Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. Č. atstovo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo: P. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu ir jam baudžiamoji byla nutraukta. Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nukentėjusiojo G. Č. civilinis ieškinys AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl 6696 Eur neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

P. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 1 dalį padarytos tokiomis aplinkybėmis: 2025 m. gegužės 3 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas jam patikėtą automobilį BMW 520D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punktą – (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta artėdamas link šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, jo važiavimo kryptimi degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, o įvažiavo į šią sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, dėl ko susidūrė su iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) gatve, degant leidžiamam šviesoforo signalui į sankryžą įvažiavusiu automobiliu ,,Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu G. Č., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Toyota Auris“ vairuotojo G. Č. sveikata: nustatytas kairiojo žasto sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis žasto artimojo trečdalio srityje, bei uždaras kairiojo žastikaulio lūžis. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo G. Č. atstovas advokatas Ž. Rutkauskas prašo iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti nukentėjusiajam G. Č. iš viso 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Cituojant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino dėl P. P. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam G. Č. kilusias pasekmes – tai, kad jis dėl eismo įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl savo sveikatos būklės ateityje. Dėstoma, kad nukentėjusysis vis dar jaučia skausmą, nepatogumus buityje, negali pradėti dirbti, nors turi darbo pasiūlymų. Taip pat jis bus dar kartą operuojamas, kad iš jo rankos būtų išimti medicininiai metalai, kuriais sutvirtintas rankos kaulas, kas sukels jam išgyvenimus dėl operacijos bei vėlesnio reabilitacijos proceso. Nors nuosprendyje teismas akcentavo, jog kairė ranka, kuri eismo įvykio metu buvo sužalota, nėra G. Č. dominuojanti, tačiau jis buityje bei darbe naudoja abi rankas. Taip pat nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė ne tik rankos traumą, tačiau ir kitus sužalojimus, sukėlusius jam fizinį skausmą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiajam G. Č. turtinė žala buvo visiškai atlyginta, todėl šios žalos dydis neturėtų būti kriterijus neturtinės žalos dydžio nustatymui. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino iš esmės visas tiek civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo dvasiniais išgyvenimais bei nepatogumais po eismo įvykio, jo patirtų sužalojimų gydymu. Dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra objektyvaus pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam po eismo įvykio liks liekamųjų reiškinių, kad jo iki šiol patiriamas skausmas kairėje rankoje bus ilgalaikis reiškinys ir kad jis negali dirbti absoliučiai jokio darbo (nei savo norimo – vairuotojo, nei pagal įgytą specialybę – vadybininko). Nukentėjusiajam nėra nustatytas dalyvumo lygis, jis yra darbingas. Be to, draudiko nukentėjusiajam išmokėta 8304 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka ir teismų praktiką ir viršija šokios žalos dydžius, paprastai priteisiamus teismų praktikoje panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Matulionienė taip pat prašo šį skundą atmesti. Cituojant skundžiamo nuosprendžio motyvus, atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam G. Č. nustatytos neturtinės žalos dydžiu, todėl nuosprendis turi būti paliekamas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-103/2009, Nr. 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Pasisakant apie kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2000 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-191-942/2021, Nr. 2K-9-976/2022). Taip pat, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-697/2025, Nr. 2K-166-495/2025). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokio pobūdžio bylose suvienodinti teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam G. Č. padaryto sveikatos sužalojimo pobūdį ir mąstą, atliktą operaciją, taikytą gydymą, reabilitaciją, tai, kad nėra objektyvių duomenų, jog jo sveikatos būklė visiškai neatsistatys, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas dėl neatsargių P. P. veiksmų, nusprendė, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala turi būti įvertinta 8304 Eur suma. Kadangi civilinis atsakovas nukentėjusiajam atlygino 8304 Eur sumą neturtinės žalos, likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu visiškai sutinka, tokia suma atitinka teismų praktiką, teismo motyvuota, pagrįsta byloje surinktais įrodymais bei atitinka jo patirtų sužalojimų mastą ir išgyvenimus, teisingą nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą.

