- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-264-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01829-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- Š. S.
- Atsakovas
- E. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1841-1141/2026 pagal ieškovo Š. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atsakovei E. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Š. S. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo:
1.1. nustatyti nepilnamečių vaikų O. S. ir K. S. gyvenamąją vietą su tėvu Š. S..
1.2. Priteisti iš motinos E. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. S. ir K. S. iki bylos išsprendimo iš esmės įsiteisėjimo dienos kiekvienam vaikui po 358 Eur periodinėmis išmokomis, nustatant, kad išlaikymas mokamas kas mėnesį iki paskutinės kalendorinės einamojo mėnesio dienos į asmeninę tėvo Š. S. banko sąskaitą arba grynais pinigais. Tėvas Š. S. vaikų O. S. ir K. S. išlaikymo lėšomis disponuoja uzufrukto teise. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
1.3. Įpareigoti abu tėvus Š. S. ir E. M. gauti šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugas iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Taikos raktai“ (toliau – ir Centras), adresu Konstitucijos pr. 6, LT-09308 Vilnius ar kitu įstaigos nurodytu veiklos adresu. Tėvai atvyksta į Centrą tarpininkavimo paslaugų gavimui ne rečiau kaip vieną kartą į savaitę, nebent Centras nurodytų retesnį paslaugų teikimo poreikį.
1.4. Nustatyti vaikų motinos bendravimo tvarką su sūnumis trimis etapais (susitikimų laiko grafiką bei tvarką), palaipsniui plečiant bendravimo tvarką. Abu tėvai privalo bendradarbiauti su Centru siekiant užtikrinti procesinį teismo nutarties įvykdymą.
1.4.1. Pirmojo etapo motinos ir vaikų susitikimų laiko grafikas: motina su sūnumis bendrauja dalyvaujant Centro bendratėvystės specialistams antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 18 val. Centro patalpose, adresu Konstitucijos pr. 6, LT-09308 Vilnius ar kitu įstaigos nurodytu veiklos adresu. Pirmojo etapo susitikimai pradedami įgyvendinti per tris darbo dienas nuo atsakovės individualios konsultacijos (šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugos) gavimo su siekiu informuoti atsakovę dėl šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) įgyvendinimo plano gairių ir taisyklių užtikrinant saugią aplinką nepilnamečiams vaikams. Gerėjant pozityvios tėvystės požymiams pagal Centro rekomendaciją motinos ir vaikų bendravimo tvarka gali būti praplėsta. Pirmojo etapo trukmė 3 kalendorinės savaitės arba 6 susitikimai ar daugiau susitikimų Centrui rekomendavus platesnę bendravimo tvarką.
1.4.2. Antrojo etapo motinos ir vaikų susitikimų laiko grafikas: motina su sūnumis bendrauja ne Centro patalpose kas antrą savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais pasiimdama vaikus 10 val. iš Centro patalpų ir gražindama vaikus 18 val. adresu Konstitucijos pr. 6, LT-09308 Vilnius ar kitu įstaigos nurodytu veiklos adresu tarpininkaujant bendratėvystės specialistams. Centrui rekomendavus motina gali pasiimti vaikus su nakvyne šeštadienį 10 val. iš Centro patalpų ir grąžindama juos į Centro patalpas sekmadienį 18 val. Gerėjant pozityvios tėvystės požymiams pagal Centro rekomendaciją motinos ir vaikų bendravimo tvarka gali būti praplėsta. Antrojo etapo trukmė 4 kalendorinės savaitės arba 4 susitikimai ar daugiau susitikimų Centrui rekomendavus platesnę bendravimo tvarką.
1.4.3. Trečiojo etapo motinos ir vaikų susitikimų laiko grafikas: motina su sūnumis bendrauja kas antrą savaitę, pasiimdama vaikus penktadieniais iš jų formaliojo ugdymo įstaigos iškart po jų formaliojo ugdymo proceso pabaigos bei grąžindama juos kitą penktadienį į jų formaliojo ugdymo įstaigą prieš jų formaliojo ugdymo proceso pradžią. Trečiojo etapo trukmė nuo antrojo etapo pabaigos iki galutinio procesinio sprendimo ginče išsprendimo įsiteisėjimo dienos.
