Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Ž. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

9. Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Ž. K. buvo išmokėta 5 597,38 Eur netekto darbingumo pensijos. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ieškiniu prašo išmokėtas netekto darbingumo pensijos sumas regreso tvarka priteisti iš žalą Ž. K. padariusio asmens – atsakovo J. B.. Skuodo rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-646/2011 konstatavo, kad J. B. (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo bei pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 30 d. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių saugaus elgesio 61, 64, 65, 74.3 punktų reikalavimus, išnarstydamas savo medžioklinį šautuvą (duomenys neskelbtini), kurį prie medžiotojų namelio parsivežė iš miško užtaisytą, jo vamzdį atgręždamas į prie namelio buvusius medžiotojus, neįsitikino, kad šautuvo lizduose yra šovinių, šautuvas iššovė ir sužalojo trečiąjį asmenį Ž. K., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. J. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-113/2011 pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, laikotarpiu, už kurį išmokėta prašoma priteisti netekto darbingumo pensija, Ž. K. 2015 m. birželio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, t. y. Ž. K. yra netekęs 45 procentų darbingumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo Ž. K. 5 597,38 Eur netekto darbingumo pensijos. Taip pat atsakovas J. B. nėra atlyginęs žalos – 226,55 Eur vieno mėnesio įmokos – pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žalos, padarytos J. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis“, iš viso Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 5 823,93 Eur žala.

10. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl ginčo

11. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ieškovas nuo 2011 metų periodiškai, maždaug 1 kartą per 2 metus reiškia civilinius ieškinius atsakovui dėl žalos atlyginimo, teigia, kad teiks ieškinius ir ateityje, mano, kad tai pažeidžia atsakovo teises.

12. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Civilinei atsakomybei taikyti yra būtinos šios sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Asmuo, reikalaujantis civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti šias sąlygas. Tas pats pasakytina ir apie socialinio draudimo įstaigą, nors ji ir nėra deliktinės prievolės šalis. Šiai įstaigai išmokėjus draudimo išmokas, žalos atlyginimo (deliktinė) prievolė, siejanti nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenį, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Pasibaigus žalos atlyginimo prievolei, atsiranda nauja – regresinė – prievolė, siejanti socialinio draudimo įstaigą ir žalą padariusį asmenį. Nors prievolė ir yra nauja, reikalavimo teisė, perėjusi socialinio draudimo įstaigai, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmenų santykius. Trečiasis asmuo, kuriam regreso tvarka pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Taigi, socialinio draudimo įstaiga, siekdama gauti kompensaciją, kuri visiškai padengtų jos išmokėtas draudimo išmokas, privalo, be kitų sąlygų, įrodyti, kad išmokėtos draudimo išmokos yra ekvivalentiškos nukentėjusiųjų asmenų patirtai žalai. Kitoks aiškinimas prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

13. Kaip byloje nustatyta, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų trečiajam asmeniui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinis skyrius 2017 m. birželio 30 d. pripažino Ž. K. 45 procentus netekto darbingumo (netektas darbingumas nustatytas iki (duomenys neskelbtini)). Dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų, Ž. K. netekus dalies darbingumo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo Ž. K. 5 597,38 Eur netekto darbingumo pensijos, netekto darbingumo pensijos mokėjimas tęsiamas. Ieškinyje taip pat pažymima, kad atsakovas J. B. nėra atlyginęs žalos – 226,55 Eur vieno mėnesio įmokos – pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žalos, padarytos J. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis“. Iš viso Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 5 823,93 Eur žala. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, netekto darbingumo pensiją išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, tai yra ieškovas, turi regreso teisę į atsakovą.

14. Apeliantas teigia, kad jeigu apdrausto darbuotojo šeimai dėl jo žūties išmokėta draudimo išmoka viršija šeimai padarytos žalos dydį, tai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žala, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Tokią poziciją patvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo III skirsnio 1–6 punktus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013).

15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl ieškovo argumentų, kad būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jau yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-117-613/2019, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą dėl Ž. K. išmokėtos netekto darbingumo pensijos už ankstesnį laikotarpį priteisimo iš atsakovo J. B. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui. Šioje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nustačius, kad sunkų sveikatos sutrikdymą trečiasis asmuo patyrė dėl atsakovo neteisėtų smurtinių veiksmų, kurie nulėmė trečiojo asmens 45 procentų bendrojo darbingumo praradimą, ieškovo išmokėta netekto darbingumo pensija yra lygi trečiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl visos trečiajam asmeniui išmokėtos netekto darbingumo pensijos.

16. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nevertino, kokio dydžio nedarbingumo pensija buvo mokama trečiajam asmeniui nuo pirminio sprendimo dėl nedarbingumo pensijos priėmimo dienos. Mano, kad ieškovas gali reikalauti priteisti regreso tvarka iš atsakovo ne daugiau nedarbingumo pensijos dydžio, kuris buvo nustatytas iš karto po įvykio medžioklėje (duomenys neskelbtini). Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

17. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šalyje kintant ekonominei situacijai, tai yra kintant minimaliajai algai, vidutiniam darbo užmokesčiui, proporcingai didėja ir trečiajam asmeniui išmokama suma dėl nustatyto nedarbingumo, taigi darytina išvada, kad trečiajam asmeniui ieškovas moka pagrįsto dydžio išmoką, kurią turi teisę regreso tvarka prisiteisti iš atsakovo.

18. Apeliantas nurodo, kad atsakovas trečiajam asmeniui išmokėjo didelę vienkartinę sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens sveikata pablogėjo. Mano, kad situacija, kai valstybės institucija kiekvienais metais paduoda atsakovą į teismą, prieštarauja CK 6.283 str. 3 d., 6.288 str. 3 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

19. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas, argumentuodamas dėl minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam atlygintos turtinės ir neturtinės žalos, klaidingai tapatina nusikalstamos veikos metu padarytą žalą, kurią jis yra atlyginęs, ir žalą, atsiradusią po nusikalstamos veikos padarymo, trečiojo asmens darbingumo netekimą, ribojantį jo galimybes gauti pajamų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas išmokėdamas, jo teigimu, didelę vienkartinę žalos išmoką trečiajam asmeniui, atlygino tuo metu padarytą žalą trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju priteisiamas atsakovui žalos atlyginimas kiekvieną mėnesį dėl to, kad jo darbingumas siekia tik 45 procentus, kaip minėta, netektas darbingumas nustatytas iki (duomenys neskelbtini), taigi kol trečiasis asmuo bus nedarbingas, tol ieškovas ir turės mokėti šiam asmeniui atitinkamas išmokas. Todėl neturi reikšmės, kiek atsakovas sumokėjo trečiajam asmeniui po nusikaltimo padarymo, ieškovas, išmokėjęs atitinkamo dydžio sumas, turi regreso teisę į atsakovą ir tai neprieštarauja nei įstatymams, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

20. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. spendimą palikti nepakeistą.