Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šis Įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką.

2. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo 3 priedėlyje nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2102 (2004-04-08)

Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Apmokestinamasis

vienetas (toliau – vienetas) – Lietuvos apmokestinamasis

vienetas ir užsienio apmokestinamasis vienetas.

2. Lietuvos

apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis

asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Užsienio

apmokestinamasis vienetas (toliau – užsienio vienetas) –

užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio

valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio

valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas

ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

4.

Kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas (toliau – kontroliuojamasis

vienetas) – vienetas, laikomas kontroliuojamu kito vieneto arba nuolatinio

gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1) jis yra kontroliuojančio

asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir

2) jame kontroliuojantis asmuo

tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)

ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti,

arba

3) jame kontroliuojantis asmuo

kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių,

pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas

įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10

procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba

išimtinių teisių jas įsigyti.

5. Pelno

nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno

siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno

neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.

6. Vieneto

dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo,

kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių

ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

7. Vienetų

grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis vienetas ir jo dukterinis arba

keli dukteriniai apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis vienetas

turi daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių).

8. Asocijuoti

asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent

vieną iš šių kriterijų:

1) yra susiję

asmenys;

2) gali vienas

kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų

sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau

maksimalios ekonominės naudos.

*9. Fiksuotas

pelno mokestis – pelno mokestis, kuris gali būti mokamas šio Įstatymo 38(1)

straipsnio nustatytais atvejais ir kurio bazė apskaičiuojama priklausomai nuo

kiekvieno jūrų laivo, kurio naudingoji talpa ne mažesnė nei

100 naudingosios talpos vienetų, naudingosios talpos.

*Pastaba.

9 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį

pelną.

10. Indėlis

– kredito įstaigoje laikomos piniginės lėšos, kai kredito įstaiga įsipareigoja

jas grąžinti bei už jas mokėti palūkanas. Indėliu nelaikomos piniginės lėšos, į

kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos

atliekamų finansinių operacijų su indėliais arba iš teikiamų investicinių

paslaugų.

11.

Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis

sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su

prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat

finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas),

kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos

kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu

kintamuoju.

*12. Jūrų

laivo naudingoji talpa (jūrų laivo grynoji talpa) (toliau – jūrų laivo

NT) – naudingoji talpa, nurodyta jūrų laivo tarptautiniame

tonažo sertifikate, išduotame pagal 1969 m. Londono tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo.

*Pastaba.

12 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

13. Laivybos vienetas – Lietuvos apmokestinamasis vienetas arba užsienio apmokestinamasis vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ir vykdantis veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje per nuolatinę buveinę, užsiimantis tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusia veikla.

14.

Kompiuterio programa – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos

Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

15. Lietuvos

Respublikos teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos

Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti

ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.

16.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – kaip šios

sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir

studijų įstatyme.

17. Neigiama

prestižo vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip

kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą,

organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį

veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, arba siekiant valdyti

kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto

pinigais sumokėta kaina yra mažesnė už įsigyto vieneto grynojo turto dalies,

įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę. Apskaičiuojant grynąjį turtą

neatsižvelgiama į įsigyjamojo vieneto turimą turtą, kuris nebuvo pripažintas jo

apskaitoje, nes šis turtas neturėjo reikalingų pripažinimo požymių (pagrįstai

nebuvo tikimasi, kad vienetas iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais

laikotarpiais, ir nebuvo galima patikimai nustatyti turto įsigijimo kainos),

arba buvo gautas neatlyginamai iš valstybės, savivaldybės ar viešojo juridinio

asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, tačiau turi

tikrąją rinkos kainą.

18. Nekilnojamasis

pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį, t.

y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą

nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

19. Nuolatinė

buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio

vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos

teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo

savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos

teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių

tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam

naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento)

statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

20. Nuolatinis

gyventojas – kaip ši sąvoka apibrėžta gyventojų apmokestinimą

reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme.

21. Pajamos –

visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių

pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

22. Pajamos

iš paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną

vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės

vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam

priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

23. Pajamos,

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje):

1) užsienio

vienetų gautos iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei

nuolatinių buveinių palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio

atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises,

pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį

suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba

atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę

patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių

pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą

nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos

Respublikoje;

2) pajamos iš

Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;

3) pajamos iš

veiklos Lietuvos Respublikoje;

4) 50 procentų

transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi

užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos

teritorijoje, pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę, išskyrus pajamas,

išvardytas šios dalies 1 punkte;

5) tarptautinių

telekomunikacijų pajamos, uždirbtos per nuolatinę buveinę Lietuvos

Respublikoje.

24. Pajamos,

kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos,

kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje) – visos pajamos, išskyrus

pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

25. Palūkanos

– atlyginimas už pinigų skolinimą.

26. Pozityviosios

pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip

organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio Įstatymo 39 straipsnio 4

dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto

pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar

teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

27. Prestižo

vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo

veiklos dalį kaip

teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką

ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo

nuožiūra,

arba

siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto

pinigais sumokėta kaina viršija įsigyto vieneto grynojo turto dalies,

įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę ir iš kurios įsigyjantysis

vienetas tikisi gauti ekonominės naudos. Apskaičiuojant grynąjį turtą

neatsižvelgiama į įsigyjamojo vieneto turimą turtą, kuris nebuvo pripažintas jo

apskaitoje, nes šis turtas neturėjo reikalingų pripažinimo požymių (pagrįstai

nebuvo tikimasi, kad vienetas iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais

laikotarpiais, ir nebuvo galima patikimai nustatyti turto įsigijimo kainos),

arba buvo gautas neatlyginamai iš valstybės, savivaldybės ar viešojo juridinio

asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, tačiau turi

tikrąją rinkos kainą.

28. Sąnaudos

– visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.

29. Susiję

asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio

mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį

mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra:

1) vienetas ir jo dalyviai;

2) vienetas ir

jo valdymo organų nariai;

3) vienetas ir

jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai,

kiti fiziniai asmenys, susiję su šio vieneto dalyviais arba valdymo organų

nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais

(fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki

antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat šio

vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių giminaičiai (tiesiąja

giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio), šio vieneto dalyvių arba valdymo organų narių giminaičių (tiesiąja

giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių

giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio);

4) vienetų grupės narės;

5) vienetas ir

kito vieneto dalyviai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

6) vienetas ir kito vieneto valdymo organų nariai,

jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

7) vienetas ir

kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai,

sugyventiniai, kiti fiziniai asmenys, susiję su kito vieneto dalyviais arba

valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki

pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) arba

svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja

giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio), taip pat kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių

giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio), kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių

giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai, jei tie

apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai

ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau

kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25

procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti

savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už

kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra

įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau

kaip 25 procentus savo turto;

9) du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų

sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, fiziniai asmenys, susiję giminystės

ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo

sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo

sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), fizinis asmuo ir jo giminaičių

(tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki

antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar

sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo

25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;

10) vienetas ir

jo nuolatinė buveinė;

11) du vienetai,

kai vienam iš jų priklauso sprendimų priėmimo teisė kitame.

*30. Su

tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla – paslaugos,

būtinos tarptautiniam vežimui jūrų laivais, ir

kitos ekonomiškai svarbios priemonės:

1) jūrų

laivo valdymo, administracinės, eksploatavimo ir priežiūros paslaugos,

tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais (degalų įgijimas,

įgulos, kuri gali būti perduota trečiajai šaliai, samda, krovinių ir keleivių

užsakymai, jūrų laivo remontas, techninis palaikymas, saugumo reikalavimų

užtikrinimas ir kt.);

2)

draudimo paslaugos, tiesiogiai susijusios su tarptautiniu vežimu jūrų laivais;

3)

keleivių įlaipinimo į jūrų laivus ir (arba) išlaipinimo iš jų paslaugos;

4)

krovinių pakrovimo į jūrų laivus ir (arba) iškrovimo iš jų paslaugos, įskaitant

krovinių perkėlimą arba įpakavimą ir (arba) išpakavimą prieš pakrovimą arba

netrukus po iškrovimo;

5)

konteinerių, būtinų prekėms vežti jūrų laive, išnuomojimas ar kitoks tiekimas

užsakovui;

6)

paslaugų, būtinų jūrų laive ir atliekamų pačiame jūrų laive, teikimas ir

prekių, reikalingų naudoti ar naudojamų jūrų laive, pardavimas tarptautinio

keleivių vežimo metu, išskyrus prabangos paslaugų (lošimai ir stalo žaidimai,

ekskursijos keleiviams ir kt.) teikimą ir prabangos prekių (juvelyrinių

dirbinių, suvenyrų ir kt.) pardavimą;

7)

gelbėjimo ir kitos pagalbos jūroje paslaugos, kai jas jūroje suteikia jūrų

laivas;

8) jūrų

laivo išnuomojimas pagal laivo frachtavimo sutartį, kaip numatyta Lietuvos

Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnyje, kai laivybos vienetas,

užsiimantis tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir valdantis tą laivą, išlaiko

jūrų laivo eksploatacijos ir įgulos kontrolę;

9)

trumpalaikės investicijos iš mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš

tarptautinio vežimo jūrų laivais ir (arba) su tarptautiniu vežimu jūrų laivais

tiesiogiai susijusių veiklos rūšių;

10)

reklamos ir rinkodaros paslaugos, kai ši veikla susijusi su reklaminės vietos

jūrų laivuose išnuomojimu;

11)

agentų ir laivų brokerių paslaugos, teikiamos laivybos vienetų nuosaviems jūrų

laivams;

12)

eksploatuojamo turto perleidimas, jei pagal pobūdį šis turtas priskiriamas jūrų

transportui.

*Pastaba.

Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį

pelną.

31.

Tarptautinis vežimas jūrų laivais – laivybos vieneto vykdomas

keleivių ir (arba) krovinių vežimas jūrų laivais, kurie priklauso tam laivybos

vienetui nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje

numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos

sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui

apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat

charter) ir kurie yra įregistruoti Lietuvos jūrų registre arba kitos

Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre, išskyrus atvejus, kai

jūrų laivai kursuoja tik tarp Lietuvos Respublikos uostų.

32. Tarptautinių

telekomunikacijų pajamos – pajamos, gautos

už telekomunikacijų paslaugas (kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme), jei teikiant šias

paslaugas signalai perduodami, komutuojami ir programos siunčiamos iš Lietuvos

Respublikos teritorijos į užsienį arba iš užsienio į Lietuvos Respublikos

teritoriją.

33. Tikroji

rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria,

sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių

pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

34. Tikslinė

teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų

ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje

dalyje nustatytų kriterijų:

1) šioje teritorijoje analogiško mokesčio tarifas

yra mažesnis kaip 75 procentai šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte

nustatyto tarifo;

2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos

apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra

įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos

apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje

vykdoma veikla;

4)

kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos

valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5) šioje

teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) šioje teritorijoje nėra

finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios mokesčio

administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų

valstybių mokesčių administratoriams.

35. Transportavimo

pajamos – pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių,

vandens, oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius,

laivus, orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas

(konteinerius, cisternas ir kt.) ir iš krovinių transportavimo vamzdynais.

Tokioms pajamoms priskiriamos ir pajamos iš paslaugų, tiesiogiai susijusių su krovinių

gabenimu ar transportavimu.

36. Veikla

– bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir

(arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.

37. Žemės ūkio veikla –

veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir

apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą iš savo

pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimą, taip pat

su žemės ūkio ministru suderintame ir finansų ministro patvirtintame paslaugų žemės

ūkiui, kurioms taikoma pelno mokesčio lengvata, sąraše nurodytų paslaugų

teikimą.

38. Kitos šiame Įstatyme

vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos

mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas)

ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek

tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai

nurodytus atvejus).

