Dėl Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašo patvirtinimo

2021 m. balandžio 16 d. Nr. 1K-124

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 171 dalimi:

1. Tvirtinu Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašą (toliau – Aprašas) (pridedama).

2. R e k o m e n d u o j u nustatant Apraše nurodytus ir kitus, jame nenurodytus, mokestinės tvarkos neatitikimus naudotis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir G20 projekto dėl Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. Base Erosion and Profit Shifting – BEPS) 2 veiksmo ataskaitoje „Naudojimosi mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimas“ (angl. Neutralising the Effects of Hybrid Mismatch Arrangements) ir papildomoje ataskaitoje „Naudojimosi filialų mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimas“ (angl. Neutralising the Effects of Branch Mismatch Arrangements) pateiktomis rekomendacijomis, kiek tai neprieštarauja Pelno mokesčio įstatymo ir Aprašo nuostatoms.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2021 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1K-124

1. Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių apraše (toliau – Aprašas) pateikiamas nebaigtinis mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių sąrašas ir nustatoma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatytų tokių neatitikimų sukeliamų pasekmių panaikinimo taisyklių taikymo tvarka.

2. Aprašas taikomas apmokestinamajam vienetui (toliau – vienetas), vykdančiam sandorį su užsienio apmokestinamuoju vienetu ir (arba) hibridiniu subjektu – bet kokiu subjektu arba dariniu, kuris vienoje valstybėje laikomas vienetu, tačiau kurio pajamos ir sąnaudos pagal kitos valstybės teisės aktus laikomos kito (-ų) asmens (-ų) pajamomis ir sąnaudomis, – ir skirtas mokestinės tvarkos neatitikimams lengviau nustatyti ir šių neatitikimų sukeliamoms pasekmėms panaikinti.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Pelno mokesčio įstatyme.

4. Mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė – dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas, gali kilti dėl hibridinio subjekto arba nuolatinės buveinės atliekamo bet kokio mokėjimo (pavyzdžiui, palūkanų, honorarų mokėjimo, mokėjimo už nuomą ar paslaugas), kai toks hibridinis subjektas arba nuolatinė buveinė tokiais nelaikomi investuotojo – hibridinį subjektą kitoje valstybėje įregistravusio ar kitaip suorganizavusio arba veiklą per nuolatinę buveinę kitoje valstybėje vykdančio vieneto – valstybėje, todėl hibridinio subjekto arba nuolatinės buveinės atskaitoma mokėjimo suma atskaitoma ir investuotojo valstybėje (1 schema). Šio mokestinės tvarkos neatitikimo sukeltos pasekmės naikinamos tokia tvarka:

4.1. jeigu hibridinis subjektas arba nuolatinė buveinė yra Lietuvoje, šio hibridinio subjekto arba nuolatinės buveinės atlikto mokėjimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams, taikant Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatas;

4.2. jeigu investuotojas yra Lietuvos mokesčių mokėtojas, o hibridinio subjekto arba nuolatinės buveinės valstybėje nėra naikinamos mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės, šio hibridinio subjekto arba nuolatinės buveinės atlikto mokėjimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams, taikant Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatas.

1 schema. Mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė – dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas

5. Pagal Aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčius neleidžiamiems atskaitymams priskirtina suma dėl mokestinės tvarkos neatitikimo sumažinama į apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma, o likusi neatskaityta suma perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius ir ja sumažinama kitais mokestiniais laikotarpiais į apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma.