Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asnera“ ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. T. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Asnera“ dėl terasos trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys G. T., uždaroji akcinė bendrovė „Jolgena“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalies, kuria atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

15. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

16. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi laikytas nepaduotu, apeliantei nepašalinus nustatytų trūkumų, kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas yra neaktualus nagrinėjamos bylos klausimams spręsti. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą įrodymą.

Byloje nustatytos ginčo išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurios apeliaciniu skundu nėra ginčijamos, nustatyta, kad ieškovė UAB „Asnera“, atstovaujama A. R., ir atsakovė J. T., kurios sutuoktiniui G. T. priklauso žemės sklypas, jame esantys pastatai – sodo pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), sudarė vartojimo statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Asnera“ įsipareigojo įrengti terasą šalia sodo pastato ir garažo, o atsakovė už atliktus darbus įsipareigojo atsiskaityti.

18. UAB „Asnera“ atstovas 2021 m. kovo 2 d. el. paštu atsakovei J. T. pateikė terasos darbų sąmatą: medžiagos poliams ir karkasui – 469 Eur, terasos ardymo darbai – 150 Eur, montavimo darbai (viršutinė terasa – 420 Eur, laiptai – 600 Eur, apatinė terasa – 700 Eur), kuras – 120 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad ieškovė neatliko terasos ardymo darbų.

19. Atsakovė 2021 m. balandžio 14 d. ieškovės atstovui A. R. sumokėjo 1 000 Eur, tai patvirtina UAB „Asnera“ kasos pajamų orderio kvitas serija AS Nr. 96. Tačiau vartojimo statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai po 2021 m. balandžio 14 d. nebuvo ieškovės perduoti, o atsakovės priimti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sutartu laiku rangos darbų atsakovei neperdavė, vengė perduoti atsakovei darbų rezultatą, ieškovės atlikti darbai nėra užbaigti, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei kainą, proporcingą iki 2021 m. balandžio 14 d. atliktų darbų kainai.

20. 2021 m. gruodžio 14 d. objekto apžiūros akte Nr. EP20211214/1, kurį surašė O. A. ir A. G., buvo apžiūrėta terasa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir padarytos tokios išvados: 1) terasa tiek vizualiai, tiek technologiškai įrengta su pažeidimais. Dalis laikančiųjų konstrukcijų remiasi tiesiai į gruntą, dėl šios priežasties mediena pažeista drėgmės gali deformuotis arba supūti, kas turės įtakos bendram konstrukcijos standumui ir terasos tarnavimo laikui. Taip pat tai galės dar labiau paveikti bendrą stabilumą. Šiam momentui vaikščiojant terasa, jaučiamas diskomfortas, nestabilumas ir vibracija. Būtinai turi būti įrengtas tarpas tarp grunto ir medinės dalies; 2) terasos laikančioji konstrukcija pritvirtinta prie esamų pastoto sienų, dėl to terasa negali dirbti kaip atskiras konstruktyvas. Dėl medienos savybių reaguoti į drėgmės bei temperatūros svyravimus, po tam tikro laiko galimos dar didesnės deformacijos; 3) laikančiųjų konstrukcijų tarpatramis nevienodas ir yra per didelis tokio tipo konstrukcijoms, dėl to apdailinės lentos persilenkia ir deformuojasi ant jų vaikštant. Kadangi apdailinių lentų storis yra 2 cm, laikančiųjų konstrukcijų tarpatramis turėtų būti ne mažiau 40 cm, tarp laikančiųjų konstrukcijų. Atlikus tarp atraminių atstumų matavimus, nustatytas nelygus ir per didelis 60-70 cm tarpatramių „žingsnis“; 4) apdailinės lentelės supjautos ir sumontuotos nelygiai, akivaizdžiai matosi skirtingi ir nelygūs tarpai tarp sujungimų. Kampai nesupjauti 45 laipsnių kampu, kas iškart yra pastebima ir paveikia bendrą terasos estetinį vaizdą. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad vaikščioti tokia terasa su tokiais tarpais yra pakankamai pavojinga, dėl tarpo užkabinimo grėsmės; 5) norit tinkamai eksploatuoti terasą, reikia pašalinus apdailines lentas, sumontuoti papildomas bendros konstrukcijos atramas, užtikrinti, kad atraminės konstrukcijos mediena nesiremtų į gruntą ir negalėtų būti veikiama drėgmės. Toje vietoje, kur laikančioji konstrukcija pritvirtinta prie esamo pastato sienų, reikia įrengti pamatą atraminėms konstrukcijoms ir sumontuoti naujas atramines konstrukcija, nuimti senus tvirtinimus nuo sienų ir užsandarinti visas sienose padarytas tvirtinimo skirtas skyles. Visas sugadintas apdailines lentas ir kitas sugadintas medžiagas būtina pakeisti naujomis.

