Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji R. S. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino. Parodė, kad įvykis buvo 2017 metais, pavasarį ar vasaros pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, buvo apie 12 val. dienos, ji važiavo automobiliu „Toyota Yaris“ (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) link miesto. Kelias buvo sausas, matomumas geras. Važiavo ne viena, buvo dar vienas asmuo, kurį turėjo nuvežti iki autobuso stotelės. I. G. ėjo priešinga kryptimi. Pamatė ją jau iš toli (pravažiavusi tiltelį), kad ji ateina. Ji skeryčiojo rankomis, kalbėjo telefonu. I. G. sustojo prie perėjos ir toliau kalbėjosi telefonu. Ji (R. S.) pristabdė automobilį (pristabdė greitį iki 40 km/h). Iš visų I. G. veiksmų (kalbėjo telefonu, žvalgėsi į priešingą pusę, link stoties, o į tą pusę, iš kurios ji atvažiavo nė karto nežvilgtelėjo) suprato, kad pastaroji nesiruošia eiti per perėją, todėl padidino greitį ir pradėjo važiuoti. Įvažiavo į perėją ir I. G. staiga įšoko į perėją lyg pastumta, įpuolė į gatvę tiesiai, net nepažvelgė. Nebegalėjo niekaip sustoti, kadangi jau buvau įvažiavusi į perėją. Jei būtų stabdžiusi tuo metu, kai pamatė pėsčiąją, tikrai būtų spėjusi sustabdyti ir pėsčioji būtų galėjusi du kartus praeiti gatvę, tačiau iš I. G. elgsenos ir kūno judesių suprato, kad ji per gatvę nesiruošia eiti, todėl padidino greitį ir važiavo. Nepastebėjo, ar dar buvo važiuojančių automobilių. Lyg ir buvo priešingoje eismo juostoje vienas automobilis, bet, ar jis važiavo, ar stovėjo, neprisimena. Po to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policija. Policijos pareigūnai viską apžiūrėjo, išmatavo. I. G. išvežė su greitąją. Buvo nuvykusi į ligoninę pas nukentėjusiąją ir pastaroji pasakė, kad nesiruošė eiti per gatvę, nes laukė draugės. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2017-05-11 12 val. išėjo iš darbo, iš (duomenys neskelbtini) pastato, pietauti. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Prie dažų parduotuvės sustojo, nes ketino pereiti per perėją. Prieš žengdama į perėją, norėjo įsitikinti, ar saugu, ar gali eiti per perėją. Žvilgtelėjo į kairę pusę, pamatė iš kairės pusės judantį automobilį. Automobilis buvo gana tolokai, buvo tik pervažiavęs tiltelį, galėjo būti apie 80 m atstumas. Tada žvilgtelėjo į kitą kelio pusę, ar nejuda automobilis iš kitos pusės, bet ten jau buvo sustojęs taksi automobilis jos praleisti. Tada dar kartą stabtelėjo, dirstelėjo į abi puses ir tada, įsitikinusi savo saugumu, drąsiai žengė į perėją. Tik įžengusi į perėją, buvo nuėjusi jau maždaug 1,5 metro, pajuto smūgį iš kairės pusės. Atsimerkė, kai jau gulėjo ant asfalto, juto didžiulį skausmą, mėgino pakelti galvą, negalėjo pajudėti. Tą dieną oro sąlygos buvo geros, nelijo, nebuvo saulėta, matomumas buvo labai geras. Ji į perėją žengė neskubėdama. Įbėgti į perėją tiesiog neturėjo galimybių, nes tą dieną buvo su aukštakulniais bateliais ir toje pėsčiųjų perėjoje šaligatvio bortelis yra pakankamai aukštas. Telefoną nešėsi rankoje, nes telefonas netilpo į striukės kišenę, o rankinės nesinešė, telefonu tikrai nekalbėjo. Ji buvo sustojusi arti perėjos krašto, o ne šaligatvyje, todėl pagrindo susidaryti vaizdą, kad ji nesiruošia eiti per perėją, nebuvo. Dėl eismo įvykio patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Neteko 45 proc. darbingumo, po avarijos patyrė didžiulį potrauminį šoką, juto didžiulius skausmus, negalėjo laisvai judėti, gydymas ir reabilitacija truko ilgą laiką, išgulėjo keturis mėnesius, daugiau nei pusę metų negalėjo savarankiškai vaikščioti. Šiai dienai dar nėra pasveikusi, vis dar konsultuojasi su medikais (su traumatologu ortopedu, neurochirurgu), galimai dar bus daromos operacijos. Kojoje likęs strypas ir varžtai. Negali laisvai judėti, važiuoti su dviračiu, dirbti fizinio darbo, būti pasilenkusi, šiai dienai turi labai daug apribojimų dėl savo sveikatos. Kad bus visiškai sveika, prognozių nėra, gydytojų teigimu, situacija gali tik blogėti.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, gal tai buvo 2017 m. vasarą, dienos metu, apie 12 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, sustojo prie buvusios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad stovi moteris ir nori pereiti per gatvę. Iš kitos pusės mašinų nebuvo, bet jis vis tiek privalėjo sustoti praleisti moterį, nes ji norėjo pereiti per gatvę. Moteris gana ilgai (apie pusę minutės) stovėjo prie perėjos ir dvejojo eiti ar neiti per gatvę, net ir buvo pradėjęs kiek nervintis, kad pėsčioji neina per gatvę, nors jis jau buvo sustojęs ir laukė. Negali pasakyti, ar moteris ką nors turėjo rankose, telefonu tikrai nekalbėjo. Pėsčioji dairėsi tai į vieną pusę, tai į kitą pusę, ji stovėjo ties pėsčiųjų perėja. Po to moteris nutarė eiti per gatvę, o iš priekio parvažiavo mašina, bet atstumas buvo gana didelis (atvažiuojantį automobilį pamatė maždaug toje vietoje, kur yra tiltukas). Kokiu greičiu važiavo automobilis, negali pasakyti. Pastebėjo, kad automobilis lyg ir pristabdė, matė, kad moteris pradėjo eiti per gatvę. Jis buvo sustojęs, matė parvažiuojančią mašiną, galvojo, kad ta mašina sustos, nes juk kaip gali nematyti priekyje žmogaus. Bet matyt ten kažkoks nesusipratimas įvyko, gal vairuotoja stabdžių pedalą sumaišė su greičio pedalu. Negali pasakyti, kodėl taip įvyko, kodėl toks didelis smūgis gavosi. Pamatė, kad moteriai trenkė per kojas. Moteris persivertė ore, su galva išdaužė stiklą, ore persivertusi nukrito ant žemės. Jis, būdamas labai jautrus, iš mašinos neišlipo, pavažiavau gal 10 m į priekį ir iškvietė policiją bei greitąją. Prieš susidūrimą jam atrodė, kaip kad būtų vairuotoja sumaišiusi pedalus – vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalą. Lyg ir buvo automobilio stabdymas, po to automobilio greitis padidėjo ir įvyko susidūrimas. Prieš susidūrimą automobilio greitis padidėjo. Niekas negalėjo vairuotojai užstoti einančios pėsčiosios, gatvė buvo tuščia, nebuvo nei vienos mašinos.

