Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant V. A., dalyvaujant vertėjams S. M. (2023-05-18), G. R. (2023-08-07), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asnera“ atstovams advokato padėjėjui V. S. ir vadovui A. R., atsakovei J. T., atsakovės atstovei advokatei I. V., trečiajam asmeniui G. T., trečiojo asmens G. T. atstovei I. V., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jolgena“ atstovams advokatui U. P. ir vadovui G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asnera“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei J. T., tretieji asmenys G. T., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jolgena“, UAB „Legal Balance“, ir atsakovės priešieškinį dėl terasos trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal 2021-09-02 teisme gautą UAB „Asnera“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-03 išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-29845-981/2021, kuriuo iš UAB „Jolgena“ priteisė 2749 EUR skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas, 15 EUR žyminį mokestį ir 50 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismui 2021-09-23 pateikti prieštaravimai, kuriuose UAB „Jolgena“ nurodė, kad UAB „Asnera“ ir UAB „Jolgena“ niekada nesiejo ir nesieja jokie teisiniai santykiai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-18 nutartimi teismo įsakymas panaikintas, ieškovės 2021-10-08 ieškinys, pareikštas UAB „Jolgena“, priimtas.

Patenkinus ieškovės prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-15 nutartimi paskirta teismo ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui S. M.. Atsakovės prašymu liudytoju išklausytas J. P.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovės vadovas A. R. 2021 metų pavasarį, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šalia sodo pastato, garažo, statė terasą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, sudaryti 2022-04-27, 2022-12-19, patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantys pastatai – sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. T. Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. T. ir J. T. yra sutuoktiniai, kad G. T. yra UAB „Jolgena“ vadovas, o J. T. yra UAB „Jolgena“ darbuotoja.

Ieškovei pakeitus atsakovę, byloje neliko ginčo dėl to, kad J. T. dėl terasos statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal rastą skelbimą kreipėsi į UAB „Asnera“ vadovą, kuris atvyko į vietą apžiūrėti objekto. Šalių ir trečiojo asmens G. T. paaiškinimai patvirtina, kad pirmojo susitikimo metu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvavo ieškovės vadovas A. R., G. T. bei J. T. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad su G. T. bei J. T. tarėsi dėl terasos statybos kaip ieškovės atstovas, o ne fizinis asmuo, kad terasą statė jis, kaip ieškovės UAB „Asnera“ darbuotojas. Ieškovė pateikusi prašymą dėl atsakovo keitimo patvirtino, kad terasos užsakovu buvo ne UAB „Jolgena“ vadovas ir/ar šio juridinio asmens darbuotoja J. T., o J. T. kaip fizinis asmuo.

G. T. bei J. T. paaiškinimai patvirtina, kad pirmojo susitikimo su ieškovės atstovu metu buvo kalbėta apie tai, kad bus parengta rangos sutartis, sąmata. Šalių paaiškinimai patvirtina, jog nei užsakovė, nei rangovas nedėjo pastangų tam, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas ir būtų sudaryta rašytinė sutartis iki rangos darbų pradžios. Kadangi tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, yra pagrindas išvadai, kad žodinio susitarimo pagrindu tarp užsakovės - atsakovės J. T., kuri yra vartotoja, ir ieškovės UAB „Asnera“ - rangovės, kuri yra versliu užsiimantis asmuo, susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnis).

CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis.

Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės atstovo A. R. (elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės J. T. (elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad užsakymas pastatyti terasą ieškovei buvo pateiktas iki 2021-03-02. Elektroniniu 2021-03-02 laišku ieškovės atstovas atsakovei J. T. pateikė terasos darbų sąmatą, kurioje nurodė: medžiagos poliams ir karkasui – 469 EUR, terasos ardymo darbai – 150 EUR, montavimo darbai (viršutinė terasa – 420 EUR, laiptai – 600 EUR, apatinė terasa – 700 EUR). Taigi, ieškovės atstovas 2021-03-02 atsakovei nurodė, kad terasos statybos darbų kaina bus 2339 EUR. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad senos terasos ardymo darbų ieškovės atstovas A. R. neatliko. Minėta, kad byloje nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, byloje nėra pateiktas rašytinis rangos darbų užsakymas, todėl yra pagrindas išvadai, kad šalys susitarė, jog pagal atsakovės užsakymą darbai bus atlikti už 2189 EUR kainą.

