- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-129-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03768-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Trečiasis asmuo
- A. K., ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-415-902/2021 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, tretiesiems asmenims A. K., ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. J. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir atsakovė) 8 012 Eur žalos atlyginimo už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, 210 Eur išlaidų už nepriklausomo vertintojo atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą, 151,25 Eur išlaidų už automobilio saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. gruodžio 11 d. apie 11.37 val. kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis BMW X Reihe, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis BMW), kurį vairavo ieškovas, bei automobilis Jaguar X-Type, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis Jaguar), kurį vairavo trečiasis asmuo A. K.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Už eismo įvykį yra atsakingas automobilio Jaguar vairuotojas, kuris įvažiuodamas iš šalia kelio esančios teritorijos (automobilių stovėjimo aikštelės) į kelią, nepraleido keliu važiuojančio automobilio BMW ir su juo susidūrė, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 102 punkto reikalavimus (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms).
3. Pažymėjo, kad automobilio Jaguar transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta atsakovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, draudimu. Apie eismo įvykį pranešė policijai, atvykę pareigūnai patikrino vairuotojų užpildytą eismo įvykio deklaraciją, komisariate tyrimas dėl šio eismo įvykio nebuvo atliekamas. Ieškovas per įstatymo numatytus terminus pateikė atsakovei pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, visus reikalingus dokumentus ir informaciją apie įvykio aplinkybes ir pasekmes, sutiko, kad draudimo bendrovė galėtų gauti iš įvairių institucijų informaciją apie ieškovui priklausantį automobilį, taip pat atsakovės prašymu pateikė savo mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinę, surašė patikslintus išsamius paaiškinimus. Po eismo įvykio atsakovės atstovai atvykę apžiūrėjo automobilį, jį fotografavo. Tokiu būdu, visas nukentėjusio asmens aukščiau nurodytame įstatyme įtvirtintas pareigas ieškovas tinkamai įvykdė.
4. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė ieškovui paskaičiavo 7 082 Eur eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą, tačiau ieškovas nesutiko su žalos paskaičiavimu ir kreipėsi į nepriklausomą vertintoją M. L., kuris pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 20-03-002. Atsakovė atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, vadovaujantis nepriklausomo specialisto technikos mokslų daktaro V. M. pateikta išvada, nurodydama, kad jai nekyla prievolė atlyginti žalą už automobilio BMW sugadinimus, nes fiksuotų sugadinimų analizė patvirtina faktą, jog jie tarpusavyje suderinti sąlyginai, atsitikę kitomis nei turima informacija aplinkybėmis. Ieškovo nuomone, šio eksperto išvados kelia pagrįstų abejonių, tyrimas buvo atliktas tik pagal foto nuotraukas, pats ekspertas transporto priemonių neapžiūrėjo, ekspertas rėmėsi skaitmeniniais duomenimis, be to, buvo fotografuota nenaudojant mastelinės liniuotės, naudota liniuotė buvo pastatyta ne stačiu kampu, o buvo paguldyta, tai iškraipo matavimus. Ekspertas paskaičiavo susidūrimo metu buvusį automobilių greitį bei sumodeliavęs jų tarpusavio bei kelio atžvilgiu padėtį, darydamas išvadas rėmėsi foto nuotraukose užfiksuotais automobilių paliktais pėdsakais, tačiau šie pėdsakai nebuvo užfiksuoti plane ar schemoje, neišmatuoti, nepažymėta jų pradžia ir pabaiga, ilgis, tai kelia abejones dėl padarytos išvados, kadangi ji buvo padaryta remiantis nepatikimais duomenimis. Automobilio Jaguar vairuotojui žiūrint į kairę, saulė švietė jam iš priekio, kelias blizgėjo, tokios aplinkybės apsunkino galimybę tiksliai ir tinkamai įvertinti padėtį pagrindiniame kelyje, į kurį jis ketino važiuoti.
5. Prašė eismo įvykio metu jo automobiliui padarytą 8 012 Eur žalą priteisti vadovaujantis vertintojo M. L. sudaryta ataskaita Nr. 20-03-002, nes transporto priemonės vertinimas buvo atliktas surinkus visus vertinimui reikalingus dokumentus, informaciją, transporto priemonė buvo apžiūrėta, vertinimas atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, metodologinius šaltinius, atsižvelgiant į Tarptautinius ir Europos vertinimo standartų reikalavimus. Taip pat prašė jam atlyginti patirtas 210 Eur išlaidas, susijusias su turto vertinimu, bei 151,25 Eur išlaidas už automobilio saugojimą nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. sausio 29 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovo T. J. naudai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 4 304 Eur žalos atlyginimą, 151,25 Eur išlaidas už automobilio saugojimą, 105 Eur sumą už žalos paskaičiavimą, 909,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovui į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą už teismo ekspertizę įneštą ir nepanaudotą 17,65 Eur sumą, priteisė iš ieškovo atsakovui 393,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 5,19 Eur ir iš atsakovės – 6,21 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
7. Teismas iš kartu su ieškiniu pateiktos Eismo įvykio deklaracijos, 2020 m. balandžio 30 d. Pakruojo rajono policijos komisariato rašto, ieškovo ir trečiojo asmens A. K. paaiškinimų teisme nustatė, jog 2019 m. gruodžio 11 d., 10-11 val. kelyje nuo (duomenys neskelbtini), susidūrė automobiliai BMW X Reihe, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ieškovas, bei automobilis Jaguar X-Type, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo A. K.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Vairuotojai eismo įvykio metu nenukentėjo, buvo blaivūs. Dėl šio eismo įvykio policijos komisariate nebuvo atliekamas įvykio aplinkybių tyrimas, nes abu vairuotojai dėl eismo įvykio aplinkybių sutarė ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Iš šios deklaracijos (įvykio) schemos matyti, jog ieškovo vairuojamas automobilis BMW keliu važiavo tiesiai, o trečiojo asmens A. K. automobilis Jaguar darė manevrą į dešinę pusę iš šalia kelio esančios teritorijos (pagal trečiojo asmens teisme duotą paaiškinimą iš automobilių stovėjimo aikštelės), nepraleisdamas keliu važiuojančio automobilio BMW ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio sukėlimo savo kaltę pripažino automobilio Jaguar vairuotojas, nes jis, įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui BMW ir taip pažeidė KET 102 punkto reikalavimus.
8. Teismas, įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens A. K. teisme duotus paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes, atsakovės atsikirtimus, teismo ekspertizės metu ekspertų padarytas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo, rašytinę medžiagą, darė išvadą, jog ginčo eismo įvykis yra draudžiamasis, dėl ko atsakovei kyla pareiga kompensuoti ieškovui įvykio metu jo vairuojamam automobiliui BMW padarytą turtinę žalą. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog nėra trečiojo asmens A. K. kaip vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, nes jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas nurodė, jog, pirma, pats A. K. neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, jog įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui BMW, taip pažeidė KET 102 punkto reikalavimus. Teisme jis savo tokią poziciją dar kartą patvirtino. Antra, A. K. teisme negalėjo atsakyti, kokia pateisinama priežastis lėmė tai, jog jis sudarė kliūtį keliu važiuojančiam automobiliui BMW. Tai, kad saulė negalėjo jo apakinti, padaryti įtakos matomumui ir tokiu būdu, jis, išvažiuodamas į kelią, tinkamai negalėjo įvertinti situacijos, kelyje tapdamas ,,nejudančia kliūtimi“, paneigė 2021 m. balandžio 22 d. Ekspertizės aktas. Teismas taip pat nenustatė kokių tai kitų objektyvių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti trečiojo asmens A. K. veiksmus, kurių pasekoje jo vairuojamas automobilis tapo kliūtimi kelyje. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog iš trečiojo asmens A. K. teisme duoto paaiškinimo matyti, jog jis, iš teritorijos bandydamas išvažiuoti į kelią, kelio nestebėjo, jo teigimu, ieškovo vairuojamo automobilio BMW jis nematė, galimai tuo metu buvo užsigalvojęs. Jis taip pat nebandė išvengti susidūrimo su kitu automobiliu. Teismas vertino, jog visa tai rodo, jog trečiasis asmuo A. K., vairuodamas automobilį Jaguar, kelyje nebuvo budrus, atidus, nors vairavo transporto priemonę, kuri yra laikoma padidintu pavojaus šaltiniu, galinčiu sukelti didelę žalą tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog dėl ginčo eismo įvykio yra kaltas automobilio Jaguar vairuotojas, nes jis pažeidė KET 102 punkto reikalavimus ir nėra jo atsakomybę šalinančių aplinkybių.
