Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti šios įstaigos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl Ligoninei taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-73 (toliau – ir Higienos normos HN 47:2011). Ši higienos norma nenustato reikalavimo kad palatose turi būti stalas, todėl Ligoninė neįrengdama šio baldo, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas nurodo, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Vidaus ligų skyriuje 202 ir 205 kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas yra įrengtos kabyklos, o Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 208 ir 226 kamerų tipo patalpose yra spintos. Pareiškėjas gydymosi Ligoninėje metu į administraciją, dėl trūkstamo inventoriaus nesikreipė. Visose Ligoninės kamerų tipo patalpose dirbtinis apšvietimas, oro judėjimo greitis atitiko ginčo laikotarpiu taikytinų higienos normų reikalavimus. Ligoninėje sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Higienos norma HN 47:2011 numato, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų) (38 p.). Sienos, prie kurių numatoma tvirtinti santechninius įrenginius, turi būti padengtos drėgmei atspariomis medžiagomis. Patalpų, kuriose įrengti dušai, vonios, grindys, sienų paviršiai turi būti atsparūs drėgmei (38 p.). Ligoninės sanitarinis mazgas ir dušo patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Dušo patalpose yra kilimėlis. Ligoninėje yra įrengta centralizuota karšto vandens sistema ir karštas vanduo yra tiekiams, tai patvirtina ir Ligoninei išduotas higienos pasas. Ligoninėje pareiškėjo gydymosi laikotarpiu karšto vandens tiekimo sutrikimų nenustatyta. Ligoninės 6-ame (Tuberkuliozės skyrius), 11-ame (Psichiatrijos skyrius, Vidaus ligų skyrius), 12-ame (Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius) ir 13-ame (Slaugos ir Palaikomojo gydymo skyrius) gydomuosiuose korpusuose esančių nuteistų (suimtų) pacientų dienotvarkėje patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-30 (toliau – ir Dienotvarkė), pastabų 2 punkte nurodyta, kad pacientai prausiasi duše pagal patvirtintą grafiką. Esant objektyvioms priežastims (vandens tiekimo sutrikimai, vandentiekio avarijoms ir pan.), pacientų prausimosi laikas gali būti perkeliamas ir vykdomas pašalinus priežastis, o 3 punkte numatyta, kad pacientų atsisakymai praustis duše fiksuojami žurnaluose. 2018-04-05 pareiškėjas atsisakė praustis, o kitomis dienomis duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė praustis nėra, tai patvirtina duomenys užfiksuoti Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinių pranešimų apie budėjimą gydomajame skyriuje žurnale. Pareiškėjas 2018-05-03 buvo konsultuotas LSMU Kauno klinikose gydytojo ortopedo-traumatologo. Gydytojo ortopedo-traumatologo rekomenduota nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) pagal poreikį, mankšta ir raumenų stiprinimo pratimai taip pat rekomenduotina naudoti pagalbines judėjimo priemones. Pareiškėjui gydytojas ortopedas-traumatologas konsultacijos metu judėjimo apribojimų, dėl kurių pareiškėjas negalėtų judėti laiptais ar savarankiškai apsitarnauti nėra, rekomenduota judėti pagalbinėmis priemonėmis esant poreikiui. Ligoninėje, pacientams kuriems yra sudėtinga judėti į procedūras ir pasivaikščiojimo kiemelius pagal gydytojų rekomendacijomis ar jų pačių prašymu yra palydimi arba vežami neįgaliojo vežimėliu nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus. Pareiškėjas Ligoninėje gydymosi metu dėl galimybės būti perkeltas į kitas patalpas pritaikytas neįgaliesiems į Ligoninės administraciją nesikreipė, todėl Ligoninės nuomone, pareiškėjas tuo metu jokių nepatogumų dėl skundžiamų aplinkybių nepatyrė. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisykles nuteistieji (suimtieji) turi laikytis bendrųjų ir asmens higienos reikalavimų, tvarkyti ir valyti gyvenamąją patalpą, išskyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo (tausojančio) režimo ar kitų medicininių indikacijų (29.10 p.). Ligoninėje aplinkos paviršių valymą ir dezinfekciją detalizuoja Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017-04-10 įsakymu Nr. V-71 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų ligoninės Aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija“ P6-2017 (toliau – ir Aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos aprašas). Aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos aprašas numato, kad Ligoninėje yra atliekamas nuolatinis ir pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija. Nuolatinį patalpų-kamerų valymą Ligoninės skyriuose bei palatų-kamerų, kuriose gydomi pacientai, užkrečiamomis ligomis, plintančiomis kontaktiniu ir oro lašeliniu būdu (su lašeliais bei dalelėmis) valymą ir dezinfekciją dezinfekcijos valomuoju tirpalu (DTV), atlieka nuteistieji pacientai, kuriems netaikomas nepertraukiamas lovos režimas ir pagal fizinę būklę gali atlikti valymo darbus (4.2.4 p.). Pagrindinio patalpų-kamerų valymo ir dezinfekcijos metu neturi būti nuteistųjų pacientų, jis atliekamas pacientui išvykus arba jį perkėlus į kitą palatą-kamerą (4.3.2 p.). Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“. Tokio pobūdžio darbai yra atliekami kartą per mėnesį, prireikus ir dažniau. Visi atlikti darbai yra registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka nuteistieji, Ligoninėje palikti atlikti ūkio darbus. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012) reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Ligoninėje nustatyta tvarka. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą, kuris numato, kad infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą (2 priedas). Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą. Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl pareiškėjui atvykus į Ligoninę pagal nustatytą tvarką buvo išduotas Ligoninės patalynės komplektas, drabužiai ir avalynė. Pareiškėjo asmeniniai drabužiai buvo saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Ligoninėje yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje yra dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Pareiškėjui išvykus, minkštasis inventorius buvo dezinfekuotas, tai patvirtina kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas. Vieną kartą per savaitę yra surenkamas iš Ligoninės pacientų nešvarus minkštasis inventorius ir išduodamas švarus. Nešvarūs skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“, su kuria Ligoninė yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747. Ligoninės atsakingi darbuotojai įvertina minkštojo inventoriaus tolimesnio naudojimo tinkamumą ir esant poreikiui toks inventorius yra papildomas nauju. Pareiškėjas galėjo kreiptis į Ligoninės personalą su prašymais dėl minkštojo inventoriaus, drabužių, tačiau tokių duomenų Ligoninėje nėra. Teisės aktai nereglamentuoja Ligoninei prievolės kamerų tipo patalpose įrengti džiovyklas ar išduoti indą drabužiams skalbti. Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas, kad Ligoninėje buvo paimtas krepšys ir liepta asmeninius daiktus susidėti į maišelius. Norime atkreipti dėmesį, kad įprastai visuomenėje maišelių naudojimas yra skirtas daiktų laikymui turint tikslą daiktus pernešti ar tiesiog laikyti ir tai suprantama kaip buitį palengvinanti priemonė, todėl Ligoninė nesutinka su pareiškėju, kad buityje naudojami maišeliai daiktams susidėti žemino pareiškėją ar buvo naudojami turint tikslą jį sumenkinti. Ligoninė yra sudariusi Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo 2016-01-28 sutartį Nr. 57-7 (toliau – Sutartis), pagal kurią paslaugos teikėjas nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugą teikia Sutarties Nr. l „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ priede (toliau – Sutarties priedas Nr. l) nurodytais terminais ir pagrindais (Sutarties 2.3. p.). Paslaugos teikėjas privalo užtikrinti, kad teikiamos nuteistųjų maitinimo paslaugos kokybė ir kiti kriterijai visiškai atitiktų Sutarties priede Nr. l nurodytus reikalavimus (Sutarties 6.1.2. p.). Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ūkio skyriaus „Maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnale“ pažeidimų dėl netinkamos patiekiamo maisto temperatūros nėra užfiksuota, todėl atsižvelgiant į tai, Ligoninės pažeidimo šiuo aspektu nėra. Paminėtina tai, kad pareiškėjas Ligoninėje gydymosi metu dėl šalto maisto į Ligoninės administraciją nesikreipė. Ligoninės pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklėmis pagal kurias visuose kiemeliuose išilgai kamerų sienų, viršuje įrengti 1,2 metro pločio stogeliai. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl atsakovės atstovių neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Dėl Laisvės atėmimų vietos ligoninės.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jam kaip neįgaliam asmeniui (judėti galėjo su ramentais) nebuvo skirta patalpa pritaikyta neįgaliems asmenims, be to į pasivaikščiojimo kiemelį turėjo lipti laiptais, negalėjo pasinaudoti liftu, dušo patalpa ir sanitarinis mazgas taip pat nebuvo pritaikyti neįgaliems asmenims.

