- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- eB2-674-460/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š.
dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Tesma Group nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sesnita“ atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Tesma Group pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės Tesma Group bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl teisės apriboti J. Š. eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, suinteresuotas asmuo J. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 7 d. priimtas ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės ieškinys, juo prašoma pripažinti UAB Tesma Group bankrotą tyčiniu; pripažinti, kad UAB Tesma Group tyčinis bankrotas kilo dėl atsakovės J. Š. veiksmų (neveikimo); apriboti J. Š. 5 metams teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad yra pagrindas teigti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Visų pirma dėl to, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, dėl to nėra galimybės nustatyti įmonės turimo turto bei patikrinti sudarytų įmonės sandorių. Antra, įmonei esant nemokiai ir toliau buvo didinami kreditorių įsiskolinimai, akivaizdu, kad nebuvo siekiama su šiais kreditoriais atsiskaityti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, juo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja net neįrodinėja, jog UAB Tesma Group nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jos valdymo ir(ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, o vadovaujasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu tyčinį bankrotą kvalifikuojančiu požymiu. Taigi, vien tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl UAB Tesma Group bankroto pripažinimo tyčiniu turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
3. Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl teisės apriboti buvusiai įmonės vadovei eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Faktinės aplinkybės
4. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 24 d. iškėlė bankroto bylą UAB Tesma Group, nemokumo administratore paskirta UAB „Sesnita“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 d.
4.2. Vadovaujantis VĮ Registrų centro išrašu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. (iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo) direktore buvo J. Š..
4.3. Nemokumo administratorė teikė teismui prašymą skirti J. Š. baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties nevykdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi administratorės prašymą tenkino iš dalies ir LUAB Tesma Group buvusiai vadovei J. Š. už dalies įmonės dokumentų neperdavimą paskyrė 0,012 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, 50 procentų šios baudos paskyrė bankrutuojančiai UAB Tesma Group.
Dėl pareiškimo reikalavimų
5. Nemokumo administratorė pateikė prašymą pripažinti likviduojamos UAB (toliau – LUAB) Tesma Group bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjos atstovė administratorė nurodo, jog suinteresuotas asmuo, įmonės vadovė, nevykdė pareigų organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakyti už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis ir 21 straipsnio 1-2 dalys). Neturėdama įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti sudarytų įmonės sandorių, kurie galimai pažeidžia kreditorių interesus. Administratorės nuomone, buvusi vadovė tikėtina tyčia slepia dokumentus, kad nebūtų atskleisti sandoriai, priešingi kreditorių interesams, nes kito logiško paaiškinimo, kodėl neperduodami dokumentai nėra. Be to nemokumo administratorė, neturėdama įmonės dokumentų, negali organizuoti įmonės turto pardavimo, įmonės sandorių patikrinimo, debitorinių skolų išieškojimo. Nesant įmonės dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas vadovas, administratorė neturi galimybės atlikti JANĮ 93 straipsnyje nustatytų pareigų bei iš gautų lėšų visiškai ar iš dalies padengti įmonės kreditorinius reikalavimus. Administratorės nuomone, įmonės finansinė padėtis 2021 m. gruodžio 31 d. atitiko įmonės nemokumo apibrėžimo abu požymius, tai rodė, kad turtas buvo bevertis, tačiau įmonės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė.
6. Suinteresuotas asmuo savo procesiniuose dokumentuose, posėdžio metu (jos atstovas) paaiškino, jog pareiškėja neįrodinėja būtinųjų bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų, t. y. jog UAB Tesma Group nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Mano, kad nėra pagrindo UAB Tesma Group bankrotą pripažinti tyčiniu. Tvirtina, jog nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kuriuo buvusi vadovė būtų pripažinta kalta dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nėra pagrindo šių faktų konstatuoti šioje byloje. Jos nuomone, nemokumo administratorės prašymas dėl UAB Tesma Group bankroto pripažinimo tyčiniu yra grindžiamas prielaidomis, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai.
7. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
8. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).
10. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kad būtų galima įvertinti tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką įmonės bankrotui, kadangi ĮBĮ nuostatos tyčinio bankroto kriterijų taikymą visų pirma sieja su bendrovės nemokumo būkle.
11. Teisės doktrinoje nurodyta, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, jog tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu. Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumą, tačiau įprastai blogą įmonės valdymą rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kurią ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Manytina, kad jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklą, prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtą ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes įmonei tapus nemokiai nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą, bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas. Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. Todėl veiksmai, kurie yra tyčinio bankroto požymiai, gali būti pagrindas taikyti kitas kreditorių teisių gynybai veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, sandorių ginčijimą ir kt. (R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).
12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
13. Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-934/2023).
14. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto pagrindų ir atsakingo asmens nustatymo
15. Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
16. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodomas vienas požymių: juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
17. Bendrovės nemokumas nustatytinas pagal vertinamu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą.
18. Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 31 d. finansiniai dokumentai patvirtina tai, kad tuo metu ji tapo nemoki, todėl pagal JANĮ nuostatas įmonės vadovė privalėjo inicijuoti bankroto bylą, kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto.
19. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
20. Kaip žinoma, Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-483-460/2023 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą atsakovei UAB Tesma Group dėl nemokumo / bankroto bylos iškėlimo pažymėjo, kad pagal Juridinių asmenų registro pateikto UAB Tesma Group 2021 m. balanso duomenis, bendrovė turėjo turto 93 846 EUR sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 99 935 EUR. Taigi įsipareigojimai viršijo turimą turtą. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra; ieškovė dar nuo 2022 m. balandžio 14 d. vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės turto, tačiau išieškoti mokestinės nepriemokos iš atsakovės nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pas atsakovę nedirbo nei vienas darbuotojas, jos skola – 2615,95 EUR. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus konstatavo, kad akivaizdu, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir matyti, kad jie nėra laikino pobūdžio, be to, įmonė piniginių lėšų negeneruoja, veiklos nebevykdo, laiku negali vykdyti turtinių prievolių (CPK 178 straipsnis). Nors teismas, iškeldamas įmonei UAB Tesma Group nemokumo bylą konkretaus nemokumo momento nenustatė, nes to nereikėjo, nemokumo momentą tikslinga atlikti šioje civilinėje byloje. Iš VĮ Registrų centro pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. oficialaus balanso (Rinkinio Nr. FS0129) matyti, kad įmonės balansas buvo sudarytas 2022 m. kovo 30 d. (įmonės akcininkai jį patvirtino 2022 m. balandžio 29 d.), viešoje erdvėje esančiais duomenimis įmonėje nuo 2022 m. vasario 12 d. dirbo 1 darbuotojas (apdraustasis), o nuo 2022 m. kovo 31 d. įmonėje darbuotojų (apdraustųjų) nebebuvo (rekvizitai.lt), vadinasi ir įmonės direktorė buvo atleista. Teismo vertinimu, įmonei 2022 m. kovo 30 d. sudarius 2021 m. gruodžio 31 d. balansą, buvo akivaizdu, kad įmonė yra nemoki, jos 93 846 Eur turtą faktiškai sudarė 78626 Eur pirkėjų įsiskolinimas už parduotas paslaugas, 810 Eur suteiktos paskolos, 2769 Eur kitos gautinos sumos (įmonės 2021 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas), o įsipareigojimai sudarė 93 846 Eur. Spręstina, kad turtas – 78626 Eur pirkėjų įsiskolinimas už parduotas paslaugas – nebuvo realus / likvidus, nes kaip matyti bylos duomenimis, iš įmonės turto lėšų realiai nebuvo išieškota.
22. Teismas konstatuoja, kad įmonės buvusiai vadovei nuo 2022 m. kovo 30 d. kilo JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau ji to nepadarė. Pareiškimą dėl nemokumo / bankroto bylos iškėlimo 2023 m. vasario 20 d. pateikė Valstybinės mokesčių inspekcija prie LR FM.
