- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2-653-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01181-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Faktas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ nemokumo administratorės prašymas apriboti buvusios bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ vadovės teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Studija1“ iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Faktas“.
2. Bankrutuojančios UAB „Studija1“ nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą apriboti BUAB „Studija1“ vadovės Ž. V. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad buvusi UAB „Studija1“ vadovė laiku neinicijavo UAB „Studija1“ nemokumo proceso, nors pagal įstatymą tą privalėjo padaryti. Nemokumo administratorei perduoti dokumentai patvirtina, kad UAB „Studija1“ jau 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, nes pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
3. Nemokumo administratorės teigimu, UAB „Studija1“ 2015 m. gruodžio 31 d. balansas neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties, nes jame nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 11 793 Eur, nors faktiškai pradelstų įsipareigojimų suma buvo 23 592,33 Eur. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktas UAB „Studija1“ mokestinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad įmonėje nebuvo apskaitomos ir deklaruojamos visos gautos veiklos pajamos, nebuvo mokami pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai. Dėl to Valstybinė mokesčių inspekcija už 2015 metus apskaičiavo 15 186,79 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio. Taigi UAB „Studija1“ vadovė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, privalėjo imtis priemonių ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos savo vadovaujamai įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos laiku neįvykdė. Vadovė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kreipėsi tik po 6 metų. Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Studija1“ finansinė padėtis nuolat blogėjo, įmonė kiekvieną mėnesį veikė nuostolingai, mažėjo jos turtas, didėjo įsipareigojimai kreditoriams. Galimybė patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus kiekvienais metais buvo vis mažesnė. Šiuo metu BUAB „Studija1“ teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 126 986,84 Eur, tačiau turto, iš kurio būtų galima padengti kreditorių finansinius reikalavimus, įmonėje nėra.
Šalies argumentai
4. Buvusi BUAB „Studija1“ vadovė Ž. V. su nemokumo administratorės prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti, skirti nemokumo administratorei baudą už akivaizdžiai nepagrįstą atsisakymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad administratorė neteisingai nustatė BUAB „Studija1“ nemokumo momentą ir nepagrįstai rėmėsi jau negaliojančio ĮBĮ nuostatomis, nes įmonė tapo nemoki 2021 m. birželio 30 d., o ne 2015 m. gruodžio 31 d. Administratorė, nustatydama įmonės nemokumo momentą, nepagrįstai rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. vasario 6 d. patikrinimo aktu, nes pažeidimai buvo konstatuoti tik 2020 m. balandžio 6 d. Nemokumo administratorė nepagrįstai į pradelstas skolas 2015 m. įtraukia įmonės skolą vadovei. Atsakovė investavo į UAB „Studija1“ savo asmenines bei šeimos lėšas, kurios buvo patikėtos įmonei iki pareikalavimo. BUAB „Studija1“ veikla sutriko nuo 2020 metų, kai dėl atlikto mokestinio tyrimo ir paskirtų didžiulių baudų buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas bei dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos paskelbto karantino įvestų ribojimų. BUAB „Studija1“ buvusi vadovė laiku ėmėsi visų būtinų procedūrų nemokumo proceso inicijavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nemokumo administratorės prašymą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad UAB „Studija1“ vadove ir vienintele akcininke nuo 2013 m. balandžio 22 d. buvo Ž. V.. Vadovė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Studija1“ iškėlimo teismui pateikė 2021 m. spalio 19 d.
7. Iš UAB „Studija1“ balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenų teismas nustatė, kad nuo 2016 m. pradžios įmonė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą nemokumo būseną, nes jos per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nuo pat 2016 m. pabaigos įmonės įsipareigojimai bei patiriami nuostoliai nuolat didėjo. Teismas pažymėjo, kad, neturėdamas galimybės tiksliai nustatyti, kada buvo pradelsti BUAB „Studija1“ skolų mokėjimo terminai, vadovaujasi balansuose nurodytomis per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir kitais trumpalaikiais įsipareigojimais.
Šalies argumentai
8. Teismas nurodė, kad nepaisant įmonės nemokumo momento, vis tik pati įmonės vadovė pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos UAB „Studija1“ iškėlimo. Taigi savo įstatyminę pareigą, nors ir pavėluotai, įmonės vadovė vis tik įvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatyme yra įtvirtinta ir daugiau būdų, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriai gali apginti savo pažeistas teises, jeigu dėl įmonės vadovo veiksmų neturi galimybės patenkinti savo kreditorinių reikalavimų. Tuo tarpu apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas nagrinėjamoje byloje neproporcingai suvaržytų buvusios BUAB „Studija1“ vadovės teises, atsižvelgiant į tai, jog ji pati kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jos vadovaujamai įmonei iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovės BUAB „Studija 1“ nemokumo administratorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir nemokumo administratorės prašymą išspręsti iš esmės – apriboti UAB „Studija1“ vadovei Ž. V. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nemokumo administratorė pagrindė tyčinį ir akivaizdžiai sąmoningą vadovės pareigų nevykdymą, papildomai šią aplinkybę pagrįsdama įsiteisėjusiu Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (36.1 E), kurio metu Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad įmonėje nebuvo apskaitomos ir deklaruojamos visos gautos veiklos pajamos, nebuvo mokami pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai.
10.2. Ši sankcija būtina, siekiant išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ir nesąžiningam elgesiui, suteikiančiam pranašumą prieš kitus verslo subjektus ir užtikrinant gerą, skaidrų ir teisingą įmonių valdymą.
10.3. Susikaupus įsiskolinimams BUAB „Studija1“ vadovė 2020 m. balandžio 6 d. įsteigė naują juridinį asmenį mažąją bendriją (toliau – MB) „Studija35“ per kurį toliau vykdo veiklą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė BUAB „Studija 1“ buvusi vadovė Ž. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nepriimti nemokumo administratorės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų; atskirąjį skundą atmesti; skirti nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Byloje nebuvo tinkamai nustatyta, ar atsakovei kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kada ji kilo, ar pareiga buvo pažeista bei kokią žalą sukėlė, ar padidino įmonės nemokumo būseną. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad bendrovė prie bankroto privesta tyčia. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti atsakovei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sankciją.
11.2. Atsakovė investavo į UAB „Studija1“ savo asmenines bei šeimos lėšas. UAB „Studija1“ įsiskolinimas atsakovei nebuvo pradelstas, todėl, akivaizdu, kad nustatant nemokumo momentą, UAB „Studija1“ įsiskolinimas atsakovei neturėtų būti vertinamas.
11.3. Visi bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsirado 2020 metų antroje pusėje arba 2021 metais. Ši aplinkybė paneigia nemokumo administratorės argumentus, kad bendrovė nemokia tapo 2015 m. gruodžio 31 d.
11.4. Nemokumo administratorė turėjo visas galimybes pateikti kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Be to, šie įrodymai akivaizdžiai neturi priežastinio ryšio su pateiktu prašymu.
11.5. Nemokumo administratorė teisingai nurodė, kad atsakovė įkūrė naują juridinį asmenį MB „Studija35“. Tačiau MB „Studija35“ nevykdo analogiškos veiklos. MB „Studija35“ užsiima tik patalpų subnuoma bei prekyba grožio priemonėmis bei produktais.
11.6. Akivaizdu, kad nemokumo administratorės pateiktas nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas atskirasis skundas nėra suderinamas su civilinio proceso tikslais, pareikštas dėl visai kitų interesų, todėl yra pagrindas skirti nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos dydžio priteisiant atsakovei ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie bus priversti teikti atsiliepimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja JANĮ.
14. Remiantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas gali apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino BUAB „Studija1“ nemokumo administratorės prašymo dėl laiku neinicijuoto UAB „Studija1“ nemokumo proceso apriboti buvusios BUAB „Studija1“ vadovės Ž. V. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Dėl šios nutarties nemokumo administratorė pateikė atskirąjį skundą, prašydama nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės prašymą tenkinti.
16. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ nereglamentuoja poveikio priemonės už pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymą skyrimo procedūros, taip pat su šio klausimo išnagrinėjimu susijusių teismo nutarčių apskundimo tvarkos, todėl sprendžiant šiuos klausimus turi būti taikomos bendrosios CPK įtvirtintos proceso teisės normos.
17. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti proceso dalyviui poveikio priemonę – teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo nutartys, kuriomis atsisakyta taikyti asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl apeliacine tvarka neskundžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020).
18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad atskirasis skundas dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nemokumo administratorės prašymą apriboti buvusiai BUAB „Studija1“ vadovei teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, negali būti apeliacijos objektu.
19. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
20. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria atmestas apeliantės (nemokumo administratorės) prašymas apriboti buvusiai BUAB „Studija1“ vadovei teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu pagal įstatymą, negali būti apeliacinio skundo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Faktas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, nutraukti.