Ligoninė nurodė, jog pareiškėjas 2018-05-03 buvo konsultuotas LSMU Kauno klinikose gydytojo ortopedo-traumatologo, kurios metu diagnozuota klubo sąnario artrozė (M 16.1). Gydytojo ortopedo-traumatologo rekomenduota nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) pagal poreikį, mankšta ir raumenų stiprinimo pratimai taip pat rekomenduota naudoti pagalbines judėjimo priemones. Pareiškėjui gydytojas ortopedas-traumatologas konsultacijos metu judėjimo apribojimų, dėl kurių pareiškėjas negalėtų judėti laiptas ar savarankiškai atlikti kitus veiksmus nėra, rekomenduota judėti pagalbinėmis priemonėmis esant poreikiui. Ligoninėje, pacientams kuriems yra sudėtinga judėti į procedūras ir pasivaikščiojimo kiemelius pagal gydytojų rekomendacijas ar jų pačių prašymu yra palydimi arba vežami neįgaliojo vežimėliu nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus. Pareiškėjas, gydymosi metu dėl galimybės būti perkeltas į kitas patalpas pritaikytas neįgaliesiems, į Ligoninės administraciją nesikreipė.

Pateiktas pareiškėjo neįgaliojo pažymėjimas nepatvirtina, jog pareiškėjui buvo judėjimo negalia (1 t., b. l. 9). 2018-04-03 medicinos dokumento išraše (1 t., b. l. 68) nurodyta, jog pareiškėjas skundžiasi kairiojo klubo sąnario skausmais, sąnario rytiniu sustingimu, sutrikusia atraminės kairės kojos funkcija, ribota apsitarnavimo ir aktyvia fizine veikla. Apžiūros metu buvo nustatyta, jog judesiai per kairio klubo sąnarį skausmingi, riboti, judesių metu jaučiama kreptacija. Taip pat nurodyta, jog tikslingas operacinis gydymas bei rekomenduota naudoti pagalbines judėjimo priemones. Iš minėtos pažymos spręstina, jog pareiškėjui buvo sunku ir skausminga judėti, todėl naudojosi ramentais. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas judėjo tik ramentų pagalba į bylą pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas pateikęs Alytaus pataisos namų 2018-07-27 pažymą Nr. 363-1025 (2 t., b. l. 116), kurioje pažymima, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017-05-30 neįgaliųjų socialinės globos sektoriuje. Tai patvirtina, jog pareiškėjui būtina pagalba. Tačiau iš visumos duomenų, teismas sprendžia, jog judėjimo galimybės pareiškėjui buvo suvaržytos, todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjui turėjo būti pritaikyta gyvenamoji aplinka (sanitarinis mazgas, dušo patalpos, išėjimas į pasivaikščiojimo kiemelį) kaip neįgaliam asmeniui.

Pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 208 kamerų tipo patalpą, tą pačią dieną perkeltas į 226 kamerų tipo patalpą, 2018-04-04 perkeltas į 205 kamerų tipo patalpą, o 2018-04-16 perkeltas į 202 kamerų tipo patalpą. Ligoninė atsiliepime nurodė, jog patalpos, sanitariniai mazgai ir dušo patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais (2 t., b. l. 62–71). Duomenų apie tai, jog sanitarinis mazgas ir dušo patalpos buvo pritaikytos neįgaliems asmenims nepateikta.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 1 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

Kiek tai susiję su asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, teisėmis, pažymėta, jog neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIĮ), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010-05-27 ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos. EŽTT pabrėžia, jog panašiais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jam savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014-02-06 sprendimą byloje Semikhvostov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12). Tokių kalinimo sąlygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

Pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu patalpose, kuriose sanitariniai mazgai bei dušo patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliems asmenims bei į pasivaikščiojimo kiemelį nebuvo galimybės patekti liftu, o reikėdavo su ramentais lipti iš antro aukšto. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė.

Iš pateiktų rašytinių duomenų (2 t., b. l. 21–59) matyti, jog pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti, tačiau šia teise pareiškėjas naudojosi retai.