Liudytoja I. B. parodė, kad tai įvyko pavasarį, prieš pusantrų metų, tikslios datos nepamena. Buvo apie 12 val. dienos, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve pasiimti vaiko iš mokyklos. Prieš ją sustojo taksi automobilis praleisti moters, einančios per pėsčiųjų perėją. Ji tos moters nepastebėjo, nematė, kaip ji priėjo prie pėsčiųjų perėjos, kaip žengė į pėsčiųjų perėją. Ji (I. B.) sustojo, nes prieš ją sustojo automobilis prie pėsčiųjų perėjos. Iš jos pusės dar buvo lyg ir senukas, kuris taip pat norėjo pereiti gatvę. Ir tada pamatė tą momentą, kai moterį partrenkė – moteris „užšoko“ ant automobilio, atsitrenkė į langą, pakilo į viršų ir nukrito ant žemės. Užsifiksavo, kad pirma nukrito moters telefonas, nes pabyrėjo juodo telefono detalės ant žemės, o po to pati moteris. Kas pirmiau, ar automobilis į pėsčiųjų perėją įvažiavo, ar pėsčioji įėjo, negali pasakyti. Kai pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, iki perėjos gal buvo keli metrai. Automobilį pamatė, kai jis jau buvo beprivažiuojantis prie perėjos. Kad iš toli parvažiuoja automobilis, nematė, negali pasakyti, kokiu greičiu jis važiavo. Automobilį matė tik prieš pat perėją per patį susidūrimo momentą. Tada ji pasuko į kitą gatvelę pasistatyti automobilio, taksi automobilis kažkur toliau pavažiavo. Iššoko iš automobilio ir nuėjo padėti tai moteriai. Buvo daug žmonių, visi pradėjo greitajai skambinti. Vairuotoja apimta panikos greitai išlipo iš automobilio, buvo pasimetusi.

Liudytojas R. K. parodė, kad važiavo su R. S. nuo „(duomenys neskelbtini)“ rajono pusės link miesto. Važiavo su R. S. automobiliu, pastaroji buvo už vairo, jis sėdėjo šalia keleivio pusėje. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Bevažiuojant R. S. „pritrenkė“ žmogų prie pėsčiųjų perėjos. Pėsčioji buvo moteris. Jis pasimetė, nelabai ką atsimena. Neatsimena tiksliai, kur yra ta pėsčiųjų perėja, prieš kiek laiko tai įvyko, taip pat neprisimena. Matė, kad moteris turėjo rankoje telefoną, o, ar kalbėjo telefonu, ar ne, neatsimena šito. Atsakydamas į prokuroro klausimą parodė, kad moteris nekalbėjo telefonu, bet rankoje turėjo telefoną, o atsakydamas į gynėjos klausimą nurodė, kad moteris telefonu kalbėjo. Taip pat parodė, kad R. S. važiavo normaliai, negali pasakyti, ar greitai, ar negreitai, ji važiavo normaliai. Prieš pėsčiųjų perėją ji bandė sustabdyti automobilį, buvo sustojusi, bet pradėjo važiuoti, ir moteris įšoko į gatvę. Matė, kaip pėsčioji stovėjo, ji stovėjo ant šaligatvio ir po to staigiai įšoko į gatvę. Moteris nežiūrėjo į tą pusę, iš kurios jie parvažiavo. Buvo ir daugiau automobilių, buvo ir vienoje pusėje, ir kitoje. Kitos mašinos stovėjo, norėdamos praleisti pėsčiąją.

Liudytoja apklausta L. K., liudytojo R. K. mama, parodė, kad jos sūnus, būdamas 7 metų, pateko į eismo įvykį, patyrė galvos traumą, nuo to laiko jis turi psichikos negalią, jis nenusikalba, bet jo protavimas kaip 7 metų vaiko, nežino, ar jis gali ką nors apie tą įvykį papasakoti. Po to įvykio sūnaus elgesys pasikeitė: einant per pėsčiųjų perėją, jis jai visada sako „palauk, neskubėk, pasižiūrėk“ ir tai sako garsiai su pykčiu. Anksčiau jis taip niekada nesakydavo.

Liudytoja I. P. parodė, kad eismo įvykių būna daug, šio konkretaus eismo įvykio neprisimena ir nieko papasakoti negali, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigose. Dėl eismo įvykio, įvykusio 2017-05-11, Telšių mieste, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad budėtojo nurodymu reagavo į minėtą įvykį. Tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, nes praėjo daug laiko ir per minėtą laiką daug kartų reagavo į kitus įvykius. Nepamena nei oro, nei kelio dangos sąlygų. Nežino, ar šiuo metu minėtoje kelio dalyje yra kokie nors pakeitimai. Įvykio metu, kiek pamena, šviesoforų šalia nebuvo (1 t., b. l. 195).

Iš eismo įvykio pažymos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2017-05-11, 12.09 val., (duomenys neskelbtini), įvykio rūšis ir schema – užvažiavimas ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje, užfiksuotos važiavimo sąlygos, transporto priemonės savininkas (R. S.), draudimo bendrovė (ADB „Gjensidige“) ir kiti duomenys (1 t., b. l. 50-53).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), požymiai, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio už pėsčiųjų perėjos, išmatuoti atstumai (nuo pėsčiųjų perėjos iki priekinio automobilio rato - 5,4 m, stabdymo pėdsakas - 8,2 m), nurodyti automobilio sugadinimai. Papildomai apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad pėsčiųjų perėja gerai matoma, matomumas geras iš abiejų (duomenys neskelbtini) pusių (1 t., b. l. 54-65, 66-72).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, atlikus objektų (eismo įvykio aplinkybių) tyrimą, pateiktos išvados, jog: 1) Šioje eismo situacijoje prieš pat stabdymą R. S. vairuojamas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 44 km/h greičiu; 2) Jeigu nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja R. S., važiuodama 44 km/h greičiu link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iškilus grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai I. G. įžengus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, buvo neprivažiavusi pėsčiosios partrenkimo vietos didesniu nei 21,7 m atstumu, tai automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja R. S., iškilus grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai I. G. įžengus į kelio važiuojamąją dalį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąją I. G. ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoja R. S., važiuodama 44 km/h greičiu link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iškilus grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai I. G. įžengus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, buvo neprivažiavusi pėsčiosios partrenkimo vietos mažesniu nei 21,7 m atstumu, tokiu atveju pėsčioji I. G., įžengdama į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, sudarė kliūtį automobilio „Toyota Yaris“ judėjimui ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 79-84).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog I. G. nustatyta: 1.1. Nubrozdinimai kairio antakio ir nosies srityse, kraujosruva po kaire akimi, L3, L4 (su dislokacija) slankstelių lūžiai su nugaros smegenų maišo kompresija L4 lygyje, labiau iš kairės, atviras skeveldrinis kairės blauzdos kaulų lūžis su dislokacijomis, pagal medicininius dokumentus, padaryta kietu buku daiktu (daiktais) iki hospitalizacijos, t. y. VšĮ Regioninę Telšių ligoninę 2017-05-11 12:21 val. 1.2. Galvos operacija kaktinėje-momeninėje srityse kairėje, pagal medicininius dokumentus, padaryta medicininių manipuliacijų metu iki hospitalizacijos, t. y. VšĮ Regioninę Telšių ligoninę 2017-05-11 12:21 val., iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos - dėl galvos smegenų meningiomos prieš keletą metų. Kadangi medicininiuose dokumentuose trūksta išsamaus kaulinio trūkumo kaukolės kairėje aprašymo, todėl apie tikslesnį operacijos padarymo laiką pasakyti negalima. 2. I. G. nustatyti sužalojimai, išvardinti specialisto išvados 1.1. punkte, visumoje dėl kairės blauzdos kaulų lūžių, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta galvos operacija kaip sužalojimas nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 120-121).

Iš 2018-02-19 nukentėjusiosios I. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji parodė, iš kur ji atėjo (nuo miesto centro pusės link (duomenys neskelbtini)), iš kur atvažiavo įtariamosios automobilis (iš priešingos pusės), kur ji įžengė į pėsčiųjų perėją (nuo pėsčiųjų perėjos pradžios 90 cm atstumas), kur įvyko susidūrimas (1,30 m atstumas nuo šaligatvio bortelio), kur matė įtariamosios automobilį (88 m atstumas) (1 t., b. l. 108-114).

Iš 2018-06-01 liudytojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog R. K. parodė vietas, kur R. S. pristabdė automobilį (atstumas iki perėjos 18 m), kur būdamas jis pamatė pėsčiąją, kur pėsčioji tuo metu stovėjo (1 t., b. l. 161-170).

Iš 2017-07-07 ir 2018-03-20 liudytojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad A. M. parodė, jog atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro pusės, o R. S. iš priešingos pusės nuo (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat parodė vietas, kur įžengė pėsčioji, kur įvyko susidūrimas, kur, kaip jam pasirodė, R. S. buvo pradėjusi pirmą kartą stabdyti automobilį (atstumas iki perėjos 5 m), kurioje vietoje pirmą kartą pamatė kaltinamosios vairuojamą automobilį, taip pat parodė vietas, kur įžengė pėsčioji ir kur tuo metu buvo įtariamosios automobilis (atstumas 11,30 m) (1 t., b. l. 176-180, 183-187).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad po eismo įvykio (2017-05-11 12.16 val.) R. S. buvo blaivi (1 t., b. l. 200).

