Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-08-06 · Civilinė byla Nr. eCIK-824/2026

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-09-19Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-04-23Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-08-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-06
Bylos Nr.
eCIK-824/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04103-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė, Virgilijus Grabinskas (pran.)
Atsakovas
R. R.

Nr. DOK-2632 Nr. eCIK-824/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04103-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugpjūčio 6 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 23 d. paduotu atsakovės R. R. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovams A. R., R. R. ir A. J. dėl povedybinės ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovui V. M. dėl vekselio dalies ir vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiais ir vykdomojo įrašo modifikavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Vanda Kasiulynienė, notarė Agnė Griškevičienė. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus dalyje, kurioje povedybinė sutartis pripažinta negaliojančia.Atsakovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą užtikrinti sutuoktinių teisę savarankiškai pasirinkti jų turtinių santykių teisinį režimą. Vien aplinkybė, kad po povedybinės sutarties sudarymo būsimas turtas tampa kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, negali būti vertinama kaip savaime pažeidžianti kreditoriaus interesus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-916/2026).2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014), nes apsiribojo vien aplinkybe, kad yra sudaryta povedybinė sutartis ir nusprendė, kad taip pažeidžiami kreditoriaus interesai, nors netyrė ir nevertino, ar dėl šios sutarties sumažėjo skolininko mokumas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad sudarant povedybinę sutartį buvo perleistas, paslėptas ar sumažintas tuo metu atsakovui priklausęs turtas ar atlikti kokie nors neteisėti veiksmai.3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025, nes pripažino negaliojančia povedybinę sutartį, tačiau neišsprendė atsakovės turto teisinio režimo klausimo.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.