Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2138/2026 Bylos Nr. BIK-480/2026 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00382-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteisto juridinio asmens – bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovo advokato Mindaugo Dovidausko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteisto juridinio asmens – BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovas advokatas M. Dovidauskas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (keturios veikos) ir bylą jos atžvilgiu nutraukti arba perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Toma“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes priimti iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Juridinį asmenį apkaltinančios išvados grįstos prielaidomis, o ne išsamiai ir nešališkai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, bylos įrodymai įvertinti fragmentiškai, esminiai prieštaravimai tarp jų liko nepašalinti. Toks įrodymų vertinimas neatitinka nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principo. Apkaltinamasis nuosprendis tinkamai nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331, 332 straipsnių reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ir pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė, savo nuosprendyje nepakankamai motyvavo, kodėl atmetė arba iš esmės neįvertino gynybai reikšmingus argumentus bei duomenis. Netinkamas procesinio sprendimo motyvavimas neužtikrino apeliacijos paskirties ir nuteisto juridinio asmens teisės į veiksmingą gynybą.Kasatoriaus teigimu, buvo pažeisti BPK 219, 255 ir 256 straipsnių reikalavimai ir juridinio asmens procesinės teisės, įtvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje, nes pirmosios instancijos teismas išėjo iš kaltinimo ribų. Prokuroro iniciatyva kaltinimas buvo tikslinamas ir keičiamas, be kita ko, pagal atskirus epizodus ir jų kvalifikavimą, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakomybė grįsta platesne faktinių aplinkybių, fizinių asmenų veiksmų, kitų juridinių asmenų interesų, dokumentų ir civilinių ginčų visuma. Taigi juridinis asmuo buvo nuteistas pagal nepakankamai aiškų, neindividualizuotą kaltinimą, nuo kurio negalėjo tinkamai apsiginti. Be to, nutraukus bylos dalį dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, suėjus senačiai, šių veikų faktinės aplinkybės nebuvo atribotos nuo aplinkybių, sudarančių savarankiškus BK 182 straipsnio požymius. Kasatoriaus nuomone, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį nepagrįstai. Šio juridinio asmens veikla siejama su įvairių prekybos centrų statybomis ir rekonstrukcija, tai rodo komercinių santykių pagrindą. Neatskleista esminė apgaulė, jos įtaka nukentėjusiųjų, teismo ar kito turtinį sprendimą priėmusio subjekto apsisprendimui, taip pat tiesioginė tyčia ir priežastinis ryšys. Civiliniai komerciniai santykiai, mokėjimų paskirties ginčai, įskaitymai ir civilinių ieškinių pareiškimas nepagrįstai kriminalizuoti, neatskleista, kaip šiais veiksmais buvo peržengtos civilinių teisinių santykių ribos, nepakankamai įvertintas ultima ratio principas. Sprendžiant kaltumo klausimą, iš esmės remtasi bendrais teiginiais apie organizuotą grupę, kontroliuojamas įmones ir bendrą nusikalstamą sumanymą. Tačiau nebuvo pakankamai atriboti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiksmai nuo kitų byloje minimų juridinių asmenų veiksmų. Vien tai, kad mokėjimo paskirtis yra bendro pobūdžio arba vėliau ginčijama, negali būti laikoma pakankamu įrodymu sukčiavimo sudėčiai pagrįsti. Be to, juridinio asmens atsakomybė iš esmės sutapatinta su fizinių asmenų veiksmais, R. B. direktoriaus statusu, organizuotos grupės konstrukcija ir kelių juridinių asmenų tarpusavio santykiais. Nepakankamai individualizuota, kokia konkreti nauda ar interesas kilo būtent BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ar kiekvieną veiką padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus turintis fizinis asmuo, ir ar egzistavo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kaltė. Be to, teismų išvados dėl juridinio asmens atsakomybės siejamos su kitoje dar neišnagrinėtoje byloje vertinamu tariamu organizatoriaus vaidmeniu, jo nurodymais ir kontroliuojamų įmonių veikla. Taip pat, kasatoriaus nuomone, neteisingai išspręstas UAB „Toma“ civilinio ieškinio klausimas, nes tinkamai nenustatytos civilinės atsakomybės baudžiamajame procese sąlygos (neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys) bei pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę.Kasatorius teigia, kad, skiriant juridiniam asmeniui bausmę, buvo pažeistos BK 41, 43, 47, 54, 581 straipsnių nuostatos, nes bausmė pakankamai neindividualizuota, nepateikti pakankami motyvai, kodėl būtent tokia bauda yra būtina, proporcinga ir teisinga. Neatsižvelgta į tai, kad „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra bankrutuojanti bendrovė, todėl jai paskirta bauda tiesiogiai veikia bankroto procesą ir kreditorių interesus. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas ir kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos aplinkybės dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos fakto ir jos dydžio. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas paprastai baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Klausimai, susiję su civiliniu ieškiniu, kasacinės instancijos teisme gali būti tikrinami tik teisės taikymo aspektu. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių BPK normų, reglamentuojančių kaltinimo keitimą, įrodymų vertinimą, apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, taip pat bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami abiejų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kaltumo padarius keturias BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, ir byloje UAB „Toma“ pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su kaltinimo keitimu ir teisės į gynybą suvaržymu, juridinio asmens atsakomybe, civilinių santykių kriminalizavimu ir ginčijamo civilinio ieškinio išsprendimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išnagrinėti ir dėl jų pateikti išsamūs ir aiškūs motyvai. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo bei pareikšto civilinio ieškinio yra kitokios, nei norėtų juridinio asmens atstovas advokatas M. Dovidauskas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę nuteistajam, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-7-38-1073/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas).Kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paskirtos bausmės griežtumo ir netinkamo BK 41, 43, 47, 54, 581 straipsnių nuostatų taikymo nėra siejami su konkrečiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, jie grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus nuomone. Tai nelaikytina tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,