Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-396-241/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2-396-241/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00815-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
Atsakovas
viešajai įstaigai „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-396-241/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00815-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.5.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekonovus“ ir atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ 2020 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

2. Ieškovė UAB „Ekonovus“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti jai vykdomąjį raštą dėl patvirtintos taikos sutarties priverstinio vykdymo, t. y. 371 152,69 Eur skolos ir palūkanų sumokėjimo. Nurodė, kad atsakovė neįvykdė taikos sutarties 22 punkto, t. y. iki 2020 m. kovo 31 d. neapmokėjo pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už 2019 m. III–IV ketvirčiais ieškovės suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas ir yra skolinga 369 896,60 Eur. Atliekų tvarkymo sutartyse ir taikos sutartyje nebuvo numatytos pavėluoto mokėjimo palūkanos už ieškovės 2019 m. III–IV ketvirčiais suteiktas paslaugas, taigi palūkanoms paskaičiuoti taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Mokėjimų įstatymo) nuostatas, pagal kurias palūkanos sudaro 1 216,09 Eur (369 896,60 Eur x 8 / 100 / 365 x 15).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą iš dalies, išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 22 punkto, kuriame numatyta, jog atsakovė įsipareigoja už per 2019 m. III–IV ketvirtį savivaldybių organizuojamose sistemose suteiktas paslaugas, įskaitant įrodančių dokumentų, patvirtinančių pakuočių atliekų sutvarkymą, pagal sutarčių, iš kurių yra kildinami civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019 reiškiami ieškovės reikalavimai, nuostatas ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėti iki 2020 m. kovo 31 d., vykdymo.

4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės VšĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ atskirąjį skundą 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Grąžinus bylą nagrinėjimui iš naujo šalys pateikė papildomus paaiškinimus.

Šalies argumentai

6. Ieškovė UAB „Ekonovus“ prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 245 460,22 Eur skolos ir susidariusių palūkanų iki Vilniaus apygardos teismo nutarties išduoti ieškovei vykdomąjį raštą priėmimo sumokėjimo; įpareigoti atsakovę vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi apskaičiuoti ir sumokėti visas palūkanas iki skola ieškovei bus atlyginta visiškai. Nurodė, kad 2020 m. spalio 12 d. atsakovė buvo sumokėjusi 143 593,30 Eur, iš atsakovės 369 896,60 Eur skolos, todėl likusi skolos dalis – 226 303,30 Eur. Atsakovė po to naujų mokėjimų neatliko. Skolą pagrindžiančios sąskaitos faktūros teismui yra pateiktos su 2020 m. balandžio 15 d. prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Pagal Mokėjimų įstatymą nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. sausio 15 d. priskaičiuotos palūkanos sudaro 19 116,92 Eur. Ieškovei taip pat priklauso 40 Eur vertės fiksuotas išieškojimo išlaidų kompensavimas. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi palūkanos atsakovei skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną, todėl teismas turi vykdomajame rašte nurodyti atsakovės pareigą apskaičiuoti ir sumokėti visas palūkanas iki skola ieškovei bus atlyginta visiškai.

Atsiliepimas

7. Atsakovė prašė netenkinti ieškovės prašymo. Nurodė, kad atsižvelgiant į taikos sutarties 22 punkto turinį bei jame įtvirtintus šalių įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas negali nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo rezoliucinėje dalyje nurodyti tikslią, būtent ieškovės nurodomą, atsakovės neva mokėtiną skolą. Taikos sutarties 22 punkte įtvirtintas būsimų įsipareigojimų vykdymo terminas, o ne pati įsipareigojimų apimtis. Nesant sulygtos skolos sumos, 22 punkte įtvirtintas terminas pats savaime negali būti priverstinio vykdymo objektu. Nesant duomenų apie skolos dydį, teismas savo inciatyva negali spręsti nei dėl bendro skolos dydžio tariamai susidariusio už per 2019 m. III–IV ketvirčius, nei dėl tariamo skolos likučio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas pažymėjo, kad patvirtinta taikos sutartimi šalys išsprendė ne tik nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl 71 248,55 Eur skolos sumokėjimo, tačiau taip pat nustatė ir kitas tarpusavio teises bei įsipareigojimus. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė taikos sutarties 14, 15 punktus yra įvykdžiusi. Tarp šalių kilęs ginčas dėl taikos sutarties 22 punkto vykdymo, dėl kurio vykdymo ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą.

10. Teismas nurodė, kad taikos sutarties 22 punktu šalys nustatė PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminą, nurodė išrašytų PVM sąskaitų faktūrų laikotarpį, tačiau nesusitarė, koks yra atsakovės mokėtinas sumos dydis pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras.

11. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, konstatavo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pagal taikos sutarties 22 punktą mokėtinų sumų bei pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pateikimo laiku. Ieškovės 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 5 d. elektroniniais laiškais pateiktų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų atsakovė nepriėmė, kadangi atsakovės tvirtinimu, jie buvo pateikti pažeidžiant nustatytą tvarką (GPAIS) ir ne laiku. Tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų teisingumo, t. y. ieškovės deklaruoto ir realiai sutvarkyto pakuočių atliekų kiekio. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad sudarant taikos sutartį ginčo PVM sąskaitos faktūros ieškovės nebuvo išrašytos ir šalims nebuvo žinoma nei suteiktų paslaugų apimtis, nei jų kaina. Taigi, taikos sutarties 22 punkto sąlyga dėl sumos dydžio nėra aiški. Teismo vertinimu, šalims taikos sutartyje nesusitarus dėl konkrečios atsakovės mokėtinos sumos ir tarp šalių esant ginčui tiek dėl dokumentų pateikimo laiko, tiek dėl sąskaitose faktūrose nurodytų sumų dydžio ir paslaugų apimties, nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 22 punktą, todėl tokį ieškovės prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė UAB „Ekonovus“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: išduoti ieškovei UAB „Ekonovus“ vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019 patvirtintos taikos sutarties priverstinio vykdymo, t. y. 245 460,22 Eur skolos ir susidariusių palūkanų iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išduoti ieškovei UAB „Ekonovus“ vykdomąjį raštą priėmimo sumokėjimo; įpareigoti atsakovę VšĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi apskaičiuoti ir sumokėti visas palūkanas iki skola ieškovei bus atlyginta visiškai, t. y. apskaičiuoti ir sumokėti po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išduoti ieškovui UAB „Ekonovus“ vykdomąjį raštą priėmimo dienos susidariusias palūkanas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Skundžiama nutartis prieštarauja res judicata galią turinčiai Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarčiai (civilinė byla Nr. e2-1036-464/2020), kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis netenkinti pareiškėjos VšĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ prašymo dėl proceso atnaujinimo palikta nepakeista.

12.2. Atsakovė neginčijo, kad taikos sutarties 22 punkto nuostata yra neaiški. Atsakovė atskirajame skunde (civilinės bylos Nr. e2-1036-464/2020) siekė nuginčyti pagal taikos sutarties 22 punktą ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų mokėtinas sumas, apeliacinės instancijos teismas įvertino šiuos atsakovės argumentus ir visus juos atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pripažinta, kad visos aplinkybės taikos sutarties pateikimo teismui tvirtinti metu atsakovei buvo arba turėjo būti žinomos. Kitaip tariant, klausimas dėl ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų dydžių (ir susijusių lydinčių atliekų tvarkymo dokumentų) yra išspręstas galutine teismo nutartimi ir atsakovė nebeturi teisės ginčyti mokėjimui pateiktų sumų; t. y. atsakovės skolos pagal taikos sutarties 22 punktą konkretus dydis yra patvirtinamas ne savaime ieškovės pateiktomis sąskaitomis faktūromis, tačiau res judicata galią turinčia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria ir konstatuotas šių sąskaitų faktūrų objektyvumas ir įpareigojamumas atsakovei. Atitinkamai skundžiamos nutarties 27 punkte nurodoma išvada, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų teisingumo, t. y. ieškovės deklaruoto ir realiai sutvarkyto pakuočių atliekų kiekio, yra neteisinga, nes Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis ginčas buvo galutinai išspręstas.

