Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 40-1, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
- nuo 2010-12-11dabartinė
LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 25, 31, 32, 401, 51 IR53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 5, 25, 31, 32, 401, 51 IR 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2010 m. lapkričio 23 d. Nr. XI-1156
Vilnius
(Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2003, Nr. 74-3417; 2004, Nr. 25-748, Nr. 60-2127, Nr. 73-2534, Nr. 96-3520; 2005, Nr. 76-2740, Nr. 81-2942, Nr. 153-5635; 2007, Nr. 55-2126, Nr. 80-3221; 2008, Nr. 47-1749, Nr. 87-3457, Nr. 149-6000, 6002, 6030; 2009, Nr. 25-976, Nr. 93-3979, Nr. 153-6880, 6881)
1 straipsnis. 5 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.“
2. Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Vienetų, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą.“
2 straipsnis. 25 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei ši suma buvo įtraukta į mokesčio mokėtojo pajamas. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis, jeigu šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas pripažino pagal pinigų apskaitos principą ir pagal šio Įstatymo nuostatas perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis, tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms, nebuvo įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu arba likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.“
2. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu atskaitytas beviltiškas skolas skolininkas arba už jį kitas asmuo vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms.“