Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2143/2026 Bylos Nr. BIK-482/2026 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00382-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. K. (D. K.) gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį už dviejų nusikalstamų veikų padarymą ir priteistas turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam R. G. bei patirtos išlaidos valstybei už šiam nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinis skundas, ir bylą D. K. nutraukti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 2 straipsnio 3, 4 dalių ir 182 straipsnio 3 dalies taikymo. Teismai savo sprendimų tinkamai nemotyvavo, pateikė šališkas išvadas dėl D. K. kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias grindė prielaidomis ir spėjimais. Teismai netyrė ir objektyviai nevertino bylos duomenų visumos, jų tarpusavio ryšio, vertindami įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriuos įrodymus ir svarbias aplinkybes ignoravo ir, nesilaikydami teismų praktikos, dirbtinai kriminalizavo civilinius teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą neišsamiai ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma, šio teismo nuosprendžio argumentavimas yra prieštaringas, painus ir neaiškus. Netinkamai įvertintas pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas, kai, būdamas šališkas, apkaltinamąjį nuosprendį D. K. priėmė, išeidamas už prokurorės pateikto kaltinimo ribų, ir nuteisė D. K. pagal sunkesnį kaltinimą negu prašė prokurorė.Kasatorius teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – organizuotos grupės – egzistavimą ir kad D. K. veikė kaip organizuotos grupės dalyvis, kuris, vykdydamas asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nurodymus, atliko konkrečius nusikalstamus veiksmus. Organizuotos grupės požymiai neįrodyti. Visi kaltinime nurodyti asmenys buvo savarankiški ir veikė individualiai savo įgaliojimų ir kompetencijos ribose, nesant jokio bendro, išankstinio susitarimo daryti nusikalstamas veikas ir suvokimo, kad priklauso grupei, turinčiai tokį tikslą. Iš aprašytos veikimo schemos matyti, kad D. K. iš esmės atliko du veiksmus, kurie niekuo nesiskyrė nuo kitų jo kasdienėje ir įprastoje tuo metu vykdomoje veikloje atliekamų veiksmų. Teismai be pagrindo kritiškai įvertino D. K. parodymus, kad jis inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, dokumentų neklastojo, su A. K. intensyviai nebendravo. Subjektyvieji sukčiavimo požymiai nustatyti interpretuojant suinteresuotų asmenų parodymus, o ne remiantis objektyviais bylos įrodymais. Kyla pagrįstų abejonių kaltinimo pateiktų duomenų tikrumu ir patikimumu, todėl negalima neginčijamai patvirtinti D. K. veiksmuose esant BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, kad nėra organizuotos grupės požymio, veiką perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir bylą D. K. nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.Kasatoriaus vertinimu, nepagrįstai buvo kriminalizuoti tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant ginčus dėl pažeistų teisių. Pirmiausia turi būti pasinaudota civilinėmis teisinėmis priemonėmis, kartu įvertinant ir tai, ar civilinių teisinių santykių šalis elgėsi apdairiai ir atidžiai. Kasatorius teigia, kad iš D. K. ir kitų nuteistųjų šioje byloje negalėjo būti priteistas turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam R. G., nes pripažinta, kad įmonės, kuriai šis vadovavo, bankrotas buvo tyčinis. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalimi R. G. civilinis ieškinys turėjo būti atmestas ir atitinkamai remiantis CK 93 straipsniu valstybės patirtos išlaidos dėl nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos turėjo būti išieškotos iš paties nukentėjusiojo.Be to, pasak kasatoriaus, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo R. Keidūno veiksmai, organizuojant bylos procesą ir sprendžiant jo dalyvių teikiamus prašymus, kėlė abejonių dėl šio teisėjo nešališkumo ir rodė jo asmeninį nusistatymą D. K. atžvilgiu bei palankumą kaltinimui. Šios abejonės pasitvirtino, susipažinus su apkaltinamuoju nuosprendžių. Dar vienas teisėjo šališkumo pavyzdys, tai situacija, kaip buvo sprendžiamas prokurorės prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, kurios metu buvo pažeista D. K. teisė į teisingą (sąžiningą) procesą ir gynybą, taip pat rungimosi principas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nuteistojo D. K. gynėjo V. Dovidaičio pateikto kasacinio skundo apimtį bei turinį, pažymėtina, kad teisė apskųsti teismų baigiamuosius aktus kasacine tvarka turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos, teismui teikiami procesiniai dokumentai privalo atitikti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nors BPK konkrečiai neapibrėžia kasacinio skundo apimties (lapų skaičiaus), tačiau, vadovaujantis protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kasaciniame skunde netinkamo baudžiamojo įstatymo ir (ar) esminių BPK pažeidimų argumentacija turėtų būti atskleista glaustais ir aiškiais argumentais, nuosekliai ir logiškai, kad proceso dalyviams ir teismui būtų aiškiai ir suprantamai suformuluoti kasaciniam nagrinėjimui teikiami teisės taikymo klausimai. Tokie kasacinio skundo turinio ir formos reikalavimai išplaukia iš asmenims, paduodantiems kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nustatytų rekomendacijų, kurių nuteistojo D. K. gynėjo V. Dovidaičio paduotas kasacinis skundas neatitinka. Kasacinis skundas yra didelės apimties (54 lapai), jame dėstomi nuteistojo D. K., kitų nuteistųjų, nukentėjusiojo R. G., liudytojų parodymai, perrašytas skundžiamų teismų sprendimų turinys, taip pat daug cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri nėra tiesiogiai susijusi ir aktuali kasaciniame skunde keliamiems klausimams spręsti. Nors kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie kasacijos pagrindų buvimą, jie yra formalūs, grindžiami subjektyviu įrodymų vertinimu paremta pozicija, akcentuojant jų nepakankamumą (ar apskritai jų nebuvimą) vienai ar kitai kaltinimo aplinkybei pagrįsti, tuo tarpu argumentacijos teisės taikymo aspektu nepateikta. Šiame kontekste pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasaciniame skunde keliami klausimai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, jie apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėti ir motyvuotai paneigti. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikiant tai kaip BPK normų, reglamentuojančių bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimą, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,