Iš R. S. pateikto jai išduoto vairuotojo pažymėjimo, kurio kopija prijungta prie bylos, matyti, kad R. S. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1979-12-31 (2 t., b. l. 1-3).

Iš 2017-07-07 ir 2018-03-28 kaltinamosios R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad R. S. parodė vietas, kur ji buvo, kai pamatė pėsčiąją (atstumas iki pėsčiųjų perėjos pradžios 49,20 m), kur įžengė pėsčioji į važiuojamąją kelio dalį, kur įvyko susidūrimas, kur po įvykio nukrito pėsčioji, taip pat parodė vietas, kur įžengė pėsčioji į važiuojamąją kelio dalį ir kur tuo metu buvo jos automobilis (atstumas 2,15 m) (2 t., b. l. 64-68, 69-73).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – LR BK, BK) 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pagal KET (čia ir toliau – KET redakcija, galiojusi nuo 2016-11-04 iki 2018-06-27) 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Vadovaujantis KET 127 punktu vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Taigi vairuotojas, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, privalo būti atidus ir važiuoti taip, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems, juolab vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (transporto priemonę).

Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje – kaltinamoji R. S., vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją I. G., dėl ko pastarajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nors kaltinamoji savo kaltės dėl jai inkriminuoto kaltinimo nepripažino, teigė savo kaltės įvykyje nematanti, tik pripažįstanti patį eismo įvykio faktą, tačiau tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją, bandymą pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamosios kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau išdėstytais įrodymais – nukentėjusiosios, liudytojų A. M., I. B., R. K., iš dalies pačios kaltinamosios parodymais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga. Kaltinamoji parodė, kad jai artėjant prie pėsčiųjų perėjos ji jau iš toli, tik pravažiavusi tiltelį, matė ateinančią nukentėjusiąją I. G.. Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. parodė vietą, kur ji buvo, kai pamatė pėsčiąją, ir buvo išmatuotas atstumas iki pėsčiųjų perėjos pradžios – 49,20 m (2 t., b. l. 64-68). Kaltinamoji taip pat patvirtino mačiusi, kad I. G. sustojo prie pėsčiųjų perėjos. R. S. teigia pristabdžiusi automobilį – sulėtinusi greitį iki 40 km/h, bet iš I. G. veiksmų supratusi, kad pastaroji nesiruošia eiti per perėją, padidino greitį ir važiavo toliau, o tada pėsčioji staiga neapsižvalgiusi įšoko į perėją, o ji nebespėjo sustabdyti. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamosios vairuojamą automobilį pamatė pakankamai iš toli, galėjo būti apie 80 m atstumas, o į perėją ji teigia žengusi neskubėdama ir apsižvalgiusi. Tokius nukentėjusios parodymus patvirtino ir liudytojas A. M. parodęs, kad pėsčioji dairėsi tai į vieną pusę, tai į kitą pusę, ji stovėjo ties pėsčiųjų perėja, tada nutarė eiti per gatvę, o iš priekio parvažiavo mašina, bet atstumas buvo gana didelis ir jis manė, kad mašina tikrai sustos praleisti pėsčiosios. Šis liudytojas taip pat parodė, kad lyg ir buvo kaltinamosios vairuojamo automobilio stabdymas, tačiau po to automobilio greitis padidėjo ir įvyko susidūrimas, jam pasirodė, kad vairuotoja galėjo sumaišyti pedalus – vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalą. Liudytojo A. M. parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 172-173), tiek teisminio nagrinėjimo metu ir netikėti šio liudytojo parodymais, kurie sutapo su kitais byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo, jis nėra suinteresuotos bylos baigtimi ir tokių aplinkybių nagrinėjant bylą teisme nenustatyta. Nors liudytojo R. K. parodymai dėl liudytojo psichikos sveikatos būklės negali būti vertinami kaip visiškai patikimi, tačiau nėra pagrindo ir visai jais nesiremti. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 157, 159-160), tiek teisme jis parodė, kad įvykio dieną važiavo kartu su R. S., matė prie perėjos sustojusią nukentėjusiąją, taip pat parodė, kad R. S., artėdama prie pėsčiųjų perėjos, pristabdė (stabdė) automobilį, o tada vėl pradėjo važiuoti, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje.

