Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–11) dėl 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. ir skundu (I t., b. l. 53–64) dėl 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. vasario 15 d., prašydamas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K).

Pareiškėjas nurodė, kad jis minėtais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktus: buvo kalinamas ilgą laiką vienas, kameroje esantis klozetas sudaužytas ir užkimštas, buvo tarakonų, žiurkių. Kamerose buvo per mažas plotas, tenkantis vienam asmeniui, tualetas atskirtas maža sienele, nutolęs nuo stalo vos 1,5 m, dėl ko juo pasinaudojus kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais. Kartu buvo laikomi rūkantys asmenys, todėl buvo priverstas kvėpuoti dūmais, nors pats nerūko. Kamerose nebuvo spintų asmeniniams daiktams susidėti, vienas stalas, prie kurio gali sėdėti tik du asmenys, buvo tik vienas nedidelis langas, dėl ko neužtikrinamas natūralus vėdinimas ir dienos šviesa, kaip nustatyta higienos normų. Buvo perkeliamas daugiau nei 30 kartų į vis kitas kameras, dėl ko jam buvo sukelti itin dideli nepatogumai. Nurodė, kad buvo laikomas kameroje Nr. 228, esančioje cokoliniame aukšte, kur asmenys kalinami kalėjimo režimu arba nuteisti iki galvos, o pareiškėjas turėjo būti laikomas tardymo izoliatoriuje, o ne kalėjimo režimu. Buvo laikomas kameroje Nr. 201, esančioje cokoliniame aukšte, kurioje daug pelėsio, grybelio, nėra laisvo ploto, nes viską užima stalas, sanitarinis mazgas ir lovos. Šiuos pažeidimus pareiškėjas vertino kaip kankinimą, nes nuolat patirdavo emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, sutriko nervų sistema, nuolat jautė orumo žeminimą, kančią. Pareiškėjas kaip garbės ir orumo pažeidimus nurodė nepakankamai užtikrinamą asmens privatumo apsaugą naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetu). Nurodė, kad turėtų būti užimtas 8 val. per parą, o ne suteikiama tik viena pasivaikščiojimo valanda. Buvo vedamas praustis tik kartą per savaitę ir ne dažniau, nors pagal tarptautinės teisės normas turėtų būti suteikiama galimybė nusiprausti ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Ventiliacija neveikė, kamerose, esančiose pusrūsyje, vidutinis drėgnumas viršijo 70 procentų, lauko oro kiekis patalpose neatitiko nustatytų normų. Neužtikrintas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa į kamerą pateko silpnai, įrengtas elektrinis apšvietimas per stiprus, nuo jo skauda akis ir galvą, išjungti šviesos negalima, nes kamerose nėra jungiklių. Žiemą neužtikrinamas šilumos kiekis – temperatūra būdavo nuo 10 iki 14 laipsnių Celsijaus, o vasarą per karšta – iki 35 laipsnių Celsijaus, Lukiškių TI-K administracija atsisakė matuoti temperatūrą. Nurodė, kad maistas neskanus, jo energinė vertė per maža pagal pareiškėjo kūno sudėjimą.