Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2139/2026 Bylos Nr. BIK-481/2026 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00382-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas H. Juška prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl A. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (trys epizodai) bei pagal 182 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (du epizodai) ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių ir 302–307 straipsnių nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos A. K. procesinės teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nebuvo laikomasi įrodymų vertinimo taisyklių, vertinti tik selektyviai atrinkti įrodymai. Taigi išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padaryta neįvertinus bylos įrodymų visumos. Kasatoriaus nuomone, teismų sprendimai priimti pažeidžiant in dubio pro reo principą, nes jie grįsti prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, kurios nevertintos A. K. naudai.Kasatorius teigia, kad A. K. veiksmai, atlikti pagal darbo sutartis ar prokūros pagrindu, neatitinka objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse, požymių. Teismai kriminalizuodami civilinius teisinius santykius, pažeidė ultima ratio principą ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Organizuotos grupės požymiai konstatuoti formaliai. Asmenys, kurie įvardijami, kaip veikę organizuotoje grupėje, nagrinėjamų įvykių metu buvo savarankiški ir veikė individualiai savo įgaliojimų ir kompetencijos ribose, nesant jokio išankstinio susitarimo daryti nusikalstamas veikas. A. K., būdamas bendrovės direktoriumi, veikė pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus, o, būdamas prokūristu, veikė išimtinai jam suteiktos prokūros ribose. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, R. B. ir D. K. (D. K.) iš anksto būtų taręsis daryti nusikaltimus. Teismų nuosprendžiai neatitinka jų surašymui keliamų reikalavimų, nes konstatavus A. K. veikimą organizuotoje grupėje, nenurodyta, kokį vaidmenį jis atliko – vykdytojo, organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo (BK 24 straipsnis). Be to, nuosprendžiuose konstatuota, kad A. K. kartu su kitais organizuotos grupės nariais pasikėsino apgaule uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai įgyti didelės vertės svetimą UAB „VTS Vilnius“ ir UAB „ Onninen“ turtą, tačiau kvalifikuojant veikas konkreti BK bendrosios dalies norma nenurodyta ir skiriant bausmę į tai neatsižvelgta. Tai rodo neatitikimą tarp nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies. Pasak kasatoriaus, liko nepašalintos abejonės dėl asmenų, nepagrįstai apskaičiusių UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ pavedimus, nerūpestingumo ir neapdairumo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino kaip nereikšmingą auditoriaus A. K. konsultacinę išvadą ir jo paaiškinimus teisme dėl pačių paslaugų ir prekių tiekėjų nerūpestingumo ir neatidumo apskaitant gautas lėšas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Paduotame kasaciniame skunde keliamas tik įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo klausimas ir iš jo kildinami nuteistojo A. K. atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (trys epizodai) bei 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (du epizodai) pagrįstumo klausimai. Didelę skundo motyvų dalį sudaro teismų praktikos, tiesiogiai nesusijusios su jame keliamais klausimais, citavimu, taip pat argumentai, susiję su auditoriaus konsultacinės išvados netinkamu vertinimu. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines bylos aplinkybes bei spręsdamas A. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimus, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Šis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato H. Juškos apeliacinį skundą, ištyrė kasaciniame skunde nurodytuose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis ir dėl jų pateikė savo išvadas. Taip pat šis teismas pateikė aiškius motyvus dėl A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo bei teisinio jų vertinimo, kartu atskleisdamas ir dalyvavimo organizuotoje grupėje požymius. Kasaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaip, ginamajam naudinga linkme interpretuojant byloje nustatytas aplinkybes bei dalį jų nutylint, ir pateikiant tai kaip esminius BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymą, pažeidimus, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,