Kaip matyti iš ieškovės 2022-10-06 pateiktos 2021-04-14 PVM sąskaitos-faktūros serija ASN Nr. 200070, kurioje vietoje pirkėjo UAB „Jolgena“ įrašyta atsakovė J. T. (taip pat 2023-05-16 PVM sąskaitos – faktūros serija ASN Nr. 200218) sąskaitoje nurodyta darbų kaina sudaro 3749 EUR ir yra didesnė nei ta, kuri buvo atsakovei nurodyta 2021-03-02 siųstoje sąmatoje, o į sąskaitą įtraukti darbai ir medžiagos, kurie taip pat nebuvo nurodyti 2021-03-02 sąmatoje. Minėta, kad pagal CK 6.674 straipsnio 1 dalį rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą. CK 6.673 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos, o užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Kadangi ieškovės reikalavimas atsakovei grindžiamas 2021-04-14 PVM sąskaita-faktūra serija ASN Nr. 20007 (taip pat pakeista 2023-05-16 PVM sąskaita – faktūra serija ASN Nr. 200218), kurioje darbų kaina didesnė nei ta, kuri atsakovei buvo nurodyta ieškovės atstovo sudarytoje sąmatoje, ieškovės reikalavimas atsakovei vadovaujantis nurodytomis sąskaitomis-faktūromis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2021-04-14 ieškovės atstovui A. R. sumokėjo 1000 EUR sumą, kurią ieškovės atstovas fiksavo vėliau sudarytame UAB „Asnera“ kasos pajamų orderio kvite, kurio serija AS Nr. 96.

CK 6.676 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku. Kadangi atsakovė 1000 EUR ieškovės atstovui sumokėjo darbų nepriėmusi, yra pagrindas išvadai, kad 2021-04-14 atsakovė sutiko su ieškovės prašymu ir ieškovei sumokėjo avansą, o likusią kainos dalį atsakovė įgijo pareigą sumokėti ieškovei po to, kai bus perduoti ir priimti atlikti rangos darbai. Šalys iš esmės sutarė dėl to, kad po 1000 EUR sumokėjimo turėjo vykti terasos priėmimas-perdavimas. Atsakovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 2021-04-20 ir 2021-04-21 žinutėmis atsakovė informavo ieškovės atstovą A. R., kad jis gali nurodytomis dienomis 17:30 valandą atvykti tam, kad įvyktų rangos darbų perdavimas. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad sutartą dieną darbų perdavimas – priėmimas neįvyko, nes atsakovė J. T. sutartu laiku nespėjo iš darbovietės atvykti į rangos darbų vietą, o ieškovės atstovas, jos nesulaukęs, išvyko. Taigi, vartojimo statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai po 2021-04-14 nebuvo perduoti ir priimti.

CK 6.679 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu užsakovas neatvyksta atsiimti darbų rezultato arba kitaip vengia priimti atliktą darbą, tai rangovas privalo raštu įspėti užsakovą apie jo pareigą atsiimti darbų rezultatą. Byloje esantys ieškovės atstovo 2021-04-21 ir 2021-04-26 elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovės atstovas išsiuntė atsakovei trečiajam asmeniui UAB „Jolgena“, išrašytą sąskaitą - faktūrą, nuotrauką ir ragino ją apmokėti iki nurodyto termino, tačiau jais atsakovė nėra raginama priimti rangos darbų. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė po 2021-04-21 būtų raginusi atsakovę priimti atliktus darbus taip, kaip tai numatyta CK 6.679 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nurodyta sudaro pagrindą sutikti su atsakove, jog ne ji vengė priimti darbus, o ieškovė vengė perduoti atsakovei rangos darbų rezultatą. Kadangi ieškovė neperdavė pagal žodinį susitarimą atliktų rangos darbų atsakovei, ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės likusios kainos dalies už atliktus darbus sumokėjimo ir atitinkamai neturėjo pagrindo išrašyti atsakovei sąskaitos – faktūros dėl kainos už rangos darbus sumokėjimo (CK 6.676 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą bei tai, kad ieškovė sutartu laiku rangos darbų atsakovei neperdavė, vengė perduoti atsakovei darbų rezultatą, ieškovės atlikti darbai nėra užbaigti, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei kainą proporcingą iki 2021-04-14 atliktų darbų kainai, yra pagrindas ieškovės ieškinį, pareikštą atsakovei J. T., dėl 2749 EUR skolos priteisimo pagal 2021-04-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija ASN Nr. 20007 (vėliau pakeistą 2023-05-16 PVM sąskaita – faktūra serija ASN Nr. 200218) atmesti kaip nepagrįstą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumai atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 1 dalį darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktais, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-422-910/2023).