1.4.4. Centras raštu derina su abiem tėvais šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) įgyvendinimo plano gaires ir taisykles bei dalyvauja su abiem tėvais gyvame pokalbyje (tiek individualiai, tiek kartu su abiem tėvais). Vaikų perdavimas tėvams vienam iš kito vyksta per Centro atstovus su siekiu mažinti konfliktinę situaciją. Kiekvienas iš tėvų raštu patvirtina Centro siūlomas šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) įgyvendinimo plano gaires ir taisykles ir įsipareigoja jų laikytis. Jei kuris nors iš tėvų nevykdo patvirtintų tarpininkavimo gairių ir taisyklių, Centras inicijuoja gyvą pokalbį su tuo iš tėvų su tikslu užtikrinti tarpininkavimo plano gairių ir taisyklių įgyvendinimą. Jei vienas iš tėvų po aptariamojo gyvo pokalbio toliau nevykdo su Centru suderinto tarpininkavimo susitarimo, tai Centras motyvuotu raštu informuoja antstolį, kad nuo motyvuoto rašto persiuntimo anstoliui dienos pradedamas taikyti pirmojo etapo motinos ir vaikų susitikimų laiko grafikas.
1.5. Vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarka gali būti plečiama atsižvelgiant į Centro specialistų rekomendacijas (t. y. bendraujant ne tik Centro patalpose, bet ir kitose vietose, įskaitant savaitgalius, nakvynes motinos gyvenamojoje vietoje ir kitą, orientuojantis į nepilnamečių vaikų teisėtų interesų bei emocinės gerovės užtikrinimą). Vaikų bendravimo tvarka orientuojama į tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principus.
1.6. Apie tėvų netinkamo elgesio, kenkiančio vaikų interesams aplinkybes Centras nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoja teritorinį vaikų teisių apsaugos skyrių nuo tokių aplinkybių atsiradimo.
1.7. Skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarka su sūnumis gali būti pradėta įgyvendinti tik po jos individualaus susitikimo su VšĮ „Taikos raktai“ bendratėvystės specialistais su siekiu informuoti vaikų motiną dėl šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) įgyvendinimo plano gairių ir taisyklių užtikrinant saugią aplinką nepilnamečiams vaikams. Po teismo nutarties priėmimo vaikų motinai nesikreipus į Centrą per 7 kalendorines dienas individualiai tarpininkavimo paslaugai gauti ir nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų būti pradėta teikti vaikų motinai šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslauga, tai Centras nedelsiant informuoja antstolį apie tokį faktą dėl teismo nutarties nevykdymo. Antstolis patvarkymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio fakto paaiškėjimo išsiunčia raginimą vaikų motinai nedelsiant pradėti geranoriškai vykdyti teismo įpareigojimą dėl šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) individualios paslaugos gavimo. Vaikų motinai atsisakius geranoriškai vykdyti antstolio raginimą, antstolis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po raginimo geranoriškai įvykdyti teismo įpareigojimą išsiuntimo surašo antstolio nurodymų nevykdymo aktą ir persiunčia jį teismui dėl atsakomybės taikymo vaikų motinai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalį.
1.8. Laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – ir LAP) taikymo laikotarpiu apriboti tam tikras vaikų senelių (V. J. ir J. J.) teises:
1.8.1. Vaikų seneliai (V. J. ir J. J.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais tik pagal iš anksto suderintą su Centru bendravimo laiką ir tvarką.
1.8.2. Prieš derindami bendravimo laiką su nepilnamečias vaikais Centre seneliai įpareigojami gauti gauti bent 1 šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugą iš VšĮ „Taikos raktai“, adresu Konstitucijos pr. 6, LT-09308 Vilnius ar kitu įstaigos nurodytu veiklos adresu.
1.8.3. Dėl vaikų senelių netinkamo elgesio, kenkiančio vaikų interesams, Centras turi teisę atisisakyti sudaryti nepilnamečių vaikų bendravimo grafiką su seneliais ar jį pakeisti atsižvelgiant į vaikų interesus. Apie senelių netinkamo elgesio, kenkiančio vaikų interams, aplinkybes Centras motyvuotu raštu nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoja teritorinį vaikų teisių apsaugos skyrių nuo tokių aplinkybių atsiradimo. Senelių bendravimo tvarka su anūkais gali būti pradėta įgyvendinti tik po jų individualių susitikimų su VšĮ „Taikos raktai“ bendratėvystės specialistais.
1.8.4. Uždrausti seneliams, nesuderinus su Centru bendravimo laiko ir tvarkos, bendrauti su nepilnamečiais vaikais (tiek tiesiogiai, tiek ryšio priemonėmis, tiek pasitelkiant kitus būdus).
1.8.5. Seneliams draudžiama pasiimti vaikus iš formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų, medicinos įstaigų ar kitų vietų, atlikti bet kokius kitus veiksmus vaikų formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose ar kitose vietose, kuriais būtų apribotas procesinis teismo nutarties įvykdymas dėl bendravimo tvarkos ribojimo.
1.9. LAP taikymo laikotarpiu apriboti tam tikras motinos teises:
1.9.1. uždrausti vaikų motinai ne pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką ar pagal Centro rekomendaciją praplėstą bendravimo tvarką, bendrauti su nepilnamečiais vaikais (tiek tiesiogiai, tiek ryšio priemonėmis, tiek pasitelkiant kitus būdus).
1.9.2. Vaikų motinai draudžiama pasiimti vaikus iš formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų, medicinos įstaigų ar kitų vietų, atlikti bet kokius kitus veiksmus vaikų formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose ar kitose vietose, kuriais būtų apribotas procesinis teismo nutarties įvykdymas dėl bendravimo tvarkos ribojimo ne pagal teismo nutarties sąlygas ar Centro rašytinę rekomendaciją, kuria praplėsta bendravimo tvarka.
1.10. Vaikų tėvai ir seneliai privalo derintis prie VšĮ „Taikos raktai“ siūlomo vaikų bendravimo laiko grafiko bei tvarkos (įskaitant bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis ar kitais būdais). Gerėjant pozityvios tėvystės požymiams nustatomas vaikų bendravimas ryšio priemonėmis su skyrium gyvenančia motina ir seneliais ne mažiau kaip du kartus per savaitę nuo 5 min. iki 15 min. tukmės pokalbiui kiekvievienam iš vaikų. Vaikų tėvas pagal Centro rašytinę rekomendaciją ir nustatyta grafiką privalo inicijuoti garso ar video pokalbį su skyrium gyvenančia motina ir/ar seneliais.
1.11. Vaikų motinai ar seneliams pažeidžiant teismo nustatytą bendravimo tvarką vaikų neformaliųjų būrelių lankymo metu, tėvas turi teise laikinai sustabdyti vaikų neformaliąsias veiklas ar pakeisti jas kitomis.
1.12. Nepilnamečių vaikų formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaiga(-os) įpareigojama(-os) laikytis teismo nustatytos vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina bei vaikų seneliais ribojimo. Vaikų motinai ar seneliams pažeidžiant teismo nustatytą bendravimo tvarką, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaiga(-os) nedelsiant apie tokias aplinkybes informuoja vaikų tėvą, VšĮ „Taikos raktai“, teritorinį vaikų teisių apsaugos skyrių.
1.13. Teritorinis vaikų teisių apsaugos skyrius įpareigojimas informuoti nepilnamečių vaikų formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigą(-as) apie teismo taikomus vaikų motinos ir senelių teisių apribojimus formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigoje(-ose) bei suteikti formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigai(-oms) visą būtiną informaciją apie vaikus siekiant užtikrinti procesinį teismo nutarties įvykdymą dėl motinos ir senelių teisių ribojimo.
1.14. Vaikų tėvas įpareigojamas ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę atvesti vaikus psichologo konsultacijai į VšĮ „Taikos raktai“ emocinei gerovei užtikrinti dėl jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina pokyčių.
1.15. Už VšĮ „Taikos raktai“ teiktas paslaugas vaikų tėvams ir seneliams apmoka suaugusieji individualiai. Už VšĮ „Taikos raktai“ teiktas paslaugas, kuriose dalyvavo vaikai, apmoka vaikų tėvai per pusę. Kiekvienam iš suaugusiųjų už suteiktą paslaugą ar jos dalį išrašoma sąskaita, kuri persiunčiama paslaugos gavėjo nurodytu el. paštu. Paslaugos gavėjas sąskaitą už suteiktą(-as) paslaugą(-as) privalo apmokėti per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos gavimo. Paslaugos gavėjui neapmokėjus sąskaitos, po 30 dienų nuo sąskaitos išsiuntimo paslaugos gavėjui VšĮ „Taikos raktai“ turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko (vaikų tėvo, motinos ar senelių).