9. Tačiau teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog dėl eismo įvykio yra kaltas ir ieškovas, kuris, važiuodamas keliu, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad atsiradus kliūčiai kelyje, galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę arba saugiai ją apvažiuoti, kelyje nebuvo budrus, nestebėjo kelio. Iš ieškovo teisme duoto paaiškinimo teismas nustatė, kad, paties vertinimu, jis važiavo leistinu, iki 90 km/h greičiu, nors tuo metu kelio danga buvo slidi ir nesiėmė jokių veiksmų, kad jo vairuojama transporto priemonė būtų sustabdyta kitai transporto priemonei (automobiliui Jaguar) išvažiavus į kelią ir kelyje tapus ,,nejudančia kliūtimi“, taip pat ieškovas nebandė kaip tai apvažiuoti automobilio Jaguar arba stabdyti (mažinti važiavimo greičio siekiant sumažinti žalos padarymo galimybę) ir apvažiuoti kitos transporto priemonės. Iš atsakovės teismui 2021 m. birželio 7 d. pateikto garso įrašo, daryto tikslinant eismo įvykio aplinkybes, turinio teismas nustatė, jog ieškovas nurodė, kad priešais jį nevažiavo daugiau transporto priemonių, jis negalėjo nieko pasakyti apie paskui jį važiavusias ir priešpriešais jį važiavusias transporto priemonės, nurodė, jog jis netgi nežino, kaip ,,išlindo Jaguaras“. Teismas vertino, jog visa tai rodo, jog jis nestebėjo kelio, jame judančių transporto priemonių, dėl ko nematė išvažiuojančio į kelią automobilio Jaguar, nors tuo metu kelio matomumas buvo geras tiek pagal oro sąlygas, tiek pagal vietovės reljefą, ką teisme nurodė teismo ekspertas. Dėl išdėstytų argumentų teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog automobilis Jaguar į kelią išvažiavo staiga, dėl ko ieškovui nebebuvo jokios galimybės atlikti automobilio BMW stabdymą ar kitokį manevrą, kuris padėtų išvengti susidūrimo su kitu automobiliu bei žalos padarymo arba žalos sumažinimo susidūrimo metu. Teismas vertino, jog kad ieškovas turėjo realią galimybę stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, atlikti kitą manevrą galimai žalai sumažinti kontakto su kitu automobiliu metu, rodo tai, jog nors ginčo įvykio metu automobiliai BMW ir Jaguar net du kartus tarpusavyje kontaktavo, tačiau daugiau kelyje važiuojančių transporto priemonių jie nekliudė. Ieškovas taipogi nenurodė, jog kitos transporto priemonės, kurios tuo metu judėjo keliu, kaip tai būtų padariusios įtakos jam laiku priimti sprendimą dėl automobilio BMW stabdymo, (laiku) pamačius kelyje automobilį Jaguar. Minėta, jog ieškovas atsakovės atstovei tikslinant eismo įvykio aplinkybes, nurodė, jog priešais jį nevažiavo daugiau transporto priemonių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ieškovo veiksmai, vairuojant BMW automobilį, buvo tiesiogine priežastimi eismo įvykiui kilti, nes jis pažeidė KET 4, 9, 127, 128 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 12 straipsnio 1, 5 dalis.
10. Dėl aukščiau išsakytų argumentų teismas laikė, jog dėl ginčo eismo įvykio sukėlimo yra abiejų automobilių BMW ir Jaguar vairuotojų kaltė, jų abiejų veiksmai / neveikimas lėmė ginčo eismo įvykio sukėlimą, nes abu pažeidė KET reikalavimus saugiai judėti kelyje. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, kurio automobilio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio sukėlimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog policijos pareigūnai eismo įvykio aplinkybių taip pat netyrė, ANK nutarimo nesurašė ir galutinės išvados dėl teisinio vertinimo įvykio aplinkybių nepadarė. Todėl vairuotojų deklaracijos dėl eismo įvykio, kuria vairuotojai sutarė, kad būtent trečiasis asmuo A. K. yra kaltas dėl eismo įvykio ir kuri yra neinformatyvi (nepilnai užpildyta), negalima laikyti oficialiu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, ir juo labiau, ja vadovautis.
11. Teismas taip pat nurodė kad byloje surinkti duomenys nėra pakankami padaryti išvadą, jog automobilio BMW vairuotojas bet kuriuo atveju turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su Jaguar automobiliu, taip pat kad eismo įvykis įvyko išimtinai dėl automobilio BMW vairuotojo kaltės.