Kaip matyti iš atsakovės pareikšto reikalavimo atsakovė priešieškiniu nereiškia ieškovei reikalavimų dėl darbų kainos sumažinimo, neatlygintino trūkumų pašalinimo, o prašo priteisti iš ieškovės darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Reiškiamą reikalavimą atsakovė grindžia MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo aktu, sudarytu 2022-05-03, bei šio vertinimo akto papildymais, sudarytais 2022-09-05 ir 2023-10-19. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalių sudaryta rangos sutartis nutraukta. Atsakovė nereiškia reikalavimo dėl rangos sutarties nutraukimo, ar atsisakymo.

CK 6.695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, bei atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, kt.).

Trečiojo asmens UAB „Jolgena“ pateiktame MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo akte, sudarytame 2022-05-03, užfiksuoti ieškovės iki 2021-04-14 atliktų darbų defektai: medinių lauko laiptų bei terasos lentos sumontuotos netvarkingai, neišlaigyti vienodi tarpai tarp lentų, lentos netolygiai nupjautos 45 laipsnių kampu, kas gadina bendrą laiptų bei estetinį vaizdą; vietomis nustatyti aukščių skirtumai tarp lentų, vietomis medinės lentos nėra stabilios, juda, gali lūžti. Šis dokumentas patvirtina ieškovė rangos darbus atliko su defektais.

Ieškovės darbų defektų faktą patvirtina ir ieškovės prašymu byloje atlikta teismo ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti teismo ekspertui S. M. Šios teismo ekspertizės akto Nr. 23-27 išvadose nurodyta, kad netinkamai nupjauti lentų galai kampinėse jungtyse terasos laiptų dalyje ir terasos apatinėje dalyje (perimetro lentos), dėl to atsiranda netolygūs tarpai tarp lentų – nedideliame atstume tarpai tarp lentų varijuoja nuo 0 iki 10 mm. Viršutinėje terasos dalyje viena lenta yra „atšokusi“, dėl to vienas tarpas tarp lentų siekia 24 mm. Dėl nurodytų aplinkybių suprastėja terasos estetinis vaizdas ir terasa neatitinka įprastai keliamų reikalavimų. Terasos laiptų dalyje ir apatinėje terasos dalyje dalis lentų įrengtos nevienodame lygyje: šalia esančių lentų aukščių skirtumai nustatyti iki 9 mm. Šie aukščių skirtumai taip pat matosi vizualiai, gadina terasos estetinį vaizdą, tokios terasos naudojimas yra nesaugus – yra galimybė užkliuvus pargriūti ir (arba) susižeisti. Tai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų. Dalis lentų terasos laiptų dalyje nestabiliai pritvirtintos, primynus koja – juda, taip pat nestabiliai pritvirtintos ir kai kurios apatinės terasos dalies lentos. Dėl to naudojant terasą (vaikštant danga), jaučiamas dangos „judėjimas“. Tai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų. Terasos laiptų dalyje laikančiosios konstrukcijos (gulekšniai) įrengti didesniais tarpais, negu rekomenduojama. Dėl to terasos laiptai jais naudojantis (vaikštant) juntamai įlinksta, tačiau pavojaus, kad dėl normalaus naudojimo metu atsirandančių apkrovų lentos sulūš – nėra. Tai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų. Nurodytų specialiųjų žinių turinčių asmenų parengtuose dokumentuose pateiktų išvadų nepaneigia ieškovės atstovų teiginiai, jog nurodyti trūkumai yra nulemti terasos statybai panaudotos medienos savybių, naudojimo ar netinkamos lentų priežiūros. Nurodyti ieškovės atstovų argumentai yra deklaratyvūs, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad terasos defektai atsirado aplinkos veiksnių poveikio, ar terasos dalių normalaus susidėvėjimo, ar netinkamo naudojimo.

