Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-01-09 · Civilinė byla Nr. e2-489-1171/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-09
Bylos Nr.
e2-489-1171/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Brazinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Caupara“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „KVK Service“
Advokatai
Ligita Račkauskienė, Laimonas Šileris, Augustas Platūkis, Agnė Varnelienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-489-1171/2025
(anksčiau buvusi Nr. e2-4980-1171/2024)Teisminio proceso 2-68-3-00833-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Astai Zacharevičienei, Ugnei Marijai Žemaitytei, Kristinai Murauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Agnei Varnelienei,

atsakovės atstovams V. D. (2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje) ir advokatui Laimonui Šileriui,

trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, atstovams advokato padėjėjui Augustui Platūkiui ir advokatei Ligitai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caupara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KVK Service“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir lėšų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Caupara“ kreipėsi į teismą pateikdama ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KVK Service“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“, kuriame, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti 30 964,95 Eur kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas iš ieškovės, šiai atliekant mokėjimus už elektros energiją, ir 1131,88 Eur, kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas iš ieškovės, šiai atliekant mokėjimus už bendrųjų patalpų valymo išlaidas, iš viso 32 096,83 Eur; 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Caupara“ (toliau – ieškovas arba nuomininkas) su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – trečiasis asmuo arba nuomotojas) 2018 m. lapkričio 5 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2018-11-05 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią nuomotojas įsipareigojo suteikti nuomininkui valdyti ir naudotis pastate (adresu (duomenys neskelbtini)) esančias negyvenamąsias patalpas, pažymėtas indeksais 1-185, 1-138, 1-139, 1-140, 1-141 ir dalį koridoriaus (indeksas 1-142), kurių plotas yra 1342 m², sporto klubo veiklos vykdymui. Nuo pat Nuomos sutarties sudarymo nuomininkas kartu su kitais pastato nuomininkais naudojasi ir bendromis (bendrojo naudojimo) patalpomis, esančiomis pastate. Sutarties 4.7 p. numatyta, kad apmokėjimas už į patalpas tiekiamas komunalines paslaugas vykdomas pagal sutartį su nuomotoju pastatą administruojančios įmonės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, jeigu nuomininkas nėra sudaręs tiesioginių sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais. Nuomininkas (ieškovė) tiesioginių sutarčių su paslaugų tiekėjais nebuvo sudariusi, todėl nuomos laikotarpiu, nuo 2019 m. ieškovei sąskaitas už elektros energiją pateikdavo pastatą administruojanti įmonė UAB „Kardos“, o nuo 2023 m. kovo 31 d. - UAB „KVK Service“. UAB „Kardos“ ieškovei pateikdavo sąskaitas ir už bendrųjų patalpų valymo paslaugas. Jungtinės veiklos sutarties, sudarytos su UAB „Kardos“ pagrindu perėmęs valymo paslaugos administravimą UAB „Šalčininkų ūkis“ sąskaitas už bendrųjų patalpų valymo paslaugas ieškovei teikė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. birželio mėn. Ieškovės turimi duomenys leidžia manyti, kad nurodyti asmenys pateikdami sąskaitas už ieškovės faktiškai sunaudotą elektros energiją bei suteiktas bendrų patalpų valymo paslaugas įpareigojo ieškovę ne atlyginti turėtas patalpų išlaikymo išlaidas (kaip ieškovės įsipareigojimų apimtis apibrėžta Sutarties 4.6.1.1. p. – 4.6.1.3 p.), bet nepagrįstai reikalavo sumokėti didesnes sumas, su nepagrįstai pritaikytu antkainiu. Dėl šių veiksmų ieškovė patiria nuostolių, o atsakovė nepagrįstai praturtėja ieškovės sąskaita. Dėl to ieškovė reiškia šį ieškinį, prašydama teismo priteisti ieškovės permokėtas sumas, kaip atsakovės be teisinio pagrindo įgytas lėšas (CK 6.242 str.) (Sutarties 4.6.1.1. p.). Pagal šią Nuomos sutarties nuostatą atsakovė turi teisę reikalauti ieškovę atlyginti tik faktiškai sumokėtas sumas elektros tiekėjui už patalpose ieškovės suvartotą elektros kiekį. Tuo tarpu ieškovės turimi duomenys leidžia teigti, kad visu nuomos laikotarpiu atsakovė pateikdama sąskaitas už patalpose suvartotą elektros energiją ieškovei taiko didesnį tarifą negu pati moka elektros tiekimo įmonei. Kitaip tariant, pastatą administruojanti įmonė ieškovės atžvilgiu nepagrįstai taikė ir taiko antkainį elektros tarifui. Tuo tarpu pastato patalpų administratorius – UAB „Kardos“, o vėliau – jo teisių perėmėjas atsakovė UAB „KVK Service“ ieškovę už patalpose suvartotą elektros energiją apmokestindavo gerokai didesniu tarifu, nei ji faktiškai buvo perkama iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, pagal aukščiau nurodytas sutartis. Netgi darant prielaidą, kad ieškovei pateiktose sąskaitose nurodyta elektros energijos kaina paskaičiuota jau įtraukus elektros persiuntimo paslaugos išlaidas ir akcizą, ieškovei pastato administratoriaus taikyta kaina vis tiek yra nepagrįstai padidinta ir neatitinka faktinių, elektros energijos tiekimo ir skirstymo paslaugų kainų. Ieškovė atliko detalius skaičiavimus palygindama pastato administratoriui sumokėtas sumas, apskaičiuotas pagal jai pateiktose sąskaitose nurodytą elektros tarifą (be PVM) laikotarpiu nuo 2019 iki 2024 m. birželio mėn. imtinai, su kaina, už kurią tuo pačiu laikotarpiu iš tiesų buvo pirkta į pastatą patiekta elektros energija iš nepriklausomo elektros tiekėjo pagal elektros energijos tiekimo sutartis. Gauti rezultatai liudija, kad kiekvieną mėnesį nuo pat Nuomos sutarties sudarymo pradžios ieškovės faktiškai suvartota elektros energija buvo apmokestinta gerokai didesniu tarifu, negu kad buvo perkama pastato administratoriaus, t. y. neteisėtai buvo pridedamas antkainis. Atsakovė pateikė į bylą paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nuomininkams elektros kaina tvirtinama UAB „KVK Service“ direktoriaus įsakymu. Atsakovės pateikti direktoriaus įsakymo pavyzdžiai patvirtina, kad atsakovė nustatydavo ieškovei didesnę elektros energijos kainą, negu ta, kuria faktiškai buvo perkama elektra iš nepriklausomo tiekėjo. Prie jos pridėjus faktiškai atitinkamais laikotarpiais galiojusius akcizą ir elektros persiuntimo paslaugos mokesčius gaunamos sumos yra gerokai mažesnės nei ieškovei taikyta kaina. Remiantis atsakovės pateiktu paaiškinimu, galima manyti, kad į ieškovei taikomą elektros kainą įtraukta ir elektros ūkio aptarnavimui skirto atsakingo asmens darbo užmokestis. Ieškovė pabrėžia, kad tokio asmens darbo užmokesčio išlaidos turėtų būti įskaičiuotos į administravimo paslaugų kainą, kurią už pastato aptarnavimo paslaugas moka pastato savininkas. Šios išlaidos neturėtų būti perkeliamos ieškovei, kuri pagal sutartį yra įsipareigojusi kompensuoti tik faktines komunalinių paslaugų, teiktų nuomojamoms patalpoms, išlaidas. Nepaisant to, ieškovei išrašytose sąskaitose, kas mėnesį papildomai yra įtrauktos didesnės nei šimto eurų sumos už „vidinių el. tinklų aptarnavimą“. Taigi, bet kuriuo atveju į patį elektros energijos tarifo dydį šios išlaidos nepatenka, nes sąskaitose yra išskirtos atskirai. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus matyti, kad ieškovei taikyta elektros kaina neatitinka tiekėjų taikytų tarifų, kuriais faktiškai elektra buvo tiekiama į pastatą, o toks elektros kainos padidinimas ieškovei teikiamose sąskaitose neturi jokio objektyvaus pagrindo. Atlyginant už ieškovės suvartotą elektros energiją tarifu, kuriuo elektra ir buvo tiekiama į pastatą (įtraukus skirstymo paslaugos mokesčius ir akcizą), ieškovės išlaidos už elektros energiją nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2024 m. liepos mėn. būtų 139 748,89 Eur, tuo tarpu ieškovė, apmokėdama jai išrašytas sąskaitas su nepagrįstai pritaikytu antkainiu per 2019 – 2024 metus sumokėjo 192 471,57 Eur, t. y. net 52 722,68 Eur daugiau. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas (Nuomos sutarties 4.6.1. p.), tai reiškia, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovės tiekėjui sumokėtą sumą už faktiškai patalpose suvartotą elektros energiją (bei dalį bendrosiose patalpose suvartotos elektros). Tačiau prie patikslinto ieškinio pridedamos elektros energijos tiekimo sutartys, sąskaitos patvirtina, kad šios Nuomos sutarties nuostatos buvo nesilaikyta, kadangi pastato administratorius už elektrą iš ieškovės reikalavo ne faktinių išlaidų atlyginimo, o keletą kartų didesnio mokesčio, nei kad buvo faktiškai mokama elektros energijos tiekėjui. Nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo pagal patalpų ir nuomojamos pastato dalies ploto proporciją mokėti nuomotojui už bendrųjų patalpų valymo paslaugas (Nuomos sutarties 4.6.2. p.). Bendrųjų patalpų plotas sudaro 553,71 m². Ieškovės nuomojamas patalpų plotas yra 1 342 m², o viso nuomojamų pastato patalpų yra 4 968,44 m², kuris susidaro iš bendro pastato dalies ploto atėmus bendrojo naudojimo patalpų plotą neskirtą nuomai ir nenuomojamą jokiam nuomininkui. Todėl bendrųjų patalpų ir teritorijos eksploatacijos išlaidų, tenkančių nuomininkui, kaip nurodyta Nuomos sutarties 4.6.2 p., apskaičiavimui, turėtų būti taikoma 0,27 proporcija: 1342m2 : 4968,44m²=0,27. Nuomininkas turėtų padengti 0,27 proc. tokių valymo paslaugų kainos. Ieškovei apmokėti pateiktose sąskaitose nurodytos sumos už bendrų patalpų valymą viršija šią proporciją: tokiu būdu UAB „Kardos“ buvo nepagrįstai sumokėta 1138,11 Eur. Sąskaitomis įpareigojant ieškovę apmokėti daugiau nei 0,27 proc. bendrųjų patalpų valymo išlaidų ieškovė nepagrįstai yra apmokestinama daugiau nei numatyta pagal Nuomos sutartį, kas vėlgi lemia nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita. Ieškovė neneigia pareigos sumokėti už jai patiektą elektros energiją ir valymo paslaugas, tačiau jos sumokėta kainos dalis, viršijanti atsakovės turėtas išlaidas šių paslaugų tiekėjams ir vidutinę rinkos kainą yra laikytina atsakovės įgyta nepagrįstai, todėl priteistina ieškovei tenkinant šioje byloje pareikštą ieškinį. 2023 m. kovo 31 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad UAB „KVK Service“ yra perėmusi visas UAB „Kardos“ teises ir pareigas pagal administravimo paslaugų sutartį su nuomotoju. Byloje pateikta 2023 m. kovo 31 d. Sutartis dėl teisių ir pareigų pagal 2021 m. spalio 1 d. Pastatų techninio aptarnavimo, priežiūros ir administravimo paslaugų sutartį, perleidimo. Pagal šios sutarties 1 p. visas UAB „Kardos“ teises ir pareigas, kurias ji yra įgijusi pagal 2021 m. spalio 1 d. Pastatų techninio aptarnavimo, priežiūros ir administravimo paslaugų sutartį yra perėmusi UAB „KVK Service“. Įstatymas suteikia teisę skolininkui reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai, dėl pradiniam administratoriui UAB „Kardos” nepagrįstai sumokėtų sumų pagal jos išrašytas sąskaitas nuo 2021 m. spalio iki 2023 m. vasario imtinai, sudarantys 15 440,26 Eur reiškiami UAB „KVK Service“ kaip jo teisių perėmėjui.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė atmesti patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai vadovaujasi nurodytų sutarčių – Nuomos sutarties ir Administravimo sutarties – nuostatomis. Pirma, UAB „KVK Service“ nėra Nuomos sutarties šalimi ir ji jokių įsipareigojimų (prievolių) pagal šią sutartį ieškovei neprisiėmė. Nuomos sutarties 4.7. punkto nuostata, kurioje yra numatyta, kad apmokėjimas į nuomojamas patalpas tiekiamas komunalines paslaugas yra vykdomas pagal sutartį su nuomotoju, t. y. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, pastatą administruojančios įmonės pateiktas sąskaitas faktūras, jei nuomininkas, t.y. ieškovas, nėra sudaręs tiesioginių sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais, gali būti aiškinama tik kaip nuomininko pareiga apmokėti administruojančios įmonės, kurią pasirenka nuomotojas, pateiktas sąskaitas. Antra, pati ieškovė nėra Administravimo sutarties šalimi, todėl ji jokių teisių ar pareigų pagal šią sutartį negalėjo įgyti. Be to, Administravimo sutartyje nėra jokių nuostatų, kad pastatų administratorius prisiimtų kokius nors įsipareigojimus pagal užsakovo, t.y. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, sudarytas nuomos sutartis, tame tarpe ir pagal Nuomos sutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad prievoliniai santykiai tarp ieškovo ir patalpų administratoriaus, kuriuo nuo 2023 m. kovo mėnesio yra UAB „KVK Service“ yra atsiradę Nuomos sutarties ir Administravimo sutarties pagrindu, todėl administratorius, teikdamas sąskaitas už suvartotą elektros energiją BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių patalpų nuomininkams, tame tarpe ir ieškovei, nustatydamas kainą už patiektą elektros energiją, galėjo įtraukti ne tik išlaidas patirtas įsigyjant elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų, išlaidas už elektros energijos persiuntimo paslaugą bei sumokėtą akcizus, bet ir kitas išlaidas, susijusias su elektros tinklų aptarnavimu ir priežiūrą. (duomenys neskelbtini), patalpų naudotojams (nuomininkams) elektros energijos tiekimo kaina yra patvirtinama UAB „KVK Service“ direktoriaus įsakymu. Nustatant kainą yra atsižvelgiama į Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) valstybės reguliuojamą didmeninę kainą, Elektros energijos tiekėjo UAB „Elektrum“ valstybės nereguliuojamą didmeninę kainą, energetiko ir kitų darbuotojų darbo užmokestį su mokesčiais, transporto ir mechanizmų išlaidas. Kaip jau buvo nurodyta, pagal teisės aktų reikalavimus pastato (duomenys neskelbtini), elektros ūkio aptarnavimui skirti atsakingą asmenį yra būtina, nes pastate leistinoji elektros įrenginių naudoti galia viršija 30 kW. Visiškai nesuprantamas ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti sumas, kurias ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio yra sumokėjusi UAB „Kardos“, pagal UAB „Kardos“ pateiktas sąskaitas. Šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad 2023 m. kovo 31 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad UAB „KVK Service“ yra perėmusi visas UAB „Kardos“ teises ir pareigas pagal Administravimo sutartį. Pranešime buvo nurodyta, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. keičiasi ieškovės nuomojamų patalpų administratorius, todėl nuo šios datos mokėjimai už suteiktas komunalines paslaugas turi būti atliekami naujam administratoriui - UAB „KVK Service“. Pranešime nėra nurodyta, kad UAB „KVK Service“ perėmė kokius nors UAB „Kardos“ reikalavimus į ieškovą pagal UAB „Kardos“ ieškovui išrašytas sąskaitas už paslaugas suteiktas iki 2023 m. kovo 31 d. Tokių nuostatų taip pat nėra ir 2023 m. kovo 31 d. susitarime. Iki šios datos UAB „KVK Service“ jokių sąskaitų ieškovui neteikė ir jokių mokėjimų iš ieškovo negavo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu UAB „KVK Service“ kaip nors praturtėjo ieškovo sąskaita. Kita vertus, UAB „KVK Service“ iš viso niekada jokių sąskaitų už patalpų valymą ieškovei nėra teikusi ir jokių piniginių lėšų nėra gavusi. Ieškovės nurodytos sąsajos tarp UAB „KVK Service“, UAB „Kardos“ ir UAB „Šalčininkų komunalinis ūkis“ akcininkų ir vadovų jokios įtakos ieškinio reikalavimų pagrįstumui negali turėti. Tai yra atskiri juridiniai asmenys ir kiekvienas juridinis asmuo atsako tik už paties juridinio asmens prisiimtas prievoles.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Agnė Varnelienė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai V. D. ir advokatas Laimonas Šileris su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti.

Trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, atstovai advokato padėjėjas Augustas Platūkis ir advokatė Ligita Račkauskienė nurodė, jog neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė šioje byloje kelia ginčą dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsiradusio dėl atsakovės už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją taikomo pernelyg didelio tarifo bei netinkamai apskaičiuoto mokesčio už valymo paslaugas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Caupara“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. lapkričio 5 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2018-11-05, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo suteikti nuomininkui valdyti ir naudotis pastate (adresu (duomenys neskelbtini)) esančias negyvenamąsias patalpas, pažymėtas indeksais 1-185, 1-138, 1-139, 1-140, 1-141 ir dalį koridoriaus, kurių plotas yra 1342 m², sporto klubo veiklos vykdymui (T.1, e. b. l. 103-113). Nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo be nuomos mokesčio atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas (Nuomos sutarties 4.6 p.). Taip pat nuomininkas įsipareigojo mokėti mokesčius už faktiškai patalpose sunaudotą elektros energiją – pagal atskiro apskaitos prietaiso rodmenis; šilumos energiją patalpoms skirtam šiltam vandeniui paruošti – pagal apskaitos prietaisų rodmenis; šaltą ir karštą vandenį ir kanalizaciją pagal atskiro apskaitos prietaiso rodmenis (Nuomos sutarties 4.6.1 p.) Nuomininkas taip įsipareigojo pagal patalpų ir nuomojamos pastato dalies ploto proporciją mokėti nuomotojui bendrųjų patalpų ir teritorijos eksploatacijos išlaidas: elektros energiją, šilumos energiją, vandenį ir kanalizaciją bei kitas teikiamas paslaugas, kurios būtinos tinkamam bendrųjų patalpų ir teritorijos eksploatacijai (Nuomos sutarties 4.6.2 p.). Šalys taip pat sutarė, kad apmokėjimas už šios Nuomos sutarties 4.6 p. įvardintas į patalpas tiekiamas komunalines paslaugas vykdomas pagal sutartį su nuomotoju pastatą administruojančios įmonės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, jeigu nuomininkas nėra sudaręs tiesioginių sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais (Nuomos sutarties 4.7 p.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023, 22-23 punkte išaiškinta, kad yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 18 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, kt.). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30/2018, 24 punktas).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamo ginčo situacijoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Tuo tarpu atsakovė UAB „KVK Service“ 2021 m. spalio 21 d. Pastatų techninio aptarnavimo, priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutarties (toliau –Paslaugų sutartis), sudarytos tarp trečiojo asmens BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Kardos“ pagrindu, teikia BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių pastatų ir patalpų techninio aptarnavimo, priežiūros, administravimo, eksploatavimo, šilumos ūkio priežiūros ir komunalinių mokesčių surinkimo iš patalpų nuomininkų (tame tarpe ir (duomenys neskelbtini)) paslaugas (T. 2, e. b. 1. 23–33). 2023 m. kovo 31 d. sutartimi, sudaryta tarp BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Kardos“ ir UAB „KVK Service“ visos teisės ir pareigos pagal anksčiau minėtąją sutartį buvo perleistos atsakovei UAB „KVK Service“ (T.2, e. b. l. 34). Byloje ginčo tarp šalių nėra dėl to, jog ieškovė visas atsakovės, kaip administratorės pateiktas PVM sąskaitas faktūras priėmė, jas pasirašė ir apmokėjo, jų neginčijo.

