- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2-408-1030/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06772-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.39.2.13Kitos draudimo rūšys
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovėms D. Š. ir V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Ž. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 5 823,93 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2010 m. sausio 30 d., (duomenys neskelbtini), prie medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) namelio buvo sunkiai sužalotas Ž. K. Dėl patirtų sužalojimų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius Ž. K. 2010 m. rugpjūčio 16 d. nustatė 60-70 procentų netekto darbingumo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinis skyrius nuo 2015 m vasario 9 d. pripažino Ž. K. 45 procentus netekto darbingumo (netektas darbingumas nustatytas iki 2017 m. birželio 29 d.). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinis skyrius 2017 m. birželio 30 d. pripažino Ž. K. 45 procentus netekto darbingumo (netektas darbingumas nustatytas iki 2039 m. lapkričio 19 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Ž. K. apskaičiuota ir mokama netekto darbingumo pensija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Skuodo skyrius (nuo 2012 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius) 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. P42-1411 Ž. K. paskyrė netekto darbingumo pensiją (laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokant kas mėnesį po 149,01 Eur netekto darbingumo pensijos, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. – po 159,50 Eur netekto darbingumo pensijos, nuo 2017 m. spalio 1 d. – po 165 Eur netekto darbingumo pensijos, nuo 2018 m. sausio 1 d. – po 176,44 Eur netekto darbingumo pensijos ir nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 189,90 Eur netekto darbingumo pensijos).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. balandžio 12 d. buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė Nr. (5.17)-SD-01-EK-132. Teismo medicinos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad Ž. K. visas netektas darbingumas siejamas su 2010 m. sausio 30 d. padarytu kūno sužalojimu.
Skuodo rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-646/2011 konstatavo, kad J. B. dėl neatsargumo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 61, 64, 65, 74.3 punktų reikalavimus, išnarstydamas savo medžioklinį šautuvą TOZ 34 ER, kurį prie medžiotojų namelio parsivežė iš miško užtaisytą, jo vamzdį atgręždamas į prie namelio buvusius medžiotojus, neįsitikino, kad šautuvo lizduose yra šovinių, šautuvas iššovė ir sužalojo Ž. K., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-113/2011 pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas dalyje dėl neturtinės žalos, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų, Ž. K. netekus dalies darbingumo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo Ž. K. 5 597,38 Eur netekto darbingumo pensijos, netekto darbingumo pensijos mokėjimas tęsiamas.
Ieškinyje taip pat pažymima, kad atsakovas J. B. nėra atlyginęs žalos – 226,55 Eur vieno mėnesio įmokos – pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (4.18)1-4199 „Dėl žalos, padarytos J. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis“. Iš viso Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 5 823,93 Eur žala, kurią atsakovas privalo atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas beveik kiekvienais metais reiškia tapatų ieškinį atsakovui dėl nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos netekto darbingumo pensijos priteisimo. Atsakovas 2010 m. įvykio metu medžioklėje sužalojo kitą medžiotoją, už tai buvo nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Iš atsakovo nukentėjusiajam buvo priteista 10 725,19 Eur (37 031,95 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Šiame nuosprendyje buvo konstatuota, kad atsakovas nukentėjusiajam asmeniui visiškai atlygino turtinę ir iš dalies atlygino neturtinę žalą.