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-1775 (2003-10-14)

Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)

Nr. IX-1972 (2004-01-22)

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr.

X-259, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojaiPakeista šioje redakcijoje

1. Pelno mokestį moka: 1) Lietuvos vienetas; 2) užsienio vienetas.

2. Šio Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka: 1) biudžetinės įstaigos; 2) Lietuvos bankas; 3 punkto redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.: 3) valstybė ir savivaldybės, išskyrus šio Įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus; 3 punkto redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.: 3) valstybė ir savivaldybės; 4) valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos; 5) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“; 6) Europos ekonominių interesų grupės.

Straipsnio

Nr.

IX-976, 2002-06-20,

Žin., 2002, Nr. 65-2636 (2002-06-28)

Nr. IX-2102 (2004-04-08)

Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

Nr. IX-2120 (2004-04-13)

Žin., 2004, Nr. 60-2127 (2004-04-24)

Nr. X-1481 (2008-04-08)

Žin., 2008, Nr. 47-1748 (2008-04-24)

Ankstesnė redakcija

4 straipsnis. Mokesčio bazė

1. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

2. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Į Lietuvos vieneto (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) pajamas taip pat įskaitomos tos Europos ekonominių interesų grupės pajamos šio Įstatymo 39(1) straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra: 1) užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje; 2) užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

4. Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje: 1) palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus; 2) pajamos iš paskirstytojo pelno; 3) autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus; 4) pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize; 5) atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how); 6) gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; 7) kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

5. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos arba suteikiamos šios teisės: 1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba 2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba 3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

6. Vieneto mokesčio bazė taip pat yra: 1) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį; 2) iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą. *7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38(1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis. *Pastaba. 7 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2102 (2004-04-08)

Žin., 2004, Nr. 60-2117 (2004-04-24)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: 1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita; 1 dalies 2 punkto redakcija iki praėjus ketveriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo pradžios.: *2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą; 1 dalies 2 punkto redakcija praėjus ketveriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo pradžios.: *2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita; *Pastaba: valstybės narės taiko ES Tarybos direktyvos 2003/48/EB nuostatas nuo 2005 m. liepos 1 d. (yra sąlygos) 3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą. 4) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

2. Vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius), atitinkantys šioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teisę apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną taikyti vieną iš nustatytų taisyklių: 1) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje; 2) vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. Ši taisyklė galioja individualioms (personalinėms) įmonėms, tikrosioms ūkinėms bendrijoms ir komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos: 1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai; 2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

4. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

5. Lietuvos vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, jeigu: 1) per mokestinį laikotarpį vieneto darbuotojų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir 2) per mokestinį laikotarpį vienetas nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų visų vieneto pajamų, ir 3) mokestinio laikotarpio paskutinę dieną vienetai turi socialinės įmonės statusą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2120 (2004-04-13)

Žin., 2004, Nr. 60-2127 (2004-04-24)

Nr. IX-2201 (2004-04-29)

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr.

IX-2252, 2004-06-01,

Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

7 straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

1. Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas.

2. Neigiama prestižo vertė priskiriama pajamoms jos įsigijimo momentu, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

3. Kai siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą įsigyjamos jo akcijos, įsigijimo momentu nustatyta neigiama prestižo vertė pajamoms priskiriama vėlesnio šių vienetų reorganizavimo ar perleidimo, jei tai bus atliekama, momentu.

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

8 straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas pagal pinigų apskaitos principą

1. Taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos vieneto pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Taip pat pripažįstamos šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos.

2. Taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos vieneto sąnaudos pripažįstamos tokia pat tvarka, kaip jos pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos, kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį.

9 straipsnis. Pinigų apskaitos principo taikymas

1. Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 100 tūkstančių litų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį.

2. Lietuvos vienetai, taikantys pinigų apskaitos principą, privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos viršijo 100 tūkstančių litų.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos bankrutuojančiojo statusą turintiems (įgijusiems) Lietuvos vienetams.

10 straipsnis. Apskaitos principo pasirinkimas ir keitimas

1. Lietuvos vienetas, nors ir atitinkantis 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų, nuo bet kurių mokestinių metų pradžios gali pereiti nuo pinigų apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo. Apie tokį perėjimą Lietuvos vienetas praneša vietos mokesčio administratoriui.

2. Tais atvejais, kai Lietuvos vienetas vietoj taikyto pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio apskaitos principo taikymo mokestinius metus pereinančios pirkėjų skolos į Lietuvos vieneto pajamas įtraukiamos po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio pradžios, kurį buvo pereita prie kaupimo apskaitos principo.

3. Lietuvos vienetas, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo taikė kaupimo apskaitos principą, ir Lietuvos vienetas, kuriam pagal šio Įstatymo nuostatas nustatyta prievolė pereiti nuo pinigų apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo, negali kaupimo apskaitos principo keisti į pinigų apskaitos principą iki Lietuvos vieneto likvidavimo arba pabaigos.

III

11 straipsnis. Apmokestinamasis pelnas

1. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

2. Nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei tokius atskaitymus, kurie susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines buveines. Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Užsienio vieneto apmokestinamąjį pelną, neuždirbtą per nuolatines buveines, sudaro visos gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, ir šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta prievolė jas apmokestinti prie šaltinio be jokių atskaitymų.

4. Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.

5. (Neteko galios nuo 2005 m. birželio 30 d.)

6. Šio straipsnio 4 dalies reikalavimai netaikomi užsienio vienetų ar fizinių asmenų surašytiems dokumentams. Sąnaudos pagal užsienio vienetų arba fizinių asmenų surašytus dokumentus pripažįstamos, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. *7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos laivybos vieneto pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38(1) straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis. *Pastaba. 7 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

Nr.

IX-1224, 2002-12-05,

Žin., 2002, Nr. 123-5517 (2002-12-24)

Nr.

X-259, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčiu

neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines

buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:

1) (neteko

galios nuo 2006-01-01);

2) gautos draudimo išmokos, neviršijančios

prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės; sugrąžintų draudimo

įmokų dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka

atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš

pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo

įmokas;

3) bankrutavusio vieneto pajamos,

gautos už parduotą turtą;

4) draudimo įmonės organizacinio

fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

5 punkto

redakcija iki 2008 m. gegužės 1 d.:

*5) investicinių kintamo kapitalo bendrovių,

veikiančių pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų

įstatymą, investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį

pelną, taip pat draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties

terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama

apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo

įstatymo nuostatas, draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus

ir kitą paskirstytąjį pelną, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos

pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių

pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;

*Pastaba.

5 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

5 punkto

redakcija nuo 2008 m. gegužės 1 d.:

5) pagal

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančių

investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių

investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat

draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne

trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus

pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, draudimo

įmonių draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį

pelną, bei draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių

pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Profesinių pensijų kaupimo

įstatymo nuostatas;

6) sveikatos

priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo lėšų;

7) pajamos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus

pajamas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti,

perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

8) netesybos,

išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip

organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;

9) iš neribotos

civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos

apmokestintos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal

užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis,

išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) jūrų, oro

uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą

surinktos lėšos;

11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų

taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18

straipsnį;

12) vieneto

gautas žalos atlyginimas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nustatytais

atvejais;

13) (neteko

galios nuo 2005 m. birželio 30 d.);

14)

kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos

Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą

į metalo laužą;

15) turto vertės

padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas

Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir

taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno

mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų

perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis

vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus

balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai

akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam

vienetui.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

IX-1713, 2003-07-04,

Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)

Nr. IX-2201 (2004-04-29)

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr.

X-259, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr. X-297 (2005-06-30)

Žin., 2005, Nr. 85-3141 (2005-07-14)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-866 (2006-10-19)

Žin., 2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr.

X-1304, 2007-10-25,

Žin., 2007, Nr. 117-4773 (2007-11-15)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

IV

13 straipsnis. Vieneto turtasPakeista šioje redakcijoje

1. Vieneto turtas – vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės. Jos priklauso vienetui nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatytu būdu, o vienetų, kuriems valstybės bei savivaldybių turtas perduotas patikėjimo teise, atveju – patikėjimo teise.

2. Vieneto turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Vieneto ilgalaikis ir trumpalaikis turtas yra materialusis ir nematerialusis. *3. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo santykiais, arba fizinių asmenų, pagal su šiuo vienetu sudarytą sutartį įsipareigojusių jame dirbti po mokymo pabaigos, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, po šių fizinių asmenų išsilavinimo ir (arba) kvalifikacijos įgijimo gali būti priskiriamos ilgalaikiam nematerialiajam turtui. *Pastaba. Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną. *3. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, kurie nėra susiję su šiuo vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, jeigu šis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija būtina vieneto pajamoms uždirbti, šiems fiziniams asmenims pradėjus dirbti vienete gali būti priskiriamos ilgalaikiam nematerialiajam turtui. *Pastaba. Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 4. Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. X-327 (2005-07-05)

Žin., 2005, Nr. 88-3292 (2005-07-21)

Nr. X-866 (2006-10-19)

Žin., 2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis. Turto įsigijimo kaina

1. Turto įsigijimo kaina – išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto įsigijimu.

2. Už prekes ir paslaugas įsigyto turto įsigijimo kaina – atitinkama suma, įtraukta į vieneto pajamas, gautas už šias prekes ir paslaugas, ir išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu.

3. Jei turtas mainomas į kitą turtą, naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainyto turto įsigijimo kaina. Jei išmainyto turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina.

4. Jei vieneto akcijas (dalis, pajus) jo dalyvis (dalininkas, pajininkas) apmoka turtu, to turto įsigijimo kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis (dalininkas, pajininkas). Ši vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko (dalininko, pajininko) turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios buvo apmokestintos, suma.

5. Tais atvejais, kai vertybiniai popieriai mainomi į kitą turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šių vertybinių popierių tikroji rinkos kaina turto įsigijimo momentu.

6. Kai gyventojas baigia vykdyti individualią veiklą ir nerealizuotas prekes perduoda savo ar sutuoktinio įsteigtam naujam vienetui, šių prekių įsigijimo kaina vienetui yra šių prekių įsigijimo kaina, nurodyta gyventojo, vykdžiusio individualią veiklą, prekių įsigijimo dokumentuose, išskyrus atvejus, kai šiuo turtu apmokamos to vieneto akcijos (dalys, pajai).

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-866 (2006-10-19)

Žin., 2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

15 straipsnis. Turto pardavimo kaina

1. Turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus sumokėtus mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

2. (Neteko galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)

3. Jei turtas dėl kokių nors priežasčių yra prarastas, o jis buvo apdraustas, šio turto pardavimo kaina yra žalos dėl prarasto turto atlyginimo suma.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1972 (2004-01-22)

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

16 straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos

1. Turto vertės padidėjimo pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. Turto įsigijimo išlaidos turi būti pagrindžiamos šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais dokumentais ir (arba) galiojančiais sandoriais.

2. Jei perleidžiamas vieneto turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija pelno mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas įsigijimo kaina tam turtui mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

3. (Neteko galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)

4. (Neteko galios nuo 2004 m. vasario 14 d.)

5. Jei vienetas perleidžia obligaciją, tai šio perleidimo rezultatas obligaciją perleidusiame vienete – turto vertės padidėjimo pajamos mažinamos diskonto suma, kuri jau buvo įtraukta į obligaciją perleidusio vieneto pajamas.

6. Tam tikrais atvejais vienetus reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant ar Lietuvos vienetui (pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto ir 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus, įsteigtai Europos bendrovei, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje (toliau – Europos bendrovė), ar pagal 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo, įsteigtai Europos kooperatinei bendrovei, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje (toliau – Europos kooperatinė bendrovė), perkeliant registruotą buveinę į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turto vertės padidėjimo pajamų pripažinimo ir apmokestinimo tvarka yra nustatyta šio Įstatymo IX skyriuje.

7. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato turto įsigijimo kainos, pardavimo kainos arba turto vertės padidėjimo pajamų apskaičiavimo tvarką.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1972 (2004-01-22)

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

V

17 straipsnis. Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarkaPakeista šioje redakcijoje

1. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės papildomi atskaitymai.

2. Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai: 1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos; 2) ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos; 3) komandiruočių sąnaudos; 4) reklamos ir reprezentacijos sąnaudos; 5) natūraliosios netekties nuostoliai; 6) mokesčiai; 7) beviltiškos skolos; 8) įmokos darbuotojų naudai; *Pastaba. 2 dalies 8 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną. 8) įmokos ir išlaidos darbuotojų naudai; *Pastaba. 2 dalies 8 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 9) specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai; 10) parama; 11) narių mokesčiai, įnašai ir įmokos; 12) mokestinio laikotarpio nuostoliai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

Ankstesnė redakcija

18 straipsnis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos *1. Vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižo vertė, jei šioPakeista šioje redakcijoje

Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant pelno mokestį, tyrinėjimo ir plėtojimo darbų sąnaudos nesukaupiamos ir neįtraukiamos į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, o atskaitomos iš pajamų kaip leidžiami atskaitymai tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį faktiškai patiriamos, ir atitinka šio Įstatymo leidžiamiems atskaitymams nustatytus kriterijus. *Pastaba. 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną. *1. Vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant pelno mokestį, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudos atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį faktiškai patiriamos. *Pastaba. 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 2. Ilgalaikio turto grupės bei jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos. 3. Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų bei kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo 1 priedėlyje. *4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau – tiesinis metodas), dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau – dvigubo balanso metodas) arba produkcijos metodus pagal šio Įstatymo 1 priedėlį. Pasirinkto metodo turi būti laikomasi nuosekliai: šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytai ilgalaikio turto grupei ir kiekvienam tai grupei priskirtam turto vienetui taikomas tas pats vieneto pasirinktas nusidėvėjimo arba amortizacijos metodas per visą ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. *Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 5. Taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykis. 6. Taikant dvigubo balanso metodą: 1) 100 procentų ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykį dauginant iš 2, apskaičiuojamas nusidėvėjimo arba amortizacijos koeficientas (toliau – nusidėvėjimo koeficientas); 2) apskaičiuojant mokestinio laikotarpio nusidėvėjimo arba amortizacijos sumą pirmaisiais metais, ilgalaikio turto įsigijimo kaina yra dauginama iš nusidėvėjimo koeficiento; 3) visais kitais ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos metais, išskyrus paskutinius, mokestinio laikotarpio ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama ilgalaikio turto likutinę vertę, esančią mokestinio laikotarpio pradžioje, dauginant iš nusidėvėjimo koeficiento; 4) paskutiniais nudėvėjimo arba amortizacijos metais yra nudėvimas arba amortizuojamas skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės vertės mokestinio laikotarpio pradžioje ir vieneto likvidacinės vertės, nusistatytos pagal šio straipsnio 2 dalį. *7. Taikant produkcijos metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumą padauginus iš per mokestinį laikotarpį pagamintos produkcijos ar perdirbtos žaliavos kiekio ir maksimalaus šiuo turtu pagaminamos produkcijos ar perdirbamos žaliavos kiekio santykio. Vienetas, neatsižvelgdamas į kitas šio straipsnio nuostatas, pats nusistato (pasirenka), kada produkcijos metodu pradedamas nudėvėti jo įsigytas ir pradėtas naudoti ilgalaikis turtas. *Pastaba. 7 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 8. Jeigu vienetas ilgalaikį turtą įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. Jei vienetas įsigyja ir pradeda naudoti ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti mokestiniu laikotarpiu, einančiu po mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas įsigytas ir pradėtas naudoti. 9. Jei vienetas ilgalaikį turtą perduoda atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį laikotarpį neskaičiuojami. Jei vienetas perduoda atlygintinai ar neatlygintinai ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai tuo mokestiniu laikotarpiu į vieneto sąnaudas perkeliama 1/2 metinės nusidėvėjimo arba amortizacijos sumos, apskaičiuotos pagal nustatytus normatyvus. 10. Įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, susidariusi prestižo vertė į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiama kaip ir ilgalaikis turtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Kai siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą įsigyjamos jo akcijos, susidariusi prestižo vertė į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiama kaip ir ilgalaikis turtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka tik po vėlesnio šių vienetų sujungimo arba vieno jų prijungimo prie kito, jei tai bus atliekama. 11. Vienetas gali pasirinkti viso ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo pradžios pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus tiesiniu metodu. 12. Vienetai, atlikę ilgalaikio turto rekonstravimą ar remontą, kuris pailgino turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerino jo naudingąsias savybes, pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį, arba vietos mokesčio administratoriaus sutikimu dėl objektyvių aplinkybių gali tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2492 (2004-10-12)

Žin., 2004, Nr. 158-5758 (2004-10-30)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484 (2008-04-10)

Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

Ankstesnė redakcija

19 straipsnis. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai

1. Žemės, pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, bei pagal pirkimo–pardavimo arba nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui apmokėjus visą turto vertę, perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas ar amortizacija neskaičiuojami, išskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo nusidėvėjimą.

2. Neskaičiuojama amortizacija paties vieneto susikurtam nematerialiajam ilgalaikiam turtui, nustatytam šio Įstatymo 1 priedėlio grupėse – įsigytos teisės ir kitas nematerialusis turtas, bei prestižo vertei, jei šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

3. Nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.

4. Tais atvejais, kai ilgalaikio turto savininkas perleidžia nuosavybėn šį turtą kitam asmeniui (įgijėjui), o šis turtas jau anksčiau šio įgijėjo buvo perleistas nuosavybėn turtą perleidžiančiam savininkui, ilgalaikio turto įgijėjas tęsia to turto nusidėvėjimo ar amortizacijos apskaičiavimą tuo pačiu metodu nuo nenudėvėtos ar neamortizuotos iki pirmojo turto perleidimo įsigijimo kainos, išskyrus atvejus, kai naujoji turto įsigijimo kaina yra mažesnė už iki pirmojo perleidimo nenudėvėtą arba neamortizuotą pagal šio Įstatymo nuostatas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

20 straipsnis. Nuosavo, nuomojamo arba panaudos būdu naudojamo materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo sąnaudos

1. Jei atliekamas vieneto naudojamo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas arba remontas, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina.

2. Visais kitais atvejais vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto išlaidos priskiriamos remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos faktiškai patiriamos.

3. Pagal nuomos sutartį, kurioje nenumatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui visiškai apmokėjus turto vertę, arba pagal panaudos sutartį turimo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo arba remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, sąnaudos atskaitomos iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarpį pradedant nuo kito mėnesio, po darbų užbaigimo, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis, – per Įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai. Jeigu nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, likusi remonto arba rekonstravimo sąnaudų dalis, kuri dar nebuvo įtraukta į leidžiamus atskaitymus, negali būti atskaitoma iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų. Jei atliktas išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas arba remontas, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, tai nuomotojas ar panaudos davėjas didina šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka.

4. Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sąnaudos iš pajamų atskaitomos finansų ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2492 (2004-10-12)

Žin., 2004, Nr. 158-5758 (2004-10-30)

21 straipsnis.

Komandiruočių sąnaudos

*1. Komandiruote

laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš

nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens,

arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį

pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Komandiruote taip pat laikomas individualios

įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio darbo bei apmokėjimo už

darbą tvarka numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, išvykimas iš

nuolatinės darbo vietos darbo funkcijoms atlikti, taip pat pagal Lietuvos

Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos

bendrovėse“ nuostatas sudaryto specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės

darbo tarybos ir Europos bendrovės darbo tarybos komiteto narių išvykimas

dalyvauti šio specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės darbo tarybos ar

Europos bendrovės darbo tarybos komiteto posėdžiuose bei pagal Lietuvos

Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos

kooperatinėse bendrovėse“ nuostatas sudaryto specialiojo derybų komiteto,

Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos ir Europos kooperatinės bendrovės

darbo tarybos komiteto narių išvykimas dalyvauti šio specialiojo derybų

komiteto, Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos ar Europos kooperatinės

bendrovės darbo tarybos komiteto posėdžiuose.

*Pastaba. 1 dalies nuostatos taikomos

apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio

apmokestinamąjį pelną.

*1.

Komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu),

kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu

komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių – buvimo kiekvienoje

užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys,

įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo

funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos. Komandiruote taip pat

laikomas individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio

darbo bei apmokėjimo už darbą tvarka numatyta bendrosios jungtinės veiklos

sutartyje, šioje dalyje nustatyta tvarka įformintas išvykimas iš nuolatinės

darbo vietos atlikti darbo funkcijų ar kelti kvalifikacijos, taip pat pagal

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus

Europos bendrovėse“ nuostatas sudaryto specialiojo derybų komiteto, Europos

bendrovės darbo tarybos ir Europos bendrovės darbo tarybos komiteto narių

išvykimas, įformintas specialiojo derybų komiteto (pirmajam specialiojo derybų

komiteto posėdžiui – kompetentingo steigime dalyvaujančių vienetų organo),

Europos bendrovės darbo tarybos ar Europos bendrovės darbo tarybos komiteto

sprendimu, kuriame turi būti nurodyta posėdžio vieta ir trukmė, dalyvauti šio

specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės darbo tarybos ar Europos

bendrovės darbo tarybos komiteto posėdžiuose ir pagal Lietuvos Respublikos

įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse“

nuostatas sudaryto specialiojo derybų komiteto, Europos kooperatinės bendrovės

darbo tarybos ir Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos komiteto narių

išvykimas, įformintas specialiojo derybų komiteto (pirmajam specialiojo derybų

komiteto posėdžiui – kompetentingo steigime dalyvaujančių asmenų organo),

Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos ar Europos kooperatinės bendrovės

darbo tarybos komiteto sprendimu, kuriame turi būti nurodyta posėdžio vieta ir

trukmė, dalyvauti šio specialiojo derybų komiteto, Europos kooperatinės

bendrovės darbo tarybos ar Europos kooperatinės bendrovės darbo tarybos

komiteto posėdžiuose.

*Pastaba. 1 dalies nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

2. Komandiruote

į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į

užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas,

išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra

kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis).

3. Komandiruočių

sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-936 (2006-12-05)

Žin., 2006, Nr. 141-5388 (2006-12-28)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

22 straipsnis. Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos

1. Reklamos sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar vienetų grupės narius, informuoti.

2. Reprezentacinės sąnaudos – vieneto lėšos, kurias jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.

3. Iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų.

4. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos per vieneto akcininkus, pajininkus patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra vieneto darbuotojai.

5. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.

24 straipsnis. Mokesčiai

1. Iš pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.

2. Iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.

25 straipsnis. Beviltiškos skolosPakeista šioje redakcijoje

1. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas pripažino pagal pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis, tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

2. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Jeigu atimtas beviltiškas skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms.

4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kredito įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka. *26 straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai *Pastaba. 26 straipsnio pavadinimo nuostatos taikomos iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną. *26 straipsnis. Įmokos ir išlaidos darbuotojų naudai *Pastaba. 26 straipsnio pavadinimo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 1. Lietuvos vieneto darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma iš pajamų, jei yra mokamos: 1) įmokos į dalyvių pensijų sąskaitas pensijų fonduose arba *2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba *Pastaba. 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. 3) draudimo įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir 4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms iki 2004 m. balandžio 30 d., jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis nėra tikslinėse teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas. *3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje. *Pastaba. 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną. *3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje. *Pastaba. 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. *4. Mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, jeigu šis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija būtini vieneto pajamoms uždirbti. *Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

Nr.

