Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad Inspekcijos pareigūnas, 2018 m. balandžio 17 d. atlikęs patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), esančiame adresu (duomenys neskelbiami), dėl jame esančių statinių statybos darbų teisėtumo ir nustatęs savavališką statybą, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – Reglamentas), 130.2 papunkčiu, skolininkui, kaip statytojui, 2018 m. balandžio 24 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180424-00056 dėl (duomenys neskelbiami), žemės ūkio paskirties sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), savavališkai statomo gyvenamosios paskirties, neypatingos kategorijos gyvenamojo namo, kurio išmatavimai užfiksuoti prie šio akto pridėtoje schemoje – statinio aukštis 6,63 m, ilgis 16,0 m, bendras plotis 14,9 m (4,8 m ir 10,1 m), Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-100-180424-00059 ir 2018-04-24 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180424-00058 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Reglamento 138 punktu, skolininką, kaip statytoją, įpareigojo iki 2018 m. spalio 24 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbiami), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbiami)ir sutvarkyti statybvietę. Šie dokumentai skolininkui, įteikti asmeniškai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui. Inspekcijai atlikus patikrinimą, surašytas 2019 m. liepos 11 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-190711-00005, kuriame užfiksuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Todėl Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, 2019 m. liepos 23 d. raštu Nr. (2.34E)-2D-9744 „Dėl 2018 m. balandžio mėn. 24 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180424-00058 priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolę, prašydama priimti vykdyti teikiamą vykdomąjį dokumentą. Skolininkui nevykdant Privalomojo nurodymo, antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 300 Eur baudos skolininkui už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo – 2018 m. spalio 25 d., valstybės naudai, skyrimo. Teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8376-819/2020 antstolės pareiškimą tenkino iš dalies ir skolininkui skyrė 489 Eur baudą už Privalomojo nurodymo neįvykdymą, baudą išieškant valstybės naudai, ir taikė Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes – leido išieškotojai Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbiami), žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), sutvarkyti statybvietę ir aplinką, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko valstybės naudai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1416-432/2020 pakeitė teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį ir panaikino nutarties dalį dėl Inspekcijos Privalomajame nurodyme nurodytų šio dokumento nevykdymo pasekmių taikymo - leidimo Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolė Asta Stanišauskaitė pareiškimu prašo taikyti Privalomajame nurodyme numatytas jo neįvykdymo pasekmės – Inspekcijai suteikti teisę nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbiami), sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Vilniaus apygardos teismo 2011-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-105-340/2011) Privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Jų taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą. (Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-581-826/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-304-796/2019). Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, jeigu statytojas privalomuoju nurodymu įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme turi būti nurodyta, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Pažymėjo, kad skolininkas Privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas iki 2018 m. spalio 24 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę ir Privalomajame nurodyme yra nurodytos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje privalomos nurodyti privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės, t. y. kad „Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo“. Pažymėjo, kad Inspekcija, kaip išieškotojas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi turi teisę Privalomąjį nurodymą įvykdyti pati. Nors teismų praktikoje savavališkų statinių griovimas yra kraštutinė, griežčiausias ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, kuri skiriama nesant pagrindo kitais būdais pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nagrinėjamu atveju, teisės nugriauti savavališkai pastatytą statinį, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko, Inspekcijai suteikimas, yra pasekmė, taikoma skolininkui neįvykdžius privalomojo nurodymo ir šios teisės suteikimas vykdymo procese, sudaro galimybę Inspekcijai užtikrinti, kad savavališkos statybos padariniai bus pašalinti, jei skolininkas pats neįvykdys prievolės. CPK 771 straipsnio 2 dalis imperatyviai įpareigoja teismą taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, jeigu skolininkas nėra atlikęs jam privalomų veiksmų. Kitokių alternatyvių kriterijų CPK nenumato, jie nėra išskiriami ir teismų praktikoje. Paminėta ir tai, kad teisės Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį suteikimas, nepaneigia Privalomojo nurodymo skolininkui privalomumo principo ir nesudaro jokių teisinių ar faktinių kliūčių skolininkui savanoriškai įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Antstolės 2021 m. gegužės 24 d. apžiūros vietoje akte Nr. S021-8746 užfiksuota Privalomajame nurodyme nurodyto gyvenamojo namo faktinė situacija (duomenys neskelbiami). Iš antstolės surašyto akto matyti, kad gyvenamas namas nenugriautas. Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, duomenų apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą skolininko savavališkai pastatytam statiniui nerasta. Aplinkybė, kad statyba iki šiol nėra įteisinta, savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, sudaro teisinį pagrindą vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi taikyti skolininkui neigiamas Privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, į tai, kad Privalomasis nurodymas iki šiol yra neįvykdytas, t. y. skolininkas nėra atlikęs jam privalomų veiksmų, teismo paskirta bauda skolininko nepaskatino kuo greičiau pašalinti savavališkos statybos padarinius, Inspekcija mano, kad yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimą ir taikyti Privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, patvirtinant teisę Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.

3. Suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimu į pareikšimą nesutiko su juo, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbiami), kad. Nr. (duomenys neskelbiami)yra statomas/iš dalies užbaigtas vienas gyvenamasis namas. Statytojas - skolininkas G. A.. Minėto gyvenamojo namo užbaigtos dalies dalis 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo parduota bendrosios jungtinės nuosavybės teise naujiems savininkams - sutuoktiniams V. Z. ir E. L.. Minėto gyvenamojo namo užbaigtos dalies dalis 2013 m. rugpjūčio 14 d. buvo parduota bendrosios jungtinės nuosavybės teise naujiems savininkams - sutuoktiniams V. L. ir L. L.. Minėto gyvenamojo namo likusios dalies statyba sustabdyta 2018 m. balandžio 26 d., gavus savavališkos statybos aktą. Kartu su 2018 m. balandžio 26 d. savavališkos statybos aktu skolininkui 2018 m. balandžio 26 d. buvo įteiktas ir Privalomasis nurodymas (be datos) pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nurodo, kad jam buvo paaiškinta, jog jam išduotas leidimas ir vykdoma statyba dvibučio gyvenamojo namo, kai, tuo tarpu, žemės ūkio paskirties žemės sklype leidžiama tik vieno vienbučio gyvenamojo namo statyba. Nepaisant to, kad gyvenamojo namo statyba žemės ūkio paskirties sklype leidžiama ir galima, kad nei statinio užstatymo plotas, nei jo aukštingumas neprieštarauja sklypo detalaus planavimo rodikliams, kad vykdoma statyba tik formaliai pažeidžia teisę žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti vien tik vienbučius gyvenamuosius namus, todėl dvibučiu įvardinto gyvenamojo namo statyba yra neteisėta ir tai, kas pastatyta, jeigu tai vadinama ne vienbučiu, o dvibučiu gyvenamuoju namu, turi būti nugriauta. Nurodo, jog gautų dokumentų neginčijo ir nusprendė formalųjį pažeidimą ištaisyti taip pat formaliais pagrindais - padalinti žemės ūkio paskirties sklypą į du žemės ūkio paskirties sklypus, ribą nustatant per ginčo statinio vidurį ir, tokiu būdu, eliminuojant minėtąjį formalųjį pažeidimą - kiekviename naujai suformuotame žemės ūkio paskirties žemės sklype būtų tik po vieną vienbutį gyvenamąjį namą. Arba - pakeisti sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų paskirtį. Tačiau, ne dėl nuo skolininko priklausančių aplinkybių, žemės sklypo padalijimo procesas užtrūko ir tebevyksta iki šiol. Tik 2020 m. kovo 31 d. buvo gauti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nustatyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, pagal kuriuos parengtas ir pateiktas derinimui žemės sklypo padalijimo projektas. Nurodo, jog teismo prašoma leisti išieškotojui nugriauti gyvenamąjį namą, kuris priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams V. Z. ir E. L., bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams V. L. ir L. L. bei skolininko lėšomis. Tokiu būdu būtų pasikėsinta į kitų asmenų privačią nuosavybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atvejais, kai statytojas perleidžia savavališkai pastatytą statinį kitam asmeniui, jam pereina ir visos ankstesniojo savininko teisės į tokį statinį, kartu - ir pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020). Skolininko manymu, pareikštas reikalavimas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti į jį. Ginčo gyvenamojo namo statyba vykdoma pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, kuris nėra panaikintas ir yra galiojantis. Skolininkas statybą vykdė ir vykdo ūkio būdu, dėl užsitęsusios statybos nedisponuoja leidimu statybai, kurio pagrindu buvo pripažinta ir priimta ginčo statinio dalies baigtumo deklaracija.

Atsiliepimas

8. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo G. A. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-20264-433/2021 palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

1.1. teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl skolininko teiginių, jog jis yra netinkama šalis, kadangi savavališkų statinių savininkai yra kiti asmenys, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad šis klausimas turėjo būti sprendžiamas anksčiau, kai buvo priimtas nenuginčytas Privalomasis nurodymas, o ne šioje byloje. Skolininkas šių aplinkybių neginčijo civilinėje byloje Nr. 2VP-8376-819/2020 sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje;

1.2. Privalomasis nurodymas pareiškėjui surašytas dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo, kuris nėra registruotas nei NTK nei NTR. Apelianto nurodyti asmenys V. Z., E. L., V. L. ir L. L. nėra gyvenamojo namo ar jo dalies, kurio savavališką statybą konstatavo Inspekcija, bendraturčiai. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė pagrįstų motyvų ir nepagrindė, kodėl Privalomojo nurodymo įpareigojimai turėtų būti taikomi asmenims, kurie nėra gyvenamojo namo, kurio savavališką statybą konstatavo Inspekcija, statytojai ir savininkai. Pareiškėjas taip pat nepagrindė kaip Privalomojo nurodymo vykdymas įtakoja ar įtakos jo nurodytų asmenų materialiąsias teises ir pareigas;

1.3. žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), NTR duomenimis registruotas tik vienas gyvenamasis namas (vienbutis), kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) ir kurio baigtumas 100 proc., kuris įregistruotas 2012-06-11 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2012-07-12 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Duomenų apie šio įregistruoto gyvenamojo namo savavališką statybą NTR nėra įregistruota. Kito NTR registruoto gyvenamosios paskirties pastato tame pačiame žemės sklype nėra. Pažymėtina, kad pats skolininkas teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-20264-433/2021 dėl baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo, pripažino, kad jo vykdyta statyba savavališka, kad neturėjo antrajai namo daliai leidimo. Teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pateikti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjo savavališkai pastatytam Gyvenamajam namui. Be to, pareiškėjas prašydamas teismo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pateikti statinio - gyvenamojo namo žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), leidimą statybai, ne tik nenurodė prašomo išreikalauti statybą leidžiančio dokumento numerio ir kitų duomenų, tačiau ir nepateikė jokių įrodymų, kad pats negali gauti prašomo dokumento. Pareiškėjas nepagrindė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu būtinumo ir reikalingumo, nurodyti argumentai dėl galimo poveikio šios institucijos teisėms ir teisėtiems interesams nepagrįsti ir atmestini. Teismas pagrįstai, nagrinėdamas bylą ir šio pareiškėjo prašymo netenkino.