Atsakovo nuomone, turi būti įvertinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime suformuota doktrina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai 2013 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013. Todėl, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnį, teismas turi ištirti, ar nukentėjusysis turi reikalavimo teisę į turtinės žalos atlyginimą, ar buvo trečiajam asmeniui atlyginta turtinė žala, taip pat ar ieškovas atlygino trečiajam asmeniui turtinę žalą, taip įgydamas regreso teisę į atsakovą. Yra neteisėta priteisti žalą regreso tvarka net netyrus, ar asmuo (iš kurio ši teisė perėjo) patyrė kokią nors žalą. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 29 straipsnis reglamentuoja netekto darbingumo pensijos bendrosios dalies dydžio apskaičiavimą, kuris priklauso nuo bendrojo stažo. Todėl tikėtina, kad nukentėjusiam Ž. K. netekto darbingumo pensija nuolat auga būtent dėl to, kad jam, kaip dirbančiam asmeniui, kiekvieną mėnesį didėja darbo stažas. Atsakovas mano, kad, kai nukentėjęs asmuo dirba, jo darbo stažas didėja ir dėl to didėja jam mokama netekto darbingumo pensija, negalima teigti, kad didėja atsakovo padarytos žalos dydis, tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad ieškovės reikalavimo teisė nėra absoliuti, jos apimtį lemia deliktinės prievolės dėl turtinės žalos atlyginimo apimtis. Ieškovės argumentai dėl regreso teisės absoliutumo, sprendžiant deliktinės civilinės atsakomybės klausimus, prieštarauja pirmiau nurodytai jurisprudencijai ir reiškia siekį žalą padariusiam asmeniui nustatyti prievolę atlyginti žalos daugiau nei realiai jos buvo padaryta.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Ž. K. atsiliepime prašo ieškinį tenkinti. Bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį jam pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovės teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio neteikė, nes Ž. K. buvo paskirta netekto darbingumo pensija, tai yra tęstinis procesas, todėl kiekvienais metais kreipiamasi į teismą, kad būtų atlyginta žala, kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlygina Ž. K.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas O. D. prašė atmesti ieškinį. Pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo klausimas jau yra išspręstas baudžiamojoje byloje, kiekvienais metais ieškovė reiškia tapačius ieškinius. Nukentėjusysis nėra praradęs pajamų, jis dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, gauna stabilias pajamas, o jo atlyginimas padidėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios Pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Ž. K. buvo išmokėta 5 597,38 Eur netekto darbingumo pensijos. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ieškiniu prašo išmokėtas netekto darbingumo pensijos sumas regreso tvarka priteisti iš žalą Ž. K. padariusio asmens – atsakovo J. B.
Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-646/2011 konstatavo, kad J. B. 2010 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo bei pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 30 d. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių saugaus elgesio 61, 64, 65, 74.3 punktų reikalavimus, išnarstydamas savo medžioklinį šautuvą TOZ 34 ER, kurį prie medžiotojų namelio parsivežė iš miško užtaisytą, jo vamzdį atgręždamas į prie namelio buvusius medžiotojus, neįsitikino, kad šautuvo lizduose yra šovinių, šautuvas iššovė ir sužalojo trečiąjį asmenį Ž. K., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. J. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles). Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-113/2011 pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, laikotarpiu, už kurį išmokėta prašoma priteisti netekto darbingumo pensija, Ž. K. 2015 m. birželio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 669 ir 2017 m. birželio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 1813 yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, t. y. Ž. K. yra netekęs 45 procentų darbingumo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-554-889/2018 esančiame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 22(122)/2018(01) (el. c. b. e2-554-889/2018, DOK-18506) yra suformuluotos išvados, kad visas Ž. K. netektas darbingumas (be kita ko, 45 procentų netektas darbingumas, nustatytas 2015 m. birželio 30 d. ir 2017 m. birželio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktais) yra tiesiogiai siejamas su 2010 m. sausio 30 d. Ž. K. padarytu kūno sužalojimu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsniu teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį, taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui, kuriam iki senatvės pensijos 2039 m. lapkričio 19 d. yra nustatytas 45 procentų darbingumo netekimas, turi teisę į įstatymų nustatyto dydžio netekto darbingumo pensiją. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar šiomis išmokomis yra atlyginama atsakovo realiai patirta žala, taigi ar netekto darbingumo pensiją išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į atsakovą.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog jeigu fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą: nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo butų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283, 6.288 straipsniai).
Atsakovas savo atsikirtimus, be kita ko, grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais išaiškinimais.
Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime sprendė klausimą, ar CK 6.290 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyta aiškios draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens taikymo apimties, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką.
Dėl ieškovo argumentų, kad būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teismas visų pirma pažymi, kad dėl šių atsakovo atstovo argumentų jau yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-117-613/2019, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą dėl Ž. K. išmokėtos netekto darbingumo pensijos už ankstesnį laikotarpį priteisimo iš atsakovo J. B. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui. Šioje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nustačius, kad sunkų sveikatos sutrikdymą trečiasis asmuo patyrė dėl atsakovo neteisėtų smurtinių veiksmų, kuris nulėmė trečiojo asmens 45 procentų bendrojo darbingumo praradimą, ieškovo išmokėta netekto darbingumo pensija yra lygi trečiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl visos trečiajam asmeniui išmokėtos netekto darbingumo pensijos.
Šioje byloje taip pat reikšmingi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-117-613/2019 suformuluoti išaiškinimai, kad atsakovas, argumentuodamas dėl minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam atlygintos turtinės ir neturtinės žalos, klaidingai tapatina nusikalstamos veikos metu padarytą žalą, kurią jis yra atlyginęs, ir žalą, atsiradusią po nusikalstamos veikos padarymo, - trečiojo asmens darbingumo netekimą, ribojantį jo galimybes gauti pajamas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusio asmens patirtos žalos santykio, yra išaiškinęs, kad netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, paskirtis gali būti suprantama plačiai – t. y. tiek kaip visiškas ar dalinis apdraustųjų asmenų dėl draudžiamųjų įvykių prarastų darbo pajamų kompensavimas, tiek kaip kitų apdrausto asmens patirtų nuostolių atlyginimas. Sužalotam asmeniui netekus atitinkamo lygio darbingumo ir dėl to jam paskyrus netekto darbingumo pensiją, laikytina, kad netekto darbingumo pensijos išmokos kompensuoja jo patirtą turtinę žalą ir yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).
Nagrinėjamoje byloje papildomai pasisakytina dėl atsakovo argumentų, kad trečiajam asmeniui Ž. K. mokama netekto darbingumo pensija nuolat didėja, nes didėja jo stažas, ir negalima teigti, kad didėja atsakovo padarytos žalos dydis, tai, atsakovo nuomone, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad netekto darbingumo pensija yra skirta apdrausto asmens dėl draudžiamųjų įvykių prarastoms darbo pajamoms kompensuoti arba papildomoms išlaidoms apmokėti. Netekto darbingumo pensijos mokėjimas pirmiausia siejamas su objektyviu darbingumo (jo dalies) netekimo faktu, ja kompensuojamas prarastas asmens darbingumas, dėl kurio pasunkėja asmens galimybės įsidarbinti, pasirinkti turimą profesiją, kvalifikaciją ar patirtį atitinkančias pareigas, dirbti atitinkamo judrumo, trukmės ar reikalaujantį specialaus pasirengimo darbą. Taip pat tokia išmoka gali apimti susijusias su sužalojimu nukentėjusiojo patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).
Pažymėtina, kad trečiasis asmuo Ž. K. buvo sunkiai sužalotas, būdamas 35 metų amžiaus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo darbo užmokestis ir atitinkamai netektos pajamos, didėjant stažui, nebūtų didėjusios. Pabrėžtina ir tai, kad dvejopa netekto darbingumo pensijos paskirtis reiškia ir tai, kad savaime nėra neteisinga tokia situacija, kad aptariama pensija didėja, nes ji skirta ne tik negautoms pajamoms, bet ir dėl sveikatos sužalojimo turimoms išlaidoms kompensuoti, kurių dydis yra, be kita ko, sąlygojamas ekonominių veiksnių, kaip antai, infliacijos.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) Ž. K. nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo mokama 159,50 Eur/mėn. netekto darbingumo pensija, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 165 Eur/mėn. netekto darbingumo pensija, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. 2017 m. gruodžio 31 d. – 189,90 Eur/mėn. netekto darbingumo pensija. Teismo vertinimu, nei mokamos netekto darbingumo pensijos dydis, nei jos didėjimas ginčo laikotarpiu nėra tokios apimties, kurie sudarytų prielaidas išvadai apie neišvengiamą objektyvų būtinumą nukrypti nuo nagrinėjamu atveju suformuoto teismų precedento ir daryti išvadą, kad trečiajam asmeniui Ž. K. mokama netekto darbingumo pensija galėtų viršyti jam sužalojus sveikatą padarytą žalą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo 5 823,93 Eur išmokėtos netekto darbingumo pensijos.
Ieškovas, teikdamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 131 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovo J. B. 5 823,93 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus devyniasdešimt tris centus) regreso tvarka už laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. išmokėtą netekto darbingumo pensiją.
Priteisti iš atsakovo J. B. į valstybės biudžetą 131 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.