21. MB „Statybų ekspertų centras“ eksperto D. K. 2022 m. gegužės 3 d. vertinimo akte nurodyta, kad 2022 metų gegužės 2 dieną apžiūrėjus terasą bei lauko laiptus, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti šie defektai: 1) medinių lauko laiptų (3.1 pav.) bei terasos (3.2 pav.) lentos sumontuotos netvarkingai, neišlaikyti vienodi tarpai tarp lentų, lentos netolygiai pripjautos 45° kampu, kas gadina bendrą lauko laiptų bei terasos estetinį vaizdą; 2) vietomis nustatyti aukščių skirtumai tarp lentų (3.3 pav.), taip pat vietomis laiptų medinės lentos (3.4 pav.) nėra stabilios, juda, gali išlūžti, ko pasėkoje dėl šių laiptų defektų galima susižeidimo rizika (kritimas); dėl nesaugių laiptų, netolygaus paviršiaus bei judančių lentų yra netenkinami Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(4):2008 8, 9, 16.2 punktai; 4) dalis medinių laiptų, terasos konstrukcijų (3.5 pav.) atremtos tiesiogiai ant grunto dėl to neužtikrintas medienos ilgaamžiškumas, mediena neapsaugota nuo grunto drėgmės poveikio, dėl ko laikui bėgant mediena pradės pūti. Terasos konstrukcija pritvirtinta prie namo sienos (3.6 pav.), dėl ko nėra užtikrintas atskiras terasos konstrukcijos judėjimas, dėl to konstrukcija deformuosis. Dėl skirtingų medžiagų savybių (mūrinių ir betoninių namo konstrukcijų ir medinės terasos) konstrukcija skirtingai reaguoja į temperatūrų ir aplinkos skirtumus, todėl skirtingai traukiasi, plečiasi, t. y. skirtingai deformuojasi. Terasos konstrukcija neturi būti sutvirtinta su siena, o įrengta atskirai. Namo judėjimas neturi įtakoti terasos konstrukcijos judėjimo. Be to, bendra terasos konstrukcija šiuo metu yra nestabili, vaikštant jaučiamas lingavimas, dalis konstrukcijų judą, dėl to reikia sutvirtinti konstrukcijas, įrengti atramas; 5) reikia pakeisti netinkamas judančias lentas (2.2, 2.3 2.37 pav.), sutvarkyti netolygius tarpus (2.3, 2.5, 2.6, 2.8-2.21, 2.23-2.28, 2.38 pav.); 6) nustatytas nevienodas laiptų aukštis (3.7 pav.). Taip pat nebaigti iki galo įrengti laiptai – neapkaltas dailylentėmis šonas.

22. MB „Statybų ekspertų centras“ eksperto dr. D. K. 2022 m. rugsėjo 5 d. vertinimo akte nurodoma, kad 2022 metų gegužės 2 d. apžiūrėjus terasą bei lauko laiptus, adresu Tolimosios sodų 2-oji g. 1, nustatyta, kad darbams užbaigti ir defektams ištaisyti reikia atlikti darbų už 3 150 Eur: terasos lentų demontavimas ir sumontavimas – 1 287,54 Eur, medinių konstrukcijų stiprinimas – 841,70 Eur, sienų mažų apkalimas dailylente įrengiant karkasą – 474,40 Eur, bei pridėtinės vertės mokestis - 546,76 Eur.

