Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2147/2026 Bylos Nr. BIK-485/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15473-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Č. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Č. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad G. Č. nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino dėl nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes – nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė išgąstį, įtampą, stresą, taip pat baimę dėl sveikatos būklės ateityje. Dėl per eismo įvykį patirtos traumos nukentėjusysis negali gyventi visaverčio gyvenimo. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad po operacijos nukentėjusiojo rankoje liko svetimkūniai – medicininiai metalai, kuriais sutvirtintas rankos kaulas, ir kurie kitos operacijos metu bus pašalinti. Dėl naujos operacijos G. Č. patiria baimę, taip pat išgyvena dėl naujo reabilitacijos proceso bei galutinio gydymo rezultato. Pirmosios instancijos teismas padarė formalią išvadą, kad G. Č. sužalota kairioji ranka nėra dominuojanti, jam nenustatytas neįgalumas, todėl šios aplinkybės iš nukentėjusiojo neatima galimybės dirbti vairuotojo darbo. Vis dėlto, siekiant tinkamai atlikti vairuotojo darbo funkcijas, reikalingos abi sveikos rankos. Nukentėjusiojo vertinimu, jam padaryta neturtina žala siekia 15 000 Eur. Civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) yra atlyginusi 8 304 Eur, todėl neatlygintos neturtinės žalos dydis siekia 6 696 Eur, kurią taip pat turi atlyginti draudimo bendrovė. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, tačiau į šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022, 17 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, 5 punktas). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad kasacinis skundas būtų grindžiamas teisiniais argumentais.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas nukentėjusiajam G. Č. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Kasaciniu skundu siekiama, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įvertintų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir padarytų kitokias išvadas, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas paprastai baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas.

Teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį yra įvairi ir priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikos ribas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Papildomai teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kartu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tik tais atvejais, kai kasaciniame skunde yra aiškiai nurodyta konkreti byla ar bylos, kuriose buvo spręsta analogiška situacija ir kurios turi precedento reikšmę konkrečiai nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamu atveju kasatorius nenurodė nei vienos konkrečios tokią reikšmę turinčios ir analogiškos bylos. Be to, nors kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl turtinės žalos – negautų pajamų atlyginimo, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas, o kasatoriaus dėstomas nesutikimas šiuo klausimu, savaime nerodo esminių BPK pažeidimų ir nesudaro kasacijos pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Č. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.