Teismo ekspertizės akte esančios nuotraukos ir ieškovės atstovų pateiktos nuotraukos patvirtina, kad po 2021-04-14 terasos vaizdas pakito. Tai leidžia sutikti su ieškovės atstovais, jog dalį darbų rezultatų, kurie ekspertizės akte ir vertinimo akte nurodomi kaip turintys defektų, laikotarpiu nuo 2021-04-14 iki 2021-12-14 (objekto apžiūros akto Nr. EP20211214/1 sudarymo) atliko kiti asmenys, o ne ieškovė. Nustatyta aplinkybė nepaneigia to, jog ieškovės atlikti darbai (viršutinė terasa, apatinė terasa, laiptai, laiptų šonas priešingas pakeistajam, laiptų konstrukcija) turi defektų, tačiau sudaro pagrindą išvadai, kad dalies terasos defektų atsiradimo priežastis yra ir užsakovės sutuoktinio, kuris teismo posėdžio metu tvirtino atlikęs terasos užbaigimo darbus, arba užsakovės pasamdytų kitų asmenų, netinkamai atliktų užbaigimo darbų rezultatas. Nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą mažinti ieškovės atsakomybę, tačiau jos nepanaikina, todėl yra pagrindas išvadai, jog ieškovės atlikti darbai turi defektų, kuriuos būtina šalinti. Teismo eksperto S. M. sudaryto ekspertizės akto išvados patvirtina, kad terasos defektai gali būti pašalinti. Atsakovė nereiškia reikalavimo ieškovei dėl įpareigojimo pašalinti darbų defektus, o savo teisės gina prašydama priteisti iš atsakovės darbų defektų šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, ieškovė pareikštu reikalavimu siekia, kad būsimas terasos defektų šalinimo išlaidas atlygintų už defektų atsiradimą kaltas asmuo. Nustačius, kad dėl terasos defektų atsiradimo didele dalimi yra atsakinga būtent ieškovė, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl defektų šalinimo išlaidų (turtinės žalos atlyginimo) tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsniai).

Atsakovė prašomą priteisti turtinės žalos dydį grindžia MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo akto papildymais, sudarytais 2022-09-05 ir 2023-10-19, bei liudytojo J. P. parodymais, elektroniniu susirašinėjimu su galimais rangovais, kuriais iš esmės tik siekiama dar kartą patvirtinti MB „Statybos ekspertizių centras“ parengto akto papildymuose nustatytus defektų šalinimo kaštų teisingumą ir paneigti teismo eksperto S. M. teismo ekspertizės akto išvadoje nustatyta defektų šalinimo kainos pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju nustatytos dvi svarbios aplinkybės. Viena – už ieškovės atliktus darbus, kurie nebuvo užbaigti, atsakovė sumokėjo dalį sutartos kainos, kuri proporcinga atliktų darbų kainai. Minėta, kad atsakovė nereiškia reikalavimo ieškovei dėl sumokėtos kainos dalies grąžinimo, o reikalavimas dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo yra pareikštas praėjus metams su puse nuo to momento, kai ieškovei buvo sumokėtas avansas ir turėjo įvykti rangos darbų priėmimas. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė, nustačiusi terasos defektus, protingu terminu ieškovei būtų reiškusi pretenzijas, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovei buvę terasos defektai pusantrų metų nebuvo kliūtimi naudotis terasa pagal jos paskirtį iki to momento, kol ieškovė nepareiškė reikalavimų būtent atsakovei. Antra – po 2021-04-14 ne ieškovė, o trečiasis asmuo G. T. vienas arba su kitų asmenų pagalba pakeitė terasos laiptų dalį, esančią ties stogine prie garažo, t. y. tą laiptų dalį, kurios šonas pagal nuotraukos yra neuždengtas ir kur taip pat buvo nustatyti defektai. O tai, kaip minėta aukščiau, sudaro pagrindą išvadai, kad už terasos defektus yra atsakinga ne tik ieškovė, bet ir terasos įrengimo darbus tęsę asmenys. Kadangi ieškovė rangos sutartimi prisiimtų darbų nepabaigė, jų neperdavė atsakovei, nepriimtus darbų rezultatą užbaiginėjo atsakovės sutuoktinis (vienas ar su kitų asmenų pagalba), atsakovės siekis iš atsakovės prisiteisti būsimas išlaidas, reikalingas pastatytos terasos nugriovimui ir naujos terasos iš naujų medžiagų pastatymui, ir tokiu būdu ieškovės lėšomis pasistatyti kitą - naują terasą, yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Vertinant ieškovės nurodomo žalos dydžio pagrįstumą yra svarbu ir tai, jog atsakovei, trečiajam asmeniui UAB „Jolgena“, trečiajam asmeniui G. T., kuris byloje dalyvauja ir kaip UAB „Jolgena vadovas“ ir kaip atsakovės sutuoktinis bei nekilnojamojo turto, kuriame buvo atliekami statybos rangos darbai, savininkas, nuo 2022-03-30 buvo žinoma, kad ieškovė byloje prašo skirti teismo ekspertizę. Šie byloje dalyvaujantys asmenys visu bylos nagrinėjimo metu palaikė poziciją kad teismo ekspertizė byloje nėra tikslinga, tačiau pateikė teismui MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo akto papildymą, sudarytą 2022-09-05. Atsakovei, tretiesiems asmenims, jų atstovams buvo sudarytos visos sąlygos pateikti klausimus, užduotinus teismo ekspertui, tačiau atsakovė ir tretieji asmenys klausimų neteikė, o susipažinę su teismo ekspertizės aktu ir jame nustatyta defektų šalinimo išlaidų kaina, pateikė teismui MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo akto papildymą, sudarytą 2023-10-19. Nurodytas atsakovės ir trečiųjų asmenų elgesys negali būti laikomas atitinkančiu bendradarbiavimo bei sąžiningumo principų reikalavimus ir sudaro pagrindą laikyti, kad atsakovės ir/ar trečiųjų asmenų prašymu nustatyta defektų šalinimo kaina, nėra objektyvi, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytą yra pagrindas išvadai, jog atsakovė neįrodė, kad būtent ieškovės darbų defektų šalinimo būsimos išlaidos sudarys prašomą priteisti 5919 EUR sumą (CK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalys, CPK 8 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo ekspertizės akto Nr. 23-27 trečioje išvadoje nustatyta, kad terasos viršutinės dalies trūkumai gali būti pašalinami permontuojant vieną lentą. Terasos apatinės dalies trūkumai gali būti pašalinti nuardant perimetro lentas, tinkamai apipjaustant jų galus ir jas perklojant iš naujo bei papildomai pritvirtinant vieną lentą. Terasos laiptų trūkumai gali būti pašalinti nuardžius lentas, tinkamai apipjaustant jų galus ir jas perklojant iš naujo. Nuardžius terasos laiptų lentas turėtų būti papildomai stiprinamos terasos laiptų laikančiosios konstrukcijos. Bendra terasos trūkumų pašalinimo darbų skaičiuojamoji kaina yra 880,26 EUR su PVM.

Atsižvelgiant į išdėstytą, t. y. į tai, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės darbų defektų šalinimo būsimos išlaidos sudarys prašomą priteisti 5919 EUR sumą, o teismo ekspertas nustatė, jog terasos defektai gali būti pašalinti, jos nedemontuojant, kad defektų šalinimo išlaidos sudaro 880,26 EUR, kad dėl defektų atsiradimo yra atsakinga ne vien tik ieškovė, tačiau jos atliktų darbų defektų dalis yra dominuojanti, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei defektų šalinimo išlaidas, sudarančias 880,26 EUR, o ne MB „Statybos ekspertizių centras“ parengto vertinimo akto 2022-09-05 ir 2023-10-19 papildymuose apskaičiuotas sumas, ir priteisti iš ieškovės atsakovei 880,26 EUR turtinės žalos atlyginimą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.245 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 200 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškė netinkamu sutartinių santykių vykdymu - vartojimo rangos sutarties pažeidimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė neužbaigė rangos sutartimi prisiimtų darbų, neperdavė atsakovei rangos sutarties darbų rezultato, o atlikti darbai yra su defektais. Apie ieškovės ir atsakovės sudarytos vartojimo rangos sutarties vykdymą tapo žinoma ne tik atsakovės bendradarbiams, bet ir skolų išieškojimo bendrovei, ieškovei perleidus reikalavimo teisę į UAB „Jolgena“ pagal byloje esančią sąskaitą – faktūrą. Nurodytos aplinkybės pakankamos išvadai, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, galimai ir dvasinį sukrėtimą. O tai neabejotinai turėjo neigiamą poveikį ir atsakovės fizinei sveikatai, kuri kaip patvirtina atsakovės pateikti medicininiai dokumentai, pablogėjo. Nurodyta sudaro pagrindą išvadai, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovei buvo padaryta neturtinė žala. Kadangi atsakovei padaryta neturtinė žala pasireiškė ir neigiamu poveikiu atsakovės sveikatai, yra pagrindas iš ieškovės, kuri yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra protingas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir iš ieškovės atsakovei priteisiamas 200 EUR neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 – 6.249 straipsnis, 6.250 straipsnis).

CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus atsakovės priešieškinį iš dalies yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir priteisti iš ieškovės atsakovei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1080,26EUR) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2022-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys atmestas, patenkinta 18 procentų priešieškinio reikalavimų.

Ieškovė pateikė mokėjimo dokumentus patvirtinančius, kad už pareiškimą ir teismo įsakymo išdavimą sumokėjo 62 EUR žyminį mokestį. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už suteiktą teisinę pagalbą ieškovė patyrė 2200 EUR išlaidas. Už teismo ekspertizę ir teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje ieškovė sumokėjo 1121 EUR. Viso ieškovė patyrė 3383 EUR bylinėjimosi išlaidas. Kadangi 3383 EUR bylinėjimosi išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pagal ieškinį ir priešieškinį, ½ šių išlaidų dalis (1691,50 EUR) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, t. y. šios išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteisiamos. Likusi ½ bylinėjimosi išlaidų dalis (1691,50 EUR) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad atmesta 82 procentai priešieškinio reikalavimų, ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 1387,03 EUR bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už pareikštą priešieškinį atsakovė sumokėjo 155 EUR žyminį mokestį, už vertinimo aktus atsakovė patyrė 500 EUR bylinėjimosi išlaidas, už suteiktą teisinę pagalbą atsakovė patyrė 1900 EUR bylinėjimosi išlaidas. Viso atsakovė patyrė 2555 EUR bylinėjimosi išlaidas Kadangi 2555 EUR bylinėjimosi išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pagal ieškinį ir priešieškinį, ½ šių išlaidų dalis (1277,50 EUR) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, t. y. ir iš ieškovės atsakovei priteisiama 1277,50 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Likusi ½ bylinėjimosi išlaidų dalis (1277,50 EUR) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 18 procentų priešieškinio reikalavimų, ir iš ieškovės atsakovei priteisiama 229,95 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 1507,45 EUR bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Jolgena“ patyrė 4477,35 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kadangi 4477,35 EUR išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pagal ieškinį ir priešieškinį, ½ šių išlaidų dalis (2238,68 EUR) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, t. y. iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Jolgena“ priteisiama 2238,68 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Likusi ½ bylinėjimosi išlaidų dalis (2238,68 EUR EUR) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 18 procentų priešieškinio reikalavimų, ir iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Jolgena“ priteisiama 402,96 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Viso trečiajam asmeniui UAB „Jolgena“ iš ieškovės priteisima 2641,64 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Trečiasis asmuo UAB „Jolgena“ dalyvavo atsakovės pusėje, todėl iš atsakovės trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Byloje esantis 2021-12-15 mokėjimo dokumentas patvirtina, kad trečiasis asmuo G. T. už objekto apžiūros akto parengimą sumokėjo 254 EUR sumą. Kadangi 254 EUR išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pagal ieškinį ir priešieškinį, ½ šių išlaidų dalis (127 EUR) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, t. y. iš ieškovės trečiajam asmeniui G. T. priteisiama 127 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Likusi ½ bylinėjimosi išlaidų dalis (127 EUR EUR) skirstoma atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 18 procentų priešieškinio reikalavimų, ir iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiama 22,86 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Viso trečiajam asmeniui G. T. iš ieškovės priteisima 149,86 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Trečiasis asmuo G. T. dalyvavo atsakovės pusėje, todėl iš atsakovės trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 55,28 EUR dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 EUR) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl skirstomos šalims aukščiau nurodytu principu ir valstybei iš ieškovės priteisiamos 33 EUR bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės – 22 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės UAB „Asnera“, juridinio asmens kodas 303208041, atsakovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 880,26 EUR turtinės žalos atlyginimą, 200 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1080,26EUR) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2022-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1507,45 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Asnera“, juridinio asmens kodas 303208041, trečiajam asmeniui UAB „Jolgena“, juridinio asmens kodas 125668396, 2641,64 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Asnera“, juridinio asmens kodas 303208041, trečiajam asmeniui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149,86 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Asnera“, juridinio asmens kodas 303208041, 1387,03 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Asnera“, juridinio asmens kodas 303208041, valstybei 33 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.