23. 2023 m. balandžio 17 d. teismo ekspertizės akte ekspertas prof. Dr. S. M., atsakydamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartyje nurodytus klausimus, nurodė: 1) terasos įrengimo darbai neatitinka įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų: a) netinkamai nupjauti lentų galai kampinėse jungtyse terasos laiptų dalyje ir terasos apatinėje dalyje (perimetro lentos). Dėl to atsiranda netolygūs tarpai tarp lentų – nedideliame atstume tarpai tarp lentų varijuoja nuo 0 iki 10 mm. Viršutinėje terasos dalyje viena lenta yra „atšokusi“, dėl to vienas tarpas tarp lentų siekia 24 mm. Dėl nurodytų aplinkybių suprastėja terasos estetinis vaizdas ir terasa neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; b) terasos laiptų dalyje ir apatinėje terasos dalyje dalis lentų įrengtos nevienodame lygyje: šalia esančių lentų aukščių skirtumai nustatyti iki 9 mm. Šie aukščių skirtumai taip pat matosi vizualiai, gadina terasos estetinį vaizdą, tokios terasos naudojimas yra nesaugus – yra galimybė užkliuvus pargriūti ir (arba) susižeisti. Tai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; c) dalis lentų terasos laiptų dalyje nestabiliai pritvirtintos, primynus koja – juda, taip pat nestabiliai pritvirtintos ir kai kurios apatinės terasos dalies lentos. Dėl to naudojant terasą (vaikštant danga), jaučiamas dangos „judėjimas“. Tai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; d) terasos laiptų dalyje laikančiosios konstrukcijos (gulekšniai) įrengti didesniais tarpais, negu rekomenduojama. Dėl to terasos laiptai jais naudojantis (vaikštant) juntamai įlinksta, tačiau pavojaus, kad dėl normalaus naudojimo metu atsirandančių apkrovų lentos sulūš – nėra. Tai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; 2) Dėl nustatytų trūkumų terasa negali būti tinkamai naudojama pagal paskirtį: netinkamas terasos estetinis vaizdas, nesaugus naudojimas dėl nevienodame lygyje sumontuotų šalia esančių lentų, terasos laiptų dalyje ja naudojantis (vaikštant) jaučiami lentų įlinkiai ir lingavimas; 3) terasos viršutinės dalies trūkumai gali būti pašalinami permontuojant vieną lentą. Terasos apatinės dalies trūkumai gali būti pašalinti nuardant perimetro lentas, tinkamai apipjaustant jų galus ir jas perklojant iš naujo bei papildomai pritvirtinant vieną lentą. Terasos laiptų trūkumai gali būti pašalinti nuardžius lentas, tinkamai apipjaustant jų galus ir jas perklojant iš naujo. Nuardžius terasos laiptų lentas turėtų būti papildomai stiprinamos terasos laiptų laikančiosios konstrukcijos. Bendra terasos trūkumų pašalinimo darbų skaičiuojamoji kaina yra 880,26 Eur su PVM.

