Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant Imantei Dirgėlienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam APA1, jo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Tarozai,Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams V. R., R. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atstovo advokato padėjėjo Artūro Tarozos skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. sausio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-26-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius R. K. 2026 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-26-2026 paskyrė APA1 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 1500 Eur dydžio baudą.Nutarime pažeidimo esmė nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. 00 val. 00 min. iki 2025 m. rugsėjo 13 d. 00 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), APA1 būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir atsakingu asmeniu už darbuotojų įdarbinimą bei darbo organizavimą, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido LUD1, gim. (duomenys neskelbtini) m., 2025-09-13 dirbti Bendrovės naudai – ardyti gyvenamojo namo senus balkonus, pagal 2025-09-22 statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, statybos objekte esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), kuriame atliekami gyvenamojo namo renovacijos darbai. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.Administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atstovas advokato padėjėjas Artūras Taroza pateikė skundą dėl pirmiau minėto nutarimo. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu, priteisti APA1 patirtas bylinėjimosi išlaidas.Skunde nurodė, kad darbo sutarties požymiai per sutarties šalių įsipareigojimus išsamiai atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K 3-109-684/2023). Pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi viena jos šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimama į darbą, o ne atlikti konkrečią užduotį, kitaip tariant, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas. Antrasis darbo sutarties požymis – darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl yra reikšmingas mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą. Trečiasis darbo sutarties požymis yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Šis požymis leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma, civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023). Iš esmės panašiai darbo teisiniai santykiai apibrėžiami ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-949-415/2019; 2022 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1010-602/2022 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1129/2002; 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006). Dėl to Darbo kodekso 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių. Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais Darbo kodekso 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023). Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020, 2AT-16 489/2023).Tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina buvo nustatyti, jog LUD1 buvo pavaldus APA1 vadovaujamai įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (MB „(duomenys neskelbtini)“) nesudarė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad asmuo buvo pradėjęs realiai dirbti, kad įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LUD1 santykiai turėjo darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012). Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pirmininko G. K. (kaip užsakovas) ir įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. S. (kaip tiekėjas) 2024-11-20 sudarė Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą suderintą ir patvirtintą techninį darbo projektą bei statybą leidžiantį dokumentą savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti rangos darbus. Darbų atlikimo vieta – daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 8.3.2. punkte buvo numatyta, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę darbų atlikimui pasitelkti subrangovus. Pagal Rangos sutartį paskirtas renovuojamo statinio statybos vadovas B. K., už elektros ūkį statybos objekte atsakingi subrangovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o už darbų saugą atsakingas D. S.. Užsakovas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė techninį prižiūrėtoją, tai MB „(duomenys neskelbtini)“. Rangovas turi įsigijęs privalomąjį statybos darbų draudimą 2024 m. gruodžio mėn., o statybos darbus vykdo nuo 2024-12-14. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. S., ir rangovas MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo APA1 sudarė 2025-09-22 Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), senų balkonų ardymo (12 vnt.) darbų. To paties gyvenamojo namo tokius pat, tik kitų balkonų, ardymo darbus MB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo atlikusi 2025 m. pavasarį. Bylos medžiagoje yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto bei Balkonų stiklinimų demontavimo technologinės kortelės kopijos. Technologinės kortelės 2-oje pastraipoje „technologinės operacijos“ ir 3-oje pastraipoje „Techninių išteklių ir darbo sąnaudų skaičiavimas, numatyti balkonų ardymo eiliškumo ir parinktų įrankių planas. Skiltyje „darbo sąnaudų skaičiavimas“ numatyta, kad viso demontavimo darbus atlieka 2-3 darbuotojai vienu metu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius APA1 teikė nuoseklius paaiškinimus apie tai, kad ši jo įmonė yra labai maža, joje dirba jis pats ir pagal poreikį, atsiradus darbams, nusamdomas vienas kitas papildomas darbuotojas. Pastaruoju laiku dažniausiai būdavo įdarbinamas vien tik LUD2. Įmonė turi specialius darbuotojų rūbus. APA1 ir LUD2 didžiąją laiko dalį pagal kontraktus dirba statybos darbus užsienyje ir tik kuomet sugrįžta trumpam į Lietuvą, APA1 įmonė užsiima trumpalaikiais dažniausiai subrangos statybos darbais iki sekančio išvykimo. LUD1 yra APA1 giminaitis – dėdė, jis yra (duomenys neskelbtini)-erių metų amžiaus, pensininkas. APA1 bendraujant su LUD1 pastarasis pasiguodė, kad iš pensijos sunku pragyventi, todėl norėtų papildomai užsidirbti, klausė APA1 ar šis negalėtų jį pas save įdarbinti. APA1 atsakė, kad jo įmonė atliks renovuojamo daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) senų balkonų ardymo darbus. LUD1 yra pensininkas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, o balkonų demontavimo darbams reikalinga jėga, todėl šiam pasakė, kad jis tokių sunkių darbų dirbti nepajėgtų. LUD1 pasakė, kad jis vis tiek norėtų bent pamatyti koks tai darbas, kad pats įsitikintų ar jis tikrai nepajėgs jį dirbti. APA1 buvo kalbėjęs su LUD1, kad jei jis visgi nuspręstų pradėti dirbti, tuomet jį įdarbins įmonėje ir nuo 2025-09-15 galėtų pradėti dirbti. Įvykio dieną 2025-09-13 prie daugiabučio namo dirbo – užsilipęs ant pastolių ardė seną balkoną, tik vienas darbuotojas LUD2, o APA1 buvo išvykęs asmeniniais reikalais. Apie 10:24 val. LUD1 bendravo su APA1 telefonu ir šiam pasakė, kad jis jau buvo atvykęs prie daugiabučio namo ir apsižiūrėjo koks tai darbas, todėl jau ketina eiti namo. APA1 buvo įsitikinęs, kad po pokalbio jis ir išėjo namo. Kaip vėliau sužinojo iš LUD2, į įvykio vietą buvo atėjęs LUD1, kuris paprašė LUD2 aprodyti koks tai darbas, nes nori pats pažiūrėti ir įsitikinti ar sugebėtų jį dirbti, o tada jis nuspręs ar įsidarbinti. Dėl saugumo lipant ant pastolių LUD1 buvo užsidėjęs šalmą ir pirštines, kuriuos pasiėmė iš greta statybvietės esančio konteinerio. APA1 nebuvo davęs leidimo LUD1 lipti ant pastolių, jis turėjo pasižiūrėti koks tai darbas tiesiog stovėdamas ant žemės. Kai APA1 atvažiavo į objektą, LUD2 nulipo nuo pastolių tam, kad jam paduotų raktus ir pasiimtų šiukšlių maišus. LUD2 pasakojo, kad prieš nulipdamas jis pasakė LUD1, kad šis niekur nevaikščiotų ir elgtųsi atsargiai. Kai tik nulipęs LUD2 padavė APA1 raktus ir nuėjęs pasiėmė šiukšlių maišų, tuomet vyrai išgirdo kaip LUD1 nukrito žemyn ant stalažų (pastolių) tarp pirmojo ir antrojo aukštų. Po įvykio LUD1 pasakė, kad jam tiesiog paslydo koja ir todėl jis nukrito nuo pastolių, pats jaučiasi kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, nes pasielgė neatsargiai, neįvertino savo jėgų, kad būnant (duomenys neskelbtini) m. amžiaus neverta laipioti po tokias vietas. Be to, LUD1 sakė, kad pamatęs koks tai yra sunkus balkonų ardymo darbas, jis įsitikino, kad iš tikro būdamas (duomenys neskelbtini)-erių metų amžiaus ir silpnos sveikatos, jis iš tikro nebūtų pajėgęs dirbti tokio darbo ir nei nebūtų darbinęsis įmonėje. Jeigu APA1 būtų buvęs vietoje, kai atėjo LUD1, jis nebūtų šiam leidęs lipti pastoliais. Balkonus įprastai ardo vienas darbuotojas LUD2, kuris susideda nuardytas medžiagas ant pastolių, o po to, kai jau reikia šias medžiagas nuleisti į apačią, tuomet į pagalbą ateidavo pats APA1 ir priimdavo LUD2 su virve nuleidžiamas medžiagas. Tokios nuoseklios pozicijos APA1 laikėsi nuo pat 2025-09-13 įvykio dienos (matoma policijos pareigūno kūno kameros darytame vaizdo įraše), nes į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jis iš karto pasakė, kad LUD1 objekte nedirbo, o tik buvo atvykęs pasižiūrėti koks tai yra darbas, o tik tuomet jeigu LUD1 būtų nusprendęs, jog pajėgs tokį darbą dirbti ir norės įsidarbinti, įmonė būtų su juo sudariusi darbo sutartį ir tik tuomet jis būtų pradėjęs dirbti. 