Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2432Nr. eCIK-710/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01244-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 7 d. paduotu atsakovės G. N. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados pateikimo bei bylos sustabdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovei G. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimą, kuriuo nustatyta nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai.Atrankos kolegija 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi Nr. DOK-1541, 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi Nr. DOK-1713, 2026 m. birželio 18 d. nutartimi Nr. DOK-2076 atsisakė priimti ankstesnius atsakovės paduotus kasacinius skundus, nenustačiusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atrankos kolegija, susipažinusi su ketvirtą kartą atsakovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad naujai paduotame kasaciniame skunde keliami tie patys teisės klausimai, kaip ir ankstesniuose kasaciniuose skunduose, kuriuos jau buvo atsisakyta priimti (bylą nagrinėję teismai sukėlė reikšmingą teisės aiškinimo ir taikymo problemą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto motinystės ir vaikystės apsaugos principo turinio bei jo reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčus; teismų praktika dėl itin mažo amžiaus vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų nėra pakankamai aiški, nuosekli ir vienoda; daugelyje kasacinio teismo nagrinėtų bylų gyvenamoji vieta mažamečių vaikų buvo nustatyta su mama, kai abiejų tėvų galimybės sudaryti tinkamas vaikui sąlygas ugdymui vienodos; daugelyje kasacinio teismo bylų buvo atsižvelgta į vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomonę, tačiau šioje byloje šis klausimas buvo sprendžiamas priešingai). Ketvirtą kartą paduoto kasacinio skundo turinys ir esmė išliko nepakitę. Anksčiau teiktų kasacinių skundų argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduotų kasacinių skundų. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kartu su kasaciniu skundu atsakovė pateikė prašymą kreiptis CPK 3 straipsnio 6 dalies pagrindu į Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tokio klausimo sprendimo atitikties Konvencijos nuostatoms bei bylos sustabdymo. Atsisakius priimti kasacinį skundą, toks prašymas nespręstinas.