24. MB „Statybų ekspertų centras“ eksperto D. K. 2023 m. spalio 19 d. vertinimo akto papildyme pagal atsakovės užduotus klausimus nurodoma: 1) gulekšniai turi būti bent dvigubai storesni negu pačios lentos (pvz., 25 x 145 mm lentoms naudokite bent 70 mm x 42 mm gulekšnius). Pakaktų 42 mm pločio, bet vietose, kuriose susijungia dviejų lentų galai, reikės 70 mm pločio. Jei lentos montuojamos su laikikliais, skirtais paslėptam tvirtinimui, gulekšniai dvigubinami arba prisukama gulekšnio intarpas tik toje vietoje, kurioje tvirtinasi furnitūra. Gulekšniai turi būti klojami ne rečiau kaip kas 400-600 mm, priklausomai nuo naudojamos medienos rūšies ir terasos konstrukcijos. Kietmedžio (Ipe, Cumaru, Padouk, Merbau ir 3 WOOD LINE 2022® kt.) lentoms, kurių storis 21-25 mm, tarpai tarp gulekšnių gali būti 500-550 mm, termo medienos lentoms, rekomenduojame 400 mm. Terasinių lentų montavimo ir kokybės vadove nurodyta, kad: montavimo instrukcijas su B fix /Dila 2 plokštelėmis arba kita furnitūra rasite pakuotėje arba internetiniame puslapyje. Internetinėje svetainėje www.woodline.lt skelbiama terasų tvirtinimo elementų B fix techninė specifikacija (https://www.woodline.lt/product/terasu-tvirtinimo-elementai-bfix-juodi/), pagal kurią nurodomi rekomenduojami atstumai tarp gulekšnių naudojant B fix terasų tvirtinimo elementus yra 40 cm. Todėl didesnių kaip 40 cm tarpas tarp gulekšnių naudojant terasų tvirtinimo elementus B Fix yra vertinamas kaip netinkamas; 2) norint ištaisyti esamą situaciją terasos laiptų dalyje ir viršutinėje terasos dalyje reikėtų papildomai sutvirtinti kampuočius ir įrengti tarpinius gulekšnius. Darbų kaina sudarytų 1 042 Eur; 3) konstrukcija turi būti stabili ir nekelti pavojaus ją eksploatuojant. Reikia papildomai įrengti stiprinimą, kad būtų galima tinkamai eksploatuoti terasą; 4) pakartotinas lentų panaudojimas nebus galimas, nes išmontavus lentas neišeis jų tiksliai panaudoti į tą pačią vietą. Be to, kai kurias lentas reikės nupjauti, dėl ko jos sutrumpės, bus per trumpos montuoti norint išlaikyti leistiną atstumą 5-10 mm tarp kiekvienos lentos, tai sąlygos poreikį naudoti ilgesnes lentas. Pakartotinis lentų panaudojimas nebus galimas ir dėl esamos lentų deformacijos, jų pakartotinis panaudojimas nebūtų patikimas, neatitiktų stabilumo reikalavimų, naujo produkto charakteristikų, vizualinių, fizikinių savybių, jų montavimui nebūtų taikoma garantija. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. vertinimo akto papildyme apskaičiuojant defektams ištaisyti reikalingų atlikti darbų kainą, į ją nebuvo įtraukta medžiagų - defektams ištaisyti reikalingų naujų terasos lentų – kaina. Į sąmatą įtraukiant medžiagų kainą, bendra defektams ištaisyti reikalingų atlikti darbų kaina būtų 5 804,15 Eur; 5) pakartotinas lentų panaudojimas nėra galimas; 6) pakartotinis lentų panaudojimas nėra galimas, juo labiau deformuotų lentų. Taip pat nėra tikslinga jas panaudoti pakartotinai, nes lenta jos tvirtinimo vietoje, jei ji tvirtinta iš viršaus, jau yra mechaniškai pažeista, šioje vietoje susidaro sąlygos skverbtis vandeniui, skilimui. Tvirtinant tą pačią lentą kitoje vietoje senoji tvirtinimo vieta, jei buvo tvirtinama iš viršaus, atrodytų neestetiškai ir lenta neatitiktų naujo produkto charakteristikų, vizualinių, fizikinių savybių. Lentos tvirtinimas toje pačioje vietoje sąlygotų tvirtinimo vietos laisvumą ir lentos judėjimo galimybę, tai gali turėti neigiamos įtakos lentos stabilumui, tvirtumui, patikimumui, deformacijos prevencijai; 7) permontuojant laiptų pakopas dėl aukščių skirtumo ir atliekant terasos apkalimo darbus dėl išlindusio polio bus reikalinga atlikti papildomus darbus – papildomą karkaso įrengimą dėl poliaus išsikišimo ir laiptų pakopų „sulygiavimą“ (suvienodinimą) su papildomu karkasu. Atkreiptas dėmesys, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. vertinimo akto papildyme apskaičiuojant darbams užbaigti ir defektams ištaisyti reikalingų atlikti darbų kainą, į ją nebuvo įtraukta šių papildomų darbų ir medžiagų - papildomo karkaso įrengimo dėl poliaus išsikišimo ir laiptų pakopų „sulygiavimo“ (suvienodinimo) su papildomu karkasu – kaina, taip pat nebuvo įtraukta medžiagų – šono apkalimui reikalingų terasos lentų – kaina. Norinti įrengti papildomą karkasą dėl poliaus išsikišimo ir „sulygiuoti“ (suvienodinti) laiptų pakopas su papildomu karkasu reikėtų papildomai išlyginti laiptų pakopas įrengiant karkasą bei sumontuoti atsikišusį karkasą aplink polį. Darbų (be šono apkalimui reikalingų lentų kainos) kaina sudarytų 689 Eur; 8) permontavus tas pačias lentas problema neišsispręs, nes lentos deformacijos (išlinkis) išliks, taigi, ją permontavus ir aukščių skirtumas neišnyks - ji susimontuos tame pačiame aukštyje. Montavimo žymės gali turėti neigiamos įtakos terasos vizualinėms savybėms, lentos stabilumui, lentos tvirtinimo patikimumui, kokybei, deformacijos prevencijai, nes silpnina lentą.

