Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių

2004 m. balandžio 9 d. Nr. 1K-123

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi,

tvirtinu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisykles (pridedama).“

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1K-470 redakcija)

Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklės

1. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai (apmokestinamieji vienetai (toliau – vienetas), nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai), apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną arba apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos (toliau – sandoris) pripažintų sumą, atitinkančią šio sandorio tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais ar ribojamųjų dydžių leidžiamais atskaitymais pripažintų sąnaudų iš bet kokio sandorio sumą, atitinkančią tokio sandorio tikrąją rinkos kainą, išskyrus atvejus, kai Pelno mokesčio įstatymo nuostatos nustato kitaip.

2. Taisyklės taikomos Lietuvos apmokestinamiesiems vienetams (toliau – Lietuvos vienetas) ir užsienio apmokestinamiesiems vienetams (toliau – užsienio vienetas), vykdantiems veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę. Taisyklių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams bei nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, vykdantiems individualią veiklą per nuolatinę bazę.

3. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Asocijuotųjų asmenų teikiamos mažos pridėtinės vertės paslaugos (toliau – mažos pridėtinės vertės paslaugos) – vieno ar kelių asocijuotųjų asmenų kitam (kitiems) asocijuotajam (-iesiems) asmeniui (-ims) teikiamos personalo valdymo, informacinių technologijų taikymo ir palaikymo, apskaitos, audito, teisinės, techninės pagalbos ir kitos panašios administracinio, palaikomojo, pagalbinio pobūdžio paslaugos, kurioms būdingi visi šie požymiai:

3.1.1. šios paslaugos nėra vienetų grupės, kuriai priklauso šie asocijuotieji asmenys, pagrindinės vykdomos veiklos dalis, nors tokių paslaugų teikimas gali būti pagrindinė paslaugų teikėjo veikla;

3.1.2. tai nedidelę pridėtinę vertę kuriančios paslaugos;

3.1.3. teikiant šias paslaugas nenaudojamas ir nesukuriamas unikalus ir (arba) vertingas nematerialusis turtas;

3.1.4. teikdamas šias paslaugas, paslaugų teikėjas neprisiima reikšmingos rizikos ir jos nesukuria.

3.11. Funkcinė sandorio analizė (toliau – funkcinė analizė) – sandorio šalių atliktų su sandoriu susijusių funkcijų analizė, atsižvelgiant į sandorio šalių atliktus veiksmus, panaudotus išteklius ir prisiimtą riziką.