12. Dėl atlygintinos žalos dydžio teismas nurodė, kad šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo nekilo ginčo, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilis BMW neremontuotinas dėl didelių remonto kaštų (viršija 75 proc. rinkos vertę iki eismo įvykio). Teismas sutiko su ieškovo atstovės išsakyta pozicija, jog turto vertintojo M. L. Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 20-03-002 yra kur kas išsamesnė, nes atlikta apžiūrėjus ginčo automobilį ir turto vertė nustatyta lyginamuoju metodu, įvertinus ginčo automobilio sandorių kainas bei įvertinus visus reikšmingus turto vertei nustatyti parametrus, įskaitant automobilio ridą, buvo taikyta principinė rinkos vertės apskaičiavimo formulė (jos dedamąsias), nustatant automobilio BMW rinkos vertę prieš apgadinimą – 10 616 Eur. Tuo tarpu, atsakovės iniciatyva atliktas turto vertinimas (atliko ekspertas A. C.) turi trūkumų, nes vertinimas buvo atliktas neapžiūrėjus automobilio, turto vertės parinktos iš skelbimų. Kiti ieškovo atstovės nurodyti reikšmingi automobilio duomenys nebuvo vertinami. Teismas taip pat sutiko su ieškovo atstovės išsakyta nuomone dėl nepagrįstos 5 proc. kainos korekcijos dėl ankstesnio eismo įvykio (ir galimo automobilio neremontavimo), nes iš šioje civilinėje byloje surinktos medžiagos (pateiktų fotonuotraukų, Techninės ekspertizės pažymos, meistro D. J. 2017 m. lapkričio 20 d. pažymos, taipogi 2021 m. balandžio 22 d. Ekspertizės akto) matyti, jog BMW nors anksčiau buvo dalyvavusi eismo įvykyje (matyti iš 2017 m. spalio 4 d. ieškovo pateiktos ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties), tačiau iki 2019 m. gruodžio 11 d. eismo įvykio automobilis buvo pilnai suremontuotas, dėl to nebuvo jokio pagrindo sumažinti vertės 5 proc. suma, iki 9 950 Eur. Nagrinėjamu atveju, teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiu, jog M. L. atliktas vertinimas yra neobjektyvus, nes ieškovas už jo paslaugas susimokėjo. Atsakovės iniciatyva taip pat buvo atliktas ginčo automobilio turto vertės nustatymas (atliko ekspertas A. C.), todėl, tikėtina, jog ekspertas irgi gavo atlygį už atliktą darbą. Tačiau teismas nesutiko ir nesivadovavo M. L. nurodyta apgadintos transporto priemonės likutine verte – 2 608 Eur, taip pat nesirėmė eksperto A. C. paskaičiuota 2 868 Eur likutine verte, nes iš ieškovo teismui pateiktos 2020 m. birželio 17 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog automobilį BMW ieškovas pardavė už 2 008 Eur kainą, kurią teismas ir laikė transporto priemonės likutine verte. Tokiu būdu, teismas, paskaičiavęs skirtumą tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (10 616 Eur) ir jos likutinės vertės po eismo įvykio (2 008 Eur), sprendė, kad ieškovo dėl ginčo eismo įvykio patirta turtinė žala sudaro 8 608 Eur sumą. Kadangi teismas dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino abipusę ieškovo ir trečiojo asmens A. K. kaltę, tokiu būdu, per pusę sumažino ieškovui priteistiną turtinės žalos dydį iki 4 304 Eur.
13. Dėl kitų ieškovo turėtų išlaidų teismas nurodė, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nepateikė priešingų objektyvių duomenų, kad ieškovas turėjo ir galėjo patirti mažesnes susijusias išlaidas, todėl teismas laikė, jog ieškovo nurodytos papildomai patirtos išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir yra protingo dydžio, dėl ko ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 151,25 Eur už automobilio saugojimą, o kitą išlaidų sumą (210 Eur) už žalos paskaičiavimą sumažino per pusę, iki 105 Eur, kadangi teismas tik iš dalies (dalyje dėl vardinės transporto priemonės vertės apskaičiavimo) vadovavosi ieškovo pateiktu M. L. vertinimu.
14. Kadangi teismo posėdžio metu ieškovas žodžiu reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo atsisakė, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo šio reikalavimo tenkinimui. Ieškinį patenkinęs iš dalies (54,46 proc.), teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 909,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovo atsakovei priteisė 45,54 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 393,45 Eur sumą. Ieškovui grąžino permoką už ekspertizę, t. y. 17,65 (600-582,35) Eur. Taip pat iš ieškovo valstybei priteisė 5,19 Eur, o iš atsakovo – 6,21 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Ieškovas T. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi – iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, priteisti ieškovui 8 608 Eur žalos atlyginimo, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas pažeidė KET 4, 9, 127, 128 punktų reikalavimus bei SEAKĮ 12 straipsnio 1, 5 dalis. Teismo motyvai, kad ieškovas buvo ne pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas transporto priemonę, neatitinka byloje surinktų įrodymų, tokias išvadas paneigia paties ieškovo, taip pat A. K. parodymai, teismo ekspertizės aktas ir teismo eksperto teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kurių teismas tinkamai neįvertino.
17. Pažymi, kad ieškovas, važiuodamas pagrindiniu keliu, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, nepažeis jų, savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, turintiems pagal KET reikalavimus judėjimo pirmenybę. Mano, kad šiuo atveju ieškovas, net ir matydamas automobilį Jaguar manevruojant šalia kelio esančioje stovėjimo aikštelėje, turėjo pagristą teisę manyti, kad automobilio Jaguar vairuotojas bus atidus ir į kelią iš aikštelės išvažiuos tik įsitikinęs, jog tai daryti saugu savo veiksmais, nekels pavojaus kitiems transporto dalyviams.