2025-09-13 ir 2025-09-22 liudytojo apklausose APA1 policijai analogiškai parodė, kad jo dėdė LUD1 buvo atėjęs į objektą tik pasižiūrėti koks tai yra darbas ir jeigu jis būtų nusprendęs, kad pajėgs dirbti tokį darbą, tik nuo 2025-09-15 jis būtų įsidarbinęs ir pradėjęs dirbti. LUD1 jam skambino telefonu ir pasakė, kad apsižiūrėjo koks tai yra darbas ir jau ketina eiti namo. Į objektą APA1 atvažiavo apie 12 val. ir jam kalbantis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju išgirdo šaukiantį dėdę LUD1, kuris krito nuo objekto 4-o aukšto pastolių, ant kurių buvo savavališkai užlipęs. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas LUD2 patvirtino APA1 pasakojimą apie tai, kad 2025-09-13 maždaug nuo 08:00 val. jis vienas dirbo objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur ardė renovuojamo namo senų balkonų rėmus. Direktorius APA1 jam buvo sakęs, kad gali ateiti jo dėdė LUD1, kuris nori pasižiūrėti koks yra tas darbas, ar jam pačiam pavyktų tikį darbą dirbti ir tik tuomet jis būtų nusprendęs ar įsidarbins. Ant pastolių galima lipti tik su apsaugos priemonėmis, todėl LUD2 pasakė LUD1 iš kur jam pasiimti šalmą ir pirštines. Tuomet juodu užsilipo pastoliais iki ketvirto aukšto, kur LUD2 rodė LUD1 koks tai yra balkonų ardymo darbas. LUD1 tik stebėjo LUD2 darbą, tačiau pats nieko nedirbo. APA1 buvo nurodęs jam tik parodyti ir paaiškinti LUD1 apie darbą, kad šis galėtų apsispręsti ar pajėgs dirbti. Kuomet sugrįžo APA1, jis pasakė LUD1, kad šis niekur neitų ir elgtųsi atsargiai, o pats nulipo paduoti APA1 raktus ir pasiimti šiukšlių maišų. Tuo metu LUD1 ir nukrito nuo pastolių. Analogiškus parodymus LUD2 davė policijai 2025-09-22 liudytojo apklausos metu. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas LUD1 taip pat patvirtino, kad įvykio dieną jis į objektą atvyko ne dirbti, o pasižiūrėti koks tai yra darbas ir įsivertinti ar jis pajėgtų jį dirbti. Kartu su LUD2 užlipo pastoliais į ketvirtą aukštą, kur LUD1 jokių darbų neatliko, tik stebėjo koks tai yra darbas. LUD1 tikėtina paslydo ir nukrito ant žemiau esančių pastolių, nelaimė įvyko dėl jo paties neatidumo. Manė, kad darbas bus lengvesnis, bet paaiškėjo, kad toks darbas yra per sunkus jam, kaip asmeniui, turinčiam (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, todėl jis tikrai nebūtų darbinęsis APA1 įmonėje. Kadangi nedirbo, todėl jis nebuvo apsirengęs specialių darbo drabužių, nes vilkėjo savo kasdienį sportinį kostiumą. Liudytoju apklaustas daugiabučio namo gyventojas V. P. nematė ką darė nuo pastolių nukritęs žmogus, t. y. nepatvirtino, kad šis dirbo kažkokį konkretų darbą. Kita namo gyventoja liudytoja K. Z. parodė, kad nuo pastolių nukritęs žmogus, prisistatęs vardu J., jam pasakė, kad tai buvo jo pirma darbo diena, tačiau tiksliai neprisimena ar šis žmogus sakėsi, jog dirbo ar tai atėjo pasimėginti. Apie tai, ar prieš nelaimingą atsitikimą LUD1 dirbo kažkokį konkretų darbą ši liudytoja taip pat nematė. Taigi, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad tarp įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens LUD1 iš esmės būtų buvę susitarta dėl tam tikros profesijos darbo, o LUD1 būtų atlikęs kokias nors darbines funkcijas įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalis). Tiek byloje apklaustas įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas APA1, tiek LUD1 paneigė, kad tarp jų buvo koks nors susitarimas dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių sumų mokėjimo, nes LUD1 dar tik buvo atėjęs pasižiūrėti koks tai yra darbas ir įsivertinti ar jis pajėgtų jį dirbti, o tik tuomet būtų nusprendęs ar darbinsis šioje įmonėje, todėl ir jokio pokalbio apie atlygį už darbą tarp jų nei nebuvo. Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, šiomis aplinkybėmis nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinis asmuo LUD1 buvo susitarę ir LUD1 faktiškai vykdė kokią nors darbo funkciją įmonės naudai, už kurios atlikimą buvo sutarta gauti kokį nors darbo užmokestį. LUD1 buvo atvykęs į darbo vietą tik tuo tikslu, kad susipažintų su darbo pobūdžiu ir įsivertinti savo galimybes, atsižvelgiant į senyvą amžių bei silpną sveikatą, dirbti tokius statybos darbus, jis nepakluso įmonės vadovo nurodymams ir nebuvo įmonės pavaldume. LUD1 nebuvo apsirengęs specialių statybininko rūbų, tik dėl savisaugos buvo užsidėjęs šalmą bei pirštines. Jis į objektą atvyko ne nuo darbo laiko pradžios ir jau rengėsi išvykti, nes suprato, kad jis pagal savo amžių ir silpną sveikatą tokio sunkaus darbo nepajėgtų dirbti, todėl net ir įsidarbinti jis nei nebeketino. Taigi, nėra duomenų, kad LUD1 būtų paklusęs kokiai nors įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai ir tokiu būdu būtų atsiradę subordinacijos santykiai. Išbandymo laikotarpiu darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti atsakomybę, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Nelegalaus darbo nepaneigia tai, kad išbandymo laikotarpiu su darbdaviu nėra susitarta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015, Teismų praktika, 2015, 44, p. 465–473). Nustatant darbo atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais, todėl tai, kad dirbamas atlygintinas darbas, gali būti konstatuojama atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, įvertinus darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Kaip šis atlygis vadinamas – arbatpinigiais, alga, darbo užmokesčiu ar kitaip, reikšmės neturi, jei iš anksto nustatyto dydžio atlygis yra gaunamas už atliekamą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018, Teismų praktika, 2018, 49, p. 587–593). Šiuo atveju nėra nustatyta tai, kad LUD1 būtų buvęs išbandymo laikotarpis, nes jis realiai dirbti nei nebandė, o tik stovėdamas greta LUD2 tik stebėjo koks tai yra darbas, kad suprastų ar jis pats pajėgtų dirbti tikį darbą. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43 2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarp įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens LUD1 nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nebuvo jokio susitarimo tarp jų dėl kažkokio konkrečios darbo funkcijos atlikimo, LUD1 realiai neatliko jokių darbinių funkcijų įmonės naudai ir nebuvo jokio susitarimo darbo užmokesčio mokėjimo už atliktą darbą. Byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčytinai įrodytų APA1 kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Dėl tų priežasčių kad LUD1 realiai nedirbo, jo ir įmonės nesiejo darbo teisiniai santykiai, todėl ir nebuvo pagrindo įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiam APA1 sudaryti su juo darbo sutartį ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra įrodyti visi privalomi nelegalaus darbo požymiai, APA1 nepadarė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimų, todėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026-01-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-26-2026 turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena APA1 atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta (ANK 5651 straipsnio 1 punktas). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) Klaipėdos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius V. R. pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.Administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 neigia savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, teigia, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad tarp įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens LUD1 iš esmės būtų buvę susitarta dėl tam tikros profesijos darbo, o LUD1 būtų atlikęs kokias nors darbines funkcijas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai (Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenų visumoje ši apelianto pateikta versija vertintina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos pozicija, kurią jis grindžia tik dalimi byloje esančių duomenų bei remdamasis jais pateikia jam palankų faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, ką pagrįstai pažymėjo ir nubaustasis skunde, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raštu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įvertinus aptartus nelegalaus darbo požymius, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Skunde nurodoma, kad tarp įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens LUD1 nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nebuvo jokio susitarimo tarp jų dėl kažkokios konkrečios darbo funkcijos atlikimo, LUD1 realiai neatliko jokių darbinių funkcijų įmonės naudai ir nebuvo jokio susitarimo darbo užmokesčio mokėjimo už atliktą darbą. Pažymėjo, kad nelegalaus darbo tyrimas buvo pradėtas po to, kai jis jau baigėsi, ne inspekcijos patikrinimo metu. Tyrimas pradėtas pagal 2025-10-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pateiktą informaciją (APS-2-23611), dėl galimo nelegalaus darbo ir darbų saugos pažeidimų. Pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2025-10-03 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės nutarimu panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK) tyrėjos V. L. 2025-09-25 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį medžiagoje Nr. M-1-01-48787-25 ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00150-25, pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje. Policijos pareigūno pranešime dėl įvykio nurodyta, kad 2025-09-13 atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje prie laiptinės, pažymėtos Nr. 51-70, ant darbo pastolio gulėjo vyras, kaip nustatyta LUD1, gim. (duomenys neskelbtini) m. Nukentėjusysis LUD1 paaiškino, kad būdamas ketvirtame aukšte ant darbo pastolio, eidamas ties balkonu paslydo ir nukrito žemyn. Įvykio vietoje buvęs APA1, gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad LUD1 yra jo dėdė, kuris šiandien (2025-09-13) nurodytu adresu atvyko apsižiūrėti renovuojamo objekto ir nuo 2025-09-15 būtų pradėjęs dirbti. APA1 paaiškino, kad LUD1, būdamas ant pastolių, apžiūrinėjo būsimus darbus ir buvo su šalmu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliekamo tyrimo metu, pateikė 2024-11-20 Rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pagal kurią DNSB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama Pirmininko G. K. (toliau – Užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. S. (toliau – Tiekėjas) Tiekėjas įsipareigojo pagal Užsakovo pateiktą suderintą ir patvirtintą techninį darbo projektą bei statybą leidžiantį dokumentą savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti rangos darbus. Darbų atlikimo vieta – daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Sutarties 8.3.2. punkte numatyta, kad Tiekėjas turi teisę darbų atlikimui pasitelkti šiuos Subtiekėjus (subrangovus): (pavadinimas (-ai). Sutartyje nurodyti Subtiekėjai (subrangovai) gali būti keičiami, raštu informavus Užsakovą. Tiekėjas bet kokiu atveju atsako už visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, nepaisant to, ar Sutarties vykdymui pasitelkiami tretieji asmenys. Rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2025-09-22 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. S. (toliau – Užsakovas) ir „(duomenys neskelbtini)“ MB, įm. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama vadovo APA1 (toliau – Rangovas) susitarė, dėl daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), senų balkonų ardymo (12 vnt.). Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško Sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymo. Darbai pradedami 2025-09-26. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo D. S. pateiktoje daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto bei Balkonų stiklinimų demontavimo technologinės kortelės skiltyje „darbo sąnaudų skaičiavimas“ numato, kad viso demontavimo darbus atlieka 2 – 3 darbuotojai vienu metu. Technologinės kortelės 7-oje pastraipoje „Kolektyvinės ir individualios apsaugos priemonės“ 2-ame punkte „Darbo vietos organizavimas“ numatytas aiškus darbo zonų atskyrimas: Balkonų stiklinimo ardymo darbai gali sukelti pavojų darbuotojams dėl griūvančių senų langų konstrukcijų, įrengtų apdailų lubose, sienose. Todėl darbo vietoje būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones. 3-ame punkte „Asmeninės apsaugos priemonės“ numatyta, kad atliekant balkonų ardymo darbus, darbo zona yra arčiau nei 2 m. iki krašto ir aukščiau nei 1.3 m. iki pagrindo (priklauso nuo pastolių įrenginio išdėstymo horizontaliai), tad būtina dėvėti apsauginius apraišus su lynu. Pritvirtinant lyną prie pastolių rėmų ar įsirengiant kilpą sienoje