Pagal specialisto išvadą dėl eismo įvykio nukentėjusiajam G. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl tokių sužalojimų: kairiojo žasto sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis žasto artimojo trečdalio srityje bei uždaru kairiojo žastikaulio lūžiu. Po eismo įvykio G. Č. buvo gydytas stacionare iki 2025 m. gegužės 8 d., jam atlikta kairio žastikaulio operacija. Po stacionarinio gydymo G. Č. buvo taikyta reabilitacija. Iš bylos matyti ir tai, kad G. Č. gydymas truko daugiau nei 6 mėnesius – jis nedarbingas buvo iki 2025 m. lapkričio 25 d. Per šį laiką, anot nukentėjusiojo, jam buvo sunku atlikti įprastus buities darbus, pasirūpinti savimi, taip pat jis kentė skausmus (kuriuos jaučia iki šiol), jį kankino nemiga, nežinia dėl ateities, galimybės dirbti, sumažėjo bendravimo ir judėjimo galimybės.

Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai sveikatai sukėlė nukentėjusiajam G. Č. neigiamus psichologinius išgyvenimus (stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl galimų pasekmių jo sveikatos būklei, gebėjimui gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą ateityje), kad dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų jis jautė didelį fizinį skausmą. Sutiktina ir su tuo, kad tik dalinis gebėjimas pasirūpinti savimi savarankiškai iš karto po operacijos ir dar kurį laiką po jos taip pat turėjo įtakos G. Č. psichologinės būklės pablogėjimui. Nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės sumažėjimą. Taigi, nukentėjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, jų dydis yra akivaizdūs. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, buvo įvertintos nustatant G. Č. priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo vertinti jo patirtą neturtinę žalą prašoma 15000 Eur suma.

Teismų praktikoje pažymima, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų eismo įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą, ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-252-697/2020). Todėl be visų anksčiau nurodytų aplinkybių turi būti atsižvelgta ir į aplinkybes, kurios apeliaciniame skunde neminimos, bet pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje į jas pagrįstai atsižvelgė. Šiuo atveju žala nukentėjusiajam G. Č. buvo padaryta dėl neatsargių P. P. veiksmų, po eismo įvykio jis savo kaltę pripažino, gailisi, yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai, taip pat atlygino nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidas, turi kitų finansinių įsipareigojimų. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, įvertino ir G. Č. nedarbingumo laikotarpį bei jam iki 2026 m. birželio mėnesio taikytus apribojimus dėl darbo – jam nerekomenduojama dirbti darbų, kurie reikalautų didelės fizinės jėgos kairei rankai, kur būtų atliekami monotoniniai vienodi rankos judesiai (negali dirbti visuomenei naudingų darbų lauke ar patalpose, t. y. kasti sniego, grėbti lapų, tvarkyti aplinką). Taigi, nėra taip, kad G. Č. iki šiol buvo nedarbingas bei negalėjo dirbti apskritai jokio darbo – nei jo norimo vairuotojo, nei pagal turimą specialybę ar kokio nors kito, išskyrus darbą, susijusį su didele fizine jėga kairei rankai bei monotoniškais rankų judesiais. Be nukentėjusiajam G. Č. reikalingos dar vienos operacijos dėl medicininių metalų, kuriais sutvirtintas rankos kaulas, išėmimo, byloje nėra jokių duomenų apie liekamuosius jo sveikatos sutrikdymo reiškinius, trukdančius bei trukdysiančius jam dirbti, leisti laisvalaikį, rūpintis savo buitimi. Visa tai rodo, kad per gydymosi ir reabilitacijos laikotarpį buvo padaryta tokia pažanga, kad tikimybė G. Č. gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį yra pakankamai reali. Byloje nėra duomenų, kad dėl 2025 m. gegužės 3 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam ateityje tebebus esmingai apribotos socialinė, šeiminė ar profesinė sritys.

Tokiu būdu, teisėjų kolegija, dar kartą peržiūrėjusi anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus (kuriuos sudaro ne vien konstatuotų sužalojimų pobūdis, mastas), taip pat įvertinusi nurodytą teismų praktiką, iš kurios matyti, kad eismo įvykių bylose, kai asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, priteisiama paprastai iki 7000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 8304 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam G. Č. šiuo atveju yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiojo sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus. Šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja pirmiau aptartai teismų praktikai ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šios žalos dydį padidinti.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nukentėjusiojo G. Č. atstovo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą.