Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 42 straipsnio pakeitimo, įstatymo 2 priedėlio pripažinimo netekusiu galios ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymas

1 straipsnis. 42 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. 42 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „Įstatymo 2 priedėlyje“ įrašyti žodžius ir skaičius „1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (toliau – Direktyva 90/434/EB) 3 straipsnio c punkte“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos vienetams, kurie nėra pelno mokesčio arba 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (toliau – Direktyva 90/434/EB) 3 straipsnio c punkte išvardytų mokesčių mokėtojai.“

2. 42 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „šio Įstatymo 2 priedėlyje ir kurie yra šiame priedėlyje“ įrašyti žodžius ir skaičius „Direktyvos 90/434/EB priede ir kurie yra šios direktyvos 3 straipsnio c punkte“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Jei pajamos dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra Lietuvos vienetų, kurie yra mokesčio mokėtojai ir jų apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės, vienetų, kurių formos yra išvardytos Direktyvos 90/434/EB priede ir kurie yra šios direktyvos 3 straipsnio c punkte nustatytų mokesčių mokėtojai, turto ir teisių perleidimo išdava, tai:

1) jei vieneto dalyviai vieneto reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis, pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas šių dalyvių pajamomis. Tokiais atvejais vieneto dalyvių naujai gautų mainais akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra jų įsigijimo kaina, buvusi prieš pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);

2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo, į savo pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;

3) akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų įsigyjamųjų vienetų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos.“