Dėl Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir Nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo

2002 m. kovo 5 d. Nr. 321

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 6 straipsnio 5 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarką;

1.2. Nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarką.

2. Šio nutarimo nuostatos taikomos apskaičiuojant užsienio apmokestinamojo vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos apmokestinamąjį pelną 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321

1. Šios tvarkos tikslas – nustatyti atskaitymus, susijusius su užsienio apmokestinamojo vieneto (toliau vadinama – užsienio vienetas) pajamų uždirbimu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, ir jų apskaičiavimo taisykles.

2. Apskaičiuojant užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos (toliau vadinama – nuolatinė buveinė) apmokestinamąjį pelną, iš Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų nuolatinės buveinės pajamų gali būti atimamos šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai ir šios tvarkos 3 punkte nustatyti su nuolatine buveine susiję leidžiami atskaitymai.

3. Su nuolatine buveine susiję leidžiami atskaitymai yra:

3.1. faktiškai patirtos įprastinės nuolatinės buveinės sąnaudos, būtinos tos nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti ar jos ekonominei naudai gauti;

3.2. kitos užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtos sąnaudos, tiesiogiai susijusios su ta nuolatine buveine, arba jų dalis, apskaičiuojama proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį, įskaitant:

3.2.1. palūkanas, mokamas už nuolatinei buveinei naudojamą paskolą, arba tokių palūkanų dalį, proporcingą nuolatinei buveinei naudojamai paskolos daliai;

3.2.2. autorinius atlyginimus (įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises), atlyginimus už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize arba atlyginimus už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį ir kompensacijas už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą, mokamas už nuolatinėje buveinėje naudojamas teises ar informaciją, arba tokių atlyginimų ar kompensacijų dalį, apskaičiuojamą proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį;

3.2.3. užsienio vieneto intelektinės nuosavybės įsigijimo (sukūrimo) sąnaudų dalį, jeigu ta intelektinė nuosavybė naudojama nuolatinei buveinei. Intelektinės nuosavybės įsigijimo (sukūrimo) sąnaudų dalis, apskaičiuojama proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį, gali būti įtraukiama į nuolatinės buveinės sąnaudas tik tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ta intelektinė nuosavybė atsirado, ir tik tuo atveju, jeigu ji naudojama nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti.

4. Apskaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, šios tvarkos 3.2 punkte nustatytos užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtos sąnaudos, tiesiogiai susijusios su ta nuolatine buveine, arba atitinkama jų dalis gali būti atskaitomos iš nuolatinės buveinės pajamų tik tuo atveju, jeigu apskaičiuojant užsienio vieneto apmokestinamąjį pelną tos sąnaudos atskaitomos vieną kartą.

5. Šios tvarkos 3.2 punkto nuostatos netaikomos apskaičiuojant nuolatinės buveinės pelną, jeigu užsienio vienetas, veikiantis per tą nuolatinę buveinę, yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose.

6. Apskaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, iš nuolatinės buveinės pajamų negali būti atskaitoma:

6.1. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnyje nustatyti neleidžiami atskaitymai;

6.2. užsienio vieneto faktiškai patirtos sąnaudos, susijusios su tos nuolatinės buveinės valdymu (sprendimų dėl užsienio vieneto veiklos priėmimu);

6.3. palūkanos, nuolatinės buveinės mokamos jos užsienio vienetui, išskyrus užsienio vienetų (kredito įstaigų) nuolatinių buveinių mokamas prie šaltinio apmokestintas palūkanas už tų užsienio vienetų (kredito įstaigų) kapitalo naudojimą nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti ar jos ekonominei naudai gauti;

6.4. autoriniai atlyginimai (įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises), atlyginimai už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize arba atlyginimai už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį ir kompensacijos už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą, nuolatinės buveinės mokami jos užsienio vienetui, jeigu jis yra tų atlyginimų arba kompensacijų gavėjas.

7. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą per keletą nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje, jų pelnas apskaičiuojamas ir apmokestinamas atskirai, kai yra šios abi sąlygos:

7.1. užsienio vieneto veikla, vykdoma per tas nuolatines buveines, yra aiškiai skirtinga;

7.2. užsienio vieneto nuolatinės buveinės, per kurias vykdoma aiškiai skirtinga veikla, valdomos atskirai.

8. Jeigu užsienio vienetas vykdo veiklą per keletą nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje ir tai atitinka šios tvarkos 7 punkto nuostatas, apskaičiuojant tų nuolatinių buveinių apmokestinamąjį pelną, vienos nuolatinės buveinės neapmokestinamosios pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnyje, negali būti atimamos iš kitos nuolatinės buveinės pajamų, o su viena nuolatine buveine susiję šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyti ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai ir šios tvarkos 3 punkte nustatyti leidžiami atskaitymai negali būti atskaitomi iš kitos nuolatinės buveinės pajamų.