Reikalavimai sanitarinio mazgo ir dušo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose, pagal kuriuos įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, dušas ar vonia pacientams turi būti įrengiami prie palatų, 1 dušas ar vonia turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 dušą ar vonią 12 lovų. Kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5. punkte nustatyti reikalavimai pataisos įstaigos kameros sanitarinio mazgo įrengimui, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Aprūpinimo normų 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti klozetas ir praustuvė, 13.1.–13.17 papunkčiuose nurodyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai, suolai (kėdės, taburetės), kilimėliai arba grotelės, veidrodžiai, sieninės pakabos drabužiams, lentynėlės higienos reikmenims, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai.

Nei viename aukščiau nurodytame teisės akte reikalavimo dušo ir tualeto patalpose įrengti turėklus (atramas, ranktūrius) nėra įtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįgalus, judėjo ramentų pagalba, spręstina, kad toks sanitarinio mazgo ir dušo patalpų įrengimas neužtikrino jo teisės į aplinkos prieinamumą.

Įvertinus aukščiu nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Ligoninėje patalpose neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu bei pasivaikščiojimo kiemeliu (reikėdavo lipti laiptais).

Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, nuosprendyje nustato tik pataisos įstaigos rūšį, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad pareiškėją laikant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (pareiškėjas buvo atvykęs planinei gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai) užrakintą galėjo būti pažeidžiamas teismo nustatytas bausmės vykdymo režimas.

Pareiškėjas teigia, jog sugriežtinus rėžimą jam nebuvo prieinama aktuali teisinė informacija (vidaus tvarkos taisyklės, dienotvarkė, grafikai). Tačiau Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole 2018-03-28 Nr. PS-5182 (2 t., b. l. 13) matyti, jog pareiškėjui atvykus į Ligoninę jam buvo įteikta Atmintinė (1 t., b. l. 164–168) bei supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir tai patvirtina pareiškėjo parašas. Pareiškėjas teigė, jog negalėjo pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, tačiau duomenų apie tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreiptųsi su prašymu dėl literatūros išdavimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas nurodo, kad patalpose nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas, nebuvo atliekama deratizacija, dezinfekcija, oro judėjimo greitis neatitiko keliamų reikalavimų. Buvo netinkamas apšvietimas sanitariniame mazge, koridoriuose, laiptinėje, duše. Duše oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teigė, jog nebuvo sudaryta galimybė išsimaudyti, kadangi bėgo netinkamos temperatūros vanduo.

Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte įtvirtinti reikalavimai gyvenamųjų patalpų dirbtinei apšvietai, t. y. nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Higienos normos HN 47:2011 41 punkte numatyta, jog koridoriuose, laiptinėse, duše ir sanitariniame mazge bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 100 lx.

Duomenų apie dirbtinio apšvietimo normų užtikrinimą atsakovė nepateikė. Nurodė, jog visose Ligoninės kamerų tipo patalpose dirbtinis apšvietimas, oro judėjimo greitis atitiko ginčo laikotarpiu taikytinų Higienos normų HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018-06-15 rašte Nr. (2-22 4.80)2-2666 (2 t. b. l. 108–110, 128–138) nurodyta, jog atlikus operatyviąją kontrolę dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nustatė, jog 202 kameroje buvo 132 lx (norma ne mažiau nei 200 lx, Higienos normos HN 134:2015 14 p. pažeidimas) bei oro judėjimo greitis neatitiko Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatytų reikalavimų. Buvo nustatyta, jog laiptinėse buvo perdegusios lemputės. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog dušo patalpose buvo kilimėliai, dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus (108 lx) bei dušo prausimosi patalpoje oro temperatūra buvo ne mažesnė nei 20°C. Nurodyta, jog dušo patalpose užtikrinamas nepertraukiamas karšto vandens tiekimas ir visiems nuteistiesiems sudaryta galimybė išsimaudyti ne rečiau kaip kartą per savaitę (Higienos normų HN 134:2015 44 p.). Buvo nustatyta, jog karšto vandens čiaupe temperatūra buvo 50,34 °C ir tai atitiko Higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimus. Be to, Ligoninės pateiktos 2018-06-15 pažymos Nr. 8-1191 bei Nr. 8-1190 (2 t., b. l. 8–9) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu vandentiekio sutrikimų pastate nebuvo, karšto vandens tiekimas užtikrintas. Ligoninės pateikti tarnybiniai pranešimai apie budėjimus (2 t., b. l. 21–59) patvirtina, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše kaip tai numatyta Higienos normų HN 134:2015 44 punkte. Daugiau pažeidimų nebuvo nustatyta.

Dėl kitų patalpų (208, 226, 205) higienos normų galimų pažeidimų nei pareiškėjas, nei Ligoninė į bylą duomenų nepateikė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo patalpų (208, 226, 205) dirbtinio apšvietimo, oro judėjimo greičio atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo ir oro judėjimo greičio ginčo gyvenamosiose patalpose vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Tačiau pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl netinkamos dirbtinės apšvietos ginčo patalpose (208, 226, 205), byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl blogo apšvietimo ginčo patalpose (208, 226, 205) kreipėsi į Ligoninės pareigūnus, administraciją, kitas kompetentingas institucijas, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl deklaratyvios pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos 208, 226, 205 patalpų dirbtinės apšvietos ir oro judėjimo greičio atmestinos kaip nepagrįstos.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nustatyta, jog Ligoninėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“. Taip pat pateikta kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo išrašai (1 t., b. l. 143–148), kurie patvirtina, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo atliekami darbai. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl netinkamai atliekamų darbų nėra.

Tai, kad Ligoninėje vyksta dezinfekcija patvirtina atsakovės pateiktas pagrindinių patalpų ir aplinkos daiktų valymo ir dezinfekcijos žurnalas (1 t., b. l. 149–154, 2 t., b. l. 14–20). Taip pat Ligoninėje aplinkos paviršių valymą ir dezinfekciją detalizuoja Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017-04-10 įsakymu Nr. V-71 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų ligoninės aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija“ P6-2017 (1 t., b. l. 155–163). Atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Ligoninėje nustatyta tvarka. Pažeidimų nenustatė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centras. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl minėtų pažeidimų byloje nėra.

Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo keičiama pižamą gyvenant Ligoninėje. Atsakovė nepateikė duomenų ar buvo keičiama pižama kaip numato teisės aktai, nepateikta pareiškėjo buitinio aprūpinimo kortelė. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi dėl pižamos pakeitimo, byloje nėra. Įvertinus aukščiau išdėstytą, jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jam neišduotos pižamos vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Higienos normos HN 134:2015 normos 43 punktas numato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų už terštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Higienos normoje HN 47-1:2012 109 punkte numatyta, kad <...> lovų čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai skalbiami ir dezinfekuojami po kiekvieno paciento, to paties paciento - ne rečiau kaip kas 7 dienas, užteršti biologiniais skysčiais - tuoj pat. Draudžiama naudoti suplyšusius čiužinius, pagalves, antklodes.

Atsakovė nurodė, jog pareiškėjui atvykus į Ligoninę pagal nustatytą tvarką buvo išduotas Ligoninės patalynės komplektas, drabužiai ir avalynė. Ligoninėje yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje yra dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Vieną kartą per savaitę yra surenkamas iš Ligoninės pacientų nešvarus minkštasis inventorius ir išduodamas švarus. Nešvarūs skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl netinkamos patalynės pakeitimo byloje nėra, todėl pareiškėjo argumentai kaip deklaratyvūs ir neapgrįsti šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas teigia, jog nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti ir džiovinti asmeninių rūbų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Nešvarūs skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“, su kuria Ligoninė yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747 (1 t., b. l. 135–142). Pareiškėjas galėjo kreiptis į Ligoninės personalą su prašymais dėl minkštojo inventoriaus, drabužių skalbimo, tačiau tokių duomenų Ligoninėje nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aplinkybės, jog jam buvo suteikta teisė pasinaudoti skalbimo paslauga, nepaneigia, todėl atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtintuose Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“ 23 punkte numatyta, jog pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 ? temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Maisto žaliavų ir produktų priėmimo apskaitos žurnalas (1 t., b. l. 81–120) patvirtina, jog Higienos normos reikalavimai nebuvo pažeisti. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018-06-28 raštas Nr. 31 B6-(31.5)-173 (2 t., b. l. 107), kuriame nustatyta, jog atlikus neplaninį patikrinimą jokių pažeidimų nebuvo nustatyta dėl maisto temperatūros.

Byloje nenustatyta, kad tiekiamas maistas, jo tvarkymo procesai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl maisto kokybės (netinkamos temperatūros), nepatvirtina Ligoninės (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu aspektu nenustatyta, kad Ligoninės administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šioje dalyje.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 p.). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patvirtino, jog kiemeliuose yra stoginės (2 t., b. l. 109), o Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-07-31 rašte Nr. 2S-2410 (2 t., b. l. 161–162) patvirtino, jog pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka nustatytus teisės aktuose reikalavimus.

Pareiškėjas teigia, jog iš jo buvo paimta tašė kratos metu ir ji buvo perduota saugoti sandėlyje.

Taisyklių 76 punkte reglamentuojama, kad nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Pareiškėjo gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršijo 60 dienų, todėl pareiškėjas galėjo Ligoninėje įsigyti ir su savimi turėti tik Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodytus leidžiamus įsigyti daiktus. Pastebėtina, jog 18 priedo 4.13 punkte nustatyta, jog lagaminus, krepšius ir kuprines gali turėti nuteistieji, tačiau pastabose nurodyta, jog su savimi leidžiama turėti tik atvykstant į pataisos įstaigą/išvykstant iš pataisos įstaigos. Šie daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje. Taigi Ligoninė pagal teisės aktus turėjo teisę paimti pareiškėjo krepšį. Todėl pareiškėjo teiginiai apie paimtą krepšį atmestini, kadangi teisės aktai numato, jog krepšiai saugomi įstaigos sandėlyje.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM 2017-06-01 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), 10.2 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti stalas. Atsakovė nurodė, jog patalpose stalo nebuvo, todėl spręstina, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo išduotos higienos priemonės. Nuo 2017-01-01 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139, patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. higienos priemonės išduodamos nemokiems nuteistiesiems, jų rašytiniu prašymu. Pagal minėtų Aprašo 13 punktą, laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (nuo 2018-03-28 iki 2018-05-04) higienos priemonės nebuvo išduotos, kadangi jis buvo mokus bei neteikė rašytinių prašymų. Tai, jog pareiškėjas mokus patvirtina ir pateiktas apskaitos žiniaraštis (2 t., b. l. 126).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš jo konvojavimo ne tiesiogiai iš Ligoninės į Alytaus PN, o per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-07-01).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017-05-15 įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai (2 t., b. l. 139–142). Pagal minėto įsakymo 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Kauno TI- <...> - Alytaus PN - <...> -Kauno TI <...>“ vykdomas trečiadieniais. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjas iš Ligoninės išvyko 2018-05-04 (penktadienį) per Lukiškių TIK, o artimiausias tiesioginis maršrutas iš Ligoninės buvo numatytas 2018-05-09 (trečiadienį).

Pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnybos vado 2017-05-15 įsakymu Nr. 47V-498 nustatyti planiniai konvojai tam tikromis savaitės dienomis, tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 19 punktą Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra įgalioti skirti ne tik planinius, bet visų rūšių konvojus, nustatytus Konvojavimo taisyklių 4 punkte, tarp kurių yra numatytas ir neplaninis konvojus.

Nagrinėjamu atveju Ligoninei teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų - įrodyti, kad pareiškėjo nebuvo galima konvojuoti tiesiogiai iš Ligoninės į Alytaus pataisos namus planiniu konvojumi ar kreiptis dėl neplaninio konvojaus skyrimo. Ligoninė turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, t. y. nepažeidžiant BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir Ligoninės išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutui iš Ligoninės į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų Ligoninės administracijos veiksmų pareiškėjas nuo 2018-05-04 iki 2018-05-07 patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš Ligoninės konvojuotas tiesiogiai į Alytaus pataisos namus.

Pareiškėjas skundėsi, kad jam 124 kameroje teko per mažai gyvenamojo ploto, ir teigė, kad buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui (3,6 kv. m) bei nurodė, jog skaičiuojant ploto normą turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo bei kitų įrenginių užimamas plotas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2018-05-04 iki 2018-05-07 buvo laikomas 124 kameroje (1 t., b. l. 24–26). 124 kamera buvo 7,31 kv. m ploto bei joje apgyvendinama buvo ne daugiau kaip du asmenys (2 t., b. l. 97–98), todėl vienam asmeniui teko 3,65 kv. m gyvenamojo ploto. Darytina išvada, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (Įsakymo 1.3.1 p.). Pareiškėjas teigia, jog dalį ploto kamerose užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, tačiau Įsakymas nenumato, kad į jame įtvirtintą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą turi būti neįskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje atitikties teisės aktų reikalavimams (2018-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2834-442/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-85-822/2018). Remiantis minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartimis, į plotą, skirtą baldams įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas.

Pareiškėjas teigia, jog sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Lukiškių TIK nurodžiusi, jog kameroje nėra galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinos, todėl nuo likusios kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 97–98).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Taigi, kaip minėta, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-07-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018-05-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018 ).

Nors Lukiškių TIK kameros įrengimas atitinka TIĮET 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Spręstina, jog pareiškėjui 124 kameroje nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniu mazgu.

Pareiškėjas teigė, jog kamera nebuvo pritaikyta neįgaliam asmeniui. Šie pareiškėjo teiginiai lieka nepaneigti, kadangi kaip jau buvo nustatyta pareiškėjas juda ramentų pagalba ir tikėtina, jog buvo sunku naudotis sanitariniu mazgu. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas neturėjo medicininės pažymos apie neįgalumą, todėl buvo apgyvendintas kameroje nepritaikytoje neįgaliam asmeniui, tačiau tai nepaneigia to fakto, jog pareiškėjui buvo sunku judėti be ramentų pagalbos.

Pareiškėjo argumentai, jog jis nebuvo apžiūrėtas gydytojo atvykus į tardymo izoliatorių atmestini, kadangi Lukiškių TIK patvirtina, jog 2018-05-05 buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos bei buvo išduoti medikamentai (2 t., b. l. 98). Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo išduoti vaistai, tačiau konkrečiai neįvardina kokie vaistai nebuvo išduoti, tokių nusiskundimų būnant Lukiškių TIK nereiškė.

Lukiškių TIK nurodė, jog 2018-05-05 124 kameros nuteistieji atsisakė eiti pasivaikščioti, 2018-05-06 buvo išvesti pasivaikščioti apie 13 val. 33 min. ir apie 14 val. 33 min. grąžinti į gyvenamąją patalpą. Duomenų apie tai, ar buvo užtikrinta pareiškėjo pasivaikščiojimo teisė kitas likusias dvi dienas į bylą nepateikta. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos pasivaikščiojimo teisės lieka nepaneigti. Pareiškėjui priklausė trys valandos pasivaikščiojimo gryname ore (2 t., b. l. 97–98, BVK 73 str. 5 p., paprastoji grupė), todėl šioje dalyje pripažintina Lukiškių TIK neteisėti veiksmai neužtikrinant pareiškėjui teisės pasivaikščioti. Tačiau pretenzijų dėl pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas Lukiškių TIK būnant kameroje nereiškė.

Pareiškėjas teigia, jog buvo netinkama maisto temperatūra, tačiau nenurodo kada teiktas maistas buvo atvėsęs, ar kreipėsi dėl minėto pažeidimo. Atsakovė į bylą taip pat nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, jog maistas buvo tinkamos temperatūros. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė ar kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administraciją ar kitą instituciją, jog būtų užregistruoti minėti pažeidimai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių (netinkamos maisto temperatūros) yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas nurodė, jog 124 kameroje buvo netinkamas apšvietimas, tačiau Nacionalinės visuomenės sveikatos centro atliktas patikrinimas 124 kameroje patvirtina, jog bendra dirbtinė apšvieta buvo 291 lx (2 t., b. l. 95–96), o tai atitinka Higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas teigė, jog Lukiškių TIK buvo laikomas 7 val. ankštoje paskirstymo patalpoje (be langų). Higienos normos HN 134:2015 11.2 punkte numatyta, jog laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti. Higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros) (2 p.). Atsakovė duomenų, jog pareiškėjas buvo laikytas ilgiau nei numato teisės aktai laikinojo sulaikymo kameroje nepateikė. Pareiškėjas kreipdamasis su 2018-05-09 skundu į Lukiškių TIK šios aplinkybės taip pat neginčijo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių neigiamų pasekmių, kilusių dėl buvimo laikinojo sulaikymo patalpoje ginčo atveju.