Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų E. Š. ir suinteresuoto asmens antstolės I. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2YT-22798-1102/2024, kuria teismas iš dalies tenkino (skolininko) E. Š. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

8. Atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto E. Š. atskirasis skundas atmestinas, antstolės I. B. atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iš dalies tenkinti skolininko skundą dėl antstolės veiksmų.

11. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliantas (skolininkas) neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, tačiau skunde teigia, kad antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

14. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad antstolė, gavusi VMI 2024 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo, pagrįstai 2024 m. rugpjūčio 14 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdymo veiksmus.

17. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms ir kasacinio teismo praktikai, apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjo veiksmus, patiria vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką reglamentuoja CPK normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK nuostatomis antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, t. y. savanoriškai ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

20. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Pagal Instrukcijos 164 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

21. Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės 95,19 Eur vykdymo išlaidos paskaičiuotos už atliktus vykdymo veiksmus: 30,98 Eur sudarė vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 61,96 Eur atlygis anstolei, 2,25 Eur pašto išlaidos (2024 m. rugpjūčio 14 d. antstolės patvarkymas).

22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolei išieškant sumas nuo 50 iki 300 eurų, administravimo išlaidos bendru atveju sudarė 24 Eur, sprendė, jog antstolės apskaičiuotos administravimo išlaidos mažintinos nuo 30,98 Eur iki 24 Eur ir antstolė privalo grąžinti pareiškėjui 6,98 Eur.

23. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes vadovaujantis CPK 82 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 135, 136 punktais, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

24. 2024 metų rugpjūčio mėn. vartotojų kainų indeksai (VKI) sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti yra – 1,549 (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos). Taigi, antstolė turėjo pagrindą taikyti galiojančią indeksaciją.

25. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolės I. B. atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir skolininko E. Š. skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Apelianto E. Š. atskirąjį skundą atmesti, o antstolės I. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir pareiškėjo E. Š. skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.