12.3. Ieškovė neprašo keisti taikos sutarties 22 punkto formuluotės, turinio, ją papildyti, panaikinti ar taikos sutartyje pridėti kitų naujų pareigų šalims. Ieškovė prašo: pripažinti, kad taikos sutarties 22 punktas yra atsakovės iš dalies įvykdytas; išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos prievolės; priteisti dėl netinkamo taikos sutarties 22 punkto vykdymo priklausančias įstatymines palūkanas. Pareiga pripažinti ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų ir susijusių dokumentų tikrumą atsakovei buvo nustatyta res judicata galią turinčia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Aplinkybė, kad teismas turi nustatyti kokia tiksliai apimtimi atsakovė savo prievolę pagal taikos sutarties 22 punktą jau yra įvykdžiusi nėra ir negali būti laikoma kito turinio nei taikos sutartyje įrašymu į vykdomąjį raštą.

12.4. Tvirtindamas taikos sutartį Vilniaus apygardos teismas įvertino šalių sudarytos taikos sutarties nuostatų aiškumą ir konkretumą bei nusprendė, kad taikos sutartis yra tinkama ir tvirtintina. Tuo tarpu skundžiama nutartimi sprendė priešingai. Taikos sutarties nuostatų, nukreiptų į savalaikį įvykdymą taikos sutartyje nurodytais terminais, nustatymas yra visiškai normali civilinių teisinių santykių praktika. Akivaizdu, kad sąskaitos faktūros ir jų dydžiai taikos sutartyje nebuvo nurodyti, kadangi tuo metu ieškovė dar nebuvo atsakovei suteikusi paslaugų.

12.5. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjami civiliniai ginčai pagal atsakovės ieškinius ieškovei neturi tiesioginio teisinio ryšio su byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendžia dėl šalių tarpusavio sutarčių nutraukimo pagrįstumo, tačiau nevertina ir negalėtų vertinti ar taikos sutarties 22 punktas yra aiškus ir vykdytinas, kadangi šis klausimas yra sprendžiamas šioje byloje, bei nevertina ir negalėtų vertinti ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų ir susijusių dokumentų tikslumo (kadangi šis klausimas išspręstas res judicata galią turinčia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi).

12.6. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato prašymas neturi teisinės reikšmės sprendimui dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi tai tėra standartinis procesinis pareigūnų veiksmas. Be to, byloje nėra įrodymų, jog tyrėjai domisi būtent taikos sutarties 22 punkto apimtimi ieškovės suteiktomis paslaugomis.

Atsiliepimas

13. Atsakovė VšĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Priešingai nei teigia apeliantė, nei Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2946-656/2020, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje e2-1036-464/2020 nesprendė dėl ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų teisingumo ir (ar) jose įtvirtintų duomenų objektyvumo. Buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ir klausimas, ar galima pripažinti nustatytus sutvarkytų pakuočių atliekų kiekių neatitikimus naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau ne pats šalių ginčas dėl pakuočių atliekų kiekio ir PVM sąskaitų faktūrų teisingumo.

13.2. Taikos sutarties 22 punkte tėra įtvirtintas būsimų įsipareigojimų vykdymo terminas, o ne pati įsipareigojimų apimtis (konkreti skolos suma). Taikos sutartimi nesant sulygtos skolos sumos, 22 punkte įtvirtintas terminas pats savaime negali būti priverstinio vykdymo objektu. Ieškovės reikalaujamos sumos įrašymas į vykdomąjį raštą reikštų šalių susitarimo turinio keitimą.

13.3. Skundžiama nutartis nesuponuoja išvados, kad šalys taikos sutartimis negali susitarti dėl ateities prievolių; teismas konstatavo tik tai, kad taikos sutartimis ateities prievolės turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos, jei jų pagrindu norima gauti vykdomąjį raštą.

