- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-258-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05056-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje
- Kategorijos
- 3.1.1.2.3Teisės į tinkamą teismo procesą principas
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
- 3.1.2.2.3Alternatyvusis teritorinis teismingumas
- 3.1.2.4Bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 662,00 Eur žalos atlyginimą, 0,04 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo sumos, kurią yra praleistas terminas, t. y. nuo 2018 m. vasario 12 d., iki visiško išmokos sumokėjimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė prašymą bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes atsakovo buveinė yra Vilniuje, todėl byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-8275-676/2018 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad šiuo atveju yra taikomas bendrasis teismingumas, t. y. pagal atsakovo buveinės vietos adresą, o ne alternatyvusis teismingumas, t. y. pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Paaiškino, jog iš ieškinyje nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad ieškovo reikalavimas atsakovui grindžiamas neišmokėta draudimo išmoka už eismo įvykyje apgadintą transporto priemonę, t. y. įstatymo nustatytos pareigos nevykdymą. Civilinės atsakomybės draudikas nėra žalą padaręs asmuo, nors civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jis prisiima pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių, o ne iš delikto. Iš Juridinių asmenų registro pateikiamų duomenų nustatė, kad atsakovu patraukto AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo buveinė yra Viršuliškių skg. 34, Vilniuje. Todėl byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovas R. P. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atsakovo prašymą dėl civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo filialas veikia adresu Minijos g. 19, Klaipėda. Ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti paduodamas ir pagal filialo veiklos vietą.
4.2. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal sandorio šalis ir jo sudarymo tikslus tam tikrais atvejais sandoris gali būti kvalifikuojamas ir kaip vartojimo sutartis. Šiuo atveju jis yra vartotojas teisine prasme. Atsižvelgus į tai, jis turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir pagal savo gyvenamosios vietos adresą.
4.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šios bylos šalių kilusius teisinius santykius, neįvertino kasacinio teismo jurisprudencijos analogiško pobūdžio bylose. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-104- 278/2016 negali būti laikoma precedentu, kuris formuoja teisminę praktiką ir kuriuo yra privaloma vadovautis. Tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi kompetenciją formuoti teismo precedentus, kuriais privalo vadovautis žemesnės instancijos teismai. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje buvo priimta 2016 m. sausio 27 d., o kasacinės instancijos teismo nutartis, kuria remiasi jis šioje civilinėje byloje, buvo priimta 2016 m. liepos 22 d.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nurodė, kad jis nedalyvavo ieškovo nurodytame įvykyje, kurio metu buvo padaryta žala. Šiuo atveju jis yra tik draudikas, kuris sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti. Alternatyvusis teismingumas šiuo atveju nėra taikomas. Jo buveinės vietos adresas Vilniuje, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
5.2. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar sudaryta draudimo sutartis gali būti laikoma vartojimo sutartimi, būtina išanalizuoti visas aplinkybes. Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaryta buvo ne su ieškovu, o su įvykio kaltininku, t. y. trečiuoju asmeniu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokiu tikslu buvo sudaryta privalomojo transporto priemonių draudimo sutartis ir kas ją sudarė (fizinis ar juridinis asmuo, asmeniniams, šeimos ar verslo poreikiams tenkinti). Taigi nėra pagrindo šiuo konkrečiu atveju privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį priskirti prie vartojimo sutarčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal teismingumą perduotas nagrinėti kitam tos pačios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės bei interesai. Tokiu būdu ieškovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis c. b. Nr. 2A-560/2013). Taigi, CPK 29 straipsnyje įtvirtinta teisės norma pagal savo pobūdį yra imperatyvi. Joje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė, kuri yra taikoma įprastiniais atvejais, išskyrus tam tikras CPK numatytas išimtis.
10. CPK 30 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Apeliantas nurodo, kad jo ieškinys gali būti reiškiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pagal CPK 30 straipsnio 3 ir 11 dalį.
Dėl CPK 30 straipsnio 3 dalies egzistavimo
11. Apeliantas atskirajam e skunde nurodė, kad jis ieškinį turi teisę paduoti ir pagal atsakovo filialo veiklos vietą (CPK 30 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, atsakovo filialas veikia adresu Minijos g. 19, Klaipėda. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
12. CPK 29 straipsnyje įvirtinta, jog juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CK 2.53 straipsnis numato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.
13. Iš juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje buveinės adresas yra Viršuliškių skg. 34, Vilniuje (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nurodytu adresu Minijos g. 19, Klaipėdoje, randasi AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Vakarų regioninis centras, Klaipėdos skyrius, kuris neturi juridinio asmens teisių. Darytina išvada, kad ieškovas pagal CPK 30 straipsnio 3 dalies nuostatas į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus pagrindo kreiptis neturėjo.
Dėl CPK 30 straipsnio 11 dalies sąlygos egzistavimo
14. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, jog turi būti atsižvelgiama dar į tai, kad jo reikalavimo teisė kyla iš vartojimo teisinių santykių, todėl jis pareikšti ieškinį turi teisę pagal CPK 30 straipsnio 11 punktą, t. y. ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu sutinka.
15. CPK 30 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Pagal CK 6.228 ¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys; pagal 2 dalį - vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
16. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis (CK 6.987 straipsnis).
17. Pagal Lietuvos Banko įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vartotojas yra fizinis asmuo, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ar kitas asmuo, jeigu finansinės paslaugos yra skirtos jų asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, o finansų rinkos dalyvis, sudarydamas sutartį, žinojo ar privalėjo žinoti apie finansinių paslaugų paskirtį.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kas sudarė draudimo sutartį su atsakove todėl nėra galimybės spręsti ar draudimo sutartį su atsakove sudaręs asmuo yra vartotojas ir jo su atsakove sudaryta sutartis gali būti laikoma vartojimo. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra fizinis asmuo, todėl jis laikytinas vartotoju pagal šios nutarties 15 – 17 punktų nuostatas. Ieškovas yra naudos gavėjas pagal sudarytą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sudarytos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties draudikas ir draudėjas negali eliminuoti naudos gavėjo teisės ginti galimai pažeistas savo teises kaip vartotojui, todėl šiuo atveju jo naudai sudaryta sutartis laikytina vartojimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, iš atsakovės neišsireikalavo draudimo sutarties, kurioje būtų duomenys apie asmenį, kuris tą sutartį sudarė ir būtų galėjęs įvertinti ar tą sutartį sudaręs asmuo yra vartotojas. Apeliantas nebuvo šios sutarties šalis todėl jos pateikti pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo R. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui netenkinti.