23. Pažymėtina tai, jog, skirtingai nei pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, jog įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).
24. UAB Tesma Group vadove nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. buvo J. Š., todėl pripažinus, kad bendrovė nemoki buvo 2022 m. kovo 30 d., kaip minėta, jai kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą, tačiau vadovė tokios įstatyme (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nustatytos imperatyvios pareigos nevykdė. Dera pažymėti, jog, viena vertus, tai leistų konstatuoti buvusios vadovės sąmoningai blogą bendrovės valdymą. Tačiau tam, jog tokį buvusios vadovės elgesį būtų pagrindas įvertinti kaip patvirtinantį tyčinį bendrovės bankrotą, vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir doktrininiu aiškinimu, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo (tęsiant nemokios bendrovės veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso) ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
25. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo– jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi reikia ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra pareiškėjos JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kurį turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
26. Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
27. Vadovo pareiga rūpintis įmonės finansais yra numatyta įstatymo. Įmonės vadovas, be kitko, organizuoja įmonės apskaitą (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktai). Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu (Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka taip pat atsako ūkio subjekto vadovas (Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Analogiškas reglamentavimas galiojo ir tuo metu, kada ieškovės direktore atitinkamu laikotarpiu buvo suinteresuotas asmuo.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais.
29. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).
31. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas). Nurodyta teismo praktika aktuali ir pasikeitus teisiniam reguliavimui (įsigaliojus JANĮ) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).
32. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodoma, kad įmonės apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė UAB „Eurobalas“. Buvusios vadovės teigimu, buhalterinių paslaugų sutartis buvo nutraukta 2022 m pradžioje.
33. Kitas aspektas tas, kad nagrinėjant administratorės prašymą dėl baudos skyrimo buvusiai vadovei, ji 2023 m. birželio 16 d. teismui teikė prašymą atidėti klausimo dėl baudos skyrimo svarstymą, nes dokumentai buvo kitoje įmonėje, tvarkiusioje įmonės apskaitą. Administratorė 2023 m. birželio 30 d. informavo teismą, kad buvusi UAB Tesma Group direktorė J. Š. 2023 m. birželio 29 d. e-paštu atsiuntė jai kreditorių ir debitorių sąrašus. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi UAB Tesma Group buvusiai vadovei J. Š. paskyrė 0,012 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, tačiau buvo konstatuota, kad dalis dokumentų administratorei buvo perduota. Svarbu tai, kad administratorė pasinaudojo galimybe dėl dokumentų neperdavimo teikti prašymą dėl baudos skyrimo įmonės vadovei. Akcentuotina, kad minėta nutartis yra galiojanti ir baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos perduoti įmonės turtą bei finansinius dokumentus (nutarties 12 punktas).
34. Trečia, ieškovės VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma, jog atsakovės 12 753,84 Eur mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nurodoma, jog atsakovė BUAB Tesma Group ieškovei teikė anksčiau nurodytų mokesčių deklaracijas, tačiau juose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. Taigi, atsižvelgus į tai, kad įmonė teikė mokėtinas deklaracijas, tačiau nesumokėjo dėl blogos turtinės padėties, mokesčių mokėjimo vengimas (vienas iš požymių, nurodytų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte) nėra byloje nustatytas (CPK 12, 178 straipsniai).
35. Ketvirta, šios bylos nagrinėjimo pradžioje, buvusi vadovė su 2023 m. rugsėjo 6 d. atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateikė 2022 m. Didžiąją knygą, 2022 m. pirkimų operacijų žurnalą, 2018-2020 m. išrašytas sąskaitas (241 lapai), sutartis su užsakovais (31 lapas), 2022 m. klientų apyvartos ataskaitas (5 lapai), 2022 m. gruodžio 31 d. balansą, 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2022 m. ilgalaikio turto žiniaraštį, 2022 m. gruodžio 31 d. skolų žiniaraštį, atlyginimų skolas, 2022 m. pirkimų dokumentus (37 lapai). Ieškovė 2023 m. lapkričio 15 d. informavo teismą, kad 2023 m. lapkričio 6 d. perdavė nemokumo administratorei UAB Tesma Group dar kitus dokumentus: antspaudą, įstatus, kitus 2018-2022 m. įmonės bei buhalterinės apskaitos dokumentus.
36. Penkta, bylos nagrinėjimo teismo 2023 m. lapkričio 15 d. posėdžio metu žodinio proceso tvarka pareiškėjos atstovas teigė, kad norint atlikti sandorių analizę, trūksta dokumentų apie turtą, jo panaudojimą, apie buvusius įmonės sandorius, duomenų, kur tas turtas yra šiuo metu. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas sudarant galimybę buvusiai vadovei pateikti įmonės dokumentus, nes, jos teigimu, dokumentai buvo pas anksčiau buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę, tokia situacija neleido buvusiai vadovei veikti greitai, dokumentų perdavimas priklausė nuo kitų asmenų užimtumo, kt. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu į teisėjos klausimą, ar reikėtų dar laiko susipažinti su buvusios vadovės pateiktais dokumentais, pareiškėjos atstovas, viena vertus teigė, kad susipažinimui reikėtų apie mėnesį laiko, kita vertus, teigė, nežinantis, kokių dokumentų trūksta. Pabrėžtina tai, kad administratorės atstovas papildomai skirti laiko neprašė. Teismo praktikoje pažymima, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, ir teismo išvados šios kategorijos ginčuose negali remtis prielaidomis ar tikimybėmis. Vadinasi, teismo išvados dėl įmonės nemokumo, tyčinio bankroto pagrindo grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, negali būti pripažintos pakankamomis, sprendžiant dėl tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1173-881/2022 21 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-934/2023).
37. Šešta, bylos duomenys patvirtina, kad bankroto procesas vyksta be esminių kliuvinių: teisme patvirtinta administravimo sąmata, įmonės kreditoriai yra žinomi, įmonės kreditoriai ir jų kreditiniai reikalavimai patvirtinti teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, 2023 m. rugsėjo 19 d. vykusiame įmonės kreditorių susirinkime patvirtinti visi administratorės pateikti projektai dėl administravimo sąmatos, kitų procedūrinių klausimų, likvidavimo procedūros inicijavimo, įmonė teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto.
38. Esant anksčiau nurodytiems argumentams, vadovaujantis įstatymų reglamentavimu bei teismo praktika teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Tais atvejais, kai buvęs bendrovės vadovas nepagrįstai delsia perduoti juridinio asmens dokumentus, pirmiausiai yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis). JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje nurodytos baudos skyrimo tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui bendrovės finansinius bei kitus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 524-381/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021). Kaip minėta Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi BUAB Tesma Group buvusiai vadovei J. Š. paskyrė 0,012 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
39. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad buvusios vadovės veiksmai (neveikimas), buvo nenaudingi bendrovei ir kuriais buvo kryptingai bei nesąžiningai siekiama sukelti tyčinį bendrovės bankrotą (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo UAB Tesma Group bankrotą pripažinti tyčiniu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo nemokumo momento buvusiai vadovei nesikreipus į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo įmonės finansinė situacija dar pablogėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėja neįrodė, byloje nebuvo nustatyta, kad nuo nemokumo momento bendrovės būklė buvo pabloginta iš esmės, ir kad tas pabloginimas buvo sąlygotas buvusios vadovės tyčinių, sąmoningų veiksmų. Tuo tarpu vien nemokumo administratorės įrodinėjamas faktas, kad buvusi vadovė netinkamai vykdė pareigą inicijuoti bendrovei nemokumo procesą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog UAB Tesma Group prie bankroto buvo privesta tyčia. Byloje nėra duomenų apie tai, kad juridinio asmens UAB Tesma Group buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (CPK 12, 178 straipsniai).
40. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui pareiškėjos pareiškimas netenkinamas.