Kaip jau minėta, Nuomos sutartimi ieškovė (kaip nuomininkė) įsipareigojo pagal patalpų ir nuomojamos pastato dalies ploto proporciją mokėti nuomotojui bendrųjų patalpų ir eksploatacijos išlaidas. Atsakovė neginčijo ieškovės paskaičiavimų, kad bendrųjų patalpų ir teritorijos eksploatacijos išlaidų, tenkančių nuomininkui pagal Nuomos sutarties 4.6.2 p. apskaičiavimus, turėtų būti taikoma 0,27 proporcija ir priteista nepagrįstai sumokėta 1138,11 Eur suma. Tačiau atsakovė nesutinka, kad ji turi atlyginti nepagrįstai išmokėtas lėšas paaiškindama, kad 2023 m. kovo 31 d. sutartimi teisių ir pareigų pagal 2021 m. spalio 21 d. Paslaugų sutartį už laikotarpį iki 2023 m. balandžio 1 d. nėra perėmusi. Teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija. Kai matyti iš 2023 m. kovo 31 d. sutarties 1 p. šia sutartimi UAB „Kardos“ perleido, o UAB „KVK Service“ perėmė visas teises ir pareigas, kurias UAB „Kardos“ yra įgijusi pagal 2021 m. spalio 21 d. Pastatų techninio aptarnavimo, priežiūros ir administravimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Kardos“. Pagal minėtą sutartį perėmė teisę teikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių pastatų ir patalpų techninio aptarnavimo, priežiūros, administravimo, eksploatavimo, šilumos ūkio priežiūros ir komunalinių mokesčių surinkimo iš patalpų nuomininkų (tame tarpe ir (duomenys neskelbtini)) paslaugas, kas reiškia, jog teisių ir pareigų perėmimas įvyko labai siauroje – paslaugų teikimo srityje, ir tai negali būti aiškinama plečiamai ir tapatinama su visų teisių ir pareigų perėmimu ir iš to kylančių prievolių. Juolab, jog šiuo atveju, visi mokėjimai pagal UAB „Kardos“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras už patalpų valymą buvo atlikti, mokėjimai atlikti UAB „Kardos“, kas reiškia, jog ieškovė neįrodė, jog UAB „KVK Service“ nepagrįstai praturtėjo, t.y. nėra vienos iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl 1138,11 Eur priteisimo už nepagrįstai sumokėtas valymo paslaugas negali būti tenkinamas.

Pasak ieškovės, ji taip pat nepagrįstai permokėjo už tiekiamą elektrą. Paaiškino, kad atsakovė pateikdama sąskaitas už patalpose suvartotą elektros energiją ieškovei taiko didesnį tarifą negu pati moka elektros tiekimo įmonei.

Iš į bylą pateiktos 2022 m. gegužės 10 d. Elektros energijos pirkimo –pardavimo sutarties Nr. 53168000009, sudarytos tarp UAB „Elektrum Lietuva“ ir UAB „Kardos“ matyti, kad šalys susitarė dėl elektros energijos kainos, kuri sutartyje nurodyta be PVM ir akcizo mokesčio: vienos laiko zonos, dienos metu, savaitgaliais ir nakties, maksimalių apkrovų, vidutinių apkrovų, savaitgaliais, švenčių dienomis, minimalių apkrovų - 0,21441 Eur/kWh. Minėtos sutarties Bendrųjų nuostatų 1.2 p. nurodyta, jog elektros energijos tiekimas neapima elektros energijos perdavimo ir skirstymo bei bet kurios sistemos paslaugų dalies teikimo. 2023 m. kovo 31 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Elektrum Lietuva“ ir UAB „KVK Service“ šalys susitarė dėl išskirtinio plano, kuriuo klientė UAB „KVK Service“ ketino įsigyti 4500 MwH, šalys susitarė dėl elektros energijos kainos: vienos laiko zonos, dienos metu, savaitgaliais ir nakties, maksimalių apkrovų, vidutinių apkrovų, savaitgaliais, švenčių dienomis, minimalių apkrovų - 0,14400 Eur/kWh. Prie sutarties taip pat sudarytas priedas, kuriame išvardinti objektai, į kuriuos pagal sutartį tiekiama elektra objektuose, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 27 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Elektrum Lietuva“ ir UAB „KVK Service“, šalys susitarė dėl išskirtinio plano, kuriuo klientė UAB „KVK Service“ ketino įsigyti 5850 MWh elektros, šalys susitarė dėl elektros energijos kainos: vienos laiko zonos, dienos metu, savaitgaliais ir nakties, maksimalių apkrovų, vidutinių apkrovų, savaitgaliais, švenčių dienomis, minimalių apkrovų - 0,13622 Eur/kWh. Prie sutarties taip pat sudarytas priedas, kuriame išvardinti objektai, į kuriuos pagal sutartį bus tiekiama elektra, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini).

Kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovės UAB „KVK Service“ direktorius V. D., atsakovė, kaip didmenininkė, perka elektrą 40 pastatų ir ją parduoda mažmenininkams. Elektros kaina priklauso nuo naudotojų objektų kiekio – kuo daugiau jų, tuo kaina mažesnė. Elektrą perka iki pastato, yra bendra pastato skydinė, ir vėliau ją vidiniais tinklais paskirsto nuomininkams. Perkant elektrą didmeniniu būdu, turi būti skiriamas darbuotojas, jei leistinoji elektros įrenginių naudoti galia nuo 30 kWh. Be to, reikalingos investicijos tinklams prižiūrėti, todėl į kainą įskaičiuojamos visos patiriamos išlaidos, akcizo mokestis, persiuntimo į objektus kaštai, faktinė pirkimo kaina. Kadangi atsakovė elektrą tiekia vidiniuose tinkluose, tokiai veiklai licencijos nereikia. Iš byloje esančio UAB „KVK Service“ direktorius 2023 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. KVK23/03/01-2 matyti, jog už įmonės elektros energijos aptarnavimo ūkį atsakingu asmeniu paskiriamas A. L., be kita ko, objekte (duomenys neskelbtini), kuriame leistinoji elektros įrenginių naudoti galia viršija 30kW. UAB „KVK Service“ direktoriaus 2023 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. KVK2023/03/01-1 nuo įsakymo priėmimo dienos objekte (duomenys neskelbtini), taikomas vieno laiko zonos elektros energijos tarifas 0,3102 Eur+PVM/kWh, o nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. KVK2023/08/01 nustatytas 0,21 Eur+PVM/kWh tarifas.

Kaip minėta, sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Taigi šiuo atveju reikšminga nustatyti esminę aplinkybę, ar ieškovei kilo ginčo sumos dydžio mokėjimo prievolė ir ar tuo pagrindu lėšos turėjo būti sumokėtos atsakovei.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė įrodė (ir ginčo dėl to nėra), kad atsakovė yra atlikusi visus mokėjimus už elektros energiją pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagal ginčijamas sąskaitas pagrįstumą, ką, teismo vertinimu, atsakovė padarė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus, laiko įrodytą atsakovės poziciją, kad atsakovė teikė/suteikė elektros energijos tiekimo į ieškovės nuomojamą objektą paslaugą, o ieškovė jas priėmė ir jas apmokėjo pagal atsakovės direktoriaus įsakymu pagrįstai nustatytą tarifą. Įvertinus atsakovės direktoriaus paaiškinimus, teismas neturi pagrindo abejoti elektros tarifo nustatymo nuomininkui pagrįstumu, nes akivaizdu, jog atsakovė negali parduoti elektros energijos nuomininkui už tą pačią didmeninę kainą kurią, ji gauna iš elektros energijos tiekėjo, nes paskirstydama elektros energiją nuomininkams, atsakovė patiria papildomų išlaidų. Todėl laiko įrodytu teisinio pagrindo lėšoms atsakovės gautoms iš ieškovės už elektros energiją buvimą. Svarbu pažymėti, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad neegzistuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos sąlygos. Netenkinant ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl lėšų grąžinimo, atitinkamai netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taigi, ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė byloje patyrė 4400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patyrė 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, šalių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti. Todėl jos priteistinos iš ieškovės.

Byloje iš viso patirta 29,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caupara“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Caupara“, juridinio asmens kodas 304095290, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KVK Service“, juridinio asmens kodas 3028354, 4400 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Caupara“, juridinio asmens kodas 304095290, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Caupara“, juridinio asmens kodas 304095290, 29,53 Eur (dvidešimt devynis eurus 53 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, reikia pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė