- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- eA-949-415/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02609-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Stasys Gagys, Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2017 m. liepos 3 d. atsisakymą Nr. (17)SN-134)S-402 nagrinėti pareiškėjo skundą, įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 27 d. skundą dėl diskriminacijos politinių pažiūrų pagrindu.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. kultūros ministrė kartu su Lietuvos kultūros ir meno taryba rinko Lietuvos kultūros tarybos susirinkimo narius. Buvo svarstoma ir pareiškėjo kandidatūra, tačiau kultūros (duomenys neskelbtini) A. I. nurodė, kad pareiškėjas negali būti renkamas Lietuvos kultūros tarybos susirinkimo nariu, nes yra politinės partijos narys. Pareiškėjo manymu, tokie (duomenys neskelbtini) pasisakymai yra diskriminaciniai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtinti draudimai teikti pirmenybę ar diskriminuoti asmenis dėl jų politinių pažiūrų. Tokie diskriminaciniai pasisakymai galėjo suklaidinti balsavusius Lietuvos kultūros ir meno tarybos narius ir galbūt dėl to pareiškėjas nebuvo išrinktas. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kuris priėmė skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo manymu, atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos kultūros tarybos įstatymo nuostatas. Pabrėžė, kad Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnis pateikia baigtinį šio Įstatymo nuostatų netaikymo atvejų sąrašą, todėl atsakovo išvada, kad Įstatymas netaikomas tiems visuomeniniams–ekonominiams santykiams, kurie nėra įtvirtinti Įstatyme, nepagrįsta. Tokia atsakovo išvada neatitinka ir Įstatymo paskirties (1 straipsnis). Be to, atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad tarp kultūros ministro ar (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos kultūros tarybos susirinkimo narių nėra susiklostę darbo teisiniai santykiai, nes tai neatitinka Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjas taip pat nesutiko su padaryta išvada, kad kultūros (duomenys neskelbtini) veiksmai ir žodiniai pareiškimai formuojant Lietuvos kultūros tarybos sudėtį, negali būti lygių galimybių kontrolieriaus tyrimo objektu. Pareiškėjo manymu, atsakovas neįvykdė Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo per 5 darbo dienas perduoti viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus nagrinėti skundą, ir apie tai pranešti pareiškėjui.