41. Atskirai pažymėtina, kad tyčinis bankrotas yra specifinis juridinio asmens nemokumo (bankroto) teisės institutas. Bankroto pripažinimas tyčiniu iš esmės konkrečių materialinių pasekmių kreditoriams nesukelia, tik supaprastina bylinėjimosi procesą reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo pasibaigus bankroto procesui (sumažina civilinės atsakomybės įrodinėjimo apimtį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020). Bankroto proceso metu kreditoriams suteikiama teisė reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).
42. Taigi, kreditoriai teisę reikšti tiesioginį ieškinį bankrutavusios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams dėl konkrečios žalos atlyginimo turi nepriklausomai nuo bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto nepripažinimas tyčiniu taip pat neriboja nemokumo administratoriaus teisės reikšti reikalavimą buvusiems bendrovės valdymo organams dėl žalos atlyginimo ir (ar) ginti bendrovės teises kitų institutų pagrindu. Taigi, bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria ir pažeistų teisių gynimo neriboja.
Dėl teisės apriboti J. Š. eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu
43. Pareiškėja, vadovaudamasi JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu prašo apriboti J. Š. 5 metams teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pareiškėjos nuomone dėl buvusios UAB Tesma Group vadovės neveiklumo negalima vykdyti bankroto procedūros. Dėl neperduotų dokumentų nemokumo administratorei buvo labai sudėtinga teikti teismui tvirtinti darbuotojų kreditorinius reikalavimus lėšoms iš Garantinio fondo gavimui.
44. Kaip žinoma, teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai).
45. Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).
Žemesnės instancijos teismas
46. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės vadovui teisių apribojimo taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
47. Teismas pažymi, kad bylos duomenimis nemokumo administratorei bendrovės dokumentų buvusi vadovė negalėjo pateikti dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių. Kaip jau minėta anksčiau, bendrovės dokumentai buvo perduoti buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei, su kuria buhalterinių paslaugų teikimo sutartis 2022 m. faktiškai sustabdžius bendrovės veiklą, buvo nutraukta. Sutiktina su vadove, kadangi bankroto byla pareiškėjai buvo iškelta 2023 m. balandžio 24 d., o bankroto bylos iškėlimas sutapo su finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo ir teikimo valstybinėms įstaigoms laikotarpiu, buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė dėl didelio darbo krūvio negalėjo atsakovei pateikti bendrovės dokumentų. Iš nurodyto spręstina, kad bendrovės dokumentai nemokumo administratorei buvo neperduoti dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, nesant atsakovės piktavališkumo ar siekio paslėpti dokumentus. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo teikė buhalterinės apskaitos dokumentus kartu su atsiliepimu į prašymą dėl baudos taikymo, su atsiliepimu į nemokumo administratoriaus prašymą, teikė bylos nagrinėjimo metu.
48. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad tikslinga apriboti buvusios vadovės teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvusi vadovė sąmoningai nesukėlė įmonės nemokumo, neblogino nemokios įmonės padėties. Teismas nusprendžia, kad nors bendrovės vadovė netinkamai vykdė jai nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, apribojimas buvusiai vadovei eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, neatitinka jos paskirties – pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl ko viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus.
49. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas netenkinamas.
50. Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Remdamasis anksčiau nurodytų argumentų visuma teismas nusprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog buvusios vadovės veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, atitinkamai buvusiai vadovei apriboti eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas nepagrįstas, todėl atmestinas.
52. Nutartys, kuriomis atsisakyta taikyti asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, neskundžiamos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-614-407/2020; e2-653-553/2022; e2-857-934/2023).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.
56. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to šis klausimas nesvarstomas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Tesma Group, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sesnita“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės Tesma Group bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl teisės apriboti J. Š. eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, suinteresuotas asmuo J. Š., atmesti.
Nutarties dalis, kuria atsisakyta uždarosios akcinės bendrovės Tesma Group bankrotą pripažinti tyčiniu, per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Kita nutarties dalis neskundžiama.