Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, Ligoninė), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atvykus į Ligoninę, kratos metu iš jo buvo paimti maisto produktai: kava, arbata, šokoladas, riešutai, mėsos bei žuvies konservai, sausainiai, saldainiai; taip pat lagaminas, kompiuteris, televizorius, MP3 grotuvas. Paimti maisto produktai yra įvardinti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekse (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) kaip privalomi leisti įsigyti nuteistiesiems, todėl juos atimdami Ligoninės pareigūnai pažeidė nustatytą tvarką. Pareiškėjas teigė, jog išvykstant iš Ligoninės produktus grąžino, tačiau jie buvo sugedę. Elektros prietaisai, juos patikrinus, turėjo būti grąžinti ne vėliau kaip per penkias dienas, tačiau buvo atiduoti tik jam išvykstant. Pareiškėjas nurodė, kad kompiuteris, televizorius, MP3 grotuvas buvo patikrinti Alytaus pataisos namų pareigūnų, ant jų buvo nepažeisti lipdukai, įrodantys, kad jiems buvo atlikta patikra, tačiau visą gydymo laikotarpį jis daiktų negavo, dėl to negalėjo žiūrėti televizijos laidų, klausytis radijo. Pareiškėjas teigė, jog iš jo buvo paimtas lagaminas, o daiktus, kuriuos leido pasiimti su savimi, liepė susidėti į maišelius bei neštis į Ligoninės skyrių, dėl to jautėsi pažemintas. Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo išduoti higienos reikmenys. Pareiškėjas manė, kad Ligoninėje nuteistieji gali būti gryname ore (pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose) iki 4 valandų. Jis norėjo leidžiamą pasivaikščiojimo laiką padalinti į kelias dalis, prašė pareigūnų leisti pasivaikščioti per kelis kartus, tačiau pareigūnai neleido, paaiškino, kad nėra tokio įstatymo. Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo realizuoti savo teisės pabūti gryname ore 4 valandas, nes ligoniui to padaryti vienu metu neįmanoma. Visą gydymo laikotarpį buvo laikomas kamerų tipo patalpose, nors teismas laisvės atėmimo bausmę skyrė atlikti pataisos namuose, todėl buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, sugriežtintas režimas, sumažėjo bendravimo galimybės. Užbaigus gydymą tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo etapuotas ne į Alytaus pataisos namus, kur atlikinėjo bausmę, o į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kur turėjo praleisti beveik tris dienas, kol buvo etapuotas į Alytaus pataisos namus. Pareiškėjas teigė, jog etapuoti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nebuvo reikalo, nes kitą dieną buvo planinis etapas tiesiogiai į Alytaus pataisos namus. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje įstaigoje, o iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Pareiškėjas teigė, jog dėl Ligoninės pareigūnų neteisėtų veiksmų jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas kameroje vienas, buvo pažemintas jo orumas. Jeigu Ligoninės pareigūnai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nereikėtų patirti psichologinį sukrėtimą, nepablogėtų savijauta, nekiltų emocinė depresija, nebūtų kitų problemų. Pareiškėjas nurodė, jog rašė skundą Ligoninei, tačiau jokio atsakymo negavo. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą.

3. Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.