Dėl užsakovo teisių gynimo, esant vartojimo statybos rangos darbų trūkum

26. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

27. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

28. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti, jos kaip užsakovo, teisių gyvinimo būdą - atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad taikant šį pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 56 punktas).

31. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

33. Apeliantė nagrinėjamu atveju neginčija 2023 m. balandžio 17 d. eksperto prof. dr. S. M. padarytų išvadų dėl terasos trūkumų (defektų) masto, t. y. 1) netinkamai nupjauti lentų galai kampinėse jungtyse terasos laiptų dalyje ir terasos apatinėje dalyje (perimetro lentos). Dėl to atsiranda netolygūs tarpai tarp lentų – nedideliame atstume tarpai tarp lentų varijuoja nuo 0 iki 10 mm. Viršutinėje terasos dalyje viena lenta yra „atšokusi“, dėl to vienas tarpas tarp lentų siekia 24 mm. Dėl nurodytų aplinkybių suprastėja terasos estetinis vaizdas ir terasa neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; 2) terasos laiptų dalyje ir apatinėje terasos dalyje dalis lentų įrengtos nevienodame lygyje: šalia esančių lentų aukščių skirtumai nustatyti iki 9 mm. Šie aukščių skirtumai taip pat matosi vizualiai, gadina terasos estetinį vaizdą, tokios terasos naudojimas yra nesaugus – yra galimybė užkliuvus pargriūti ir (arba) susižeisti. Tai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; 3) dalis lentų terasos laiptų dalyje nestabiliai pritvirtintos, primynus koja – juda, taip pat nestabiliai pritvirtintos ir kai kurios apatinės terasos dalies lentos. Dėl to naudojant terasą (vaikštant danga), jaučiamas dangos „judėjimas“. Tai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; 4) terasos laiptų dalyje laikančiosios konstrukcijos (gulekšniai) įrengti didesniais tarpais, negu rekomenduojama. Dėl to terasos laiptai jais naudojantis (vaikštant) juntamai įlinksta, tačiau pavojaus, kad dėl normalaus naudojimo metu atsirandančių apkrovų lentos sulūš – nėra. Tai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų. Teismo ekspertizės išvados dėl nustatytų ieškovės darbų defektų iš esmės neprieštarauja byloje šalių pateiktiems įrodymams. Apeliantė tik nesutinka su priteista trūkumų šalinimo išlaidų suma.

