Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Ž. K.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti 1 798,61 Eur ieškovei iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Nurodo, kad 2010 m. sausio 30 d., (duomenys neskelbtini) namelio buvo sunkiai sužalotas Ž. K.. Dėl patirtų sužalojimų Ž. K. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau - NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius 2010-08-16 nustatė 60-70 procentų netekto darbingumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - Fondo valdybos) Skuodo skyrius (nuo 2012-01-01 Fondo valdybos Mažeikių skyrius) 2010-08-25 sprendimu Nr. P42-1411 Ž. K. paskyrė netekto darbingumo pensiją (laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 mokant kas mėnesį po 149,01 Eur netekto darbingumo o nuo 2017-01-01 netekto darbingumo pensija 159,50 Eur). NDNT Plungės teritorinis skyrius nuo 2015-02-09 (2015-02-09 pažyma Nr. 411, pripažino darbingu, pakartotinis 2015-06-30 pažyma Nr. 669) pripažino Ž. K. netektą darbingumą 45 procentus (netektas darbingumas nustatytas iki 2017-06-29). Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi laikotarpiu 2016-02-01 iki 2017-01-31 Ž. K. apskaičiuota ir mokama netekto darbingumo pensija. 2011 m. vasario 24 d. Skuodo rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-646/2011 nustatė, kad J. B. dėl neatsargumo pažeisdamas 2002-09-30 Nr.511 „Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių“ saugaus elgesio 61, 64, 65, 74.3 p. reikalavimus, išnarstydamas savo medžioklinį šautuvą TOZ 34 ER, kurį prie medžiotojų namelio parsivežė iš miško užtaisytą, jo vamzdį atgręždamas į prie namelio buvusius medžiotojus, neįsitikino, kad šautuvo lizduose yra šovinių, šautuvas iššovė ir sužalojo Ž. K., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. J. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. 2011-06-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-113/2011 pirmos instancijos teismo nuosprendis pakeistas dalyje dėl neturtinės žalos, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Dėl nusikalstamos veikos patirtų sužalojimų, netekus dalies darbingumo, Fondo valdybos Mažeikių skyrius laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-01-31 priskaičiavo ir išmokėjo Ž. K. 1 798,61 Eur netekto darbingumo pensijos. Išmokant netekto darbingumo pensiją Ž. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta materialinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

Iš pateiktų duomenų byloje nustatyta, kad 2011-02-24 Skuodo rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-646/2011, nuosprendžiu atsakovą J. B. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 137 str. 3 d. 2011-06-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-113/2011 pirmos instancijos teismo nuosprendis pakeistas dalyje dėl neturtinės žalos, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Dėl patirtų sužalojimų Ž. K. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau - NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius 2010-08-16 nustatė 60-70 procentų netekto darbingumo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - Fondo valdybos) Skuodo skyrius (nuo 2012-01-01 Fondo valdybos Mažeikių skyrius) 2010-08-25 sprendimu Nr. P42-1411 Ž. K. paskyrė netekto darbingumo pensiją (laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 mokant kas mėnesį po 149,01 Eur netekto darbingumo o nuo 2017-01-01 netekto darbingumo pensija 159,50 Eur). NDNT Plungės teritorinis skyrius nuo 2015-02-09 (2015-02-09 pažyma Nr. 411, pripažino darbingu, pakartotinis 2015-06-30 pažyma Nr. 669) pripažino Ž. K. netektą darbingumą 45 procentus (netektas darbingumas nustatytas iki 2017-06-29). Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi laikotarpiu 2016-02-01 iki 2017-01-31 Ž. K. apskaičiuota ir mokama netekto darbingumo pensija. 2015-02-09 NDNT Plungės teritoriniame skyriuje atliktas pakartotinis darbingumo lygio nustatymas, kuriuo buvo nustatytas 70 procentų darbingumo lygis (I tomas, e.b.l. 19). 2015 m. balandžio 1 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu Nr. SS-957 (atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą) buvo pakeistas NDNT Plungės teritorinio skyriaus 2015 m. vasario 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-411 priimtas sprendimas(kuriuo buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis) bei nuo 2015-02-09 nustatytas 60 proc. darbingumo lygis (I tomas, e.b.l. 29-31). 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. S-178 pripažino, pateiktą skundą pagrįstu, todėl jį tenkino bei įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, vertinant mano darbingumo lygį ir priimti naują sprendimą (I tomas, e.b.l. 21-24). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015-06-30 sprendimu Nr. SS-1888 (atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą) nustatė 55 proc. darbingumo lygį nuo 2015-06- 30 iki 2017-06-29 (I tomas, e.b.l. 25-28). Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. EKG 22(122)/2018(01), bei pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad „įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, vadovaujantis „darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu“, pagal kurį apskaičiuojamas nedarbingumo lygis, bei išanalizavus 2015 metų Darbingumo lygio vertinimo aktus (2015-02-09 Nr. DL-411, 2015-04-01 Nr. DL-669 ir 2015-06-30 Nr. DL-669), Ž. K. netektas darbingumas 2015-06-30 dienai buvo 45 procentai (padidėjęs, pasikeitus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų vertinimui bei po to sekusiam koeficiento sumažėjimui, įtakojusiam darbingumo lygio galutiniam vertinimui). Visas netektas darbingumas tiesiogiai siejamas su 2010-01-30 padarytu kūno sužalojimu. Remiantis 2017-06-30 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1813, Ž. K. yra nustatytas 45 procentų darbingumo netekimas iki pat senatvės pensijos, t.y. 2039-11-19. Todėl šiuo metu jo netektas darbingumas lieka toks pat – 45 procentai (II tomas, e.b.l. 2-26).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsniu, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsniu teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį (toliau – nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys), taip pat asmenys, sergantys hipofiziniu nanizmu.

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog jeigu fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą: nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo butų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str., 6.288 str.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų, netekus dalies darbingumo, VSDFV Skuodo ir Mažeikių skyrius nuo 2016-02-01 iki 2017-07-31 trečiajam asmeniui Ž. K. išmokėjo 1 798,61 Eur netekto darbingumo pensijos. Išmokant netekto darbingumo pensiją, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų VSDFV biudžetui padaryta 1 798,61 Eur žala. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, teigė, kad trečiajam asmeniui nustatytas 45 procentų netekto darbingumo lygis jam kelia abejonių. Nesutinkant su trečiajam asmeniui nustatytu netekto darbingumo lygiu buvo atlikta Teismo medicinos ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad „įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, vadovaujantis „darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu“, pagal kurį apskaičiuojamas nedarbingumo lygis, bei išanalizavus 2015 metų Darbingumo lygio vertinimo aktus (2015-02-09 Nr. DL-411, 2015-04-01 Nr. DL-669 ir 2015-06-30 Nr. DL-669), Ž. K. netektas darbingumas 2015-06-30 dienai buvo 45 procentai (padidėjęs, pasikeitus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų vertinimui bei po to sekusiam koeficiento sumažėjimui, įtakojusiam darbingumo lygio galutiniam vertinimui). Visas netektas darbingumas tiesiogiai siejamas su 2010-01-30 padarytu kūno sužalojimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad trečiojo asmens netektas darbingumas siejamas su 2010-01-30 padarytu kūno sužalojimu, todėl ieškovė išmokėjusi Ž. K. netekto darbingumo pensiją, įgijo regreso teisę reikalauti VSDFV biudžetui padarytą žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo atstovų posėdžių metu nurodytų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą.

Tarp šalių susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai (CK 6.263 str.). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniai santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str.). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam Ž. K. už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2017-01-31 priskaičiuota ir išmokėta 1 798,61 Eur netekto darbingumo pensija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dalį, t.y. 425,95 Eur atsakovas sumokėjo, todėl iš atsakovo priteistina likusi 1 372,66 Eur VSDFV padaryta žala.

Ieškovė, teikdama ieškinį į teismą, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 31 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovo J. B. 1 372,66 Eur žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo Jurgio B. V. 31 Eur žyminį mokestį (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.