18. Pažymi ir tai, kad pagal ieškovo ir A. K. parodymus, automobilis Jaguar į kelią išvažiavo prieš pat susidūrimą, todėl jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovas turėjo galimybę automobilį sustabdyti ir taip išvengti susidūrimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas automobilio nestabdė. Nors ant važiuojamosios kelio dangos nėra pėdsakų, tačiau kaip paaiškino teismo ekspertas, stabdant neefektyviai, pėdsakų gali ir nelikti. Tai, kad automobilis BMW prieš pat susidūrimą buvo stabdomas, patvirtina ekspertizes aktas. Pagal T. J. parodymus jis važiavo 80-90 km/h greičiu, o ekspertizės akte nustatyta, jog susidūrimo metu automobilio BMW greitis buvo sumažėjęs iki 60 km/h.
19. Mano, kad teismas netinkamai aiškino KET 127 punkto reikalavimus. Šiuo atveju, kaip nurodyta ir teismo sprendime, nei vietovės reljefas, nei meteorologinės sąlygos nereikalavo pasirinkti kitokį greitį nei leistinas (90 km/h), nes kelio matomumus buvo geras, o eismo įvykis įvyko ne dėl kelio būklės (galimai vietomis slidžios kelio dangos), o dėl to, kad kitas eismo įvykio dalyvis staiga įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų (stovėjimo aikštelės), nedavė kelio juo važiuojančiam ieškovo vairuojamam automobiliui. Teismas sprendime teigė, kad ieškovas turėjo realią galimybę stabdyti automobilį, tačiau nenurodo, kokie bylos duomenys leidžia teigti, jog ieškovo vairuojamam automobiliui kliūtis (automobilis Jaguar) atsirado jam būnant didesniu nei 46 m atstumu. Teismas nevertino teismo eksperto paaiškinimų, kad iš bylos duomenų nėra žinoma, kiek laiko Jaguar automobilis stovėjo, tuo atveju, jei tuo momentu, kai automobilio BMW vairuotojas sureagavo į atsiradusią kliūtį stabdymu, automobilis Jaguar dar judėjo, tai apvažiavimas nėra priimtinas, nes vairuotojas negali numatyti tos transporto priemones judėjimo trajektorijos ir greičio.
20. Akcentuoja, kad sprendimo neteisingumą lėmė ne tik netinkamas įrodymų vertinimas, bet ir neteisingas priežastinio ryšio nustatymas. Būtent Jaguar automobilio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinės priežasties eismo įvykiui kilti, nes įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, jis privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Teismo išvada, kad nėra galimybės nustatyti, kurio automobilio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio sukėlimą, yra nepagrįsta. Pripažinus, kad dėl eismo įvykio kaltas išimtinai trečiasis asmuo A. K., iš atsakovo priteistina visa teismo nustatyta 8 608 Eur suma ir visos ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
21. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti patirtas 500 Eur advokato pagalbos išlaidas.
22. Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai draudėjas ar kiti asmenys nurodė žinomai klaidingą informaciją apie įvykį, draudikas turi pagrįstą pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad šalims slepiant nuo draudiko informaciją ar jį klaidinant, net ir nustačius, kad dalis automobilių sugadinimų sutampa, draudimo išmoka už juos negali būti mokama (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-554-392/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-657-653/2018). Nagrinėjamu atveju, draudėjo – automobilio Jaguar vairuotojo paaiškinimai dėl judėjimo iki įvykio bei ketinimo atlikti manevrą į dešinę pusę, yra kategoriškai paneigti ekspertų, nes draudėjas niekur nevažiavo, o stovėjo, jis niekur net nebandė sukti, nes pagal atkurtą automobilio Jaguar padėtį iki susidūrimo, automobilis Jaguar neturėjo jokių galimybių atlikti dešinio posūkio manevro.
23. Atsakovė pripažįsta, kad teismo išvados dėl mišrios eismo įvykio dalyvių atsakomybės yra iš dalies paaiškinamos, todėl mano, kad nėra pagrindo keisti teismo sprendimo, nes jis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo T. J. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant, ar yra ieškovo kaltė dėl eismo įvykio.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d., 10-11 val. kelyje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, susidūrus ieškovo T. J. vairuojamam automobiliui BMW X Reihe, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiojo asmens A. K. vairuojamu automobiliu Jaguar X-Type, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau eismo įvykio dalyviai nebuvo sužaloti, jie sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl patys užpildė Eismo įvykio deklaraciją, kurioje kaltę dėl įvykio pripažino automobilio Jaguar vairuotojas A. K.. Iš šios deklaracijos (įvykio) schemos matyti, jog ieškovo vairuojamas automobilis BMW pagrindiniu keliu važiavo tiesiai, o trečiojo asmens A. K. automobilis Jaguar darė manevrą į dešinę pusę iš šalia kelio esančios teritorijos (automobilių stovėjimo aikštelės), nepraleisdamas keliu važiuojančio automobilio BMW ir su juo susidūrė. Automobilio Jaguar transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio dieną buvo apdrausta atsakovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, transporto priemonių draudimu. Ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė ieškovui paskaičiavo 7 082 Eur eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą, tačiau ieškovas nesutiko su žalos paskaičiavimu ir prašė atlyginti 8 012 Eur dydžio eismo įvykio padarytą žalą, kurią grindė nepriklausomo vertintojo M. L. pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 20-03-002. Atsakovė atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, vadovaudamasi nepriklausomo specialisto technikos mokslų daktaro V. M. pateikta išvada ir nurodydama, kad jai nekyla prievolė atlyginti žalą už automobilio BMW sugadinimus, nes fiksuotų sugadinimų analizė patvirtina faktą, jog jie tarpusavyje suderinti sąlyginai, atsitikę kitomis nei turima informacija aplinkybėmis. Taigi, žalos atlyginimo ieškovas reikalauja teismo tvarka.
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog eismo įvykis yra draudžiamasis ir atsakovei kyla pareiga kompensuoti ieškovui įvykio metu padarytą žalą, kadangi dėl ginčo eismo įvykio yra kaltas atsakovės transporto priemonių draudimu apdrausto automobilio Jaguar vairuotojas, kuris įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui BMW ir taip pažeidė KET 102 punkto reikalavimus, o jo atsakomybę šalinančių aplinkybių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog dėl ginčo eismo įvykio yra kaltas ir automobilio BMW vairuotojas ieškovas, kadangi jis, važiuodamas keliu, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad atsiradus kliūčiai kelyje, galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę arba saugiai ją apvažiuoti, kelyje nebuvo budrus, nestebėjo kelio ir taip pažeidė KET 4, 9, 127, 128 punktų reikalavimus bei SEAKĮ 12 straipsnio 1, 5 dalis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, kurio automobilio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio sukėlimą.
28. Ieškovas T. J. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu ir apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo neteisingai nustatė jo kaltę ir be pagrindo padarė išvadą, jog yra priežastinis ryšys tarp jo neveikimo ir įvykusio eismo įvykio, taip pat nepagrįstai sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, kurio automobilio vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio sukėlimą Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, kasacinio teismo praktiką, formuojama dėl turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo sutinka su apelianto dėstomais argumentais.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, šalinantis didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2017, 25 punktas). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis). Paprastas neatsargumas jokios įtakos žalos atlyginimo dydžiui neturi ir nesudaro pagrindo mažinti žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo kaltė nėra preziumuojama, ją turi įrodyti šalis, nurodanti šią aplinkybę kaip savo atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-13. Teismų praktika. 2000, 13)
30. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014). Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020).
31. KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas, automobiliu BMW važiuodamas pagrindiniu keliu, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad trečiasis asmuo, automobiliu Jaguar įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, kuris taip pat įpareigotas laikytis eismo saugumo reikalavimų, nepažeis jų ir savo veiksmais nekels pavojaus ieškovui, pagal KET reikalavimus turinčiam judėjimo pirmenybę. Todėl ieškovas neprivalėjo lėtinti greičio ar stabdyti automobilį BMW vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, kad trečiasis asmuo gali nesilaikyti eismo taisyklių ir pažeisti jo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Kol trečiasis asmuo tik artėjo prie važiuojamosios kelio dalies iš šalia esančios teritorijos, ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad trečiasis asmuo laikysis eismo taisyklių reikalavimų ir laiku sustos praleisti judėjimo pirmumo teisę turinčio ieškovo vairuojamą automobilį BMW. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepateisinama būtų vairuotoją, esant tokiai situacijai, kokioje atsidūrė ieškovas šioje byloje, įpareigoti mažinti greitį ar stabdyti transporto priemonę, kol dar pavojus eismo saugumui yra tik menamas ir tokį vairuotojo elgesį laikyti KET pažeidimu. Jei vairuotojas nepažeidžia kitų eismo taisyklių, KET 127 ir 128 punktų nuostatos dėl vairuotojo galimybės išvengti susidūrimo, taikomos tik nuo realios grėsmės pradžios momento. Todėl net ir tuo atveju, jei ieškovas matė link pagrindinio kelio važiuojamosios dalies iš šalia esančios teritorijos artėjantį trečiojo asmens automobilį Jaguar, ši aplinkybė neįpareigojo jo pradėti stabdyti, nes ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad trečiasis asmuo gerbs KET reikalavimus ir duos kelią juo važiuojančiam ieškovo automobiliui BMW.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu žalai atsirasti turėjo įtakos kelių asmenų veiksmai, tai priežastinis ryšys yra tarp tų veiksmų ar veiklos, kurie buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-13. Teismų praktika. 2000, 13). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagrindinė ir lemiama eismo įvykio priežastis buvo automobilio Jaguar vairuotojo veiksmai, t. y. tai, kad automobilio Jaguar vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš šalia kelio esančios teritorijos, nedavė kelio juo važiavusiam automobilio BMW vairuotojui, sudarė kliūtį jo judėjimui ir su juo susidūrė. Jei automobilio Jaguar vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš šalia kelio esančios teritorijos, būtų davęs kelią pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui BMW, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nukentėjusiojo automobilio BMW vairuotojo veiksmai patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET reikalavimų nebūtų pažeidęs automobilio Jaguar vairuotojas. Taigi, būtent automobilio Jaguar vairuotojo veiksmai buvo kilusių pasekmių pagrindinė sąlyga (tiesioginė priežastis).