13.4. Atsakovė dar prašyme atnaujinti procesą šioje byloje buvo nurodžiusi, kad dėl ieškovės neteistų veiksmų kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Atsakovės pareiškimo pagrindu dėl ieškovės 2019 m. teiktų paslaugų ir pakuočių atliekų kiekio galimo klastojimo (t. y. paslaugų, kurios minimos taikos sutarties 22 punkte) Kauno apskrities VPK KPENTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00473-20. Šie duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra ne tik civilinis ginčas dėl 2019 m. III–IV ketvirčiais suteiktų paslaugų, bet pagrindžia nutartyje padarytas išvadas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutarties 22 punktą negalimumą.

13.5. Palūkanų mokėjimas taikos sutartyje, kiek tai susiję su taikos sutarties 22 punktu, nebuvo numatytas, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti palūkanų. Teismo patvirtinta taikos sutartis nėra ir negali būti laikoma komerciniu sandoriu – teismo patvirtinta taikos sutartis šalims įgyja res judicata galią, todėl yra prilyginama teismo sprendimui. Taigi taikos sutartis vykdoma tik ta apimtimi, kuri numatyta pačioje taikos sutartyje. Todėl, jei taikos sutartyje palūkanos nėra numatytos ir vykdomajame rašte teismas negali įrašyti kitokio šalių susitarimo turinio, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartyje, t. y. prie reikalaujamos sumos pridėti palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

15. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

16. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019 išsprendė 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi. Taikos sutartimi šalys išsprendė ne tik byloje kilusį ginčą dėl 71 248,55 Eur skolos sumokėjimo, tačiau taip pat nustatė ir kitas tarpusavio teises bei įsipareigojimus, kurie nesudarė civilinės bylos Nr. e2-3480-619/2019 dalyko. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 11 d., taigi taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

18. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

19. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė taikos sutarties 14, 15 punktus įvykdė, t. y. nustatytais terminais sumokėjo taikos sutartyje aptarto dydžio skolą, susidariusią iki taikos sutarties patvirtinimo. Ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad atsakovė neįvykdė taikos sutarties 22 punkto, t. y. iki 2020 m. kovo 31 d. neapmokėjo pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už 2019 m. III–IV ketvirčiais ieškovės suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas; paskutinis mokėjimas atliktas 2020 m. spalio 12 d. sumokant 143 593,30 Eur iš atsakovės 369 896,60 Eur skolos, todėl likusi skolos dalis sudaro 226 303,30 Eur. Atsakovė šios aplinkybės iš esmės neginčija, tačiau teigia, kad taikos sutarties 22 punkte įtvirtintas būsimų įsipareigojimų vykdymo terminas, o ne įsipareigojimų apimtis; terminas pats savaime negali būti priverstinio vykdymo objektu; nesant duomenų apie skolos dydį, teismas savo inciatyva negali spręsti nei dėl bendro skolos dydžio, nei dėl tariamo skolos likučio.

20. Kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.

21. Taikos sutarties 22 punkte šalys susitarė, kad „atsakovas įsipareigoja už per 2019 m. III–IV ketvirtį savivaldybių organizuojamose sistemose suteiktas paslaugas, įskaitant įrodančių dokumentų, patvirtinančių pakuočių atliekų sutvarkymą, pagal sutarčių, iš kurių yra kildinami civilinėje byloje Nr. e2-3480-619/2019 reiškiami ieškovo reikalavimai, nuostatas ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėti iki 2020 m. kovo 31 d.“.

22. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas išduoti vykdomąjį raštą siejamas su taikos sutarties 22 punkto nuostata, nukreipta į šalis siejančių sutarčių vykdymą ateityje, ir numatančia atsakovės įsipareigojimą mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas pagal pastarosios išrašytas sąskaitas faktūras. Apeliantė, savo nuožiūra apskaičiavusi po taikos sutarties sudarymo susidariusius mokėjimus, pateikė prašymą teismui išduoti vykdomąjį raštą dėl šių, jos pačios apskaičiuotų sumų išieškojimo iš atsakovės, nors taikos sutartyje nebuvo įtvirtinti atsakovės įsipareigojimai dėl konkretaus būsimo mokesčio už suteiktas paslaugas dydžio. Be to, bylos duomenys liudija, kad atsakovė nesutinka su ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų teisingumu, t. y. ieškovės deklaruotu ir realiai sutvarkytų pakuočių atliekų kiekiu, yra inicijavusi ikiteisminį tyrimą dėl 2019 m. teiktų paslaugų ir pakuočių atliekų kiekio galimo klastojimo; Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamose bylose dėl vienašališko bendradarbiavimo sutarčių dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo nutraukimo, atsakovė VšĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ (tose bylose ieškovė), teigia, kad atsakovė (šios bylos ieškovė UAB „Ekonovus“) tinkamai nesuteikė paslaugų, todėl neturėjo teisės nei reikalauti atlyginimo už netinkamai suteiktas paslaugas, nei vienašališkai nutraukti sutartį.

23. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, nepriklausomai nuo to, ar įsipareigojimas ją vykdyti ateityje yra aptartas šalių sudarytoje taikos sutartyje. Apeliacinis teismas yra nurodęs, kad vien bendro pobūdžio sutartinių ar įstatyminių nuostatų dėl pareigos tinkamai vykdyti sutartį įrašymas į taikos sutarties tekstą negali būti pripažintas sukuriančiu apibrėžto pobūdžio prievolę, dėl kurios galėtų būti išduodamas vykdomasis raštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-189-464/2017).

24. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad taikos sutarties 22 punkte, kurio vykdymui apeliantė prašo išduoti vykdomąjį raštą, nėra jokių atsakovės prisiimtų įsipareigojimų mokėti kokias nors konkrečias sumas, esant šalių ginčui dėl paskaičiuotų sumų, bei esant reikalavimui vykdomajame rašte pažodžiui nurodyti su išieškojimu susijusią rezoliucinę sprendimo dalį (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas) tokios taikos sutarties sąlygos perkėlimas į vykdomąjį raštą nesuponuotų galimybės reikalauti iš atsakovės sumokėti kokią nors apibrėžtą sumą. Be to, taikos sutartyje šalys neaptarė atsakovės 22 punktu prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju mokėtinų palūkanų. Kaip minėta, teismas vykdomojo rašto išdavimo procese neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų.

26. Esant nustatytoms faktinės aplinkybėms, aptartam teisiniam reglamentavimui bei jį aiškinančiai teismų praktikai, išduoti vykdomąjį raštą pagal ieškovės prašymą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi tokį ieškovės prašymą atmetė.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas, paprastai turi būti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 31 punktas). Kartu kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad atvejai, kada, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo atnaujinti procesą, bet šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimų tenkinimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą, gali būti itin reti. Paprastai tai atvejai, kada atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, kurių pagrindas yra ne tiesioginis, bet išvestinis iš kitos taikos sutarties šalies pareigos vykdyti tokios sutarties sąlygas, inter alia (be kita ko), kai reikalaujama mokėti netesybas dėl to, kad taikos sutarties šalis pažeidė pagrindines sutarties sąlygas (minėtos nutarties 32 punktas).

28. Apeliantė teisi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2013; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019). Tačiau apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, kad skundžiama nutartis prieštarauja res judicata galią turinčiai Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarčiai (civilinė byla Nr. e2-1036-464/2020), kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis netenkinti pareiškėjos VšĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ prašymo dėl proceso atnaujinimo palikta nepakeista.

29. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-2946-656/2020 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1036-464/2020, revizuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendė klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje ir prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020). Taigi tiek Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra procesinio pobūdžio. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad res judicata galią įgyja tik galutiniai įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys, o teismų nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai, tokios galios neturi (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Taigi ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kaip turinčia res judicata galią.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė aktualų teisinį reglamentavimą ir teisingai sprendė dėl pagrindo išduoti priverstiniam vykdymui vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį nebuvimo, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė UAB „Econovus“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės VšĮ „PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ ieškovės (apeliantės) UAB „Ekonovus“ naudai 7 331,76 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

33. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo išspręstas jos nenaudai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka atmetus jos skundą, todėl ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė