Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2076 Nr. eCIK-586/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01244-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),susipažinusi su 2026 m. birželio 8 d. pateiktu atsakovės G. N. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados pateikimo bei bylos sustabdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. sprendimą, kuriuo nustatyta nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai.Atrankos kolegija 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi Nr. DOK- 1541, 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi Nr. DOK-1713 atsisakė priimti ankstesnius atsakovės paduotus kasacinius skundus, nenustačiusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).Atsakovė trečią kartą pateikė kasacinį skundą, nurodydama, kad teismų praktika dėl itin jauno amžiaus vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų nėra aiški ir vienoda, todėl yra poreikis ją vienodinti ir toliau plėtoti. Kasacinis teismas turėtų pasisakyti dėl kriterijų, kurie taikytini sprendžiant dėl mažamečio vaiko (4 metų amžiaus, kada dar tik formuojasi vaiko emociniai ir psichologiniai ryšiai) gyvenamosios vietos nustatymo. Bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino vaiko amžiaus, kai jis pats dar negali nuspręsti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi; netinkamai įvertintas vaiko emocinis ryšys su mama, kuris pagal prigimtį ir tarptautinius teisės aktus turėtų būti saugomas ir stiprinamas; neatsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos institucijos byloje išsakytą poziciją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybė globoja motinystę ir vaikystę. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos protokolo Nr. 7 5 straipsnyje nustatytas sutuoktinių lygiateisiškumo principas, kartu nustatyta, kad valstybė turi imtis priemonių apsaugoti vaiko interesus. Šiuo atveju valstybė nesiėmė priemonių apsaugoti vaiko interesus, nes nepaisė vaiko prigimtinių poreikių ir ryšių. Taigi kasacinis teismas turėtų atsakyti į klausimą, ar mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka geriausio vaiko interesų principą ir Konstitucijoje saugomas vertybes. Be to, kasacinis teismas turi suvienodinti praktiką dėl CK 3.178 straipsnio, reglamentuojančio, kad Vaiko teisių apsaugos institucija teikia išvadą dėl ginčo esmės ir teismas privalo ją įvertinti kartu su kitais įrodymais. Tai imperatyvi nuostata, tačiau nagrinėjamu atveju teismai ignoravo VTAS išvadą, iš esmės ją laikydami nebūtina.Pažymėtina, kad kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo esmė, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula. Atrankos kolegija, susipažinusi su trečią kartą atsakovės pateiktu kasaciniu skundu, konstatuoja, kad kasaciniu skundu naujai įvardijamas klausimas apie teismų praktikos nevienodumą, tačiau jam pagrįsti nurodomi savo turiniu panašūs argumentai į antrą kartą teikto kasacinio skundo argumentus. Kasaciniame skunde pateikiamos šiai bylai aktualios teisės normas, faktinių aplinkybių analizė, tačiau nenurodoma ir neanalizuojama jokia konkreti kasacinio teismo praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa, tačiau jų pagrindu padarytos skirtingos išvados ar jos skiriasi nuo nagrinėjamos bylos situacijos.Įvertinusi 2026 m. birželio 8 d. pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl, atsakovės nuomone, praktikos nevienodumo neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas kasaciniu skundu keliamas klausimas apie praktikos nevienodumą, netinkamą jos taikymą. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas.Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kartu su kasaciniu skundu atsakovė pateikė prašymą kreiptis CPK 3 straipsnio 6 dalies pagrindu į Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tokio klausimo sprendimo atitikties Konvencijos nuostatoms bei bylos sustabdymo. Atsisakius priimti kasacinį skundą, toks prašymas nespręstinas.