34. Apeliantė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad teismo ekspertizę atlikęs ekspertas į trūkumų šalinimo sumą, t. y. 880,26 Eur, neįtraukė terasos užbaigimo darbų (terasos laiptų šono apkalimo dailylentėmis). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytą argumentą, pažymi, kad ieškiniu buvo prašyta priteisti iš atsakovės skolą pagal vartojimo statybos rangos sutartį, pagal kurią pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys buvo sutarusios, jog šiuos darbus ieškovė atliks už 2 339 Eur, o nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovei už darbus yra sumokėjusi 1 000 Eur, šios aplinkybės nėra ginčijamos apeliantės. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad 1000 Eur suma yra proporcinga iki 2021 m. balandžio 14 d. atliktų darbų kainai, t. y. teismas atmesdamas ieškovės ieškinį sprendė, kad buvo atsiskaityta už pagal faktą atliktus darbus. Kadangi apeliantė šių aplinkybių nekvestionuoja, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas terasos užbaigimo darbų išlaidų nepriteisė pagrįstai, kadangi atsakovei su ieškove atsiskaičius pagal faktiškai atliktus darbus, terasos užbaigimo išlaidos negali būti įskaičiuojamos į trūkumų šalinimo išlaidas. Be to, ekspertas prof. dr. S. M. nurodė, kad terasos laiptų šonai paprastai apkalami, tačiau tai nėra defektas, o nebaigti darbai.

35. Taip pat pažymėtina, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo G. T., pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo, nepateikė jokių klausimų ekspertui, nors tokią galimybę turėjo, įvertinus ir tai, kad šiuos asmenis atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo paskirtas ekspertas turėjo pasisakyti ir dėl tokių klausimų, kurie jam nebuvo iškelti.

36. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs dalinę kitų asmenų kaltę dėl atsiradusių trūkumų, bei pripažinęs, kad ieškovės kaltė šiuo atveju dominuojanti, neproporcingai sumažino trūkumų šalinimo išlaidų dydį, lyg didesnioji dalis būtų atsakovės ar kitų asmenų kaltė. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad terasos trūkumų šalinimo išlaidų dydis buvo nustatytas pagal teismo eksperto pateiktą išvadą ir joje nurodytą trūkumų šalinimo sąmatą – 880,26 Eur, kurią visą priteisė atsakovei. Taigi, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovei buvo priteista tik 15 proc. trūkumų šalinimo išlaidų, kurias apeliantė sieja su MB „Statybos ekspertizių centras“ 2023 m. spalio 19 d. vertinimo akte nustatytu dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, šį įrodymą ir jame nustatytą dydį pripažino neobjektyviu. Paminėtina, kad dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio ir įrodymų, susijusių su šiuo dydžiu, vertinimo bus pasisakyta detaliau šios nutarties sekančiuose punktuose. Antra, nors trečiasis asmuo G. T. teismo posėdyje pripažino, kad pakeitė vieną ar dvi terasos laiptų lentas, o apeliantė tvirtina, kad daugiau įrodymų, kad būtų keista daugiau lentų ar padaryta daugiau darbų, nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu faktu, kad po 2021 m. balandžio 14 d. terasos vaizdas pakito, t. y. iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų ir 2021 m. gruodžio 14 d. objekto apžiūros akto Nr. EP20211214/1 matyti, kad kraštinė terasos laiptų dalis, iš to krašto, kuriame stovėjo ūkinio pastato stogo atramos, kuri viena iš jų kartu su lietvamzdžiu buvo įleista į pirmąją terasos laiptų pakopą, yra pakeista, t. y. pakeistos mažiausiai dvi pirmosios laiptų pakopos dalies išilginės lentos, taip pat pakeistos, perdarytos visų trijų pakopų galinės lentelės esančios prie neuždengto terasos laiptų šono, kadangi terasos laiptų kraštinės dalies užbaigimas buvo kitoks, nei šiuo metu, o 2023 m. balandžio 17 d. ekspertizės aktas patvirtina, kad šioje dalyje taip pat yra darbų trūkumų. Atsakovės sutuoktiniui ar kitiems asmenims pakeitus šią dalį, ieškovė negali būti atsakinga už šioje dalyje nustatytos terasos darbų trūkumus. Vis dėl to, didžioji dalis trūkumų yra būtent ieškovės atliktų darbų.