1.16. Vaikų motina E. M. įpareigojama geranoriškai perduoti nepilnamečius vaikus O. S. ir K. S. per penkias darbo dienas nuo nutarties paskelbimo vaikų tėvui Š. S., VšĮ „Taikos raktai“ patalpose Konstitucijos pr. 6, LT-09308 Vilnius ar kitu įstaigos nurodytu veiklos adresu (vieta). Vaikų perdavimas vyksta pagal VšĮ „Taikos raktai“ pasiūlytą ir suderintą perdavimo laiką ir tvarką. Vaikų tėvai privalo derintis prie VšĮ „Taikos raktai“ pasiūlyto laiko ir tvarkos. Nepilnamečių vaikų perdavimas vyksta per Centro atstovus vaikų tėvams tiesiogiai nesusitinkant.
1.17. Vaikų motinai geranoriškai neperdavus vaikų, nebendradarbiaujant ruošiant vaikus perdavimui, sąmoningai nevykdant pareigos bendradarbiauti, vaikų perdavimas nesukeliant vaikams neigiamų pasekmių neįvyksta (tampa neįmanomu) dėl motinos valios, tai vaikų tėvas turi teisę nedelsiant kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties įvykdymo. Antstolis ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vykdomosios bylos pradėjimo išsiunčia raginimą vaikų motinai geranoriškai įvykdyti teismo nutartį per 3 darbo dienas. Vaikų motinai geranoriškai neivykdžius antstolio raginimo vykdyti teismo įpareigojimą perduoti vaikus tėvui, tai antstolis per tris darbo dienas po ragininimo termino pabaigos pradeda vykdyti priverstinio vaikų perdavimo procedūrą pagal CPK 764 straipsnį.
1.18. Po antstolio raginimo geranoriškai įvykdyti teismo nutartį termino pabaigos, antstolis nedelsiant paima nepilnamečius vaikus O. S. ir K. S. iš jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos antstoliui žinomos nepilnamečių vaikų buvimo vietos ir perduoda juos tėvui Š. S. pagal priverstinę teismo nutarties dėl vaikų perdavimo vykdymo procedūrą pagal CPK 764 straipsnį.
1.19. Antstolis turi teisę kreiptis dėl rekomendacijų gavimo į VšĮ „Taikos raktai“ dėl vaikų priverstinio perdavimo vykdymo su siekiu mažinti aukštą konfliktinę situaciją su vaikų motina bei užtikrinti nepilnamečių vaikų emocinę gerovę perdavimo metu bei kitus vaikų poreikius. Antstolis turi teisę pasitelkti VšĮ „Taikos raktai“ bendratėvystės specialistą ar vaikų psichologą vaikų perdavimo metu, jei Tarnybos nuomone tokia pagalba reikalinga. Išlaidos už VšĮ „Taikos raktai“ teiktas paslaugas vykdymo procese dėl vaikų priverstinio perdavimo išieškomos iš skolininko(-ės).
1.20. VšĮ „Taikos raktai“ įpareigojami ne rečiau kaip kas tris savaites informuoti teritorinį vaikų teisių apsaugos skyrių bei ne rečiau kaip kas du mėnesius informuoti bylą nagrinėjantį teismą apie šeimos rekonstrukcijos (tarpininkavimo) paslaugos eigą.
1.21. Išaiškinti vaikų tėvui, kad esant pakankamai rizikai, kad gali būti panaudotas smurtas tėvo ar vaikų atžvilgiu, tėvas turi teisę kreiptis į policiją dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimui pavojų keliantiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnį.
1.22. Tuo atveju, jei vaikų motina, pažeisdama teismo įpareigojimus dėl vaikų bendravimo tvarkos, piktnaudžiaudama tėvų valdžia, paims vaikus iš vaikų tėvo gyvenamosios vietos, formaliojo, neformaliojo ugdymo įstaigos ar kitos vaikų buvimo vietos, antstolis nedelsdamas po tokio įvykio sužinojimo surašo raginimą ir išsiunčia skolininkei geranoriškai perduoti (grąžinti) vaikus vaikų tėvui per 1 darbo dieną.
1.23. Vaikų motinai atsisakant vykdyti antstolio nurodymą dėl vaikų perdavimo (grąžinimo) tėvui, antstolis surašo anstolio nurodymų nevykdymo aktą (sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus aktą) ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas persiunčia jį teismui dėl atsakomybės taikymo skolininkui pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį bei tęsia ar pakartotinai vykdo procedūrą pagal CPK 764 straipsnį, jei vaikai buvo vaikų motinos ir/ar senelių paimti ne pagal teismo nutarties sąlygas.
1.24. Vaikų motinai pažeidus teismo įpareigojimus dėl vaikų bendravimo tvarkos, piktnaudžiaujant tėvų valdžia, antstolis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas informuoja vaikų teisių teritorinį skyrių dėl skolininko(-ės) galimų administracinių nusižengimų teisenos pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72, 73 straipsnius; teritorinės apskrities prokurorą apie skolininko(-ės) veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 straipsnį.
2. Nurodė, kad dėl motinos veiksmų faktiškai nėra užtikrinama vaikų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu; motina be jokių objektyvių priežasčių riboja vaikų bendravimą su tėvu. Pažymėjo, jog motina ir vaikų seneliai turi išmokti tam tikrų socialinių įgūdžių neįtraukti vaikų į konfliktinę situaciją nuteikinėjant juos prieš tėvą, ypač vaikų akivaizdoje.
3. Tvirtino, jog vaikų motinai reikalinga intensyvi pagalba atskiriant keršto, nuoskaudų ir kitus poros klausimus nuo motinos pareigų ir atsakomybių. Pažymėjo, kad vaikai prastai kalba lietuvių kalba. Nurodė, kad vaikai praleidžia daug laiko su seneliais, kurie iš esmės nekalba valstybine kalba, taigi nuo pat mažens vaikams nėra užtikrinamas normalus integravimasis į Lietuvos visuomenę kalbant valstybine lietuvių kalba šeimoje.
4. Pažymėjo, kad nors vaikų prisirišimas prie motinos ir yra didesnis, bet ji nesugeba užtikrinti vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu jau ilgą laiką, kas neatitinka vaikų geriausių interesų, dėl ko darytina išvada, jog vaikų šeimos aplinka tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveikų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu. Nurodė, kad ieškovas gyvena naujame 5 kambarių gyvenamajame name, vaikams yra įrengtas atskiras gyvenamasis kambarys su visais būtinais baldais ir priemonėmis jų gyvenimui ir ugdymuisi. Ieškovo gyvenamoji vieta yra vos 8 km nuo vaikų formaliojo ugdymo įstaigos. Ieškovas turi galimybę derinti savo darbo grafiką, todėl jam būtų nesudėtinga prisitaikyti prie vaikų formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesų, užtikrinant geriausius vaikų interesus.
5. Teigė, jog vaikų motinai ir jos tėvams trūksta žinių apie pozityvią tėvystę, būtina stiprinti jų socialinius ir bendravimo su vaikais įgūdžius, todėl reiškiami reikalavimai dėl tam tikrų motinos ir vaikų senelių teisių ribojimų vaikų atžvilgiu. Tvirtino, jog ieškovas geranoriškai bendradarbiauja su Centru, siekia sureguliuoti tėvų konfliktinę situaciją per tarpininką, t. y. Centrą, tačiau motina kategoriškai atsisako bet kokių Centro teikiamų paslaugų, kaskart tik gilindama konfliktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo Š. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo netenkino.
7. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę jo (ar nepilnamečių vaikų) interesams, dėl ko kiltų būtinybė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.
8. Teismas pažymėjo, kad vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai buvo nagrinėjami Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025, kurioje buvo sprendžiama dėl geriausių vaikų interesų ir 2025 m. gruodžio 16 d. buvo priimtas teismo sprendimas, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs. Minėtoje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Atsižvelgęs į tai, kad tais pačiais klausimais (dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos) reikalavimai jau yra teismo žinioje ir jie dar nėra galutinai išspręsti, teismas darė išvadą, kad naujas procesas tais pačiais klausimais šiuo metu yra negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas Š. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1841-1141/2026 ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2987-779/2025 pritaikytas LAP, pritaikant ieškovo 2026 m. sausio 6 d. prašyme prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, papildant jų turinį pagal atskirajame skunde nurodytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad LAP klausimas turi būti sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025, kadangi šioje civilinėje byloje nebuvo spręstas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl ieškovas procesiškai tokio reikalavimo negali pateikti minėtoje byloje.
