustatytą sužalojimą galėjo jausti fizinį skausmą (3 t., b. l. 77–78).

Dėl įrodymų vertinimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. D. ir D. S., veikdami bendrininkų grupėje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kilus asmeniniam konfliktui su nukentėjusiuoju J. S., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o būtent – tyčia kartu sudavė rankomis nukentėjusiajam į krūtinę, tokiu būdu palauždami galimą nukentėjusiojo J. S. pasipriešinimą ir bendrais veiksmais tyčia sudavė ne mažiau vieno smūgio rankomis nukentėjusiajam J. S. į krūtinės ląstos dešinę pusę, tokiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus ir taip tyčia savo bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, o kaltinamasis D. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją, nurodytą ikiteisminio tyrimo metu, ir prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino panaudojęs smurtinio pobūdžio veiksmus bei dėl to kilusias pasekmes. Jų nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo J. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Nusikalstamos veikos pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam – nustatyti remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada. Kartu teismas pažymi, kad sugretinus nukentėjusiojo parodymus su specialisto išvada, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus pažymėtina, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo padaryti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Analizuojant šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad būtini objektyvieji komentuojamo nusikaltimo požymiai – tai pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas), žalingi padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-209/2017 ir kt.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo. Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji D. D. ir D. S. suvokė, jog suduodami rankomis nukentėjusiajam į krūtinę palaužė galimą nukentėjusiojo pasipriešinimą ir suduodami ne mažiau vieno smūgio rankomis į nukentėjusiojo krūtinės ląstos dešinę pusę elgiasi pavojingai, kad jų veiksmai gali sukelti sveikatos sutrikdymus, kad nukentėjusysis dėl jų veiksmų gali ne tik nukristi, bet ir krisdamas patirti sveikatos sutrikdymus, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamieji nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdami netiesiogine tyčia. Kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad D. D. ir D. S. atliko jiems kaltinime inkriminuotus veiksmus, todėl aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad D. D. ir D. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupėje ir netiesiogine tyčia, smurtavo J. S. atžvilgiu ir nesunkai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamųjų veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl D. D. skirtinos bausmės

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad D. D. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį) už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę D. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – netiesioginę tyčią, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. jis bendrais veiksmais su kitu kaltinamuoju naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis D. D. teistas keturis kartus, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis padarė praėjus dviem dienoms po nusikaltimo už kurį nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu padarymo, t. y. nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveiktą 2020 m. rugsėjo 16 d., o minėtu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 2020 m. rugsėjo 14 d. padarymą. D. D. administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 52–61), paskirtų piniginių nuobaudų nemokantis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. D. neatlikdavęs paskirtų bausmių ir neišnykus teistumui vėl nusikalsdavo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nepateisindavo jam parodyto teismo pasitikėjimo, kadangi jo elgesį prižiūrinti tarnyba (Lietuvos Probacijos tarnyba) su teikimu panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą kreipdavosi į teismą, kas teismui leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo D. D. neigiamą požiūrį į teisėje ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išvada bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas D. D. atitinka, tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-27-976/2020 ir kt.). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar nuteistasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta D. D. tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos jau buvo teistas, tame tarpe ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai (analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje), nagrinėjamą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai padarė teistumui neišnykus. Akcentuotina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam taikytos švelnesnio pobūdžio – laisvės apribojimo, arešto bausmės, įtakos jo elgesiui teigiama linkme neturėjo, jo nepataisė, nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš kaltinamojo D. D. teistumų matyti, kad jam jau du kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai D. D. taip pat teigiamo poveikio nepadarė. Baudžiamojoje byloje nustatytos ir aptartos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik D. D. realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, praeityje ne kartą teistam, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, nagrinėjamoje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, jog praeityje kaltinamajam D. D. jau ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo kaltinamasis nepateisino, toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog D. D. negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu, taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, turi būti siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus. Nurodytus aplinkybės paneigia bet kokias galimybes kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam D. D. skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. D. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo D. D. atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, kurios padarytos 2020 m. rugsėjo 14 d. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2020 m. rugsėjo 16 d., todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos.

BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo D. D. atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų (BK 138 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), kurios padarytos 2020 m. rugsėjo 14 d. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2020 m. rugsėjo 16 d. Taigi, yra susiklosčiusi situacija, kai beveik tuo pačiu metu (tarp veikų padarymo praėjęs vos dviejų dienų laikotarpis) padarytos nusikalstamos veikos buvo tiriamos atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose, o veikas padaręs asmuo teisiamas dviejose skirtingose baudžiamosiose bylose.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasakyta, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013-06-18 nutartis Nr. 2A-7-6/2013). Taigi, aptartas teisinis reguliavimas, šiuo klausimu suformuota teismų praktika bei nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą bendrinant bausmes prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį, lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai D. D. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 17 d. (3 t., b. l. 44, 92–94, 105–107, 123–125, 137–139, 152–155, 163–165), nuo 2020 m. balandžio 12 d. 23 val. 50 min. iki 2020 m. balandžio 14 d. 19 val. 27 min. (pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį) ir laikas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 165–167, 168–170), paliktinos galioti iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Dėl D. S. skirtinos bausmės

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę D. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – netiesioginę tyčią, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. jis bendrais veiksmais su kitu kaltinamuoju naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis D. S. neteistas, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas tik keturis kartus už smulkių nusižengimų padarymą ir visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai.

Nors prokuroras prašė už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam D. S. skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką būtina atsižvelgti taikinamąją teisingumo funkciją, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik kaltinamojo įkalinimu. Kaip jau minėta D. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, dėjo pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju, savo elgesį vertino kritiškai. Aptartas teisės reguliavimas ir nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai D. S. gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, o paskiriant pačią švelniausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant didesnį nei baudžiamojo įstatymo numatytas vidurkis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai D. S. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. kovo 23 d. (4 t., b. l. 72, 144–146, 158–160, 172–175, 5 t., 9–12, 40–42), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad D. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko.

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 43–44,), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 535, 65 (šešių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 65 centų) turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo J. S. gydymo išlaidomis (1 t., b. l. 62–63, 64). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir D. D. bei D. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Už šią nusikalstamą veiką teismas kaltais pripažino D. D. ir D. S., todėl šio ieškinio suma – 6 535, 65 (šeši tūkstančiai penki šimtai trisdešimt penki eurai ir 65 centai) solidariai priteistina iš D. D. ir D. S..

Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 185).

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų iki 7 000 (septynių tūkstančių) eurų (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 eurai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 eurai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 eurai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1 500 eurai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2 200 eurai). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 20 centus) eurų suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, Nr. 2K-386/2009). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų prarado darbą, jam sutriko sveikata – pusė metų jautė skausmus, buvo sunku kvėpuoti, ir šiuo metu jaučiasi blogai, sunki sveikata, lankosi pas gydytoją. Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo galimybės, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiojo asmens gyvenimo kokybę, buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajam būtų ribotos jo judėjimo galimybės, t. y. kaltinamasis dirba. Pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3379/2020 (01) (1 t., b. l. 137–139) matyti, kad nusikalstama veika nebuvo vienintelė ir betarpiška nukentėjusiajam J. S. sukelto lėtinio kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamo paūmėjimo iki asistolijos priežastis. Nukentėjusiajam J. S. ūmus kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo paūmėjimas (kardiopulmoninis šokas) su bradikardija iki asistolijos buvo sukeltas ir dėl alkoholinės intoksikacijos (2,9 g/l etilo alkoholio kraujyje). Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados, pagal nukentėjusiojo J. S. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenis, jam iki nusikalstamos veikos padarymo buvo išduotos dvi darbingumo lygio pažymos –dėl 45% darbingumo lygio ir dėl 40% darbingumo lygio. Darbingumo lygio priežastys – ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės. Nukentėjusysis iki nusikalstamos veikos padarymo pastoviai vartojo vaistus, jį vargino dusulys, nustatytas ryškus lėtinis bronchitas, bronchektazinė liga, vaikystėje diagnozuota bronchinė astma, nuo vaikystės kartojasi plaučių uždegimai. Vėliau konstatuota klinikinė diagnozė – sunki bronchinė astma, paūmėjimas; bronchektazės; kvėpavimo nepakankamumas, nealerginė astma. Nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. J. S. gydytas VUL Santaros klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centro pulmonologijos ir alergologijos poskyryje. Pagrindinė diagnozė – J47 Bronchektazės, paūmėjimas. Lydinčios ligos – J96.10 Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, paūmėjimas; J45.1 Nealerginė bronchinė astma, sunki eiga, nekontroliuojama; 127.9 Plautinė širdies liga, nepatikslinta; 150.0 Stazinis širdies nepakankamumas. Po nusikalstamos veikos padarymo ir po stacionarinio gydymo (reanimacijos ir intensyvios terapijos bei krūtinės chirurgijos skyriuose) nukentėjusysis jautėsi patenkinamai, jam diagnozuota J45.1 Bronchinė astma, bronchektazės, centrilobulinė emfizema, lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, sinusinė tachikardija, t. y. iš esmės diagnozuotos tokios pačios ligos, kaip ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis dar ir iki nagrinėjimo nusikaltimo padarymo turėjo sveikatos sutrikimų ir jo teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės dėl sunkaus kvėpavimo ir blogos savijautos, nėra sąlygotos vien dėl nusikalstama veika padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat parenkant konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes – kad nukentėjusiajam nepadaryta turtinė žala, civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinė ligonių kasai padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamųjų kaltės formą – netiesioginę tyčią, į paties nukentėjusiojo būseną ir veiksmus konflikto metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajam J. S. iš kaltinamųjų priteistinos neturtinės žalos suma mažintina iki 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų ir solidariai priteistina iš D. D. ir D. S..

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2021 m. gruodžio 20 d. pažymą (5 t., b. l. 146–148), kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo D. D. gynybą sudaro 515, 43 (penkis šimtus penkiolika eurų ir 43 centus).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-418-626/2020).

Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. D. D. advokatas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu numatytu pagrindu, t. y. nustačius tarp kaltinamųjų D. D. ir D. S. gynybos interesų prieštaravimus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą tarp kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų nebeliko, nustatyta, kad D. D. yra nedirbantis. Taip pat įvertinama valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtis, t. y. byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, ankstesni numatyti teisiamieji posėdžiai buvo atidedami (trukdavo ne ilgą laiko tarpą), teisminis bylos nagrinėjimas nebuvo intensyvus. Nors ir prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam D. D. suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti nuteistojo turtinę padėtį, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo D. D. gynyba, priteisimo, atmestinas.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 3 vnt. 0,5 l. talpos tuščių skardinių su užrašais “Zubr”, 3 vnt. 0,568 l. talpos tuščių skardinių su užrašais “Gubernatorius”, 3 vnt. 0,5 l. talpos tuščių skardinių su užrašais “Paderborner”, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (1 t., b. l. 56–57, 58), nuosprendžiu įsiteisėjus sunaikintos;

2) J. S. priklausančios pilkos spalvos kelnės, juodos trumpikės, kojinės, batai, sukarpyti marškinėliai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (1 t., b. l. 147–148, 149), nuosprendžiu įsiteisėjus, esant prašymui gražintini savininkui J. S., o nesant prašymo – sunaikintini;

3) D. D. priklausantys raudonos spalvos sportbačiai, pilkos spalvos šortai, juodos spalvos megztinis su baltos spalvos užrašu ,,Puma", juodos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su vilkų piešiniais, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje (3 t., b. l. 83–84, 85), nuosprendžiu įsiteisėjus, esant prašymui gražintini savininkui D. D., o nesant prašymo – sunaikintini;

4) garantinio talono, medicinos dokumentų išrašo, mobiliojo ryšio telefono pirkimo čekio kopijos, pridėtos prie bylos, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. D. (D. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. D. (D. D.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę D. D. (D. D.) skirti 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai D. D. (D. D.) buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 17 d., nuo 2020 m. balandžio 12 d. 23 val. 50 min. iki 2020 m. balandžio 14 d. 19 val. 27 min. (pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį) ir laikas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. D. (D. D.) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. S. (D. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai D. S. (D. S.) buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. kovo 23 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad D. S. (D. S.) šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko.

D. S. (D. S.) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš D. D. (D. D.) ir D. S. (D. S.) solidariai 6 535,65 (šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 65 centus) eurus Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai padarytą žalą.

Nukentėjusiojo J. S. (J. S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. D. (D. D.) ir D. S. (D. S.) solidariai nukentėjusiojo J. S. (J. S.) naudai 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su D. D. (D. D.) gynyba, priteisimo, atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 3 vnt. 0,5 l. talpos tuščias skardines su užrašais “Zubr”, 3 vnt. 0,568 l. talpos tuščią skardinę su užrašais “Gubernatorius”, 3 vnt. 0,5 l. talpos tuščias skardines su užrašais “Paderborner”, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) J. S. (J. S.) priklausančias pilkos spalvos kelnes, juodas trumpikes, kojines, batus, sukarpytus marškinėlius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, esant prašymui gražinti savininkui J. S., o nesant prašymo – sunaikinti;

3) D. D. (D. D.) priklausančius raudonos spalvos sportbačius, pilkos spalvos šortus, juodos spalvos megztinį su baltos spalvos užrašu ,,Puma", juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su vilkų piešiniais, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiu įsiteisėjus, esant prašymui gražinti savininkui D. D., o nesant prašymo – sunaikinti;

4) garantinio talono, medicinos dokumentų išrašo, mobiliojo ryšio telefono pirkimo čekio kopijos, pridėtos prie bylos, paliktinos saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas