Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2155/2026 Bylos Nr. BIK-490/2026 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00382-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį už šešių nusikalstamų veikų padarymą, ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, konstatuodami, kad R. B. padarė šešias BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, dirbtinai kriminalizavo tarp įmonių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, taip, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, nes išėjo iš kaltinimo ribų ir nuteisė R. B. už nusikalstamas veikas, kuriomis jis nebuvo kaltinamas. Šis teismas nesivadovavo nei pirminiu kaltinimu, nei prokuroro pakeistu kaltinimu ir savo nuosprendyje suformulavo dar kitokį kaltinimą, neįspėjęs R. B. ir jo gynybos apie kaltinimo keitimą. Be to, tinkamai neišanalizuoti sukčiavimo sudėties požymiai. Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama, tačiau šis požymis nenustatytas. Taip pat nėra nustatyti ir bendrininkavimo požymiai. R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų atlikimas veikiant skirtingų sudėčių grupėse (tiek BK 24, tiek 25 straipsnio prasme) iš esmės grindžiamas kito asmens kaip organizatoriaus, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymų vykdymu ir jo sukurtos nusikalstamos veikos schemos realizavimu. Tačiau šio asmens byla nėra išnagrinėta, jis nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o jo vaidmuo nusikalstamos veikos organizavimo ar vadovavimo aspektu nėra galutinai nustatytas. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 24 ir 25 straipsnių nuostatas, nes R. B. veiksmų kvalifikavimą grindė neišnagrinėto kito proceso subjekto vaidmens prielaidomis, taip nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas R. B. ir kitų nuteistųjų veiksmus kaip būdingus organizuotai grupei, be pagrindo sureikšmino įmonių darbuotojų darbinius ir verslo santykius ir juos vertino kaip nusikalstamą organizuotos grupės susibūrimą nusikaltimams daryti. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. būtų taręsis, planavęs ar kitokiu būdu derinęs su A. K. ir D. K. (D. K.) daryti nusikaltimus. Tai buvo kasdieniai darbiniai santykiai ir darbo funkcijų atlikimas sprendžiant iškilusius ginčus tarp verslo subjektų. Taip pat iš kaltinimo nėra aišku, kokiais veiksmais pasireiškė R. B. organizavimas suklastoti dokumentą, kokius veiksmus jis atliko, vykdydamas jam, kaip organizuotos grupės nariui, pavestas užduotis. Taigi nebuvo nustatyti nei sukčiavimo, nei dokumentų klastojimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Iškilę ginčai tarp verslo subjektų buvo sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis, pateikus teismui ieškinį civilinio proceso tvarka. Teismai šioje byloje nepagrįstai pripažino suklastotais tikrus dokumentus. Nevertinta į bylą pateikta konsultacinė išvada ir nepagrįstai atmesti gynybos prašymai dar kartą atlikti R. B. rašysenos ekspertizę, kad būtų pašalinti kilę prieštaravimai tarp Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto V. L. pateiktos 2017 m. rugsėjo 13 d. išvados ir eksperto A. B. rašysenos ekspertizės. Taigi teismai bylos įrodymus vertino subjektyviai ir šališkai, todėl padarė netinkamas išvadas. Sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi ultima ratio principu.Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su nuteistojo R. B. paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad šis skundas kiek pakoreguotas lyginant su pirmiau paduotu nuteistojo gynėjo advokato Ž. Kalinausko kasaciniu skundu, tačiau iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo R. B. gynėjo paduotą kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatavusi, kad šis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Analogiška išvada, nekartojant minėtos teisėjų atrankos kolegijos nutarties motyvų, darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija nurodė, kodėl kasacinis skundas negali būti priimtas. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nuteistojo R. B. kasaciniame skunde nepateikta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,