IX-1713, 2003-07-04,

Žin., 2003, Nr. 74-3428 (2003-07-25)

Nr. IX-2201 (2004-04-29)

2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr. X-327 (2005-07-05)

Žin., 2005, Nr. 88-3292 (2005-07-21)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

Ankstesnė redakcija

27 straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai

1. Pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų grupės) nuostoliams padengti.

2. Jei kredito įstaiga patenkina savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

3. Iš pajamų leidžiama atskaityti draudimo techninius atidėjinius, kuriuos nustato finansų ministras pagal Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos patvirtintą draudimo techninių atidėjinių dydžių apskaičiavimo metodiką.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

28 straipsnis. Parama

1. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir

paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas (išskyrus išmokas grynais

pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui

per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas,

kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka

skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

*2. Mokesčio

mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems

teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas

(išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam

paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas

paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta

tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo

pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus

atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą.

*Pastaba. 2 dalies nuostatos taikomos

apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio

apmokestinamąjį pelną.

*2.

Mokesčio

mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus

atskaityti išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL

dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant

perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos

paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo

pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus

atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir

ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

*Pastaba. 2 dalies nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

3. Teikiant paramą ilgalaikiu

materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei

vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto

įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių

paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį

materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per

laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.

4.

Mokesčio mokėtojams, pagal Loterijų įstatymą privalomai skiriantiems lėšas

labdarai ar paramai, netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1663 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

29 straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos

1. Iš pajamų atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip 0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2 procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.

2. Iš pajamų atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

30 straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimasPakeista šioje redakcijoje

1. Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. *2. Nuostoliai dėl vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis. Nuostoliai dėl vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimo, jei akcijas perleidžiantis vienetas šiame vienete ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 procentus balsus suteikiančių akcijų, atskaitomi iš mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų, tačiau taip atskaitomų nuostolių suma negali būti didesnė už to mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių turto vertės padidėjimo pajamų sumą, o neatskaityta tokio nuostolio suma į kitus mokestinius metus neperkeliama. *Pastaba. 2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Jeigu mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius. *4. Mokestinio laikotarpio nuostolius galima perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju – trejų metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami. *Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną. *4. Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami ne ilgiau kaip penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai susidarė. *Pastaba. 4 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Šios nuostatos gali būti taikomos ir tiems nuostoliams, kurių perkėlimo terminai iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio nepasibaigė, jei mokesčio mokėtojas nepasirinko tokius nuostolius baigti kelti pagal tvarką, galiojusią iki šio įstatymo (Nr. X-1484) įsigaliojimo. 5. Lietuvos vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami. 6. Vienetus reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant, Lietuvos vienetui (Europos bendrovei ar Europos kooperatinei bendrovei) perkeliant registruotą buveinę į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, tam tikrais atvejais susidariusių nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.

Straipsnio

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-866 (2006-10-19)

2006, Nr. 116-4404 (2006-10-31)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

VI

Ankstesnė redakcija

31 straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į

biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;

2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25 d.);

3) netesybos, į

biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos

už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos ar kitokios išmokos už

susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamų

dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6)

(neteko galios nuo 2004 m. vasario 14 d.);

*7) dėl

sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų

sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;

*Pastaba. 1 dalies 7 punkto nuostatos taikomos

apskaičiuojant iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio

apmokestinamąjį pelną.

1 dalies 7

punktas netenka galios nuo 2008 m. balandžio 24 d.

8) sąnaudos, kurios buvo

įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse

teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus

šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio

straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio Įstatymo

37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos

atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip

paskirstytas pelnas;

13) kitos

nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos

bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;

14) praėjusių mokestinių

laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;

15) sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų,

išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti,

perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

*16) socialinis mokestis;

*Pastaba. 16 punkto nuostatos

taikomos apskaičiuojant 2006 metų ir 2007 metų mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

17) neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys

leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai;

*18) sąnaudos,

susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio

vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo

38(1)

straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis.

*Pastaba.

18 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

2. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos

(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba

nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą) užsienio

vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose,

laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos vienetas ar

nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka

nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:

1) šios išmokos

yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2) išmokas

gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai

vykdyti;

3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos

ūkinės operacijos yra ryšys.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-1972 (2004-01-22)

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr. X-232 (2005-06-07)

Žin., 2005, Nr. 76-2740 (2005-06-18)

Nr.

X-259, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2942 (2005-06-30)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

VII

32 straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

1. Šis skyrius

nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo

tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir

paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas

kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas

nenustato kitaip.

2. Iš vieneto lėšų arba dėl turto

vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)

skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar

paskirstytuoju pelnu.

3.

Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,

kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

4. Jei

vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji

rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra

didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės

padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, vieneto dalyviams išmokamos lėšos ar jų

dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,

sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo 33 ir 34

straipsniuose nustatyta tvarka. Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, laikoma,

kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo

sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o didinant įstatinį kapitalą iš vieneto lėšų.

Straipsnio

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

33 straipsnio

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

33 straipsnis. Dividendų, išmokamų

Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas

Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

2. Lietuvos

vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis

Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio

vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos

vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5

straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

3. Jei vienetas

paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)

įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta

tvarka, tai pelno mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra

užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio

sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš

išmokėtų Lietuvos vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto

užskaitomo išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto

mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų

dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po

to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto

mokesčio sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito

einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio,

kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas

mokestis iš sumokėtų dividendų.

4. Jei Lietuvos

vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie

dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji

dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto

gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai

yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,

kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos

šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis

vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį

surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas

apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio

straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų

dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.

33 straipsnio

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

33 straipsnis. Dividendų, išmokamų

Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas

Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

2. Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, išskyrus atvejus, kai dividendus išmokantis Lietuvos vienetas yra laisvosios ekonominės zonos įmonė.

3. Jei vienetas paskirsto pelną išmokėdamas

dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos

Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, tai išskaityto

pelno mokesčio suma yra užskaitoma ir sumažina dividendus gaunančio Lietuvos

vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo

išskaitytas mokestis iš jam išmokėtų dividendų, jei dividendus išmokančio

Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio

Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus. Jei dividendus

gaunančio Lietuvos vieneto užskaitomo išskaityto mokesčio suma viršija to

vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš

išmokamų dividendų išskaitytas mokestis, tai šis skirtumas dividendus

gaunančiam vienetui grąžinamas (įskaitomas) taikant Lietuvos Respublikos

mokesčių administravimo įstatyme nustatytą mokesčių permokos grąžinimo

(įskaitymo) tvarką.

4. Jei Lietuvos vienetas gauna dividendus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, tai šis vienetas į pajamas neįtraukia iš kito Lietuvos vieneto gautų dividendų.

Straipsnio

Nr.

IX-1008, 2002-07-02,

Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. X-1481 (2008-04-08)

Žin., 2008, Nr. 47-1748 (2008-04-24)

34 straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams

1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos

vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

2 dalies redakcija

iki 2009 m. sausio 1 d.:

2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis

užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,

išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar

kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,

jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra

apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13

procentų mokesčio tarifus, išskyrus atvejus, kai dividendus išmokantis Lietuvos

vienetas yra laisvosios ekonominės zonos įmonė.

2 dalies

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami, išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, išskyrus atvejus, kai dividendus išmokantis Lietuvos vienetas yra laisvosios ekonominės zonos įmonė.

Straipsnis

papildomas 3 dalimi nuo 2009 m. sausio 1 d.:

3. Nuolatinės

buveinės už jai priskirtas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų

teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant Lietuvos vieneto

gaunamiems dividendams už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų

teisių turėjimą taikomą apmokestinimo tvarką.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2091 (2004-03-30)

Žin., 2004, Nr. 54-1834 (2004-04-15)

Nr. X-1481 (2008-04-08)

Žin., 2008, Nr. 47-1748 (2008-04-24)

35 straipsnio

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

35 straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

1. Lietuvos

vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio

vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai

apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja

ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė

buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo

gauti, dešimtos dienos.

2. Lietuvos

vieneto ar nuolatinės buveinės gaunami dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose

dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas, kurio nuolatinė

buveinė (kai jai priskirtos akcijos, kapitalo dalis ar kitos teisės, už kurių

turėjimą mokami šie dividendai) gauna šiuos dividendus, ne trumpiau kaip 12

mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau

kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), neapmokestinami, jei

dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra įregistruotas ar kitaip

organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši nuostata netaikoma, jei

dividendus gaunančio Lietuvos vieneto ar nuolatinės buveinės apmokestinamasis

pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15

arba 13 procentų mokesčio tarifus.

3. Lietuvos

vienetas neįtraukia į pajamas iš užsienio vieneto gautų dividendų.

35 straipsnio

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

35 straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

1. Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.2. Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu arba jam tapačiu mokesčiu, akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai neapmokestinami.

3.

Lietuvos vieneto ar nuolatinės buveinės gaunami dividendai iš užsienio vienetų,

nenurodytų šio straipsnio 2 dalyje, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos

vienetas ar užsienio vienetas, kurio nuolatinė buveinė (kai jai priskirtos

akcijos, kapitalo dalis ar kitos teisės, už kurių turėjimą mokami šie

dividendai) gauna šiuos dividendus, ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų,

įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų

balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), neapmokestinami, jei dividendai

gaunami iš užsienio vieneto, kurio pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu

arba jam tapačiu mokesčiu ir kuris nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas

tikslinėse teritorijose.

4. Lietuvos vienetas

į pajamas neįtraukia iš užsienio vieneto gautų dividendų.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-2201 (2004-04-29)

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr. X-1481 (2008-04-08)

Žin., 2008, Nr. 47-1748 (2008-04-24)

36 straipsnis. Dividendų deklaracija

Deklaracija apie dividendų

išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio

apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis

vienetas ar nuolatinė buveinė, iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį

dividendai buvo išmokėti arba gauti, dešimtos dienos.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2201 (2004-04-29)

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

38 straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai

1. Jei vieneto

turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį,

apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perdavimas

mokesčio administratoriaus sprendimu gali būti apmokestinamas kaip pardavimas,

jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių kriterijų:

1)

nuomos terminas ilgesnis kaip 30 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė arba turto nuomininkas

yra nustatytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;

2)

nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje nustatyta, kad per trumpesnę

nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė dalis išnuomoto vieneto ilgalaikio

turto tikrosios rinkos kainos;

3)

nuomos sutartis apriboja ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo

teises skolintis ir (arba) skirstyti pelną ar mokėti dividendus;

4) nuostatos dėl išnuomoto turto rekonstravimo nėra

susijusios su nuomininko ar nuomotojo ūkine komercine veikla ir (arba) turto

rekonstravimo vertė neatitinka turto tikrosios rinkos kainos.

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to

mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui to turto

tikrąja rinkos kaina.

3. Šio

straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos)

sandoriams.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

*38(1) straipsnis.

Tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamų

apmokestinimas

1. Laivybos vieneto pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu visą Lietuvos apmokestinamojo vieneto mokestinį laikotarpį arba nuolatinės buveinės, per kurią užsienio apmokestinamasis vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokestinį laikotarpį:1) laivybos vienetas valdo nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter) jūrų laivus (krovininius, konteinerinius, tanklaivius, ro-ro keleivinius, kruizinius), kurie yra įregistruoti Lietuvos jūrų laivų registre arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre ir yra naudojami tarptautiniam vežimui ar su juo tiesiogiai susijusiai veiklai, ir2) laivybos vieneto nuosavybės teise valdomų jūrų laivų NT yra ne mažesnė kaip 25 procentai laivybos vieneto visų valdomų jūrų laivų NT, ir3) laivybos vienetas teikia Lietuvoje strateginio, komercinio, techninio vadovavimo paslaugas jūrų laivams, kuriais atliekamas tarptautinis vežimas jūrų laivais, ir4) laivybos vieneto valdomi nuosavybės teise arba pagal finansinės nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas laivybos vienetui apmokėjus visą turto vertę, arba pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter) jūrų laivai, kurie naudojami tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusioje veikloje, atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų teisės aktų nustatytus saugumo reikalavimus.

2.

Laivybos vienetui įgijus teisę ir pasirinkus mokėti fiksuotą pelno mokestį,

apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka taikoma ne trumpiau kaip iki šio

straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, išskyrus atvejus, kai laivybos vienetas

nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.

3. Jei laivybos

vienetas pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis

laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos

vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį)

praranda teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y.

nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų) arba atsisako

teisės mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų

laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, tai pradedant mokestiniu

laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši teisė (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje

numatytus atvejus) arba kurį buvo atsisakyta šios teisės, šioms laivybos

vieneto pajamoms taikomos bendros pelno mokesčio apskaičiavimo nuostatos, ir

tokiam laivybos vienetui nebesuteikiama teisė pasirinkti mokėti fiksuotą pelno

mokestį visus likusius mokestinius laikotarpius 10 metų periodu (šis periodas

pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą

kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį).

4. Kai

laivybos vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus,

pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis laikotarpis

pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos vienetas pirmą

kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį) nebeatitinka šio

straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų dėl nenugalimos jėgos (force majeure)

(t. y. dėl nuo laivybos vieneto nepriklausančių priežasčių), teisės naudotis

apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka toks laivybos vienetas nepraranda,

jei iki kito mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurį

dėl nenugalimos jėgos (force majeure) laivybos vienetas prarado teisę

mokėti fiksuotą pelno mokestį nuo pajamų iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir

su juo tiesiogiai susijusios veiklos, pabaigos laivybos vienetas atitinka šio

straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

5. Apmokestinimo

fiksuotu pelno mokesčiu tvarka laivybos vienetui, atitinkančiam šio straipsnio

1 dalyje nustatytus kriterijus, taikoma iki 2016 m. gruodžio 31 d. Laivybos vienetas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus

ir pasirinkęs taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką, apie

pasirinkimą taikyti apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarką centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoja vietos mokesčių

administratorių iki mokestinio laikotarpio, kurį pirmą kartą laivybos vienetas

įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį, pirmojo ketvirčio

paskutinės dienos.

*Pastaba.

38(1)

straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant

2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių

laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

*38(2)

straipsnis. Fiksuoto pelno mokesčio apskaičiavimas

1. Jei laivybos

vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusios veiklos pagal šio Įstatymo 38(1)

straipsnio nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis, tai fiksuoto pelno

mokesčio bazė apskaičiuojama kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų taikant

fiksuotą dienos sumą ir gautą dydį dauginant iš laivybos vieneto mokestinio

laikotarpio dienų skaičiaus. Fiksuota suma:

1) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų iki 1 000

jūrų laivo NT vienetų – 3,2 Lt per dieną;

2) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 1 001

jūrų laivo NT vieneto iki 10 000 jūrų laivo NT vienetų – 2,3 Lt per dieną;

3) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 10 001

jūrų laivo NT vieneto iki 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 1,5 Lt per dieną;

4) kiekvienam

100 jūrų laivo NT vienetų nuo 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,92 Lt per dieną.

2. Fiksuoto

pelno mokesčio bazei be jokių atskaitymų taikomas 15 procentų tarifas.

3. Nusidėvėjimo

ar amortizacijos skaičiavimo apribojimai:

1) jei laivybos

vieneto pasirinkimu pagal šio Įstatymo 38(1)

straipsnio nuostatas pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusios veiklos buvo taikomos fiksuoto pelno mokesčio

apskaičiavimo nuostatos, tai, šioms pajamoms pradėjus taikyti bendras pelno

mokesčio apskaičiavimo nuostatas, turto, naudoto šioje veikloje, nusidėvėjimas

ar amortizacija neskaičiuojami, jeigu nuo šio turto naudojimo pradžios iki

fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpio pabaigos šis turtas būtų buvęs

nudėvėtas ar amortizuotas pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus

normatyvus;

2) jei laivybos

vienetas pagal šio Įstatymo 38(1) straipsnio

nuostatas pasirinktu fiksuoto pelno mokesčio mokėjimo laikotarpiu (šis

laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį laivybos

vienetas pirmą kartą įgijo teisę ir pasirinko mokėti fiksuotą pelno mokestį)

praranda teisę mokėti fiksuotą pelno mokestį (t. y. nebeatitinka šio Įstatymo

38(1)

straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų) arba atsisako teisės mokėti fiksuotą

pelno mokestį, tai pradedant mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo prarasta ši

teisė (išskyrus

šio Įstatymo 38(1)

straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) arba kurį buvo atsisakyta šios

teisės, turto, naudojamo tarptautiniam vežimui jūrų laivais ir su juo

tiesiogiai susijusiai veiklai, nusidėvėjimas ar amortizacija skaičiuojami nuo

turto įsigijimo kainos, sumažintos nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, kuri

būtų apskaičiuota, jeigu laivybos vienetas visą laiką būtų taikęs bendras pelno

mokesčio apskaičiavimo nuostatas. Tokiu atveju šio turto nusidėvėjimas ar

amortizacija skaičiuojami pagal normatyvus, ne mažesnius, negu nustatyta šio

Įstatymo 1 priedėlyje, įskaitant mokestinį(-ius) laikotarpį(-ius), kurį(-iais)

tas turtas jau buvo naudotas šiame laivybos vienete.

4. Jei laivybos

vieneto pasirinkimu pagal šio straipsnio nuostatas pajamos iš tarptautinio

vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos apmokestinamos

fiksuotu pelno mokesčiu, avansinis fiksuotas pelno mokestis nemokamas.

*Pastaba.

38(2)

straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant

2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių

laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

39 straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

1. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.

2. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.

4. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu: 1) vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras; 2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu: 1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba 2) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.

6. Lietuvos vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, Lietuvos vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas.

7. Lietuvos vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį.

40 straipsnis. Sandorių arba ūkinių operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar išmokų apibūdinimas iš naujo

1. Vienetai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

2. Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios dalies įgyvendinimo taisykles.

3. Vienetai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1972 (2004-01-22)

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

IX

41 straipsnis. Reorganizavimo ir perleidimo dalyviai ir atvejai

1.

Vienetų, jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose

nustatyta tvarka pripažįstami šiame straipsnyje nustatytais reorganizavimo ar

perleidimo atvejais, kai:

1)

vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių

apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, arba

2)

vienetų turtas, teisės ir pareigos perleidžiamos tarp Lietuvos vienetų, kurių

apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų – Europos

Sąjungos valstybių narių rezidentų mokesčių tikslais, Europos Sąjungos

valstybėse narėse turinčių verslo organizavimo formą, nurodytą 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių

valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi

akcijomis, (toliau – Direktyva 90/434/EB) priede, ir esančių Direktyvos

90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojais, arba

3)

perkeliama vieneto (Europos bendrovės ar Europos kooperatinės bendrovės)

registruota buveinė.

2.

Reorganizavimo ar perleidimo atvejai:

1)

vienetai reorganizuojami prijungiant, t. y. vienas ar keli vienetai, baigę

veiklą be likvidavimo procedūros (toliau – įsigyjamieji vienetai), prijungiami

prie kito, jau esančio, vieneto (toliau – įsigyjantysis vienetas) ir prijungimo

momentu visas įsigyjamųjų vienetų turtas, teisės ir pareigos pereina

įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamojo vieneto dalyviai vietoj turėtų įsigyjamojo

vieneto akcijų (dalių, pajų) mainais gauna išleistų įsigyjančiojo vieneto,

kuriam pereina įsigyjamojo vieneto turtas, teisės ir pareigos, akcijų (dalių,

pajų); jei, keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas,

akcijų kainų skirtumas apmokamas pinigais – tai ne daugiau kaip 10 procentų

akcijų nominalios vertės arba, kai nominalios vertės nėra, ne daugiau kaip 10

procentų balansinės akcijų vertės;

2)

vienetai reorganizuojami sujungiant, t. y. du ar daugiau vienetų, baigę veiklą

be likvidavimo procedūros (toliau – įsigyjamieji vienetai), sujungiami į naują

vienetą (toliau – įsigyjantysis vienetas) ir sujungimo momentu įsigyjamųjų

vienetų turtas, teisės ir pareigos pereina įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamojo

vieneto dalyviai vietoj turėtų įsigyjamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) mainais

gauna išleistų įsigyjančiojo vieneto, kuriam pereina įsigyjamojo vieneto

turtas, teisės ir pareigos, akcijų (dalių, pajų); jei, keičiant įsigyjamųjų

vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų skirtumas

apmokamas pinigais – tai ne daugiau kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės

arba, kai nominalios vertės nėra, ne daugiau kaip 10 procentų balansinės akcijų

vertės;

3)

vieneto, baigiančio veiklą be likvidavimo procedūros (toliau – įsigyjamasis

vienetas), visas turtas, teisės ir prievolės pereina kitam vienetui, valdančiam

100 procentų jo įstatinio kapitalo (100 procentų akcijų, atspindinčių jo

kapitalą) (toliau – įsigyjantysis vienetas);

4)

vienetai reorganizuojami išdalijant arba padalijant, t. y. vienetas, baigiantis

veiklą be likvidavimo procedūros (toliau – įsigyjamasis vienetas), išdalija ar

išskaido savo turtą, teises ir pareigas į dvi ar daugiau dalių ir tuo pačiu

momentu jos pereina dviem ar daugiau jau esančių ar naujai kuriamų vienetų

(toliau – įsigyjantieji vienetai), įsigyjamojo vieneto dalyviai vietoj turėtų

įsigyjamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) proporcingai mainais gauna išleistų

įsigyjančiųjų vienetų akcijų (dalių, pajų); jei, keičiant įsigyjamojo vieneto

akcijas į įsigyjančiųjų vienetų akcijas, akcijų kainų skirtumas apmokamas

pinigais – tai ne daugiau kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, kai

nominalios vertės nėra, ne daugiau kaip 10 procentų balansinės akcijų vertės;

5)

vienetas, toliau tęsiantis veiklą (toliau – perleidžiantysis vienetas),

perleidžia vieną ar kelias savo veiklos dalis kaip turto, teisių ir pareigų

visumą, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį vienetą,

vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra (toliau –

veiklos dalis), vienam ar keliems naujai kuriamiems ar jau esantiems vienetams

(toliau – įsigyjantieji vienetai) kartu sumažindamas įstatinį kapitalą,

perleidžiančiojo vieneto dalyviai vietoj turėtų perleidžiančiojo vieneto akcijų

(dalių, pajų) proporcingai mainais gauna išleistų įsigyjančiųjų vienetų akcijų

(dalių, pajų); jei, keičiant veiklos dalis perleidžiančio vieneto akcijas į

įsigyjančiųjų vienetų akcijas, akcijų kainų skirtumas apmokamas pinigais – tai

ne daugiau kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, kai nominalios

vertės nėra, ne daugiau kaip 10 procentų balansinės akcijų vertės;

6)

vienetas, toliau tęsiantis veiklą (toliau – perleidžiantysis vienetas),

perleidžia veiklą kaip kompleksą arba vieną ar daugiau veiklos dalių kitam

vienetui (toliau – įsigyjantysis vienetas) mainais už įsigyjančiojo vieneto

akcijas (dalis, pajus);

7)

vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą įsigyjant kvalifikuotą

daugumą balsų (t. y. turėti ne mažiau kaip 2/3 to vieneto akcijų suteikiamų

balsų) (toliau – įsigyjantysis vienetas) ar turėdamas kvalifikuotą daugumą

balsų (t. y. ne mažiau kaip 2/3 to vieneto akcijų suteikiamų balsų) ir

siekdamas įsigyti daugiau to vieneto akcijų, perleidžia išleidžiamas savo

akcijas (dalis, pajus) mainais įsigyjamojo vieneto dalyviams už jų turimas

įsigyjamojo vieneto akcijas; jei, keičiant įsigyjamojo vieneto dalyvių turimas

įsigyjamojo vieneto akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų

skirtumas apmokamas pinigais – tai ne daugiau kaip 10 procentų akcijų

nominalios vertės arba, kai nominalios vertės nėra, ne daugiau kaip 10 procentų

balansinės akcijų vertės;

8)

vienetas, toliau tęsiantis veiklą (toliau – perleidžiantysis vienetas),

atskiria dalį, kuriai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu sukuriamas

vienas ar keli nauji vienetai (toliau – įsigyjantieji vienetai), ir visą

kapitalą, turtą, teises ir pareigas padalija proporcingai perleidžiančiajame

vienete likusių ir iš jo atskirtų akcijų skaičiui;

9)

vienetas (Europos bendrovė ar Europos kooperatinė bendrovė), kuris nėra

likviduojamas ar nėra sukuriamas naujas vienetas, perkelia registruotą buveinę

į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

3. Kai

šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais įsigyjantysis vienetas yra šio straipsnio

1 dalies 2 punkte nurodytas užsienio vienetas, tai šio skyriaus nuostatos

taikomos, jei po reorganizavimo ar perleidimo, nustatyto šio straipsnio 2

dalyje, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktus, tas užsienio vienetas

gauto turto, teisių ir pareigų pagrindu toliau vykdo veiklą per nuolatinę

buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kai šio straipsnio 2 dalies 9 punkte

nustatytu atveju šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas vienetas (Europos

bendrovė ar Europos kooperatinė bendrovė) perkelia registruotą buveinę, tai šio

skyriaus nuostatos taikomos, jei po registruotos buveinės perkėlimo šis

vienetas buvusių Lietuvos vienetui priskiriamų turto, teisių ir pareigų

pagrindu toliau vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

42 straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos reorganizavimo ir perleidimo atvejais

1. Kai šio Įstatymo 41

straipsnyje nustatytais atvejais vieneto dalyviai už turimas šio vieneto

akcijas (dalis, pajus) mainais gauna kito vieneto akcijų (dalių, pajų), tai

turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių, mainais gavusių naujas akcijas

(dalis, pajus), pajamomis. Tokiu atveju vieneto dalyvių mainais gautų naujų

akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra šių dalyvių išmainytų akcijų (dalių,

pajų) įsigijimo kaina, buvusi iki šių akcijų (dalių, pajų) perdavimo mainais.

2. Kai šio Įstatymo 41

straipsnyje nustatytais atvejais vienetas perleidžia turtą kitam vienetui, tai

turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Tokiu

atveju vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio

turto įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą

perdavusiame vienete.

3. Kai šio Įstatymo 41

straipsnyje nustatytais atvejais užsienio vienetas perleidžia Lietuvoje esančią

nuolatinę buveinę kitam vienetui, tai šiai nuolatinei buveinei tenkantis turto

vertės padidėjimas nelaikomas šios nuolatinės buveinės pajamomis. Tokiu atveju

vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto

įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame

vienete.

4. Kai šio Įstatymo 41

straipsnyje nustatytais atvejais Lietuvos vienetas perleidžia veiklos dalį,

esančią Europos Sąjungos valstybėje narėje, užsienio vienetui, tai turto vertės

padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis.

5. Kai šio Įstatymo 41

straipsnyje nustatytais atvejais Lietuvos vienetas perleidžia veiklos dalį

kitam Lietuvos vienetui, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą

perleidusio vieneto pajamomis. Tokiu atveju vienetui, gavusiam nuosavybėn

turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto įsigijimo kaina, buvusi iki

turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

6. Kai šio Įstatymo 41

straipsnyje nustatytais atvejais užsienio vienetas perleidžia veiklos dalį,

esančią Europos Sąjungos valstybėje narėje, Lietuvos vienetui, tai Lietuvos

vienetui, gavusiam nuosavybėn turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šio turto

įsigijimo kaina, buvusi iki turto perleidimo nuosavybėn turtą perdavusiame

vienete.

7. Kai šio Įstatymo 41 straipsnio

2 dalies 9 punkte nustatytu atveju Lietuvos vienetas perkelia registruotą

buveinę, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas Lietuvos vieneto pajamomis, o

vieneto, toliau vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę,

šiai nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikoje priskirto šio turto įsigijimo

kaina yra šio turto įsigijimo kaina, buvusi Lietuvos vienete iki registruotos

buveinės perkėlimo.

8. Kai šio Įstatymo 41

straipsnyje nustatytais atvejais vienetas perleidžia turtą kitam vienetui, tai

vienetas, gavęs nuosavybėn turtą, tęsia to turto nusidėvėjimo arba

amortizacijos skaičiavimą taip, kaip tai darė turtą perdavęs vienetas iki

perdavimo. Kai šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu atveju

Lietuvos vienetas perkelia registruotą buveinę, tai dėl registruotos buveinės

perkėlimo nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikoje priskirto šio turto

nusidėvėjimas ar amortizacija tęsiami taip, kaip tai darė Lietuvos vienetas iki

registruotos buveinės perkėlimo.

9. Šio Įstatymo 41 straipsnyje

nustatytais atvejais reorganizavimo ar perleidimo momentu susidaręs skirtumas

(dydis, kuriuo įsigyjančiojo vieneto sumokėta kaina viršija įsigyto grynojo

turto vertę) iš pajamų neatskaitomas, o neigiamas skirtumas (dydis, kuriuo

įsigyjančiojo vieneto sumokėta kaina mažesnė už įsigyto grynojo turto vertę) į

pajamas neįtraukiamas.

10. Šio straipsnio nuostatos

taikomos tik tuo atveju, kai šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 ir 7

punktuose nustatytais atvejais vienetas ar jo dalyviai, mainais gavę akcijų

(dalių, pajų), jų neparduoda ar kitaip neperleidžia nuosavybėn trejus metus,

išskyrus vėlesnius šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose

nustatytus atvejus.

11. Šio Įstatymo 41 straipsnyje

nustatytais atvejais pinigais apmokėtas akcijų kainų skirtumas priskiriamas jį

gavusio vieneto dalyvio pajamoms.

Straipsnio

Nr.

IX-2418, 2004-08-23,

Žin., 2004, Nr. 134-4836 (2004-09-02)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

*43

straipsnis. Nuostoliai vienetų reorganizavimo, perleidimo, pertvarkymo atvejais

1. Jeigu vykdomas reorganizavimas ar perleidimas,

tai nei įsigyjančiojo, nei perleidžiančiojo, nei įsigyjamojo vieneto ar vienetų

mokestinio laikotarpio nuostoliai, susidarę iki jų reorganizavimo ar

perleidimo, į kitus metus neperkeliami, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus

atvejus, kai prie įsigyjančiojo vieneto prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar

vienetai.

2. Jeigu prie

įsigyjančiojo vieneto prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar vienetai ir daugiau

kaip 66 procentai įsigyjančiojo vieneto savininkų yra tie patys asmenys, kurie

įsigyjančiojo vieneto savininkais buvo ir iki prijungimo, įsigyjantysis

vienetas tęsia tą pačią veiklą kaip ir iki prijungimo, o pajamos iš šios

veiklos sudaro ne mažiau kaip 85 procentus šio vieneto pajamų ir mokestinis

laikotarpis išlieka tas pats, tai mokestinio laikotarpio nuostoliai, susidarę

iki prijungimo, yra perkeliami šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Prijungtų

įsigytųjų vienetų nuostoliai neperkeliami.

3. Tuo atveju,

jei įsigyjantysis vienetas neatitinka 2 dalyje nustatytų kriterijų, iki vieneto

ar vienetų prijungimo susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai, pradedant tuo

mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigyjantysis vienetas neatitinka nors vieno iš

minėtų kriterijų, neperkeliami.

4. Jeigu

mokestiniu laikotarpiu vienetas pertvarkomas, ankstesnių mokestinių laikotarpių

mokestiniai nuostoliai perkeliami tik tais atvejais, jei nepasikeičia vieneto

savininkai ir pertvarkytas vienetas tęsia tą pačią ūkinę komercinę veiklą kaip

ir iki pertvarkymo.

5. Kai šio

Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu atveju Lietuvos vienetas

perkelia registruotą buveinę, šio Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio

nuostolius, susidariusius iki registruotos buveinės perkėlimo ir šio Įstatymo

nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, tęsdamas šių nuostolių perkėlimą,

gali perkelti vienetas, toliau vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per

nuolatinę buveinę.

*Pastaba.

43

straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant

iki 2007 metų prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

*43 straipsnis. Nuostoliai vienetų reorganizavimo,

perleidimo, pertvarkymo atvejais

1. Reorganizavimo ar perleidimo atvejais, jeigu

šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto

ar vienetų mokestinio laikotarpio nuostolius (išskyrus vienetų (ne finansų

įstaigų) nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo), susidariusius iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos

ir šio Įstatymo nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, tęsiant šių

nuostolių perkėlimą, gali perkelti įsigyjantysis vienetas ar vienetai, jei

įsigyjantysis vienetas ar vienetai tęsia perimtą veiklą

ar veiklos dalį ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Įsigyjančiajam vienetui ar

vienetams gali būti perduodami tik su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto

ar vienetų perleista ir įsigyjančiajame vienete tęsiama veikla ar veiklos

dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai.

2. Pasibaigus

šio straipsnio 1 dalyje nurodytam 3 metų laikotarpiui, įsigyjančiajam vienetui

perduoti su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų perleista veikla

ar veiklos dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai, pradedant

mokestiniu laikotarpiu, kurį įsigyjantysis vienetas nebetęsia perimtos veiklos

ar veiklos dalies, nebeperkeliami.

3. Perleidžiantysis vienetas

mokestinio laikotarpio nuostolius, susidariusius iki perleidimo pabaigos ir šio Įstatymo nustatyta tvarka neperkeltus

į kitus mokestinius metus, mažina įsigyjančiajam vienetui perleistai veiklai ar

veiklos daliai tenkančia mokestinių nuostolių suma.

4. Kai reorganizavimas vykdomas

41 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu atveju, vienetai nuostolių perkėlimą

tęsia neatsižvelgdami į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas.

5. Jeigu

mokestiniu laikotarpiu vienetas pertvarkomas, ankstesnių mokestinių laikotarpių

mokestiniai nuostoliai perkeliami tik tais atvejais, jei nepasikeičia vieneto

savininkai ir pertvarkytas vienetas tęsia tą pačią ūkinę komercinę veiklą kaip

ir iki pertvarkymo.

6. Kai šio

Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu atveju Lietuvos vienetas

perkelia registruotą buveinę, šio Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio

nuostolius, susidariusius iki registruotos buveinės perkėlimo ir šio Įstatymo

nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, tęsdamas šių nuostolių perkėlimą,

gali perkelti vienetas, toliau vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per

nuolatinę buveinę.

*Pastaba.

43

straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant

2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių

laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Straipsnio

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

45 straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos bei nuostoliai įmones likviduojant

1. Jei likviduojamas vienetas paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, nustatytą nuosavybės teisės perleidimo dieną, o skirtumas tarp to turto įsigijimo kainos ir pardavimo kainos bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis, jei šiame Įstatyme nenustatyta kitaip. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.

2. Likviduojamo vieneto dalyviai pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas (turto vertės nuostolius) likviduojamo vieneto turto ar jo dalies gavimo momentu. Tokias pajamas (nuostolius) sudaro vieneto dalyvių nuosavybės teisių (dalių, pajų, akcijų) įsigijimo kainos ir iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kainos skirtumas. Turto, gauto iš likviduojamo vieneto, įsigijimo kaina vieneto dalyviams yra to turto tikroji rinkos kaina.

46 straipsnis. Apskaitos ataskaitos

1. Įsigyjančiojo vieneto aiškinamajame rašte už tą mokestinį laikotarpį, kuriuo buvo įvykdytos šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytos operacijos, nurodoma, per kurį mokestinį laikotarpį įvyko turto ir teisių perleidimas iš įsigytojo vieneto ar vienetų. Vėlesniuose aiškinamuosiuose raštuose privalo būti nurodyta, kuriame aiškinamajame rašte pateikta šioje dalyje nustatyta informacija.

2. Kartu su aiškinamuoju raštu pateikiamas paskutinis įsigytojo vieneto balansas (vienetų balansai).

3. Kartu su aiškinamuoju raštu pateikiami apskaičiuoti skirtumai tarp to turto, kuris nudėvimas arba amortizuojamas, likutinės vertės, užfiksuotos įsigytajame vienete ar vienetuose ir įsigijusiame vienete.

4. Vienetų dalyviai (akcijų (dalių, pajų) savininkai) aiškinamajame rašte nurodo įsigytojo vieneto ar vienetų akcijų nominalią vertę ir kainą, kuria gautos akcijos (dalys, pajai) įtraukiamos į apskaitą tame vienete.

5. Už šiame straipsnyje nurodytų duomenų nepateikimą laiku mokesčių administratoriui, neteisingų duomenų įrašymą dokumente ir tokio dokumento pateikimą mokesčių administratoriui taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

47 straipsnis. Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimasPakeista šioje redakcijoje

1. Avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.

2. Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja šia tvarka: 1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus. Avansinis pelno mokestis už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už dešimtą – dvyliktą mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos; 2) pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį po 1/4 numatomos mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Avansinio pelno mokesčio apskaičiuota suma pagal numatytą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno mokesčio suma yra mažesnė kaip 80 procentų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo kiekvieną ketvirtį nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio mokėtojas gali patikslinti avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio pradžios.

3. Apskaičiuojant avansinio pelno mokesčio sumą, neatsižvelgiama į pelno mokesčio sumą, apskaičiuotą nuo gautos paramos, panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat nuo iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalies, viršijančios 250 MGL dydžio sumą.

4. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos. 5 dalies redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

5. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo. 5 dalies redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.: 5. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.

6. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.

Straipsnio

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

Ankstesnė redakcija

48 straipsnis. Pelno mokesčio apskaičiavimo momentas

Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.

49 straipsnis. Pelno mokesčio įskaitymas

Pelno mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.

50 straipsnis. Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos

1. Pelno

mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:

1) metinė pelno

mokesčio deklaracija;

2) avansinio

pelno mokesčio deklaracija;

3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas

pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;

4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos

Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;

5) deklaracija

apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį;

*6) metinė fiksuoto pelno

mokesčio deklaracija.

*Pastaba.

1

dalies 6 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant

2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių

laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

2. Ataskaitos – metinės pelno mokesčio

deklaracijos priedai:

1) asocijuotų asmenų

tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaita;

2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir

kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.

3. Kitos ataskaitos:

1) išvestinių finansinių

priemonių ataskaita;

2) kitos

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų

formos.

*4. Šio straipsnio 1 dalies 3, 5, 6 punktuose,

2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos ir deklaracijos

pateikiamos tik tuo atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko

atitinkamas ūkines operacijas.

*Pastaba.

4

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

5. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta

ataskaita saugoma vienete.

6.

Deklaracijų ir ataskaitų formas, jų užpildymo tvarką ir atvejus, kada

pildoma šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta ataskaita, nustato centrinis

mokesčio administratorius.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1972 (2004-01-22)

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr. X-1484,

2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1749 (2008-04-24)

*51 straipsnis.

Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio

deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas

*Pastaba.

Straipsnio pavadinimo nuostatos

taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir

vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

*1.

Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio

Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba)

metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir

pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje

jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Vienetai, gautą paramą

panaudoję ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą

paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį

grynais pinigais gavę paramą, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, privalo

užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos

mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti

įregistruoti mokesčio mokėtojais.

*Pastaba.

1

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

*2. Metinė

pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu

su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti

sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio

laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės

buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba)

metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe

(jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos per

30 dienų nuo veiklos pabaigos.

*Pastaba.

2

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

3. Avansinio

pelno mokesčio deklaracijos pateikimas:

1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas

pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija

už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip

mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio

apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne

vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;

2) jei avansinis pelno mokestis

apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą,

avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio

laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.

Straipsnio

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

52 straipsnis. Deklaracijos apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas

1. Kai užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju mokestį išskaičiuojantis asmuo.

2. Deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos (sumos).

53 straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas *1. Pelno mokestis irPakeista šioje redakcijoje

(arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio ir (arba) metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijų pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. *Pastaba. 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Straipsnio 2 dalies redakcija iki praėjus šešeriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo pradžios: *2. Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną. Straipsnio 2 dalies redakcija praėjus šešeriems kalendoriniams metams nuo 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo taikymo pradžios: *2. Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną. Jei Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė išskaitė ir sumokėjo pelno mokestį, apskaičiuotą nuo užsienio vienetui ar jo nuolatinei buveinei išmokėtų sumų (pajamų), kurioms galėjo būti taikomos šio Įstatymo 37(1) straipsnio nuostatos, tai užsienio vienetui mokestis grąžinamas (įskaitomas) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Užsienio vienetas raštišką prašymą grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentus, įrodančius, kad tenkinami šio Įstatymo 37(1) straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai, turi pateikti per dvejus metus nuo minėtų sumų (pajamų) išmokėjimo jam dienos. Sumokėtas pelno mokestis turi būti grąžinamas (įskaitomas) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo raštiško prašymo grąžinti (įskaityti) mokestį ir dokumentų, įrodančių, kad tenkinami šio Įstatymo 37(1) straipsnio 1–3 dalyse nustatyti kriterijai, gavimo dienos. *Pastaba: valstybės narės taiko ES Tarybos direktyvos 2003/48/EB nuostatas nuo 2005 m. liepos 1 d. (yra sąlygos) 3. Neteko galios nuo 2008 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-2201 (2004-04-29)

Žin., 2004, Nr. 73-2534 (2004-04-30)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

Nr.

X-1250, 2007-07-03,

Žin., 2007, Nr. 80-3221 (2007-07-19)

Ankstesnė redakcija

54 straipsnis. Užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio perskaičiavimas

1. Užsienio vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

2. Prašymas ir dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymaiPakeista šioje redakcijoje

1. Lietuvos vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos, neįskaitant nuo gautos paramos, panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat nuo iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalies, viršijančios 250 MGL dydžio sumą, apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pajamų, atsižvelgiant į dividendus, kurie neįtraukiami į vieneto pajamas, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

2. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma. 3 dalies redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

3. Jeigu mokesčio mokėtojas per mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, atskaitoma pelno mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos, išskyrus atvejus, kai gaunamos pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos. 3 dalies redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.: 3. Jeigu mokesčio mokėtojas per mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, atskaitoma pelno mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos.

4. Tuo atveju, kai užsienio valstybėse gaunamos pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos, kurios sudaro ne daugiau kaip 25 procentus jas gaunančio vieneto pajamų, atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos, skaičiuojant nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 bendros pelno mokesčio sumos. 4 dalis netenka galios nuo 2009 m. sausio 1 d.

5. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.

6. Lietuvos vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 6 ir 7 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos mokesčio administratoriui pateikia: 1) kontroliuojamojo vieneto pavadinimą ir buveinės adresą; 2) valdytojų sąrašą; 3) balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą; 4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į pajamas, sumą; 5) nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytus dokumentus Lietuvos vienetas pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos dividendams. 8 dalis netenka galios nuo 2009 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr.

X-456, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5635 (2005-12-31)

Nr. X-1481 (2008-04-08)

Žin., 2008, Nr. 47-1748 (2008-04-24)

Ankstesnė redakcija

56 straipsnis. Atsakomybė už šio

Įstatymo pažeidimus Pažeidus šio Įstatymo nuostatas, išskyrus 46 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

XI

57 straipsnis. Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai

1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.

2. Mokesčio mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais.

3. Pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.

4. Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmasis į – pirmasis iš (FIFO)“ metodu. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali leisti apskaityti atsargas taikant tą buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų numatytą metodą, kurį vienetas taiko sudarydamas finansinę atskaitomybę.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

XII

58 straipsnis. Perėjimo nuo vieneto pelno arba pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bei

Fizinių

asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV skyrių tvarka

1. Jokioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų

pelno mokesčio įstatyme bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio

laikinajame įstatyme nustatytoms lengvatoms, įskaitant ilgalaikiam

materialiajam turtui ir kompiuterių programoms taikomas investicijų lengvatas,

tęstinumas netaikomas, jei šis straipsnis nenustato ko kita.

2. Mokesčio mokėtojams, kuriems

iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo taikomos Lietuvos Respublikos

juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos

fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje nustatytos su

užsienio kapitalo investicijomis susijusios lengvatos, šios lengvatos taikomos

minėtuose įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka iki 2003 metais

prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos.

3. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos

ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma

investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno

mokesčio įstatymo 21 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą

vienetą, vieneto pajamos didinamos šio turto įsigijimo kaina tuo mokestiniu

laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos būdu, investuojamas į kitą

vienetą. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos ilgalaikis materialusis

turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata,

nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo

įstatymo 24 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą vienetą

arba pakeičiama jų naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai ūkinių bendrijų

nariai ir individualių (personalinių) įmonių savininkai išsimoka ūkinių

bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių pajamų dalį, panaudotą toms

investicijoms, ūkinės bendrijos ir individualios (personalinės) įmonės pajamos

didinamos suma, atitinkančia apmokestinamųjų pajamų dalį, panaudotą

investicijoms, tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos

būdu, investuojamas į kitą vienetą arba pakeičiama jo naudojimo paskirtis.

4. Ilgalaikio

materialiojo turto arba kompiuterių programų, kuriems buvo taikoma investicijos

lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio

įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų

pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje, nusidėvėjimas arba

amortizacija neskaičiuojami. Jeigu ši investicijos lengvata buvo taikoma

ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų vertės daliai, nusidėvėjimas

arba amortizacija pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai nusidėvėjimo arba

amortizacijos suma, kuri pagal šio Įstatymo nuostatas būtų skaičiuojama, jeigu

įsigyjant turtą nebūtų taikyta investicijų lengvata, pasiekia vertės dalį,

kuriai taikyta investicijų lengvata.

5. Nuo 2002 metų

prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu gauti dividendai apmokestinami taikant

šiuos pelno mokesčio tarifus:

1) Lietuvos

vienetų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos ir užsienio vienetų apmokestinami

taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio

Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos;

2) užsienio

vienetų iš Lietuvos vienetų gaunami dividendai apmokestinami taikant 29

procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio Įstatymo 33

straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos.

6. Jei beviltiškomis laikomų skolų suma susidarė iki

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos

taikomos tik toms skoloms, kurios buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo

realizavimo pajamas, arba jei šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio

mokėtojo apskaitos dokumentuose ne anksčiau kaip 1996 metais. Tačiau jei

beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į mokesčio mokėtojo realizavimo pajamas

arba šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos

dokumentuose nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., beviltiškų skolų suma arba beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis į vieneto leidžiamus ribojamų dydžių atskaitymus

įtraukiama lygiomis dalimis per 5 metus, pradedant 2000 metais prasidėjusiu

mokestiniu laikotarpiu.

7. Iš draudimo įmonių (draudikų) gautos draudimo

išmokos neapmokestinamos pagal draudimo sutartis, sudarytas iki 2002 m. sausio 1 d.

8. 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu

avansinis pelno mokestis, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal

pateiktą avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuojamas šia tvarka:

1) avansinis

pelno mokestis už pirmuosius 4 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas

pagal faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio sumą už mokestinį

laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio

penktojo - dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal

praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio

sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys atitinkamai 1/12

faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio

sumos;

2) vienetas,

kuris įrodo, kad mokestiniu laikotarpiu, prasidėjusiu 2002 metais, jo pajamos

yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už 2001 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio pajamas, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio

avansinio pelno mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šioje dalyje, kreiptis į

vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusį avansinį pelno mokestį

arba nuo jo atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam vienetui turi

sumažinti avansinio pelno mokesčio sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms

arba atleisti nuo avansinio pelno mokesčio. Jeigu šio vieneto 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamos padidės iki 25 procentų ir daugiau,

jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio avansinio pelno mokesčio

mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų

likusį avansinį pelno mokestį;

3) vienetas gali pasirinkti pelno avansinį mokestį

mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio

kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą;

4) mokesčio mokėtojas turi teisę atsižvelgti į

pasikeitusį pelno mokesčio tarifą.

9. Avansinio

pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius keturis 2002 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo

mėnesio paskutinės dienos. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio penktąjį – dvyliktąjį mėnesius pateikiama

iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu vienetas

pasirinko avansinį pelno mokestį mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą,

avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus

kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui iki kito

mėnesio 15 dienos. Pelno avansinis mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip

pasibaigus kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui

iki kito mėnesio 15 dienos.

10. Už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį

pajamų deklaracija arba pelno mokesčio apyskaita kartu su Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta finansine atskaitomybe pateikiama

pasibaigus mokestiniams metams iki 2002 m. gegužės 1 d. arba iki 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos. Pelno

(pajamų) mokestis už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį sumokamas

pagal pelno mokesčio apyskaitą arba pagal pajamų deklaraciją. Jeigu pelno

mokesčio apyskaitoje arba pajamų deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma

viršija už mokestinį laikotarpį pagal pelno (pajamų) mokesčio avansines

apyskaitas sumokėtą pelno (pajamų) mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo

kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos arba pajamų deklaracijos

pateikimo termino pabaigos šį skirtumą sumokėti į biudžetą.

11. Šio Įstatymo

1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai taikomi po

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytam ilgalaikiam materialiajam ir

nematerialiajam turtui bei prestižo vertei.

12. Vienetai,

kurie iki 2002 m. sausio 1 d. pajamas pripažindavo faktišku įplaukų gavimo

momentu, tačiau pagal šio Įstatymo nuostatas nebeatitinka pinigų apskaitos

principo taikymui nustatytų kriterijų, gali pereiti prie kaupimo apskaitos

principo taikymo pasirinktinai nuo 2002 metais prasidedančio mokestinio

laikotarpio arba nuo 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio.

13. Pagal šio

Įstatymo 4 straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos vieneto

obligacijas, jei jos išleistos po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio

Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nuo 2003 m. sausio 1 d. apmokestinamos palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų

(institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių

valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės

finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai

yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos

Respublikos finansų ministro įsakymu, paskolas, įskaitant su tais

skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus

Lietuvos Respublikos valstybei suteiktas paskolas pagal paskolų sutartis,

sudarytas po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio

nuostatas apmokestinamos palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių

finansų institucijų (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba

steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai

ir valstybinės finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų

paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas

patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, Lietuvos

Respublikos valstybei suteiktas paskolas pagal sutartis, sudarytas po 2003 m. sausio 1 d.

14. Pagal šio Įstatymo 4

straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų, kurių narė

yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius,

jeigu sutartys dėl vertybinių popierių platinimo sudarytos po 2003 m. sausio 1 d.

15. Iki 2003 m. sausio 1 d. neapmokestinamos:

1) palūkanos už Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų,

kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos

pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip pat Šiaurės

investicijų banko vertybinius popierius;

2) pajamos iš Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansinių

organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra

ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip

pat iš Šiaurės investicijų banko vertybinių popierių pardavimo antrinėje

rinkoje, išskyrus pajamas už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių

popierių prekyba antrinėje rinkoje.

16. Iki atskiro Lietuvos

Respublikos Seimo sprendimo žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų bei

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), parduodančių iš savo narių įsigytus šių

narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) parduodančių savo nariams

degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei

materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje, laisvųjų

ekonominių zonų įmonių, juridinių asmenų (išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5

straipsnio 5 dalyje), kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, kredito unijų

ir Centrinės kredito unijos apmokestinamasis pelnas apmokestinamas šioje dalyje

nustatyta tvarka:

1) jeigu žemės

ūkio veiklą vykdančių vienetų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudaro 50 ir

daugiau procentų pajamų, šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas

taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą;

2) laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje

kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6

mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši

investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių

laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje

dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip

75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos

iš zonoje

vykdomos

prekių gamybos, apdirbimo, perdirbimo,

sandėliavimo veiklos, didmeninės prekybos zonoje sandėliuojamomis prekėmis ir

(arba) teikiamų paslaugų, susijusių su minėtomis zonoje vykdomos veiklos

rūšimis (zonoje pagamintų, apdirbtų, perdirbtų ar sandėliuojamų, taip pat

zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikalingų prekių

transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kitų su minėtomis

veiklomis susijusių paslaugų). Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta

tik tuo atveju, kai laisvosios ekonominės zonos įmonė turi auditoriaus išvadą,

patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje

dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja

ir nebesiekia 1 milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį

laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti

atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1

milijoną eurų. Šioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali būti

taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;

3) juridiniai asmenys (išskyrus

nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje), kurių pajamos už pačių pagamintą

produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir

kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį

tokia tvarka:

Riboto

darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų

Apskaičiuoto

pelno mokesčio sumažinimas

Daugiau kaip

50 %

100 %

40–50 %

75 %

30–40 %

50 %

20–30 %

25 %

Asmenų, kuriems

taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, kategorijas, šių asmenų dalies tarp

visų dirbančių asmenų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

4) (neteko galios nuo 2004 m. sausio 1 d.);

5) kredito unijos, Centrinė kredito unija

atleidžiamos nuo pelno mokesčio pirmuosius tris mokestinius laikotarpius

skaičiuojant nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka dienos, o pradedant ketvirtuoju mokestiniu laikotarpiu, mokėtina pelno

mokesčio suma mažinama 70 procentų;

6) jeigu

kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) neatitinka šios dalies 1 punkte nustatytų

kriterijų, tačiau jų pajamų iš šios dalies 1 punkte nustatytos veiklos ir

(arba) pajamų už parduotus įsigytus iš savo narių (vienetų, kuriems gali būti

taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojų, kuriems gali būti

taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio

1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės ūkio produktų pardavimo)

šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) savo nariams (vienetams,

kuriems gali būti taikomos šios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojams,

kuriems gali būti taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio

įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punktų nuostatos dėl pajamų iš žemės

ūkio produktų pardavimo) parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones

nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių

žemės ūkio veikloje, dalis sudaro 85 ir daugiau procentų pajamų, šių

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas

taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą.

17. Vieneto turto arba turtinio

komplekso perdavimas pagal nuomos sandorį šio Įstatymo 38 straipsnio numatytais

atvejais apskaičiuojant pelno mokestį apmokestinamas kaip pardavimas, jei

turtas arba turtinis kompleksas perduotas po 2002 m. sausio 1 d.

18. Individualių

(personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų 2002 metais sumokėtas avansinis pelno

mokestis bei išskaičiuotas (ir sumokėtas) prie šaltinio pelno mokestis

įskaitomi į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruotos šios individualios

(personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, biudžetą.

19. Bankai,

kurių nuo 1997 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios iki 2002

metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios sudaryti specialieji

atidėjimai abejotiniems aktyvams dengti nebuvo įtraukti į sąnaudas, mažinančias

apmokestinamąjį pelną, šias sumas (suderintas su centriniu mokesčio

administratoriumi) įtraukia į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus lygiomis

dalimis 2002, 2003, 2004 ir 2005 metais prasidėjusiais mokestiniais

laikotarpiais. Jei bankas patenkina savo skolinius reikalavimus dėl skolų

grąžinimo, tai skolos suma arba jos dalis, atitinkanti dėl jos padaryto

specialiojo atidėjimo abejotiniems aktyvams dengti dydį, pripažįstama pajamomis

skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

Straipsnio

Nr.

IX-1008, 2002-07-02,

Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

Nr. IX-1663 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)

Nr. IX-1775 (2003-10-14)

Žin., 2003, Nr. 104-4645 (2003-11-05)

Nr. IX-2091 (2004-03-30)

Žin., 2004, Nr. 54-1834 (2004-04-15)

Nr.

IX-2252, 2004-06-01,

Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

Nr.

X-1110, 2007-05-03,

Žin., 2007, Nr. 55-2126 (2007-05-19)

59 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Įstatymas,

išskyrus 2 straipsnio 18 dalies 5 punktą, 40 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalies

3 punktą, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

2. Įstatymo 2

straipsnio 18 dalies 5 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3. Įstatymo 42

straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

4. Įstatymo 40 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004

metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios.

5. Įstatymo 58

straipsnio 3 dalies nuostatos galioja iki 2003 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio pradžios.

6. Šis Įstatymas taikomas

vienetams, kurių mokestinis laikotarpis prasideda 2002 metais.

7. Lietuvos

Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas taikomas vienetams, kurių

mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, iki 2002 metais

pasibaigsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai vienetai

mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą kaip mokestį išskaičiuojantys

asmenys.

8. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei

parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

9. Individualių (personalinių)

įmonių ir ūkinių bendrijų nuo 2002 m. liepos 1 d. sumokėta (išieškota) fizinių

asmenų pajamų mokesčio, avansinio fizinių asmenų pajamų mokesčio ir

išskaičiuoto prie šaltinio fizinių asmenų pajamų mokesčio (išskyrus fizinių

asmenų pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo fiziniams asmenims išmokamų sumų)

mokestinė nepriemoka įskaitoma ta pačia tvarka kaip ir pelno mokestis, avansinis

pelno mokestis ir išskaičiuotas prie šaltinio pelno mokestis.

Straipsnio

Nr.

IX-1008, 2002-07-02,

Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659 (2003-07-01)

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr.

81(1)

Nr. IX-1972 (2004-01-22)

Žin., 2004, Nr. 25-748 (2004-02-14)

Nr.

X-1250, 2007-07-03,

Žin., 2007, Nr. 80-3221 (2007-07-19)

60 straipsnis. Netenkantys galios teisės aktai

Nuo 2003 m. sausio 1 d. netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-601, Nr. 30-715; 1991, Nr. 16-426, Nr. 20-520; 1992, Nr. 6-110; 1993, Nr. 16-404, Nr. 30-682, Nr. 70-1306; 1994, Nr. 15-251, Nr. 55-1052, Nr. 100-1999; 1995, Nr. 34-813; 1996, Nr. 1-3, Nr. 35-862, Nr. 46-1105, Nr. 62-1463, Nr. 66-1577, Nr. 71-1715, Nr. 73-1746; 1997, Nr. 28-661, Nr. 61-1442, Nr. 63-1473, Nr. 69-1745; 1998, Nr. 68-1977; 1999, Nr. 33-948, Nr. 55-1771, Nr. 64-2072, Nr. 98-2812, Nr. 113-3291; 2000, Nr. 36-988, Nr. 45-1291, Nr. 61-1819, Nr. 64-1912; 2001, Nr. 45-1572, Nr. 56-1979, Nr. 62-2235); 2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių atleidimo nuo juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1997, Nr. 117-2998); 3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių atleidimo nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas (Žin., 1997, Nr. 117-2999).

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.