- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-117-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Ž. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-554-889/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Ž. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. B. 1 798,61 Eur VSDF biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-646/2011 nustatė, kad J. B. 2010 m. sausio 30 d. Šauklių k., Skuodo rajone prie medžiotojų klubo „Šilas“ dėl neatsargumo pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 30 d. Nr. 511 „Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių“ saugaus elgesio 61, 64, 65, 74.3 punktų reikalavimus, išnarstydamas savo medžioklinį šautuvą TOZ 34 ER, kurį prie medžiotojų namelio parsivežė iš miško užtaisytą, jo vamzdį atgręždamas į prie namelio buvusius medžiotojus, neįsitikino, kad šautuvo lizduose yra šovinių, šautuvas iššovė ir sužalojo Ž. K., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. J. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-113/2011 pirmos instancijos teismo nuosprendis pakeistas dalyje dėl neturtinės žalos, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
3. Dėl patirtų sužalojimų Ž. K. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius (toliau – NDNT Plungės skyrius) 2010 m. rugpjūčio 16 d. nustatė 60-70 procentų netekto darbingumo. VSDFV Skuodo skyrius (nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Mažeikių skyrius) 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. P42-1411 Ž. K. paskyrė netekto darbingumo pensiją (laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. mokant kas mėnesį po 149,01 Eur netekto darbingumo, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – po 159,50 Eur). NDNT Plungės skyrius nuo 2015 m. vasario 9 d. pripažino Ž. K. netekto darbingumo 45 procentus (netektas darbingumas nustatytas iki 2017 m. birželio 29 d.). Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 32 straipsnio 4 dalimi laikotarpiu 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Ž. K. buvo apskaičiuota ir mokama netekto darbingumo pensija.
4. Dėl nusikalstamos veikos patirtų sužalojimų, netekus dalies darbingumo, VSDFV Mažeikių skyrius laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. priskaičiavo ir išmokėjo Ž. K. 1 798,61 Eur netekto darbingumo pensijos. Išmokant netekto darbingumo pensiją Ž. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta materialinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui iš atsakovo J. B. 1 372,66 Eur žalos atlyginimo.
6. Teismas nustatė, kad dėl patirtų sužalojimų trečiajam asmeniui Ž. K. NDNT Plungės skyrius 2010 m. rugpjūčio 16 d. nustatė 60-70 procentų netekto darbingumo. VSDFV Skuodo skyrius (nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Mažeikių skyrius) 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. P42-1411 Ž. K. paskyrė netekto darbingumo pensiją (laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. mokant kas mėnesį po 149,01 Eur netekto darbingumo, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – po 159,50 Eur). NDNT Plungės skyrius nuo 2015 m. vasario 9 d. pripažino Ž. K. netekto darbingumo 45 procentus (netektas darbingumas nustatytas iki 2017 m. birželio 29 d.). Vadovaujantis VSDPĮ 32 straipsnio 4 dalimi laikotarpiu 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Ž. K. apskaičiuota ir mokama netekto darbingumo pensija. NDNT Plungės skyriuje 2015 m. vasario 9 d. buvo atliktas pakartotinis darbingumo lygio nustatymas, kuriuo buvo nustatytas 70 procentų darbingumo lygis. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. SS-957 (atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą) buvo pakeistas NDNT Plungės skyriaus 2015 m. vasario 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-411 priimtas sprendimas ir nuo 2015 m. vasario 9 d. nustatytas 60 proc. darbingumo lygis. 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. S-178 pripažino, pateiktą Ž. K. skundą pagrįstu, todėl jį tenkino bei įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, vertinant jo darbingumo lygį ir priimti naują sprendimą. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. SS-1888 (atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą) nustatė 55 proc. darbingumo lygį nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 29 d.
7. Teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti, koks iš tikrųjų yra trečiojo asmens Ž. K. netekto darbingumo lygis. Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. EKG 22(122)/2018(01) bei pateikė išvadą, kad Ž. K. netektas darbingumas 2015 m. birželio 30 d. buvo 45 procentai (padidėjęs, pasikeitus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų vertinimui bei po to sekusiam koeficiento sumažėjimui, įtakojusiam darbingumo lygio galutiniam vertinimui). Visas netektas darbingumas tiesiogiai siejamas su 2010 m. sausio 30 d. padarytu kūno sužalojimu. Remiantis 2017 m. birželio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1813, Ž. K. yra nustatytas 45 procentų darbingumo netekimas iki pat senatvės pensijos, t. y. iki 2039 m. lapkričio 19 d. Todėl šiuo metu jo netektas darbingumas lieka toks pat – 45 proc.
8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad trečiojo asmens netektas darbingumas siejamas su 2010 m. sausio 30 d. padarytu kūno sužalojimu, sprendė, kad ieškovė, išmokėjusi Ž. K. netekto darbingumo pensiją, įgijo regreso teisę reikalauti atlyginti VSDF biudžetui padarytą žalą.
9. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 425,95 Eur dalį atsakovas jau yra sumokėjęs, konstatavo, kad iš atsakovo priteistina likusi 1 372,66 Eur VSDF biudžetui padaryta žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas J. B. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose.
10.2. Teismas netyrė aplinkybių būtinų nustatyti, ar ieškovas turi regreso teisę (dėl žalos atlyginimo) į atsakovą, t. y. ar trečiasis asmuo turi reikalavimo teisę į turtinės žalos atlyginimą; ar buvo trečiajam asmeniui atlyginta turtinė žala; ar ieškovas atlygino trečiajam asmeniui padarytą žalą, tokiu būdu įgydamas regreso teisę į atsakovą.
10.3. Teismas nevertino netekto darbingumo periodinės kompensacijos prigimties bei paskirties, todėl buvo nepagrįstai priteistas žalos atlyginimas regreso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens pajamos būtų sumažėjusios dėl patirto sužalojimo, priešingai, byloje yra duomenys apie trečiojo asmens draustumą socialiniu draudimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis nuo 2010 m.
10.4. Teismas nevertino esminės aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, jog atsakovas padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą atsakovui nereikia įrodinėti aplinkybės, kad trečiajam asmeniui turtinė žala yra visiškai atlyginta, kadangi tai nustatyta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.
Atsiliepimas
11. Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė neįrodė, kad pagal projektą numatytos markizės šiai terasai nuo saulės apsaugoti naudojimas užtikrintų jai ir jos šeimai didesnį natūralaus apšvietimo mastą gyvenamosiose patalpose nei atsakovo įrengta permatoma stoginė, o atsakovas įrodė, kad šios stoginės įrengimas iš esmės pagerino jo ir su juo gyvenančių asmenų galimybes naudotis terasa pagal jos paskirtį, nes ji tapo patikimai apsaugota nuo saulės, lietaus, sniego ir (iš dalies) vėjo, apeliantų skundas neturi realaus pagrindo.
11.2. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal VSDPĮ, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai už sveikatos sužalojimą atsakingas asmuo mokėjo socialinio draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį.
11.3. Netekto darbingumo pensija Ž. K. paskirta nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal VSDPĮ, įskaitant atitinkamo laipsnio straipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – nusikalstama veika numatyta BK 137 straipsnio 3 dalyje, už kuria atsakingas J. B.. Kitų Ž. K. nedarbingumo priežasčių teismas nenustatė, todėl Ž. K. išmokėta netekto darbingumo pensija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą J. B..