Bylos duomenimis (eismo įvykio pažyma, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada) nustatyta, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu (apie 12 val. dienos), buvo giedra, kaltinamoji važiavo tiesiu horizontaliu asfaltuotos gatvės ruožu, kelio danga buvo sausa, prieš pat stabdymą R. S. vairuojamo automobilio greitis buvo 44 km/h (leistinas važiavimo greitis 50 km/h). Taip pat nustatyta, kad R. S. artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kitoje (priešingoje) eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos jau buvo sustoję du automobiliai, vairuojami A. M. ir I. B., praleisti pėsčiosios I. G. (galimai ir dar vieno tyrimo metu nenustatyto pėsčiojo). Pati R. S. patvirtino pamačiusi I. G. prie pėsčiųjų perėjos, kai atstumas iki pėsčiųjų perėjos pradžios buvo apie 49 m, tačiau ji tik sulėtinusi greitį (kaip pati nurodė iki 40 km/h) ir neva supratusi, kad I. G. per gatvę neis, vėl greitį padidino ir važiavo toliau.

Vienas iš KET 127 punkto, kurio pažeidimas inkriminuotas R. S., reikalavimų numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, net neviršijantį maksimalaus leistino, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šiuo atveju, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties kurios bet kuria vieta, bet kuriuo momentu į važiuojamąją dalį gali įeiti pėstieji, juo labiau matydama, kad I. G. stovi prie pėsčiųjų perėjos, o priešingoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos sustojus dviem transporto priemonėms, kaltinamoji R. S., vykdydama KET 9, 30, 127 punktų reikalavimus, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuris pėsčiojo įžengimu į važiuojamąją dalį ar kitos kliūties atsiradimo kelyje atveju, užtikrintų jai galimybę saugiai ir laiku sustabdyti vairuojamą automobilį, tačiau to nepadarė.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Specialisto išvada nustatyta, kad eismo įvykio metu I. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 30, 2009 m.). Remiantis šia priežastinio ryšio nustatymo taisykle, eliminavus iš įvykių sekos nustatytus R. S. pažeidimus – artėdama prie pėsčiųjų perėjos nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios I. G., nesiėmė papildomų atsargumo priemonių bei neįsitikino, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti – vertinant įvykių eigą R. S. elgesio modeliu, kuomet ji, įvertindama tai, kad prie pėsčiųjų perėjos stovi pėstysis, sumažina greitį, prieš pėsčiųjų perėją pristabdo automobilį, o pamačiusi einančią pėsčiąją ir visiškai sustoja, akivaizdi išvada, kad tokiu atveju eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pažymėtina, kad remiantis aukščiau aptartomis KET nuostatomis, pamatęs įžengiantį ar besiruošiantį įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiąjį, vairuotojas privalo sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir praleisti pėsčiąjį. Tokią galimybę, pagal byloje surinktus duomenis, kaltinamoji turėjo, tai patvirtino ir ji pati, nurodydama, kad nukentėjusiąją pamatė esant apie 49 m. atstumui, tačiau laiku nesulėtino greičio ir nesustojo. Tai leidžia konstatuoti, kad R. S. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis. Tuo tarpu kaltinamosios nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusioji, laukdama prie pėsčiųjų perėjos ir įžengdama į pėsčiųjų perėją, žvalgėsi tik į priešingą pusę, kalbėjo telefonu (nors byloje nėra neabejotinų tai patvirtinančių įrodymų), teismo vertinimu, nėra susijusi teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, jog pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose vertinant KET nuostatas, vis tik pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutartys Nr. 2K-655/2007, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011, 2K-402/2012, 2K-31/2013, 2K-25-489/2017). Be to, nors kaltinamoji tvirtina, kad nukentėjusioji staiga įžengė (įšoko) į perėją, kad ji neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su ja, tačiau tai, kad važiavo pasirinktu nesaugiu greičiu pėsčiųjų perėjos zonoje, neatleidžia kaltinamosios nuo atsakomybės, o tik įrodo, kad buvo nesilaikoma saugaus eismo taisyklių.