11. Pažymi, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas byloje pateikė visetą objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės elgesys kelia grėsmę esminiams vaikų interesams – vaikų teisei kurti ir palaikyti šeimos ryšius su abiem tėvais, kelia pavojų vaikų psichiniam saugumui. Atsakovė ilgą laiką, beveik 3 metus, nesudaro galimybių vaikams bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu; piktnaudžiauja tėvystės valdžia, kliudydama susitikti vaikams su tėvu, nuteikinėdama juos prieš tėvą. Šias aplinkybes pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-3864-566/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-719-459/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. ir 2025 m. lapkričio 11 d. nutartys civilinėje byloje Nr. e2S-2987-779/2025; VšĮ „Taikos raktai“ 2025 m. gruodžio 3 d., 2025 m. gruodžio 15 d. pranešimai; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025; video medžiaga; vaikų situacijos vertinimai.
Šalies argumentai
12. Apelianto teigimu, jo byloje pateiktas visetas objektyvių įrodomųjų duomenų patvirtina apie vaikų patiriamą emocinį (psichinį) smurtą iš vaikų motinos, daugybinius vaikų teisių pažeidimus, bei specialistų rekomendacijas skubiai keisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su vaikų tėvu. Pažymi, kad ieškovas LAP priemonėmis siekia, kad kuo skubiau būtų nutraukta vaikams daroma emocinė žala ir užtikrinta saugi aplinka bei vaikų motina su vaikų seneliais pagal teismo įpareigojimą kuo skubiau pradėtų gauti socialines paslaugas apie pozityvią tėvystę.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovo Š. S. atskirąjį skundą atsakovė E. M. prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1841-1141/2026 palikti nepakeistą bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė nei pateisinamų priežasčių, kodėl ieškinys negali būti paduotas iš karto, nei grėsmės jo ar nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko kiltų būtinybė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nei grėsmės dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus apeliantui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Pažymi, kad, priešingai nurodo apeliantas, atsakovė vaikais rūpinasi tinkamai, užtikrina jų lavinimąsi, ugdymąsi, gydymą, kitus poreikius, vaikams yra sudarytos tinkamos, jų socialinius ir fizinius poreikius atitinkančios, gyvenimo sąlygos. Atsakovės manymu, vien tik konfliktiški šalių tarpusavio santykiai nesudaro pagrindo nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su apeliantu. Atsakovės tvirtinimu, laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su apeliantu neatitiktų prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų. Nuo pat gimimo nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove, jie turi stiprų emocinį ryšį, o apeliantas ilgą laiką realiai nebendravo su nepilnamečiais vaikais ir tokio poreikio nematė, jų santykiai yra atšalę.
16. Nurodo, kad teisminiame procese Nr. 2-52-3-00759-2025-2 jau išspręstas klausimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir išlaikymo. Be to, minėtame teisminiame procese pritaikytos ir šiai dienai galioja laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, todėl apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas šioje atskiroje civilinėje byloje.
17. Atsakovės manymu, ieškovas formuluoja reikalavimus, kurie savo esme nėra laikino pobūdžio. Be to, LAP prašoma taikyti ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, kuriems nebuvo ir nėra sudarytos galimybės pateikti savo poziciją bei atsikirtimus. Atsakovės teigimu, atskiruoju skundu apeliantas išeina už savo 2026 m. sausio 6 d. prašymu taikyti LAP suformuluotų ribų (išplečia prašytas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo Š. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
20. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Pagal bendrąją CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Pažymėtina, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacija nėra bylos išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, apeliantas iš esmės niekaip nemotyvavo savo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; taip pat nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą ir jame išdėstytus argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis apelianto teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
24. Atsakovė pateikė papildomus įrodymus: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 10-S-17475(1.39E-10); Vilniaus miesto savivaldybės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2024 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. S-1.15-2327; (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 24 d. ir 2024 m. lapkričio 25 d. raštus Nr. SD-23 ir Nr. SD-34; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. vasario 13 d. Nuomonę dėl Š. S. prašymo Nr. 3SD-1202 su priedais; Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-531-730/2026.