ir užkabinant karabiną. Pateiktame skunde nurodoma, kad jis „...teikė nuoseklius paaiškinimus apie tai, kad įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ yra labai maža, joje dirba jis pats ir pagal poreikį, atsiradus darbams, nusamdomas vienas kitas papildomas darbuotojas. Pastaruoju laiku dažniausiai būdavo įdarbinamas vien tik LUD2. APA1 bendraujant su LUD1 pastarasis pasiguodė, kad iš pensijos sunku pragyventi, todėl norėtų papildomai užsidirbti, klausė jo (APA1) ar šis negalėtų jį pas save įdarbinti. Bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu apklausiamas LUD2 nurodė, jog jam buvo reikalingas pagalbinis darbuotojas, kad LUD1 būtų ant stelažų (pastolių), kad jis (LUD2) galėtų jam iš balkonų vidaus viską paduoti (21:30 min., 2026-01-06 antrojo posėdžio įrašas). Pažymėjo, kad iš Balkonų stiklinimų demontavimo technologinės kortelės ir iš APA1 bei LUD2 paaiškinimų apibudinat darbų pobūdį, akivaizdu, kad balkonų demontavimui reikalingas daugiau nei vienas darbuotojas. LUD1 2025-09-23 liudytojo apklausos metu parodė, kad 2025 m. rugsėjo viduryje, tikslios datos neprisimena, jis atvyko prie renovuojamo namo (duomenys neskelbtini) g., nes ieškojo darbo. Jo giminaitis paprašė padirbti prie namo (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Darbo sutarties nespėjo pasirašyti. Atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, kameros vaizdo įraše užfiksuota, kaip LUD1 į policininko klausimą, ką jis čia veikia, policininkui atsako, kad atėjo padėti padirbti. Tą patį LUD1 patvirtino ir įvykio dieną su juo bendravusiai namo gyventojai K. Z., kuri iš LUD1 kalbos supratusi, kad tai pirma jo darbo diena, tik nesupratusi, ar tai pirma darbo diena, ar tik atėjo pasimėginti. Pažymėjo, kad DK 36 straipsnis numato galimybę darbo sutarties šalims siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, susitarti dėl išbandymo, tačiau išbandymas ir kitos su darbo sąlygomis susijusios sąlygos turi būti aptartos darbo sutartyje, t. y. išbandymas galimas tik sudarius darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie dirbti pradėjusio asmens socialinio draudimo pradžią. To nepadarius, toks darbas laikomas nelegaliu. Šio darbo kodekso instituto suteikta galimybe MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nepasinaudojo. Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tarp įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus APA1 ir LUD1 susiklostę santykiai atitiko nelegaliam darbui būdingus požymius, numatytus Užimtumo įstatyme. APA1 ir LUD1 pokalbis apie uždarbį bei vėlesnis jo buvimas objekte (duomenys neskelbtini) g. rodo, kad darbdavys žinojo ir sutiko su darbuotojo veikla. Atkreipė dėmesį, kad nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs LUD1 yra įmonės vadovo APA1 dėdė, kuris jau pirminės apklausos metu nurodė, kad pretenzijų niekam neturi ir ikiteisminis tyrimas nereikalingas. Darbuotojas LUD2 oficialiai dirbantis įmonėje pas APA1 ir kartu vykstantys dirbti į užsienį, todėl sietini darbo santykiais ir pavaldumu. Dėl tokio tarp šių asmenų esančio ryšio APA1, LUD1 ir LUD2 parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir žodinio bylos nagrinėjimo metu vertinti kritiškai kaip siekis išvengti neigiamų pasekmių. Vadovaujantis suformuota teismine praktika panašaus pobūdžio nelegalaus darbo bylose, itin svarbūs ir reikšmingi yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai, nes nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-535-2012, Kauno apygardos teismo nutartis byloje AN2-206-327/2018). Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir mažosios bendrijos su juo sudaryta civiline (paslaugų) sutartimi. Mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz.: Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012). Byloje surinkti duomenys ir įrodymai patvirtina nelegalaus darbo požymius: LUD1 2025-09-13 realiai dirbo prie renovuojamo namo ant pastolių, atlikdamas balkonų ardymo darbus ir dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Darbuotojo realų darbą patvirtina pats LUD1, kuris nurodė, kad nespėjo pasirašyti darbo sutarties, tai patvirtino žodžiu, po nelaimingo atsitikimo į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui ir liudytojo apklausos metu. Tarp darbuotojo LUD1 ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo APA1 susidarę santykiai turėjo darbo sutarties požymių, nes asmuo dirbo vykdydamas darbdavio nurodymus: LUD1 į statybvietę atvyko 2025-09-13, ne kitu laiku, kurioje, pagal APA1 nurodymą, dirbo LUD2. Kaip ir numatyta technologinėje kortelėje, LUD2 fiziškai negalėjo atlikti vienas balkonų ardymo darbų. Darbuotojas LUD1, 2025-09-13 dirbo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.Institucijos atstovė V. R. 2026-04-15 teismo posėdyje prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad sutartis dėl balkonų ardymo buvo pasirašyta rugsėjo 22 d., o darbus pradėjo vykdyti be sutarties rugsėjo 13 d. Darbų atlikimui buvo reikalingi 2-3 žmonės, kurie turėjo naudoti saugos priemones ir būti prisirišę. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas E. nurodė, kad LUD1 ant pastolių buvo apie 15 min. ir stebėjo darbus, nors pats LUD1 nurodė, kad buvo apie porą valandų, tad koks tikslas stovėti ant pastolių dvi valandas. E. buvo nurodęs, kad darbus jam vienam atlikti buvo sunku, nes kažkas turi priimti medžiagas nuo nuardytų balkonų, o tuo metu APA1 įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietoje pats LUD1 nurodė, kad atvyko padirbėti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 2026-04-15 teismo posėdyje prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jo įmonė yra tikrinta daug kartų, nėra buvę nustatyta pažeidimų. Nė viena didelė įmonė su juo nedirbtų, jei jis pažeidinėtų įstatymus. Įvykio metu jis net nebuvo įvykio vietoje. Visas pokalbis su LUD1 buvo tik apie tai, kad jis ateis pasižiūrėti. Nuo žemės matosi kaip vyksta ardymo darbai, kodėl LUD1 lipo ant pastolių jis nežino. Šiaip LUD1 iš seniau žinojo LUD2, gal dėl to palipo iš arčiau pasižiūrėti. Tą rytą apie 8 val. jis kalbėjo su LUD2, kad turėjo jo dėdė atvažiuoti apsižiūrėti kaip darbas atrodys, kelintą valandą, nežino. Jis išvažiavo palikęs LUD2 vieną. 10.24 val. jam paskambino dėdė, kad jis atvyko, pasižiūrėti ir važiuos namo. Jis atvažiavo į įvykio vietą apie 12 val., kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir tuoj LUD1 nukrito. LUD1 įvykio vietoje jokių darbų nedirbo. LUD1 buvo su paprastais rūbais, su juo nebuvo jokios kalbos apie darbo užmokestį.Liudytojas LUD2 2026-05-04 teismo posėdyje parodė, kad LUD1 atėjo pažiūrėti, kaip reikia daryti tuos darbus. Jis pats nulipo į apačią perduoti raktus ir tuo metu LUD1 nukrito. Jis buvo matęs LUD1 porą kartų. Žino, kad jis yra APA1 dėdė. LUD1 atvyko apie 9 val. apsižiūrėti. APA1 tuo metu nebuvo. Kai tik atvažiavo APA1, tada LUD1 ir nukrito. LUD1 tik žiūrėjo, kaip vyksta darbai, pats nieko nedirbo. Jie dirba ne tik šeštadieniais, bet, esant reikalui, dirba ir sekmadieniais.Liudytojas LUD1 2026-05-04 teismo posėdyje parodė, kad norėjo papildomai prie pensijos užsidirbti. Kalbėjo su APA1, atvažiavo pasižiūrėti koks darbas. Su LUD2 pasikėlė ant pastolių, o pastarajam nusileidus į apačią kažkaip nukrito. Pasižiūrėjęs suprato, kad tas darbas jam būtų per sunkus, todėl nebūtų dirbęs. Kai jis atvyko APA1 nebuvo. Jis pažinojo iš matymo LUD2. Jis pats įvykio vietoje nedirbo, nė pirštu nieko neprilietė, suprato, kad atėjo susipažinti. APA1 išvis nesiūlė ką jam daryti, tik apsižiūrėti ir viskas. Kai nukrito nuo pastolių iš pradžių nesuprato kas nutiko, kad nukrito, labai skaudėjo. Įvykio vietoje policijos pareigūnui nesakė, kad atėjo padirbėti, sakė, kad apsižiūrėti. Liudytojas LUD3 2026-05-04 teismo posėdyje parodė, kad yra policijos pareigūnas. Atvykęs į įvykio vietą matė GMP darbuotojus teikiančius pagalbą nuo pastolių nukritusiam asmeniui. Paklausus asmens, ką jis čia veikia, asmuo nurodė, kad atvyko padirbėti. Tai jis suprato, kad asmuo tame objekte dirbo. Medikai asmenį išsivežė į ligoninę. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, kalbėjo, gulėjo ant nugaros.2025-09-13 APA1 apklaustas kaip liudytojas (ikiteisminio tyrimo medžiagoje M-1-01-48787-25) parodė, kad 2025-09-13 apie 12:00 val. jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato, kuris yra renovuojamas. Jis yra subrangovas. Atvykęs jis susitiko su pagrindiniu rangovu D.. Jis su juo kalbėjosi ir tuo metu išgirdo šaukiantį asmenį, kuris krito nuo stelažų žemyn ir tuo metu pastebėjo gulintį asmenį ant stelažų ir suprato, kad žmogus nukrito nuo stelažų. Nukritęs žmogus yra LUD1, jo dėdė bei krikšto tėvas. Jis yra pensininkas ir norėjo prisidurti prie pensijos pinigėlių, todėl jis jam pasiūlė padirbėti nuo pirmadienio, tai yra nuo 2025-09-15. Šiandien J. apie 10:30 val. atvyko nurodytu adresu apsižiūrėti būsimo darbo. Apie 10:24 val. jis su J. kalbėjosi telefonu, kuris jį informavo, kad apsižiūrės darbą ir važiuos namo, jis jo nekontroliavo. 2025-09-22 papildomos apklausos metu APA1 nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes.2025-09-22 LUD2 apklaustas kaip liudytojas (ikiteisminio tyrimo medžiagoje M-1-01-48787-25) parodė, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. 2025-09-13 nuo 8:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), dirbo prie objekto, kuris yra renovuojamas. Reikėjo išardyti namo senų balkonų rėmus. Tuos darbus dirbo vienas. Šiuos darbus atlikti jam nurodė vadovas APA1. APA1 jo prašė, kad jis parodytų galimai būsimam darbuotojui J. darbus. 2025-09-13 atėjo J., prie objekto buvo vienas ir darbus atliko vienas. Su J. lipo ant pastolių, namo 4-o aukšto, kad parodytų, kaip ardyti balkonų rėmus. J. norėjo pats pasižiūrėti ar jam išeis dirbti prie objekto, jeigu išeitų, tada įsidarbintu įmonėje. Apsaugos priemonės pastoviai dalinamos, jos yra prie objekto konteineryje, kokios reikalingos, tokias ir pasiima. Tą dieną buvo numatytos dėvėti apsaugos priemonės (šalmas, pirštinės, apranga), kurias ir dėvėjo. J. davė apsaugos priemones taip pat, tai yra šalmą, pirštines. Kartu su J. lipo ant pastolių, užlipo ant namo ketvirto aukšto pastolių, kurie tvarkingi, nes J. turėjo parodyti, kaip ardyti balkonų rėmus. Tuo metu atvyko vadovas APA1, jis turėjo atiduoti raktą ir nulipo nuo pastolių. J. pasakė, kad jo palauktų ir niekur nevaikščiotų. Jis nulipo nuo pastolių, perdavė vadovui raktą. Nuėjo pasiimti šiukšlių maišų. Grįžęs lipti ant pastolių pamatė, kad tarp pirmo ir antro aukšto pamatė moterį ir šalia jos gulintį J.. Moteris, namo gyventoja. Suprato, kad J. nukrito nuo pastolių. APA1 bėgo prie J. suteikti pagalbą bei iškviesti GMP. Kokius sužalojimus patyrė J. nelaimingo atsitikimo metu, jam nežinoma. Darbo metu buvo blaivas. Instruktažai jam yra pravedami. Ar J. buvo pravestas instruktažas, jis nežino, jis J. parodė tik būsimus darbus.2025-09-23 LUD1 apklaustas kaip liudytojas (ikiteisminio tyrimo medžiagoje M-1-01-48787-25) parodė, kad 2025 m. rugsėjo viduryje, tikslios datos neprisimena, jis atvyko prie renovuojamo namo (duomenys neskelbtini) g., nes ieškojo darbo. Jo giminaitis paprašė padirbti prie namo (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Darbo sutarties nespėjo pasirašyti. Įvykio aplinkybių neprisimena, tik pamena, kad krito nuo 4 aukšto namo esančių pastolių. Dėl šio įvykio nieko nekaltina, kadangi nieko neverčiamas lipo ant renovuojamo namo pastolių. Jis pats yra kaltas dėl įvykio. Galimai paslydo koja nuo pastolio ir pajuto, kad krenta. Niekam pretenzijų neturi, ikiteisminis tyrimas nereikalingas. Pats kaltas, kad pats taip pasielgė ir neįvertino savo jėgų, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Lipdamas ant namo pastolių turėjo reikiamas apsaugos priemones (šalmą, pirštines), kurias davė giminaitis.2025-10-23 V. P. paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad tą dieną dirbo apie 5-6 žmonės, o gal ir daugiau, tiksliai nurodyti negalėjo, nes pastoliai uždengti uždanga ir kiek jų dirbo, jis neskaičiavo. Tą dieną ardė balkonus ir šiltino pastato sienas. Nuo pastolių nukritęs žmogus dirbo, tačiau ką konkrečiai nematė. Kada darbuotojai pradėjo dirbti jis nežino, bet jie jau dirbo, kai jis į namo kiemą išėjo apie 10:00 val. Kada tiksliai nutiko nelaimė jis nežino, nes į laikrodį nežiūri. 2025-10-29 K. Z. paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad tiksliai datos neprisimena, bet panašiai 2025 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tai buvo šeštadienis, ji girdėjo, kad namo išorėje kas tai dirba, nes girdėjo garsus, tačiau kas dirbo ir kokius darbus atliko nematė, nes buvo bute. Nuo pastolių nukritęs vyras pokalbio metu jai pasakė, kad yra vardu J.. Ji tiksliai pamena, kad J. jai pasakė, kad tai jo pirma darbo diena, tik nesuprato ar jis dirbo ar tik atėjo pasimėginti. Pokalbio metu J. paminėjo, kad jis dirba ar tai pas sūnėną, ar tai pas krikšto sūnų, ji suprato, kad pas artimą giminaitį.Policijos pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše (export-lq0kl), kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdyje, nuo 12:16:11 įrašo laiku yra užfiksuota kaip LUD1 į policijos pareigūno klausimą, ką jis čia veikia, atsako, kad „padėjo padirbti“.