Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-11-11 · Civilinė byla Nr. e2S-703-589/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-11Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-28Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
e2S-703-589/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03768-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
T. J.
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-703-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03768-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7096-902/2020 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje , kuriuo prašė priteistiš iš atsakovo 8012 EUR žalos atlyginimo už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, 210 Eur išlaidų už nepriklausomo vertintojo atliktą transporto priemonės žalos apskaięiavimą, 151,25 Eur išlaidų už automobilio saugojimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvydymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi perdavė civilinę bylą dėl žalos atlgyinimo pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „ BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą.

3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti nuostolius, patirtus eismo įvykio metu. Teismas nurodė, jog atsakovu šioje byloje nurodytas ne automobilį vairavęs asmuo, o šio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas - AAS „BTA Baltic Insurance Company“ draudimo bendrovė. Teismas sprendė, kad pagal ieškovo reiškiamo reikalavimo pobūdį, ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį, o ne atlyginti žalą, atsiradusią dėl delikto.

4. Nurodė, jog ieškovas nėra sudaręs draudimo sutarties su atsakovu, dėl to jis nėra vartotojas pagal draudimo sutartį, todėl ieškinys pareikštas ne dėl vartojimo sutarties. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju CPK 30 straipsnio 11 dalis negali būti taikoma, todėl sprendė, kad ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo turėjo būti pareikštas pagal atsakovo buveinę – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo priėmus ieškinį nagrinėti Panevėžio apylinkės teisme, bylą teismas nusprendė perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

6. Nurodo, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles ( CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

7. Pažymi, kad CPK yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre ( CPK 29 straipsnis). CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė yra specialioji taisyklė bendrosios teismingumo taisyklės, įtvirtintos CPK 29 straipsnyje, atžvilgiu. Lingvistinė CPK 30 straipsnio 6 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad šioje normoje nustatyta lengvata ieškovui, esančiam kreditoriumi, dėl žalos, padarytos turtui, atlyginimo.

8. Alternatyvaus teritorinio teisimingumo taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą ieškovo pasirinkimu viename iš keleto tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Pažymi, jog visais deliktinės atsakomybės atvejais, kai tiek turtinė, tiek neturtinė žala padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui, ieškinys gali būti pareiškiamas tiek pagal ieškovo fizinio ar juridinio asmens gyvenamąją vietą, tiek ir pagal žalos padarymo vietą ( CPK 30 straipsnio 6 dalis) ( Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-598-755/2018).

9. Nurodo, kad ieškinyje nurodyta, jog transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykio metu, autoįvykio kaltininko transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta AAS “BTA Baltic Insurance Company” priteisti 8012 EUR žalos atlyginimą, kuriuos dėl draudiminio įvykio patyrė, kadangi atsakovė nesutinka išmokėti jo faktiškai patirtų nuostolių. Ieškovas su atsakove nebuvo sudaręs draudimo sutarties, iš kurios, kaip draudėjas, galėtų reikšti pretenzijas atsakovei, kaip savo draudikui. Žala kilo iš delikto.

10. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 30 str.6 d.12 d., pateikė ieškinį Panevėžio apylinkės teismui Panevėžio rūmams, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

11. Pažymi, kad draudimo sutartimi viena šalis ( draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai ( draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis įstatyme ar draudimo sutartyje tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis. Pagal Lietuvos Banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vartotojas yra fizinis asmuo, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ar kitas asmuo, jeigu finansinės paslaugos yra skirtos jų asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, o finansų rinkos dalyje , sudarydamas sutartį, žinojo ar privalėjo žinoti apie finansinių paslaugų paskirtį.

12. Akcentuoja, jog šiuo atveju fizinis asmuo A. K. sudarė draudimo sutartį su atsakove, todėl jis vartotojas ir su atsakove sudaryta sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi. Ieškovas yra fizinis asmuo, todėl jis taip pat laikytinas vartotoju pagal anksčiau minėtas nuostatas ir ieškovas yra naudos gavėjas pagal sudarytą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Atsiliepimas

13. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog prašo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

14. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju, atsakovu yra nurodyta draudimo kompanija, kuri nepadarė jokios žalos ieškovui. Draudimo kompanija esant draudžiamam įvykiui, moka draudimo išmoką, todėl ieškovas, teikdamas ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams CPK 30 str. 6d. pagrindu, pažeidė teismingumo taisykles.