25. Ieškovas taip pat pateikė papildomus įrodymus: 2026 m. vasario 12 d. pranešimą E. M.; Išlaikymo permokos paskirstymo lentelę už laikotarpį 2024 m. spalio 1 d. – 2026 m. vasario 28 d.; 2026 m. vasario 12 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą Nr. 197; 2026 m. vasario 17 d., 2026 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštus Nr. 2-207, Nr. 2-245; 2026 m. vasario 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą Nr. 3SD-1202; 2026 m. vasario 20 d. Prašymą dėl Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pakeitimo; 2026 m. vasario 20 d. elektroninį laišką dėl prašymo gavimo ir užregistravimo; 2026 m. vasario 18 d. antstolės B. P. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą; 2026 m. vasario 27 d. VšĮ „Taikos raktai“ raštą dėl paslaugų stabdymo; 2026 m. vasario 17 d., 2026 m. vasario 19 d., 2026 m. vasario 24 d. video ir foto medžiagą; 2026 m. sausio 28 d. ir 2026 m. kovo 3 d. ištraukas iš Eduka paskyros; 2026 m. sausio 29 d. ištrauką iš TAMO paskyros.
26. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad atsakovė ir ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė naujų įrodymų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, dalis naujų įrodymų gauti po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo nutarties priėmimo, tačiau atsakovė ir ieškovas nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir ieškovo pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, įskaitant ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Taip pat pažymi, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
29. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
30. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti, taip papildydama savo atskirojo skundo pagrindą, tačiau įstatymo nustatytas 7 d. terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
32. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
35. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio pareiškimo teismui dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę jo (ar nepilnamečių vaikų) interesams, dėl ko kiltų būtinybė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nustatęs, jog vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai buvo nagrinėjami Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025 ir dar nėra galutinai išspręsti, todėl naujas procesas tais pačiais klausimais šiuo metu yra negalimas, ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
36. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad LAP klausimas turi būti sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025, kadangi šioje civilinėje byloje nebuvo spręstas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Apelianto teigimu, jo byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovės elgesys kelia grėsmę esminiams vaikų interesams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija.
37. Iš bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15482-1040/2021 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5990-1006/2023 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria buvo pakeistos taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15482-1040/2021, 1 ir 4 punktų nuostatos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimų. Teismui patvirtinus minėtas taikos sutartis abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove – vaikų motina.
38. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu išspręstas klausimas dėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, apeliantui Š. S. pateikus apeliacinį skundą. Minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2987-779/2025 taip pat pritaikytos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo galiojančios laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Taip pat nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025, apeliantas 2026 m. vasario 11 d. taip pat pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2987-779/2025 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinosios vaikų bendravimo tvarkos. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-531-730/2026 Š. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.
39. Iš vykusių ir vis dar vykstančių teisminių procesų, bylos medžiagos galima spręsti apie itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, į kuriuos neišvengiamai yra įtraukiami ir nepilnamečiai vaikai. Tačiau duomenų apie realią grėsmę nepilnamečių vaikų saugumui ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurios pateisintų ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šioje proceso stadijoje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčo iš esmės neišsprendžia. Klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai yra, kai bus išsiaiškintos ir ištirtos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados ir pan. Aptartų aplinkybių pagrindu, nenustačius objektyvios realios grėsmės vaikų saugumui, taip pat įvertinus nustatytas aplinkybes apie vis dar vykstantį teisminį procesą dėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-4256-892/2025, kurioje nors yra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau dar nėra įsiteisėjęs, Š. S. jį apskundus apeliacine tvarka, taip pat minėtoje civilinėje byloje pritaikytas galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, t. y. laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos netenkino.
40. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Taikos raktai“ ir išvadą teikiančią instituciją Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog klausimas dėl trečiųjų asmenų, išvadą teikiančios institucijos įtraukimo į bylą nėra šios apeliacijos objektas ir nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl trečiojo asmens ir išvadą teikiančios institucijos įtraukimo į bylą nespręstinas. Atkreiptinas dėmesys, jog diskrecijos teisę į bylą įtraukti išvadą teikiančią instituciją, taip pat spręsti pašymus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą turi pirmosios instancijos teismas.
41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
42. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.