Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-104-826/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-15
Bylos Nr.: e2A-104-826/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: K. J.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-104-826/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02241-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10196-1151/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. J. (K. J.) dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuose prašė priteisti iš atsakovo:

Šalies argumentai

1.1. Civilinėje byloje Nr. e2-10196-1151/2023 279,89 Eur negrąžinto kredito, 51,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. lapkričio 2 d.), 72 Eur sutarties sudarymo mokestį, 122,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2022 m. lapkričio 2 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo 2025 m. sausio 29 d., 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264 Eur bylinėjimosi išlaidų. Anksčiau aptartus reikalavimus grindė tuo, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance (toliau – Pradinė kreditorė) ir atsakovo 2022 m. sausio 30 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-gysnmr65 (toliau – Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 189,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 35,10 proc.) ir 81 Eur Sutarties Nr. 1 sudarymo mokestį, Sutarties Nr. 1 specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų pagal Sutartį Nr., nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį Nr. 1 nuo 2022 m. lapkričio 2 d. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu) iš Pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį Nr. 1. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimu;

1.2. Civilinėje byloje Nr. e2-10347-1151/2023 2 338,14 Eur negrąžinto kredito, 203,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 8 d.), 1 012,45 Eur sutarties sudarymo mokestį, 885,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2022 m. spalio 8 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo 2026 m. lapkričio 6 d., 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 292 Eur bylinėjimosi išlaidų. Anksčiau aptartus reikalavimus grindė tuo, kad tarp Pradinės kreditorės ir atsakovo 2021 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-pnxx9z38 (toliau – Sutartis Nr. 2), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2 500 Eur kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 308,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 35,64 proc.) ir 1 125 Eur Sutarties Nr. 2 sudarymo mokestį, Sutarties Nr. 2 specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų pagal Sutartį Nr. 2, nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl Pradinė kreditorė nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį Nr. 2 nuo 2022 m. spalio 8 d. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu) iš Pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį Nr. 2. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimu;

1.3. Civilinėje byloje Nr. e2-10350-1115/2023 950,21 Eur negrąžinto kredito, 100,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 16 d.), 330 Eur sutarties sudarymo mokestį, 433,41 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2022 m. spalio 16 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo 2026 m. sausio 13 d., 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 262 Eur bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimus grindė tuo, kad tarp Pradinės kreditorės ir atsakovo 2022 m. sausio 13 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-wk8d456d (toliau – Sutartis Nr. 3), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 46,32 proc.) ir 360 Eur Sutarties Nr. 3 sudarymo mokestį, Sutarties Nr. 3 specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų pagal Sutartį Nr. 3, nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį Nr. 3 nuo 2022 m. spalio 16 d. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu) iš Pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį Nr. 3. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-10196-1151/2023, Nr. e2-10347-1151/2023 ir Nr. e2-10350-1115/2023 sujungtos į vieną bylą (paliekant civilinės bylos Nr. e2-10196-1151/2023).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinius patenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. sausio 30 d. Paskolos sutarties Nr. BOB-gysnmr65 bendrųjų sąlygų 6.2 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas 12 (dvylikos) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2021 m. lapkričio 6 d. Paskolos sutarties Nr. BOB-pnxx9z38 bendrųjų sąlygų 6.2 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas 12 (dvylikos) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. sausio 13 d. Paskolos sutarties Nr. BOB-wk8d456d bendrųjų sąlygų 6.2 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas 12 (dvylikos) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis; priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo K. J.: pagal paskolos sutartį Nr.BOB-gysnmr65, sudarytą 2022 m. sausio 30 d., 279,89 Eur piniginės prievolės, 72 Eur sutarties sudarymo mokestį, 51,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 122,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2022 m. lapkričio 2 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo 2025 m. sausio 29 d.; pagal paskolos sutartį Nr.BOB-pnxx9z38, sudarytą 2021 m. lapkričio 6 d., 2 338,14 Eur piniginės prievolės, 1 012,45 Eur sutarties sudarymo mokestį, 203,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 885,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2022 m. spalio 8 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo 2026 m. lapkričio 6 d.; pagal paskolos sutartį Nr.BOB-wk8d456d, sudarytą 2022 m. sausio 13 d., 950,21 Eur piniginės prievolės, 330 Eur sutarties sudarymo mokestį, 100,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 433,41 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2022 m. spalio 16 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo 2026 m. sausio 13 d.; 334,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo K. J. 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai, kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Dėl reikalavimo priteisti negrąžintą kredito dalį, mokėjimo (pelno) palūkanas ir sutarties sudarymo mokestį pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pradinė kreditorė ir atsakovas 2022 m. sausio 30 d. sudarė Sutartį Nr. 1, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą mokėdamas Sutarties Nr. 1 įmokų mokėjimo grafike nurodytas eilines įmokas ir grąžinti kreditą per 36 mėn. laikotarpį ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 189,24 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 35,10 proc.), 81 Eur Sutarties Nr. 1 sudarymo mokestį iki 2025 m. sausio 29 d. Pagal Sutarties Nr. 1 nuostatas buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo mokėti (grąžinti) fiksuoto dydžio įmokas, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 1 tinkamai nevykdė; Pradinė kreditorė ir atsakovas 2021 m. lapkričio 16 d. sudarė Sutartį Nr. 2, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą mokėdamas Sutarties Nr. 2 įmokų mokėjimo grafike nurodytas eilines įmokas ir grąžinti kreditą per 60 mėn. laikotarpį ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 308,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 35,64 proc.), 1 125 Eur Sutarties Nr. 2 sudarymo mokestį iki 2026 m. lapkričio 6 d. Pagal Sutarties Nr. 2 nuostatas buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo mokėti (grąžinti) fiksuoto dydžio įmokas, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 2 tinkamai nevykdė; Pradinė kreditorė ir atsakovas 2022 m. sausio 13 d. sudarė Sutartį Nr. 3, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą mokėdamas Sutarties Nr. 3 įmokų mokėjimo grafike nurodytas eilines įmokas ir grąžinti kreditą per 48 mėn. laikotarpį ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 618,56 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 46,32 proc.), 360 Eur sutarties sudarymo mokestį iki 2026 m. sausio 13 d. Pagal Sutarties Nr. 3 nuostatas buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo mokėti (grąžinti) fiksuoto dydžio įmokas, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 3 tinkamai nevykdė.

5. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (visiškai ar iš dalies) (CPK 178 straipsnis), o ieškovės pateikti duomenys rodo, kad atsakovas Sutarčių Nr. 1–Nr. 3 mokėjimų grafikų nesilaikė ir eilinių įmokų nemokėjo, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 279,86 Eur, 2 338,14 Eur ir 950,21 Eur negrąžinto kredito sumą bei 72 Eur, 1 012,45 Eur ir 330 Eur sutarties sudarymo mokestį tenkintinas.

6. Ieškovė, be kitų piniginio pobūdžio reikalavimų, pareiškė ir reikalavimus priteisti 51,98 Eur, 203,88 Eur ir 100,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarčių Nr. 1–Nr. 3 nutraukimo dienos. Sutarčių Nr. 1–Nr. 3 bendrųjų sąlygų 5.5 papunktyje šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu atsakovas privalo mokėti sutartyse nurodyto dydžio palūkanas (Sutartyje Nr. 1 metinė palūkanų norma – 35,10 proc.; Sutartyje Nr. 2 metinė palūkanų norma – 35,64 proc. o Sutartyje Nr. 3 metinė palūkanų norma – 46,32 proc.), kurios pradedamos skaičiuoti nuo sutarčių pasirašymo dienos ir skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 1, ieškovė iki Sutarties Nr. 1 nutraukimo (2022 m. lapkričio 2 d.) apskaičiavo 51,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė iki Sutarties Nr. 2 nutraukimo (2022 m. spalio 8 d.) apskaičiavo 203,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; pagal Sutartį Nr. 3 ieškovė iki Sutarties Nr. 3 nutraukimo (2022 m. spalio 16 d.) apskaičiavo 100,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas, susipažinęs su ieškovės apskaičiavimais dėl 51,98 Eur, 203,88 Eur ir 100,06 Eur pelno palūkanų nenustatė akivaizdžių skaičiavimo klaidų, todėl, atsižvelgęs į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, sutinka su ieškove, jog reikalavimas priteisti iš atsakovo 51,98 Eur, 203,88 Eur ir 100,06 Eur pelno palūkanas iki sutarčių nutraukimo yra pagrįstas (iš viso – 355,92 Eur).

7. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė, be kitų piniginio pobūdžio reikalavimų, taip pat prašė priteisti 122,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties Nr. 1 nutraukimo (2022 m. lapkričio 2 d.) iki Sutarties Nr. 1 termino pasibaigimo (2025 m. sausio 29 d.); 885,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties Nr. 2 nutraukimo (2022 m. spalio 8 d.) iki Sutarties Nr. 2 termino pasibaigimo (2026 m. lapkričio 6 d.); 433,41 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties Nr. 3 nutraukimo (2022 m. spalio 16 d.) iki Sutarties Nr. 3 termino pasibaigimo (2026 m. sausio 13 d.).

8. Šalys Sutartyse Nr. 1–Nr. 3 susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, kurios metinė palūkanų norma (Sutartyje Nr. 1 – 35,10 proc., Sutartyje Nr. 2 – 35,64 proc. ir Sutartyje Nr. 3 – 46,32 proc.) ir kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys Sutartyje Nr. 1 vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. sausio 29 d., Sutartyje Nr. 2 iki 2026 m. lapkričio 6 d., o Sutartyje Nr. 3 iki 2026 m. sausio 13 d. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei Sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo sutarčių vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartys galiotų, jeigu nebūtų nutrauktos) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

9. Dėl procesinių palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė reikalauja priteisti ir 12 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino Sutarties 6.2 punkte įtvirtintos sąlygos dėl 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų atitiktį sąžiningumo kriterijui. Nagrinėjamu atveju pagal Sutartį Nr. 1 vartotojas turėjo pareigą grąžinti kreditą per 36 mėnesių laikotarpį, tačiau jau po 10 mėnesių kredito davėjo iniciatyva Sutartis Nr. 1 buvo nutraukta dėl kredito gavėjo netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų; pagal Sutartį Nr. 2 vartotojas turėjo pareigą grąžinti kreditą per 60 mėnesių laikotarpį, tačiau jau po 11 mėnesių kredito davėjo iniciatyva Sutartis Nr. 2 buvo nutraukta dėl kredito gavėjo netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų; pagal Sutartį Nr. 3 vartotojas turėjo pareigą grąžinti kreditą per 48 mėnesių laikotarpį, tačiau jau po 9 mėnesių kredito davėjo iniciatyva Sutartis Nr. 3 buvo nutraukta dėl kredito gavėjo netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Aptartos aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad kredito davėjas savo pareigos skolinti atsakingai sutarčių sudarymo metu tinkamai neįvykdė, o savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymas numato palūkanomis, kuriomis bus kompensuoti būsimi kreditoriaus nuostoliai, susidarę nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo. Vartojimo kredito sutartyse numatytos net 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos leidžia teismui nuspręsti, kad kredito davėjas jau sutarčių pasirašymo metu numatė, kad gali patirti nuostolius, susijusius su teisminiu procesu, ir kad gali reikėti kredito gavėją (atsakovą) skatinti operatyviau vykdyti teismo sprendimą, tačiau nusprendė suteikti kreditą atsakovui, o netrukus sutartis nutraukė. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, 12 proc. dydžio metinė procesinių palūkanų norma, nustatyta vartojimo sutartyse, atsižvelgiant į vartotojo kaip silpnesnės sutarties šalies specifiką, teismo nevertinama kaip protinga, pagrįsta, atitinkanti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžianti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros. Vartojimo sutartyje daugiau nei dvigubai didesnė nei įstatyme susitarta palūkanų norma neatitinka nurodytų kriterijų, todėl teismo pripažįstama nesąžininga ir, atitinkamai, neprivaloma vartotojui (atsakovui). Pripažinus sutarčių sąlygą nesąžininga ir negaliojančia ab initio, pripažinta negaliojančia sąlyga netaikytina, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintinas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8–9 dalys).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti metinių procesinių palūkanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

10.2. 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.

Motyvuojamoji dalis

10.3. Sąlyga dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų atsakovui buvo aiški, suprantama bei jam priimtina, atsakovas sudarydamas sutartį nepareiškė jokių prieštaravimų.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas ir UAB „BnP Finance“ 2022 m. sausio 30 d. sudarė Sutartį Nr. 1, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Pagal Sutarties Nr. 1 nuostatas buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo mokėti (grąžinti) fiksuoto dydžio įmokas, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 1 tinkamai nevykdė;

15. Pradinė kreditorė ir atsakovas 2021 m. lapkričio 6 d. sudarė Sutartį Nr. 2, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Pagal Sutarties Nr. 2 nuostatas buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo mokėti (grąžinti) fiksuoto dydžio įmokas, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 2 tinkamai nevykdė;

16. Pradinė kreditorė ir atsakovas 2022 m. sausio 13 d. sudarė Sutartį Nr. 3, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Pagal Sutarties Nr. 3 nuostatas buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo mokėti (grąžinti) fiksuoto dydžio įmokas, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 3 tinkamai nevykdė.

17. Atsakovui netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, Sutartis Nr. 1 nutraukta (2022 m. lapkričio 2 d.), Sutartis Nr. 2 nutraukta (2022 m. spalio 8 d.), Sutartis Nr. 3 nutraukta (2022 m. spalio 16 d.). 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu bei priedu prie jo ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal minėtas Sutartis.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

18. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti Sutarčių 6.2 punkte numatytas procesines palūkanas.

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

20. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Tarp šalių sudarytų vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

23. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Taigi teismo pareiga ex officio vertinti sąžiningumą yra ir vartojimo kredito teisinių santykių atveju.

24. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Sutarčių sąlygos, kurioje nustatytas 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydis, atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo principui.

25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37, 38 punktai).

26. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti metinių procesinių palūkanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

27. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią turi būti vertinama, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė neargumentavo tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir niekaip nepagrindė ryškaus (beveik tris kartus didesnis palūkanų dydis) nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodo argumentų, pateisinančio 12 procentų dydžio procesinių palūkanų nustatymą. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes, neįrodo procesinių palūkanų dydžio pagrįstumo ir neatitinka procesinių palūkanų paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Toks procesinių palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę atsakovo civilinę atsakomybę Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog kredito davėjas savo pareigos skolinti atsakingai sutarčių sudarymo metu tinkamai neįvykdė, o savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymas numato palūkanomis, kuriomis bus kompensuoti būsimi kreditoriaus nuostoliai, susidarę nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, Sutarčių sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

29. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), sąlyga dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų atsakovui buvo aiški, suprantama bei jam priimtina, atsakovas sudarydamas sutartį nepareiškė jokių prieštaravimų.

30. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

31. Taigi, pirma, nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Sutarčių sąlyga, numatanti procesinių palūkanų dydį, nurodyta Sutarčių Bendrosiose sąlygose, yra standartinė, iš anksto paruošta, su kuria atsakovas susipažino ir sutiko, nuotoliniu būdu sudarydamas Sutartis. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovas sudarydamas Sutartis susipažino, suprato ir sutiko su Sutarčių sąlygomis, prieštaravimų nepareiškė, todėl minėta sąlyga atitinka abiejų šalių valią, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, jog Sutarčių nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų dydžio, šalių buvo aptartos individualiai. Nėra byloje įrodymų, kad dėl Sutarčių sąlygos, numatančios procesinių palūkanų dydį, vyko derybos ir atsakovas realiai turėjo galimybę derėtis su kreditore dėl procesinių palūkanų dydžio (CPK 178 straipsnis).

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Sutarčių nuostata dėl procesinių palūkanų dydžio ne tik pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, bet pripažintina individualiai neaptarta (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

34. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino Sutarties 6.2 punkto sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis).

35. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog nėra pagrindo apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pagal CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, išaiškino, kad iš Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje BancoEspanol de Crédito SA prieš JoaquinCalderónCamino, C-618/10, 65 punktas) Jei nacionaliniam teismui būtų leidžiama keisti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų turinį, tokia galimybė galėtų kliudyti siekti Direktyvos 93/13 7 straipsnyje nurodyto ilgalaikio tikslo. Ši galimybė padėtų panaikinti atgrasomąjį poveikį, kurį pardavėjams ar tiekėjams sukuria visiškas tokių nesąžiningų sąlygų netaikymas vartotojui, nes jie vis dar būtų linkę naudoti šias sąlygas, žinodami, kad, net jas pripažinus negaliojančiomis, sutartis tiek, kiek būtina, galėtų būti pakeista nacionalinio teismo ir taip būtų užtikrinti šių pardavėjų ar tiekėjų interesai (2012 m. birželio 14 d. Sprendimo Banco Español de Crédito, C‑618/10, EU:C:2012:349, 69 punktas; 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Kásler ir Káslerné Rábai, C‑26/13, EU:C:2014:282, 79 punktas ir 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Abanca Corporación Bancaria ir Bankia, C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 54 punktas). Tais atvejais, kai pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudaryta sutartis nebegali būti vykdoma panaikinus nesąžiningą sąlygą, Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalimi nedraudžiama nacionaliniam teismui, taikančiam sutarčių teisės principus, panaikinti nesąžiningą sąlygą ir ją pakeisti nacionalinės teisės nuostata tais atvejais, kai dėl nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia teismas būtų priverstas panaikinti visą sutartį ir dėl to vartotojui galėtų atsirasti itin neigiamų padarinių, dėl kurių jis nukentėtų (2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Kásler ir Káslerné Rábai, C‑26/13, EU:C:2014:282, 80–84 punktus; 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Abanca Corporación Bancaria ir Bankia, C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 56 ir 64 punktus ir 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Dziubak, C‑260/18, EU:C:2019:819, 48 punktą).

37. Esant nurodytai teismų bei ESTT praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs Sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas, nes, kaip nurodyta anksčiau paminėtoje ESTT praktikoje, teismas gali pakeisti nesąžininga pripažintą sąlygą (šiuo atveju sumažinti procesinių palūkanų dydį iki įstatyme numatytų 5 procentų dydžio) tik tais atvejais, jeigu dėl šios sąlygos pripažinimo nesąžininga ir dėl to negaliojančia nebebūtų įmanoma įvykdyti Sutarties, visa Sutartis turėtų būti panaikinta ir dėl to sukeltų neigiamų pasekmių vartotojui. Šiuo atveju pripažinimas Sutarčių sąlygos dėl procesinių palūkanų nesąžininga ir dėl to negaliojančia ab initio Sutarčių įvykdymui įtakos neturi, todėl kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs Sutarčių sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio nesąžininga ir negaliojančia turėjo priteisti bent jau įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose tos pačios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1000-1012/2023; 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-887-1012/2023; 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-1012/2023; 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-572-1187/2023; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-1097/2023).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, susijusias su procesinių palūkanų dydžiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėMilda Skersienė