15. Nurodo, jog teismingumas pagal CPK 30 str. 6 dalį negali būti nustatomas, nes civilinės atsakomybės draudikas nėra žalą padaręs asmuo, nors ir civilinės atsakomybės draudimo sutartimi prisiima pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių, ne iš delikto.

16. Pažymi, kad CPK 30 str. nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant ieškovas turi teisę pasirinkti teismingumą. Pagal ieškovo reiškiamo reikalavimo pobūdį šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį, o ne atlyginti žalą atsiradusią iš delikto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai perdavė nagrinėti civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, konstatavęs, kad ieškinio dalykas šioje civilinėje byloje yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį, o ne atlyginti žalą dėl delikto.

19. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismui ieškovas T. J. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AAS “BTA Baltic Insurance Company”, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialą Lietuvoje, 8012 Eur žalos atlyginimo už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, 210 Eur už nepriklausomo vertintojo atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą, 151,25 Eur išlaidų už automobilio saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjo rezoliucija pateiktas ieškinys buvo priimtas bei nustatytas 20 dienų terminas pateikti atsiliepimus į ieškinį. Gavus atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kuriame atsakovas prašė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinė byla buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles ( CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

21. CPK 29 straipsnyje numatyta bendroji teismingumo taisyklė, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą ( buveinę) arba žalos padarymo vietą.

22. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, juridinio ieškinio pagrindu ieškovas nurodė CK 6.246 – 6.249 straipsnius. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš atsakovės AAS “BTA Baltic Insurance Company” Lietuvos Respublikojei veikiančios per AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialą veiksmų, t.y. atsakovės atsisakymą mokėti draudimo išmoką, vertina kaip pareigos atlyginti žalą nevykdymą. Ieškinio faktiniu pagrindu nėra nurodytos aplinkybės apie tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą draudimo sutartį, apie jos sąlygų pažeidimus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su ieškovo turtui padaryta žala.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai, o ieškovo reikalavimas kildinamas deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą ieškovo pasirinimu viename iš keleto tos pačios grandiens bendrosios kompentencijos teismų.

24. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, jog turi būti atsižvelgiama dar į tai, kad jo reikalavimo teisė kyla iš vartojimo teisinių santykių, todėl jis pareikšti ieškinį turti teisę pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį, t.y. ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas su tokio atskirojo skundo argumentu sutinka.

25. CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Pagal CK 6.228 1 straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybes teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys; pagal 2 dalį - vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais ( vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

26. Draudimo sutartimi viena šalis ( draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai ( draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis ( CK 6.987 straipsnis).

27. Pagal Lietuvos Banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vartotojas yra fizinis asmuo, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ar kitas asmuo, jei finansinės paslaugos yra skirto jų asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, o finansų rinkos dalyvis, sudarydamas sutartį, žinojo ar privalėjo žinoti apie finansinių paslaugų paskirtį.

28. Nagrinėjau atveju ieškovas nėra sudaręs draudimo sutarties su atsakovu, tačiau ieškovas yra fizinis asmuo, todėl jis laikytinas vartotoju pagal šios nutarties 26-28 punktų nuostatas. Ieškovas yra naudos gavėjas pagal sudarytą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju, sudarytos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudikas ir draudėjas negali eliminuoti naudos gavėjo teisės ginti galimai pažeistas savo teises kaip vartotojui, todėl jo naudai sudaryta sutartis laikytina vartojimo.

29. Apeliantas atskirajame skunde remiasi teismų praktika, kuri buvo taikoma analogiškose situacijose ( Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-598-755/2018; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-258-826/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacines tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams ( vertikalus poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui ( horizontalusis poveikis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, normas, kadangi šiuo atveju ieškovo pareikštas reikalavimas yra kildinamas iš delikto, ieškovas savo pasirinkimu turi teisę nesilaikyti CPK 29 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės ( juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę) ir ieškinį reikšti pagavo savo gyvenamąją vietą, ką jis ir padarė pateikdamas ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo pareikštą reikalavimą, byla yra teisminga Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis – naikintina ir perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė