Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarčių civilinėse bylose Nr. 2YT-8125-1030/2021 ir Nr. e2YT-8664-1149/2021 pagal pareiškėjo E. K. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. B., I. B., antstolė V. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Daugiau atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarčių civilinėse bylose Nr. 2YT-8125-1030/2021 ir Nr. e2YT-8664-1149/2021, kuria atmesti pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio mėn. suvestinę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybes, susijusias su ginto turto verte, todėl darytina išvada, kad apelianto į bylą pateiktas naujas įrodymas yra glaudžiai susijęs su nagrinėjama byla, jo pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktą įrodymą pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl turto vertės nustatymo

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas pakartotinai atlikti buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą ir nustatyti jo vertę. Nurodo, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatyta antstolės V. D. 2020 m. spalio 30 d. patvarkymu, t. y. beveik prieš vienerius metus, todėl akivaizdu, kad šio turto vertė yra padidėjusi. Minėta aplinkybę patvirtina byloje pateiktų internetinės svetainės www.aruodas.lt ir UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje suvestinės duomenys. Pažymi, kad dėl šių aplinkybių pirmosiose ir antrosiose varžytynėse buvo nustatyta netinkama pradinė šio turto pardavimo kaina.

15. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

16. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

17. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis turtas buvo įkainotas antstolės 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu. Pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. pateikė antstolei prieštaravimus dėl 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu nustatytos buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertės, nurodydamas, kad skelbimų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą ir UAB„Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje suvestinės duomenimis, analogiškų butų kainos Klaipėdos mieste sudaro nuo 680 Eur iki 890 Eur už 1 m². Antstolė, atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktus prieštaravimus, 2020 m. spalio 30 d. patvarkymu nustatė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 63 341 Eur. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ginčo turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į pareiškėjo poziciją ir pateiktus duomenis.

19. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeičia, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Pareiškėjo teigimu, antstolės 2020 m. spalio 30 d. patvarkymu nustatyta 63 341 Eur buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė neatitinka šio turto rinkos kainos. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia internetinės svetainės www.aruodas.lt skelbimų apie parduodamą turtą duomenimis ir UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje suvestinės duomenimis, pagal kuriuos butų kainos Klaipėdos mieste 2021 m. birželio mėn. sudarė nuo 750 Eur iki 1 020 Eur už 1 m², 2021 m. rugpjūčio mėn. – nuo 790 Eur iki 1 040 Eur už 1 m².

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis - nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytinėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytinėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytinės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytinėse faktas patvirtina, kad varžytinėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė. Be to, parduodamo iš varžytinių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytinių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).

21. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

22. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nėra pakankami ginčo turto vertei nustatyti, kadangi internetinės svetainės www.aruodas.lt skelbimų apie parduodamą turtą ir UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje suvestinės duomenys yra tik informacinio dokumentai, neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma būtent varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savo nuožiūra vertina parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-521-460/2018). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų 2020 m. gruodžio 29 d. pranešimu antstolė pranešė, kad paskelbtas buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimas iš pirmųjų varžytynių, pradinė parduodamo turto kaina – 50 673 Eur. Antstolės 2021 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-21-4-23660 pirmosios buto, adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Taigi varžytynių dalyviai nepasiūlė už ginčo turto 50 673 Eur sumos.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju antstolė neturėjo pagrindo abejoti 2020 m. spalio 30 d. patvarkymu nustatyta ginčo turto verte, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinio vertinimo ir jo vertės nustatymo.

25. Pažymėtina, jog pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 719 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (CPK 721 straipsnio 1 dalis). Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 721 straipsnio 1 dalis).

26. Teismui konstatavus, jog antstolės 2020 m. spalio 30 d. patvarkymu nustatyta 63 341 Eur buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra pagrįsta, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai nustatė, jog šio turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių pradinė kaina yra 50 673 Eur (63 341 Eur x 80 proc.). Atitinkamai pirmosioms ginčo turto pardavimo varžytynėms neįvykus, kadangi jose nedalyvavo nė vienas dalyvis, antstolė pagrįstai 2021 m. birželio 22 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui iki 2021 m. liepos 2 d. pasinaudoti CPK 719 straipsnio 1 dalyje jam suteikta teise perimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 50 673 Eur, o išieškotojui nesutikus to padaryti, paskelbė antrąsias ginčo turto pardavimo varžytynes ir nustatė, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 38 005 Eur (63 341 Eur x 60 proc.).

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė tinkamai nustatė pradinę ginčo turto pardavimo iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių kainą, neįvykus pirmosioms ginčo turto pardavimo varžytynėms, pagrįstai šį turtą pasiūlė perimti išieškotojui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti antstolės 2021 m. birželio 22 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir siūlymo perimti turtą.

Dėl pirmesnės eilės išieškotojo

28. Apelianto teigimu, antstolės veiksmais, kuriais buto, adresu (duomenys neskelbtini), realizavimą vykdo antstolė V. D., o ne antstolė A. R. Ž. yra pažeidžiamos išieškotojo J. K., kaip pirmosios eilės išieškotojo, teisės, t. y. jo teisė dalyvauti areštuoto turto įkainojimo procese, teisė ginčyti areštuoto turto įkainojimą, pasirinkti turto realizavimo būdą, perimti iš varžytynių neparduotą turtą.

29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/19/00344 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-6715-618/2012 dėl išlaikymo išieškojimo ir skolininko E. K. pirmosios eilės išieškotojui J. K., (duomenys neskelbtini) Antstolė L. N. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu kreipėsi į antstolę A. R. Ž., prašydama pateikti informaciją, ar areštuotas skolininkui priklausantis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), ar išieškojimas bus nukreipiamas į pareiškėjui priklausantį turtą, ar bus skelbiamas areštuoto turto pardavimas iš varžytynių, kadangi antstolės A. R. Ž. kontoroje vykdomas pirmosios eilės išieškojimas. Tuo atveju, jei antstolė A. R. Ž. neketina skelbti varžytynių, prašo duoti sutikimą skelbti areštuoto turto pardavimą iš varžytynių. Antstolė A. R. Ž. 2020 m. birželio 15 d. raštu nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų realizuotas pareiškėjo turtas, parduodant jį iš varžytynių. Antstolės L. N. s kontoroje gautas antstolės A. R. Ž. 2020 m. birželio 15 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo, juo antstolė A. R. Ž., vykdanti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. vykdomąjį raštą Nr. N2-6715-618/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko E. K. pirmosios eilės išieškotojui J. K., vadovaudamasi CPK 759 straipsniu, prisijungė prie antstolės L. N. vykdomo išieškojimo iš skolininko E. K. turto ir lėšų, gautų realizavus jo turtą. 2020 m. birželio 15 d. patvarkyme antstolė A. R. Ž. nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00344 iš skolininko E. K. reikia išieškoti 26 091,90 Eur skolos, 41,88 Lt (12,13 Eur) būtinųjų vykdymo išlaidų, 50,19 Lt (14,54 Eur) papildomų vykdymo išlaidų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 55 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį antstoliui.

30. CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimo vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta, kad turtą areštavus keliems antstoliams, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Turto realizavimą vykdantis antstolis išieškotojams, kurių naudai išieškojimą vykdo prie išieškojimo prisijungę antstoliai, siunčia CPK ir Instrukcijoje nurodytus, su turto realizavimu susijusius procesinius dokumentus, surašytus po prisijungimo.

31. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Išieškotojas, prisijungęs prie išieškojimo, gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis), tarp jų reikšti motyvuotus reikalavimus dėl turto ekspertizės išvados ir antstolio ar eksperto nustatytos turto vertės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), esant teisiniam pagrindui reikšti nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui (CPK 598 straipsnis) ir įstatymo nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

32. Pažymėtina, kad CPK 754 straipsnyje reglamentuojama reikalavimų patenkinimo eilė, pagal kurią: 1) hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės; 2) pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; 3) antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; 4) trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.

33. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų duomenų, antstolė A. R. Ž., vykdanti išieškojimą iš pareiškėjo pirmosios eilės kreditoriaus naudai, davė sutikimą antstolei L. N. realizuoti pareiškėjui priklausantį areštuotą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), parduodant šį turtą iš varžytynių, ir atitinkamai 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu prisijungė prie antstolės L. N. vykdymo išieškojimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu antstolės L. N. įgaliojimai pripažinti pasibaigusiais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-167 antstolės L. N. nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos ir kiti dokumentai perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono rūmų, Plungės apylinkės teismo Kretingos ir Palangos rūmų veiklos teritorijoje veikiančiai antstolei V. D. Taigi antstolei V. D. realizavus ginčo turtą gautos lėšos bus paskirstytos CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. minėtos lėšos bus paskirstytos ir išieškotojui J. K., (duomenys neskelbtini)

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pareiškėjo teigimu, šiuo atveju pažeidžiama išieškotojo J. K. teisė dalyvauti areštuoto turto įkainojimo procese, teisė ginčyti areštuoto turto įkainojimą, pasirinkti turto realizavimo būdą, perimti iš varžytynių neparduotą turtą, tačiau, kaip minėta, antstolė A. R. Ž. 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu prisijungė prie antstolės L. N. vykdymo išieškojimo, todėl išieškotojas J. K. turi teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus antstolės V. D. vykdomojoje byloje, tarp jų reikšti motyvuotus reikalavimus dėl turto ekspertizės išvados ir antstolio ar eksperto nustatytos turto vertės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), esant teisiniam pagrindui reikšti nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui (CPK 598 straipsnis) ir įstatymo nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis) ir kt.

35. Pažymėtina ir tai, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. 2021 m. rugpjūčio 31 d. tapo pilnametis, todėl pareiškėjas nėra laikytinas J. K. atstovu pagal įstatymą ir negali reikšti skundo dėl antstolio veiksmų pastarojo vardu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. K. būtų skundęs antstolių V. D. ir (ar) A. R. Ž. veiksmus dėl to, kad vykdymo procese pažeidžiami jo, kaip išieškotojo, teisės ar teisėti interesai.

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurių naikinti ar keisti remiantis atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8125-1030/2021 ir 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8664-1149/2021 palikti nepakeistas.