37. Vertinant apeliantės argumentus dėl terasos trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 17 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad terasos apatinės dalies trūkumai gali būti pašalinti nuardant perimetro lentas, tinkamai apipjaustant jų galus ir jas perklojant iš naujo bei papildomai pritvirtinant vieną lentą. Terasos laiptų trūkumai gali būti pašalinti nuardžius lentas, tinkamai apipjaustant jų galus ir jas perklojant iš naujo. Nuardžius terasos laiptų lentas turėtų būti papildomai stiprinamos terasos laiptų laikančiosios konstrukcijos. Bendra terasos trūkumų pašalinimo darbų kaina yra 880,26 Eur su PVM (sąmata sudaryta pagal 2022 m. spalio mėn. kainas). Taigi ekspertas konstatavo, kad bus galima panaudoti buvusias lentas.

38. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).

39. Apeliantė, bandydama paneigti teismo paskirtos ekspertizės išvadas dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, kreipėsi su papildomais klausimais į MB „Statybų ekspertų centras“, pagal kuriuos buvo surašytas 2023 m. spalio 19 d. vertinimo akto papildymas, taip pat rėmėsi liudytojo J. P. parodymais bei susirašinėjimais su galimais rangovais.

40. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia dėmesį ir vertina, kad 2023 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadai, kad ekspertinio tyrimo metu gauti duomenys yra nepagrįsti, nepatikimi ar turi kažkokių kitokių trūkumų. Ekspertas prieš padarydamas išvadas apžiūrėjo terasą vietoje bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu papildomai parodė ir paaiškino savo padarytas išvadas, rėmėsi tokius darbus reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat Woodline, kuris buvo terasinių lentų tiekėjas šioje byloje, terasinių lentų montavimo ir kokybės vadovu. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino teismo ekspertizės išvadą atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko, įvertindamas aplinkybes nustatytas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, taip pat vertindamas pagal įrodymų vertinimo taisykles, kurios paminėtos aukščiau šioje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent 2023 m. balandžio 17 d. teismo ekspertizės aktu, o ne atsakovės nurodytais įrodymais, o konkrečiai MB „Statybų ekspertų centras“ 2023 m. spalio 19 d. vertinimo akto papildymu.

41. Vertinant liudytojo J. P. parodymus, pažymėtina, kad nors jis nurodė turintis 10-12 metų patirtį įrengiant terasas, tačiau neturi specialaus išsilavinimo tokiems darbams, todėl jo parodymai negali paneigti ekspertizės akto išvadų, kadangi ekspertizę atliko specialų išsilavinimą ir kvalifikaciją turintis ekspertas prof. dr. S. M..

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovė net apie pusantrų metų naudojosi ieškovės padaryta terasa, o egzistavę darbų trūkumai, apie kuriuos ji neabejotinai žinojo bent jau nuo UAB „Jolgena“ 2021 m. gruodžio 14 d. objekto apžiūros akto Nr. EP20211214/1 surašymo, netrukdė ja naudotis, atsakovės sutuoktinis pats ar pasitelkdamas kitus asmenis atliko terasos laiptų pakeitimus (nurodytus šios nutarties 36 punkte) bylos nagrinėjimo metu, kas yra svarbios aplinkybės vertinant atsakovės sąžiningumą nagrinėjamu atveju ir jos bei trečiojo asmens, atsakovės sutuoktinio, pateikiamų įrodymų objektyvumą. Teismo posėdžio metu atsakovė tvirtino, kad reiškė pretenzijas ieškovei iš karto dėl darbų, t. y. dėl to, kad neužbaigtas laiptų šonas (neapkalta dailylentėmis), tačiau jau minėta, kad tai yra ne darbų trūkumai, o neužbaigti darbai.

43. Apeliacinės instancijos teismas taip pripažįsta svarbia aplinkybe, kad atsakovei, taip pat trečiajam asmeniui G. T. buvo žinoma apie ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau nei atsakovė, nei G. T., kuriuos atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, neteikė klausimų ekspertui, o tokius klausimus pradėjo klausti tik išvažiuojamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu išaiškino atsakovei teisę dėl papildomos ekspertizės skyrimo, jei ji turi papildomų klausimų, kurių teismo paskirtas ekspertas neatsakė. Tačiau atsakovė neteikė prašymo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, o pasirinko tokius klausimus užduoti jau byloje išvadą teikusiam jos pačios išsirinktam specialistui D. K.. Tačiau toks šalių elgesys negali būti suderinamas su byloje dalyvaujančių šalių pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir negali būti laikomas atitinkančiu bendradarbiavimo principo reikalavimą (CPK 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), o toks įrodymas negali būti laikomas objektyviu dėl jo gavimo aplinkybių.

44. Paminėtina, kad MB „Statybų ekspertų centras“ 2023 m. spalio 19 d. vertinimo akto papildymas ir prieš tai surašyti vertinimo aktai pagal savo įrodomąją reikšmę laikytini konsultacine išvada, ir pagal Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, negali būti prilyginama eksperto išvadai. Vertinant šioje konsultacinėje išvadoje pateiktą trūkumų šalinimo išlaidų dydį, paminėtina, kad joje pateikiama konsultacija yra iš dalies priešinga ekspertizės išvadoms, t. y. konsultacijoje nurodoma pakartotinis lentų panaudojimas negalimas, taigi iš esmės iš naujo turi būti įrengiama terasa, o teismo ekspertizės akte nurodoma, kad reikalinga pašalinti tik nustatytus trūkumus, demontuojant lentas, sustiprinant terasos laiptų laikančiąsias konstrukcijas ir vėl sumontuojant lentas, kelias lentas pakeičiant. Teismo ekspertizės išvada laikytina objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu terasos trūkumų šalinimo išlaidų dydį, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktu MB „Statybų ekspertų centras“ 2023 m. spalio 19 d. vertinimo akto papildymu nėra pagrindo vadovautis, kadangi teismas nevertina, kad yra reikalinga iš esmės naujai perstatyti visą terasą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantės siekis persistatyti naujai terasą iš naujų medžiagų ieškovės sąskaita, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti trūkumai iš esmės netrukdė naudotis terasa pusantrų metų, jos sutuoktinis ar kiti asmenys perdarė dalį terasos laiptų, o neatlikti nustatytų trūkumų šalinimą, negali būti laikomas sąžiningu elgesiu.

45. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismo eksperto nustatyta terasos trūkumų šalinimo išlaidų suma neatitinka rinkos kainos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pateikė tik vieną įrodymą su J. P. pasiūlymu, kuris iš esmės yra ne dėl trūkumų šalinimo, o dėl naujos terasos įrengimo. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ekspertizės akte nurodyta kaina neatitinka rinkos kainos, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vieno asmens pateiktas pasiūlymas negali įrodyti rinkos kainos pašalinti darbų trūkumus, be to, minėta, pateiktas pasiūlymas iš esmės dėl naujos terasos įrengimo.

46. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog trūkumų šalinimo išlaidų suma sudaro 5 919 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terasos trūkumų šalinimo išlaidų dydį, kuris atitinka ekspertizės akte nurodytą dydį ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Dėl bylos baigties

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl ginčo esmės, todėl tenkindamas atsakovės priešieškinį iš dalies dėl terasos trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą nepakeistą.