34. Tiek eismo įvykio aplinkybių patikslinime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuosekliai tvirtino, kad keliu jis važiavo 80-90 km/h greičiu, kelio danga buvo labai slydi. Trečiasis asmuo A. K. eismo įvykio aplinkybių patikslinime nurodė, kad išvažinėjo iš aikštelės link (duomenys neskelbtini) 5 km/h greičiu, tik pradėjęs manevrą pamatė, kad iš kairės pusės atvažiuoja automobilis BMW ne mažesniu kaip 60 km/h greičiu. Teismo posėdyje pastarasis paaiškino, kad išvažinėjo iš aikštelės į (duomenys neskelbtini) apytikriai 15 km/h (iki 20 km/h) greičiu. 2021 m. balandžio 22 d. ekspertizės akte Nr. 11-751(21), 11-1003(21) nurodyta tikėtina išvada, jog pirminio kontakto metu automobilis Jaguar stovėjo, o ieškovo automobilis BMW judėjo apie 60 km/h greičiu, iš tirti pateiktos medžiagos nėra pagrindo teigti, kad saulė turėjo įtakos vairuotojų matomumui. 2021 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-1811(21) taip pat konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo eismo įvykio metu kelio danga buvo labai slydi, apledėjusi, kaip nurodė eismo dalyviai. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas, vairuodamas BMW automobilį, viršijo leistiną (90 km/h) greitį, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas ir pan. Šiuo atveju nei vietovės reljefas, nei meteorologinės ar kitos sąlygos nereikalavo pasirinkti kitokį, nei leistinas, greitį. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas taip pat nurodė, jog tvirtinti, kad toks greitis buvo nepriimtinas šioje situacijoje nėra jokio pagrindo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
35. Eismo įvykio aplinkybių patikslinime ieškovas nurodė, kad automobilis Jaguar ant kelio atsidūrė staiga, todėl nespėjo net sureaguoti. Išklausius atsakovės pateiktą įrašą dėl eismo įvykio aplinkybių patikslinimo, girdėti, kaip ieškovas nurodo, kad automobilis Jaguar „išdygo prieš akis“, kaip tai nutiko, nepamena, taip pat jis nurodo, kad nebuvo apakintas priešpriešais atvažiuojančių automobilių, tiesiai prieš jį nebuvo ir transporto priemonės, kurį ribotų matomumą. Teismo posėdyje pastarasis paaiškino, kad automobilis Jaguar į kelią iš šalutinio kelio išvažiavo prieš pat jo automobilį, „išlindo visiškai prieš akis“, automobilį Jaguar ieškovas pamatė 10-15 m atstumu, maksimaliai galėjo būti 20 m. Ieškovo teigimu, išvengti susidūrimo jis negalėjo, prieš pat susidūrimą, jis dar suko į kairę, bet faktiškai jokio veiksmo nebuvo, taip pat negalėjo kaip tai apvažiuoti automobilio Jaguar, nes eismas kelyje tuo metu buvo intensyvus, tiek iš priekio, tiek iš galo važiavo transporto priemonės. Kad įvykio metu eismas kelyje buvo intensyvus, teismo posėdyje nurodė ir trečiasis asmuo A. K..
36. 2021 m. balandžio 22 d. ekspertizės akte Nr. 11-751(21), 11-1003(21) konstatuota, kad jeigu kliūties sudarymo momentu automobilis BMW nuo susidūrimo vietos buvo nutolęs didesniu kaip 46 m atstumu, tuomet automobilio BMW vairuotojas, laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, taip pat konstatuota, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilis BMW prieš susidūrimą buvo stabdomas. Ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad nesant galimybės nustatyti, kiek laiko automobilis Jaguar stovėjo, negalima apskaičiuoti, kiek laiko automobilis Jaguar, įvažiavęs į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį automobiliui BMW, ir nustatyti, kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo nutolęs automobilis BMW kliūties sudarymo momentu. Skersai kelio judančios kliūties apvažiavimas yra nepriimtinas. Kaip paaiškino teismo ekspertas teismo posėdyje, šiuo atveju buvo nustatyta tik tai, kad automobilis Jaguar prieš pat smūgį stovėjo, tačiau nebuvo nustatyta ir nebuvo galimybės apskaičiuoti, ar automobilis Jaguar buvo sustabdytas prieš pat susidūrimą, ar įvažiavęs į važiuojamąją dalį, jis ten stovėjo ilgesnį laiko tarpą, kadangi nebuvo galimybės atkurti automobilio Jaguar judėjimo parametrų. Teismo ekspertas nurodė, kad galimybės, jog susidūrimo metu automobilis Jaguar galėjo būti pilnai nesustojęs, taip pat negalima atmesti, kadangi ant kelio dangos padangų pėdsakai, paliekami tiek automobiliui judant 1 km/h greičiu, tiek stovint, būtų buvę tokie patys. Teismo ekspertas taip pat paaiškino, kad matomumas automobilio BMW vairuotojui galėjo būti ir geras, tačiau kalba eina apie tai, prieš kiek laiko automobilio BMW judėjimui automobilis Jaguar sudarė kliūtį. Jei automobilis Jaguar į kelią išvažiavo staiga, po to buvo sustabdytas prieš pat susidūrimą, automobilio BMW vairuotojas neturėjo galimybės sustabdyti automobilio.
37. Esant nutarties 35-36 punktuose nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad šioje eismo kelio situacijoje ieškovas turėjo technines galimybes vairuojamą automobilį BMW sustabdyti ar automobilį Jaguar apvažiuoti. Taip pat jokie bylos duomenys nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, jog automobilis Jaguar į važiuojamąją pagrindinio kelio dalį iš šalia esančios teritorijos išvažiavo prieš pat susidūrimą, todėl tapo „nenumatyta kliūtimi“. Pažymėtina, kad ne ieškovas sukėlė pavojingą eismui situaciją. Tokiu atveju ieškovo kaltė gali būti konstatuota tik patikimais duomenimis, aiškiai rodančiais, kad ieškovas neabejotinai galėjo, turėdamas techninę galimybę, išvengti žalos padarymo ar jos padidėjimo kelių eismo situacijoje, kilusioje dėl kito vairuotojo kaltės, bet be pateisinamų priežasčių to neišvengė. Vien prieštaringais ieškovo paaiškinimais, tame tarpe ir užfiksuotais atsakovės pateiktame garso įraše dėl eismo įvykio aplinkybių patikslinimo, tokių išvadų padaryti nebuvo galima (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nesant objektyvių duomenų apie ieškovo didelį neatsargumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ir ieškovas, todėl nepagrįstai taikė ir mišrios kaltės bei atsakomybės principą. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tai skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteistinas turtinės žalos dydis sumažintas per pusę, pakeičiama, ieškovo naudai iš atsakovės priteisiant visą pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovo dėl ginčo eismo įvykio patirtą turtinę žalą, t. y. padidinat priteistą žalos dydį nuo 4 304 iki 8 608 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
39. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
40. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 188 Eur žyminio mokesčio, patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų, sumokėjo 600 Eur už teismo ekspertizę (pagal 2021 m. balandžio 20 d. LTEC PVM sąskaitą faktūrą už ekspertizę mokėtina suma yra 582,35 Eur), šias išlaidas ieškovas prašė priteisti iš atsakovo. Atsakovė taipogi turėjo bylinėjimosi išlaidų: 500 Eur advokato pagalbai, 363,97 Eur už papildomą teismo ekspertizę. Šias išlaidas atsakovės atstovas prašė priteisti iš ieškovo. Skundžiamu sprendimu ieškovo naudai iš atsakovės buvo priteistos 909,67 Eur bylinėjimosi išlaidos, grąžinta ieškovui į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą už teismo ekspertizę įnešta ir nepanaudota 17,65 Eur suma, priteistos iš ieškovo atsakovei 393,45 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat priteistos iš ieškovo 5,19 Eur ir iš atsakovės – 6,21 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
42. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas pilna apimtimi, atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, panaikinant skundžiamą sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos 393,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas padidinamas nuo 909,67 Eur iki 1 670,35 Eur, atitinkamai pakeičiant skundžiamą sprendimą šioje dalyje (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taip pat panaikinama skundžiama sprendimo dalis, kuria iš ieškovo priteistos 5,19 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Atitinkamai keistina skundžiama sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteistos 6,21 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, padidinat šių išlaidų atlyginimą nuo 6,21 Eur iki 11,40 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
43. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 97 Eur už apeliacinio skundo parengimą, taip pat patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija, 8.10 punktas), todėl šios išlaidos, apeliacinį skundą tenkinus visiškai, priteistinos apeliantui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 4 ir 7 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.
Ieškovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, priteistą 4 304 Eur turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 8 608 Eur, priteistą 909,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padidinti iki 1 670,35 Eur.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, naudai priteistos 393,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, taip pat tą dalį, kuria iš ieškovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 5,19 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Valstybei iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, priteistą 6,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą padidinti 11,40 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, 597 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.