11.4. Atsakovo atstovas, pasisakydamas apie netekto darbingumo pensiją iš tikrųjų aiškina netekto darbingumo periodinės kompensacijos paskirtį ir teigia, kad teismas nevertino netekto darbingumo periodinės kompensacijos prigimties bei paskirties. Ž. K. paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija, o ne netekto darbingumo periodinė kompensacija. Netekto darbingumo pensijos paskirtis suprantama plačiai, t. y. tiek kaip visiškas ar dalinis apdraustojo asmens dėl prarastų darbo pajamų kompensavimas, tiek kaip kitų apdrausto asmens patirtų nuostolių atlyginimas (priežiūra, reabilitacija, prisitaikymas prie aplinkos ir kitos išlaidos, susijusio su asmens sužalojimu ar jo padarinių šalinimu).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo išmokėtos netekto darbingumo pensijos trečiajam asmeniui atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Skuodo rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-646/2011 nustatė, kad J. B. 2010 m. sausio 30 d. Šauklių k. prie medžiotojų klubo „Šilas“ dėl neatsargumo bei pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 30 d. Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių saugaus elgesio 61, 64, 65, 74.3 punktų reikalavimus, išnarstydamas savo medžioklinį šautuvą TOZ 34 ER, kurį prie medžiotojų namelio parsivežė iš miško užtaisytą, jo vamzdį atgręždamas į prie namelio buvusius medžiotojus, neįsitikino, kad šautuvo lizduose yra šovinių, šautuvas iššovė ir sužalojo trečiąjį asmenį Ž. K., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. J. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-113/2011 pirmos instancijos teismo nuosprendis pakeistas dalyje dėl neturtinės žalos, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
15. Dėl patirtų sužalojimų Ž. K. NDNT Plungės skyrius 2010 m. rugpjūčio 16 d. nustatė 60-70 procentų netekto darbingumo. NDNT Plungės skyriuje 2015 m. vasario 9 d. buvo atliktas pakartotinis darbingumo lygio nustatymas, kuriuo buvo nustatytas 70 procentų darbingumo lygis. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. SS-957 (atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą) buvo pakeistas NDNT Plungės skyriaus 2015 m. vasario 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-411 priimtas sprendimas ir nuo 2015 m. vasario 9 d. nustatytas 60 proc. darbingumo lygis. 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. S-178 pripažino, pateiktą Ž. K. skundą pagrįstu, todėl jį tenkino bei įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, vertinant jo darbingumo lygį ir priimti naują sprendimą. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. SS-1888 (atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą) nustatė 55 proc. darbingumo lygį nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 29 d. Pagal VSDPĮ 32 straipsnio 4 dalį ieškovas apskaičiavo ir mokėjo Ž. K. netekto darbingumo pensiją, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. mokant kas mėnesį po 149,01 Eur netekto darbingumo pensijos, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – po 159,50 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ieškovas priskaičiavo ir išmokėjo Ž. K. iš viso 1 798,61 Eur netekto darbingumo pensijos.
Dėl išmokėtos netekto darbingumo pensijos atlyginimo regreso tvarka
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino ir, atsižvelgdamas į atsakovo jau sumokėtą 425,95 Eur žalos atlyginimo dalį, priteisė ieškovui iš atsakovo J. B. 1 372,66 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų būtinųjų sąlygų dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, taip pat nevertino Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje konstatuotų aplinkybių, kad atsakovas yra visiškai atlyginęs trečiajam asmeniui turtinę žalą ir iš dalies atlyginęs neturtinę žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.
17. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Civilinei atsakomybei taikyti yra būtinos šios sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Asmuo, reikalaujantis civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti šias sąlygas. Tas pats pasakytina ir apie socialinio draudimo įstaigą, nors ji ir nėra deliktinės prievolės šalis. Šiai įstaigai išmokėjus draudimo išmokas, žalos atlyginimo (deliktinė) prievolė, siejanti nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Pasibaigus žalos atlyginimo prievolei, atsiranda nauja – regresinė – prievolė, siejanti socialinio draudimo įstaigą ir žalą padariusį asmenį. Nors prievolė ir yra nauja, reikalavimo teisė, perėjusi socialinio draudimo įstaigai, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmenų santykius. Trečiasis asmuo, kuriam regreso tvarka pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Taigi, socialinio draudimo įstaiga, siekdama gauti kompensaciją, kuri visiškai padengtų jos išmokėtas draudimo išmokas, privalo, be kitų sąlygų, įrodyti, kad išmokėtos draudimo išmokos yra ekvivalentiškos nukentėjusiųjų asmenų patirtai žalai. Kitoks aiškinimas prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
18. Kaip matyti iš šios nutarties 14, 15 punktuose nustatytų faktinių bylos aplinkybių, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų trečiajam asmeniui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. trečiajam asmeniui buvo nustatytas 45 procentų nedarbingumas. Pagal VSDPĮ 32 straipsnio 4 dalį ieškovas ginčo laikotarpiu apskaičiavo ir mokėjo trečiajam asmeniui Ž. K. netekto darbingumo pensiją, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. mokant kas mėnesį po 149,01 Eur netekto darbingumo pensijos, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – po 159,50 Eur (iš viso trečiajam asmeniui laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. išmokėta 1 798,61 Eur netekto darbingumo pensijos).
19. Atsakovui pirmosios instancijos teisme keliant abejones dėl trečiajam asmeniui nustatyto netekto darbingumo ir tuo pagrindu mokamos netekto darbingumo pensijos, pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, siekiant nustatyti, koks iš tikrųjų yra trečiojo asmens Ž. K. netekto darbingumo lygis. Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. EKG 22(122)/2018(01) bei pateikė išvadą, kad Ž. K. netektas darbingumas 2015 m. birželio 30 d. buvo 45 procentai (padidėjęs, pasikeitus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų vertinimui bei po to sekusiam koeficiento sumažėjimui, įtakojusiam darbingumo lygio galutiniam vertinimui). Visas netektas darbingumas tiesiogiai siejamas su 2010 m. sausio 30 d. padarytu kūno sužalojimu. Remiantis 2017 m. birželio 30 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1813, Ž. K. yra nustatytas 45 procentų darbingumo netekimas iki pat senatvės pensijos, t. y. iki 2039 m. lapkričio 19 d. Todėl šiuo metu jo netektas darbingumas lieka toks pat – 45 proc.
20. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje įrodyta, kad dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, būtent dėl kurios trečiajam asmeniui ieškovo buvo mokama atitinkamo dydžio periodinių išmokų netekto darbingumo pensija.
21. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimus.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime sprendė klausimą, ar CK 6.290 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyta aiškios draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens taikymo apimties, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).
23. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad sunkų sveikatos sutrikdymą trečiasis asmuo patyrė dėl atsakovo neteisėtų smurtinių veiksmų, kuris nulėmė trečiojo asmens 45 procentų bendrojo darbingumo praradimą, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo išmokėta netekto darbingumo pensija yra lygi trečiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl visos trečiajam asmeniui išmokėtos netekto darbingumo pensijos.
24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, argumentuodamas dėl minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam atlygintos turtinės ir neturtinės žalos, klaidingai tapatina nusikalstamos veikos metu padarytą žalą, kurią jis yra atlyginęs, ir žalą, atsiradusią po nusikalstamos veikos padarymo, - trečiojo asmens darbingumo netekimą, ribojantį jo galimybes gauti pajamas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir nukentėjusio asmens patirtos žalos santykio, yra išaiškinęs, kad netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal VSDPĮ, paskirtis gali būti suprantama plačiai – t. y. tiek kaip visiškas ar dalinis apdraustųjų asmenų dėl draudžiamųjų įvykių prarastų darbo pajamų kompensavimas, tiek kaip kitų apdrausto asmens patirtų nuostolių atlyginimas. Sužalotam asmeniui netekus atitinkamo lygio darbingumo ir dėl to jam paskyrus netekto darbingumo pensiją, laikytina, kad netekto darbingumo pensijos išmokos kompensuoja jo patirtą turtinę žalą ir yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.